57d90db6-7b1d-4a4e-b521-eac8e3cac523 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1318-872/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03799-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Beatos MartiÅ¡ienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

V. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–25), praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. spalio 9 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1920-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad kreipėsi į NŽT su skundu, praÅ¡ydama atkurti nuosavybės teises ir grÄ Å¾inti jai kaip paveldėtojai mirusio senelio P. G. nacionalizuotÄ neužstatytÄ teritorijÄ , esančiÄ tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), natÅ«ra (turėtoje vietoje) (toliau – ir Ginčo žemės plotas), taip pat nustatyti reikalingÄ servitutÄ Ä¯važiuoti į elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei, ir, jeigu reikalinga, atitinkamai koreguoti Palangos miesto detalųjį planÄ .

PareiÅ¡kėja taip pat prašė užkirsti keliÄ neteisėtiems veiksmams, atsižvelgiant į tai, jog Ginčo žemės sklypas Å¡iuo metu yra aptvertas, valdomas ir naudojamas privataus asmens be jokio teisinio pagrindo. Tačiau NŽT skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , nes Ginčo žemės sklypas yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad jos seneliui P. G. iki 1940 m. priklausė 0,6091 ha ploto žemės sklypas, kuris Å¡iaurėje ribojosi su (duomenys neskelbtini), rytuose su (duomenys neskelbtini), pietuose su sklypais Nr. 194 ir Nr. 195, o vakaruose su gatve, kuri dabar (duomenys neskelbtini).

Minėtas žemės sklypas buvo vientisas ir priklausė vienam savininkui. Teisės į žemės sklypÄ prie namų buvo atkurtos pareiÅ¡kėjos tėvui J. G. (Å¡iuo metu miręs), remiantis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais Nr. 58 ir Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui J. G., P.“, tačiau tai buvo padaryta grÄ Å¾inant natÅ«ra du sklypus: 0,0997 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir 0,0623 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ne vienÄ vientisÄ sklypÄ .

Pažymi, kad nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo metu (1998 m.) Palangos miesto detalusis planas dar nebuvo patvirtintas ir tuo metu nebuvo priežasčių, kurios galėtų užkirsti keliÄ atkurti teises į vientisÄ sklypÄ . Minėtas planas patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas), ir tik Å¡iuo sprendimu buvo suplanuotas pravažiavimo kelias, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, todėl skundžiamame NŽT Sprendime nurodyta priežastis, dėl kurios atsisakoma atkurti nuosavybės teisę į Ginčo žemės plotÄ , atsirado gerokai po to, kai buvo patvirtinta teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir buvo priimamas sprendimas dėl teisių į žemę atkÅ«rimo.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad jos teisės į žemės sklypÄ prie namų yra pažeistos, kadangi Å¡ia žeme neteisėtai naudojasi kaimynas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos žemės sklypas ribojasi su kaimyno neteisėtai pastatyta tvora. Ä® tarp žemės sklypų esantį pravažiavimÄ Ä¯važiuoti ar įeiti neįmanoma, nesuderinus su Å¡iÄ Å¾emę užvaldžiusiu kaimynu. PareiÅ¡kėjos teigimu, NŽT Palangos skyrius iki Å¡iol nekontroliavo ir nekontroliuoja valstybės iÅ¡perkamos žemės tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pažeidžiamas teisingumo principas ir pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai, nes atsakingos institucijos ne tik nesiima veiksmų, bet ir toleruoja susiklosčiusiÄ situacijÄ , kai privatus asmuo naudoja Ginčo žemės plotÄ tik savo poreikiams ir yra perėmęs jos faktinį valdymÄ , o žemės atkÅ«rimas buvusio savininko įpėdiniams į vientisÄ sklypÄ , nustatant servitutÄ aptarnaujančiai įmonei, nebuvo ir nėra inicijuojamas. PareiÅ¡kėja mano, kad dėl visų skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių jis turėtų bÅ«ti patenkintas, o skundžiamas Sprendimas panaikintas, nes tai nepažeistų vieÅ¡ojo intereso ar kitų asmenų teisių.

Atsakovė NŽT atsiliepime (b. l. 30–36) su pareiÅ¡kėjos patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius yra parengęs 2011 m. kovo 30 d. pažymÄ Nr. 16PAŽ-20 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) pilietis J.

G. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ 1,4836 ha žemę (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini). NŽT turimais duomenimis, pareiÅ¡kėja yra viena iÅ¡ mirusiojo pretendento J. G. turto paveldėtojų. Å iuo metu nuosavybės teisės į visÄ 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos. Pažymi, jog nesant galimybių į likusį 1,0104 ha žemės plotÄ J. G. atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra, NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) piliečiui J.

G.“ nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais. Taigi, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra baigtas. Taip pat paaiÅ¡kina, kad NŽT Palangos skyriuje 2019 m. gegužės 16 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, kuriuo, be kita ko, buvo praÅ¡oma grÄ Å¾inti prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimÄ Ä¯ elektros pastotę. Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , minėtas skyrius 2019 m. gegužės 21 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-1071-(14.16.7.) ,,Dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko P. G. turėtoje žemėje suteikimo“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 1071) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – ir Administracija), praÅ¡ydamas patikslinti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę buvusio savininko P. G. turėtos žemėvaldos ribose.

Administracija 2019 m. birželio 28 d. raÅ¡tu Nr. (4.17.)-D3-2214 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 2214) NŽT Palangos skyrių ir pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei. NŽT Palangos skyriuje 2019 m. liepos 26 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas (skundas), kuriuo ji iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su Administracijos RaÅ¡te Nr. 2214 pateiktu atsakymu, bei nurodė, jog Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotÄ neužstatytÄ teritorijÄ tarp žemės sklypų grÄ Å¾inti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planÄ . NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į minėtÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2019 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-1667-(14.16.104.) ,,Dėl praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 1667) pakartotinai informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Ginčo žemės plotas priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ apie užtvertÄ privažiavimÄ , artimiausiu metu bus atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė.

Atsakovė nurodo, kad NŽT 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriame, be kita ko, ji nurodė nesutikimo motyvus dėl RaÅ¡to Nr. 1667 bei NŽT Palangos skyriaus veiksmų. PareiÅ¡kėja atsakovės prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotÄ , neužstatytÄ teritorijÄ tarp žemės sklypų grÄ Å¾inti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planÄ arba įraÅ¡yti kaip servitutÄ pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei. Atsakovė iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriame nurodė, kad Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra.

Atsakovė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai užtverto privažiavimo, Sprendimu NŽT Palangos skyriaus vedėjui pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę (žemės naudojimo patikrinimÄ ) ir nustatyti, ar naudojamos Å¡io žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų. NŽT skundžiamame Sprendime pareiÅ¡kėjai taip pat paaiÅ¡kino, kad Detaliojo plano koregavimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms.

Pažymi, kad NŽT Palangos skyrius, 2019 m. lapkričio 4 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimÄ . Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje (per kuriÄ patenkama į elektros pastotę), esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta medinė tvora, įrengti automatiniai vartai, paklota betoninė trinkelių danga (užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 83 kv. m). Minėtas skyrius 2019 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-2297-(14.16.104.) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ (toliau – RaÅ¡tas Nr. 2297) kreipėsi į žemės sklypo savininkÄ , kuriame paaiÅ¡kino atsakomybę už 2019 m. lapkričio 4 d. nustatytÄ Å¾emės naudojimo tvarkos pažeidimÄ bei kvietė atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo ir pažeidėjo nustatymo.

NŽT Palangos skyrius minėto sklypo savininko taip pat prašė gera valia iki 2019 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti užimtÄ valstybinę žemę bei pažymėjo, kad po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo toliau bus tikrinama, ar valstybinė žemė yra atlaisvinta. Atsakovė mano, kad vadovaudamasi turima ir jai pateikta informacija, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilęs dėl NŽT 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1SS-1920-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundÄ .

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su 2019 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti jos mirusiam seneliui P. G. prie namų kiemo (duomenys neskelbtini), valstybei priklausantį įvažiavimÄ Ä¯ elektros pastotę, paliekant servitutÄ Ä¯važiuoti nustatytai elektros įmonei (b. l. 5, 37, 42, 53,). NŽT Palangos skyrius 2019 m. gegužės 21 d. RaÅ¡tu Nr. 1071 kreipėsi į AdministracijÄ , praÅ¡ydamas patikslinti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę buvusio savininko P. G. turėtos žemės ribose (b. l. 6, 40, 122).

Administracija 2019 m. birželio 28 d. RaÅ¡tu Nr. 2214 NŽT Palangos skyrių ir pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, todėl pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį (b. l. 7, 44, 52, 123). PareiÅ¡kėja su 2019 m. liepos 26 d. praÅ¡ymu vėl kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, nurodydama, jog nesutinka su Administracijos RaÅ¡te Nr. 2214 pateiktu atsakymu, bei tai, jog Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b. l. 8, 45, 51, 124).

Å iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pakartotinai NŽT Palangos skyriaus prašė buvusio savininko P. G. nacionalizuotÄ neužstatytÄ teritorijÄ tarp žemės sklypų grÄ Å¾inti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planÄ . NŽT Palangos skyrius, atsakydamas į minėtÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2019 m. rugpjūčio 26 d. RaÅ¡tu Nr. 1667 pakartotinai informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Ginčo žemės plotas priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir, kad atsižvelgdami į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ informacijÄ dėl užtverto pravažiavimo, artimiausiu metu atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę, suraÅ¡ys patikrinimo aktÄ bei esant pažeidimams imsis priemonių juos paÅ¡alinti (b. l. 9, 47, 50, 125).

PareiÅ¡kėja su 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į NŽT (NŽT gautas 2019 m. rugsėjo 13 d.), praÅ¡ydama jos senelio P. G. nacionalizuotÄ , neužstatytÄ teritorijÄ tarp žemės sklypų grÄ Å¾inti turėtoje vietoje, koreguojant miesto detalųjį planÄ arba įraÅ¡yti kaip servitutÄ pravažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei (b. l. 10, 48). Å iame skunde pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, jog NŽT Palangos skyrius neatlieka veiksmų pareiÅ¡kėjos teisėms apginti.

Atsakovė iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ 2019 m. spalio 9 d. priėmė skundžiamÄ SprendimÄ , kuriuo nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo, kadangi Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra (b. l. 12, 58–59). Atsakovė, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai užtverto privažiavimo, Sprendimu NŽT Palangos skyriaus vedėjui pavedė atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatyti, ar naudojamos Å¡io žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų.

Taigi visų pirma spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti skundžiamÄ SprendimÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ . Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir AtkÅ«rimo tvarka) bei kitais teisės aktais.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Å iame punkte taip pat nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. AtkÅ«rimo tvarkos 1061 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ Å¾emę), Å¡ioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagÄ savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus. NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje.

Taigi, NŽT žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimÄ atkurti natÅ«ra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal minėtÄ procedÅ«rÄ nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia patvirtintÄ Å¡io sklypo planÄ (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1975-492/2015). Atitinkamai, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokiÄ Å¾emę atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informacijÄ , kad buvusi savininko žemė yra valstybės iÅ¡perkama (pvz., LVAT 2017 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-34-492/2019).

Nagrinėjamu atveju visų pirma akcentuotina, jog iÅ¡ byloje esančios NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 30 d. pažymos Nr. 16PAŽ-20 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ matyti, kad pilietis J. G. (miręs) (pareiÅ¡kėjos tėvas) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ 1,4836 ha žemę (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 84). IÅ¡ byloje esančių Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko ir NŽT sprendimų matyti, jog Å¡iuo metu nuosavybės teisės į visÄ 1,4836 ha ploto žemę yra atkurtos:

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 58 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui (-tei) J. G., P.“– į 0,0997 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ Å¾emės sklypÄ (b. l. 77–78); Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 59 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui(-tei) J. G., P.“ – į 0,1119 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamÄ Å¾emės sklypÄ (b. l. 79–80);

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 2307 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui (-tei) J. G.“ – į 0,0466 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn bendrosios nuosavybės teise naujų žemės sklypų dalis individualiai statybai (b. l. 81–82); NŽT 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 16S-37 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,1898 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai (b. l. 85–86);

NŽT 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 16S-177 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,0146 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypų dalis bendrosios nuosavybės teise (b. l. 109–115); NŽT 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 16S-140-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 0,0106 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypų dalis bendrosios nuosavybės teise (b. l. 119–120);

NŽT 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 16S-130-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste piliečiui J. G.“ – į 1,0104 ha žemės, atlyginant pinigais (b. l. 128–129). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra baigtas. Nepaisant to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su minėtais Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimais Nr. 58 ir 59, kuriais J.

G., P. atkurtos nuosavybės teisės į žemę: 0,0997 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir į 0,1119 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes minėtais sprendimais grÄ Å¾inti du žemės sklypai, o ne vienas vientisas. PareiÅ¡kėjos teigimu, tuo metu galėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į vientisÄ Å¾emės sklypÄ , nes Detalusis planas, kuriuo Ginčo žemės plotas suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias, buvo patvirtintas tik 2000 m. gegužės 25 d., t. y. po minėtų sprendimų priėmimo.

Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos skundo argumentų pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 1998 m. rugpjūčio 13 d. sprendimai Nr. 58 ir 59 nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertins, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad Å¡ie sprendimai bÅ«tų buvę panaikinti. Manytina, jog žemės sklypų paveldėtojas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad Å¡is patikrintų minėtų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Tačiau iÅ¡ byloje esančio skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjos tėvas J. G. neapskundė minėtų sprendimų, o 1998 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,0997 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad bÅ«tent Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ Ginčo žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias.

Be to, į bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad minėtas Detalusis planas yra negaliojantis ar panaikintas. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu NŽT (NŽT gautas 2019 m. rugsėjo 13 d.) visų pirma prašė grÄ Å¾inti jos senelio P. G. nacionalizuotÄ , neužstatytÄ teritorijÄ (Ginčo žemės plotÄ ) tarp minėtų žemės sklypų natÅ«ra (turėtoje vietoje). IÅ¡ anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad žemė grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, žemė iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji kad  iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų.

Taigi, pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ Ginčo žemės plotas Detaliuoju planu suplanuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija, privažiavimo kelias į elektros pastotę yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, todėl negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog NŽT skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė negrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Ginčo žemės ploto natÅ«ra.

PareiÅ¡kėja skunde NŽT taip pat prašė dėl Ginčo žemės ploto pakoreguoti miesto detalųjį planÄ arba įraÅ¡yti kaip servitutÄ privažiuoti konkrečiai elektros pastotę aptarnaujančiai įmonei. Kaip minėta, pagal AtkÅ«rimo tvarkÄ , laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskiriamas savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijoms. Taigi minėtas pareiškėjos prašymas taip pat negalėjo būti tenkinamas, nes Detaliojo plano koregavimas ar keitimas nepriklauso NŽT kompetencijai.

Su minėtu prašymu pareiškėja turėtų kreiptis į savivaldybę, o ne NŽT. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatyti atvejai ir tvarka, kuomet administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pareiškėja skunde NŽT, be kita ko, nurodė, kad NŽT Palangos skyrius neatlieka veiksmų pareiškėjos teisėms apginti. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtai Ginčo žemės plote pastatytos kaimyno, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvoros, NŽT Palangos skyriui pavedė atlikti minėto žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatyti, ar naudojamos šio žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, įstatymų saugomų interesų.

PareiÅ¡kėja skunde teismui nurodo, kad Å¡iuo metu Ginčo žemės plotu neteisėtai naudojasi jos kaimynas, jis yra neteisėtai pastatęs tvorÄ ir pareiÅ¡kėja negali pravažiuoti ar įvažiuoti į Ginčo žemės plotÄ . Be to, pareiÅ¡kėjos teigimu, NŽT Palangos skyrius iki Å¡iol nekontroliavo ir nekontroliuoja valstybės iÅ¡perkamos žemės. Teismas negali visiÅ¡kai sutikti su Å¡iomis pareiÅ¡kėjos pretenzijomis, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateikto NŽT Palangos skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d.

žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 16ŽN-113-(14.16.78.) matyti, kad Å¡is skyrius 2019 m. lapkričio 4 d. atliko Ginčo žemės ploto naudojimo patikrinimÄ (b. l. 133–136). IÅ¡ patikrinimo akto turinio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje (per kuriÄ patenkama į elektros pastotę), ties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytine riba, pastatyta medinė tvora, įrengti automatiniai vartai, paklota betoninė trinkelių danga (b. l. 133–140, 143–150).

Užimtos valstybinės žemės plotas sudaro apie 83 kv. m (b. l. 151). Pastebėtina, jog NŽT Palangos skyrius Ginčo žemės ploto naudojimo patikrinimÄ atliko bÅ«tent tÄ dienÄ , t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., kuomet pareiÅ¡kėja parengė skundÄ ir iÅ¡siuntė jį teismui (b. l. 1, 17). IÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 11 d. RaÅ¡to Nr. 2297 turinio matyti, kad NŽT Palangos skyrius kreipėsi į žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkÄ , ir informavo apie minėtÄ dienÄ nustatytÄ Å¾emės naudojimo tvarkos pažeidimÄ bei dėl to kilsiančiÄ atsakomybę (b. l. 141–142).

Å iuo raÅ¡tu žemės sklypo savininkas taip pat buvo kviečiamas atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo ir pažeidėjo nustatymo, be to, jo buvo praÅ¡oma gera valia iki 2019 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti užimtÄ valstybinę žemę. NŽT Palangos skyrius Å¡iame raÅ¡te, be kita ko, pažymėjo, kad po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo toliau bus tikrinama, ar valstybinė žemė yra atlaisvinta. Pažymėtina, jog į bylÄ nėra pateikta naujų įrodymų, ar Ginčo žemės plote tvora Å¡iuo metu yra paÅ¡alinta, tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad NŽT Palangos skyrius imasi veiksmų, kad galimai neteisėtai naudojama valstybinė žemė bÅ«tų atlaisvinta.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir į teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 11 d. skundÄ (NŽT gautÄ 2019 m. rugsėjo 13 d.). NŽT skundžiamame Sprendime pareiÅ¡kėjai iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl Ginčo žemės plotas yra priskiriamas valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir kodėl jis negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra, taip pat atsakė į kitus pareiÅ¡kėjos skunde keltus klausimus.

Skundžiamas Sprendimas atitinka tiek VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimÄ â€“ AtkÅ«rimo įstatymo ir AtkÅ«rimo tvarkos nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamÄ SprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamÄ SprendimÄ , antrasis iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti NŽT iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. rugsėjo 13 d. skundÄ taip pat netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos V. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Beata MartiÅ¡ienė Fausta Vitkienė