57d8ba01-89d2-4e7e-bc8f-1657ea7fda66 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5099-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01285-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde ir procesiniame dokumente „Atsikirtimas į atsakovo 2020-06-10 atsiliepimÄ <...>“ (b. l. 2–3, 47–48; toliau – ir Skundas) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis už Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Nr. 14 ir Nr.

22. Pagal galiojančius teisės aktus patalynė (pagalvė, čiužinys, antklodė) jam buvo išduodama tik miegui, o nuo 6.00 val. iki 22.00 val. jis galėjo tik stovėti arba sėdėti. Lovoje nebuvo medinio pagrindo, o metalinis buvo surūdijęs, todėl nebuvo galimybės ant jos atsisėsti ar atsigulti. Pažymėjo, jog Vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia ne miegui skirtu laiku gulėti ir sėdėti ant lovos, jo nuomone dėl to, kad ne kiekvienas žmogus gali 16 valandų praleisti ant kojų arba sėdėdamas ant suoliuko.

Dėl paimamos patalynės jam prasidėjo nugaros skausmai, todėl jis buvo priverstas gulėti ant surÅ«dijusio metalo, perÅ¡alo ir sugadino rÅ«bus. Kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , į Marijampolės pataisos namų direktorių, gavo atsakymÄ , kad problemÄ reikia aptarti su bÅ«rio virÅ¡ininku. Nesutiko su atsakovo atstovo atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, nes patalynės sÄ vokos jis neginčija.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas, vykdydamas Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdeÅ¡imt parų), ir versdamas 16 valandų per dienÄ stovėti arba sėdėti ant siauro, kieto suolo, jį kankino. Atsakovas neatsakė į jo klausimÄ dėl surÅ«dijusios lovos, nepateikė teismui kameros nuotraukos. Dėl Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų patyrė kankinimÄ , orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , jautė apatijÄ , pablogėjo sveikata, todėl praÅ¡o priteisti 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

Atsakovo atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-16) nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nuobaudas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus atliko kamerų tipo patalpose: nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. – kameroje Nr. 14 ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. – kameroje Nr.

22. Pažymėjo, kad Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal Vidaus tvarkos taisykles patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kiekvienam nuteistajam suteikiama atskira miegamojo vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. IÅ¡reiÅ¡kė įsitikinimÄ , kad įstatymų leidėjas į patalynės sÄ vokÄ Ä¯traukė antklodę, čiužinį, pagalvę, patalynės komplektÄ .

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į psichologus ir sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Vien pasipiktinimas ir neigiamas požiÅ«ris į visÄ bausmių vykdymo sistemÄ , nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusÄ , atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos lovos yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Patalpų atitikimÄ higienos normų reikalavimams periodiÅ¡kai tikrina Å¡iÄ prievolę turinčios valstybės institucijos. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokiais faktais praÅ¡oma priteisti žala pasireiÅ¡kė, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl deliktinė atsakomybė negali kilti.

Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 44, 45, 46). PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 48), atsakovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 16), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio atlikdamas jam paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 14 ir Nr. 22, iÅ¡ esmės, dėl patalynės iÅ¡davimo tik miegojimui skirtu laiku ir netinkamos (metaliniu pagrindu, surÅ«dijusios) jam skirtos lovos.

Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Dėl patalynės iÅ¡davimo tik miego laikui. Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 220 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), be kita ko, nurodoma, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. AnalogiÅ¡kas reglamentavimas įtvirtintas ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Reglamentuojama, kad patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (Vidaus tvarkos taisyklių 23 p.).

LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013). Asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad jam paskirtas nuobaudas už bausmės atlikimo pažeidimus atliko: nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. – kameroje Nr. 14 ir nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 9 d. – kameroje Nr. 22 (Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus pažyma, b. l. 20). PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nuobaudų atlikimo laikotarpių ir kamerų, kuriose jas atliko, neginčijo. Teismas vertina, kad patalpinimas į kamerų tipo patalpas buvo paties pareiÅ¡kėjo pasirinkto valinio elgesio pasekmė.

Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmai, kai nuteistajam nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visÄ dienÄ turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) kamerų tipo patalpose, atitiko ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių (atitinkamai 220 punkte ir 23 punkte) įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Marijampolės PN pareigÅ«nai, iÅ¡duodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių prielaidų iÅ¡vadai, kad neleidimas pareiÅ¡kėjui (kaip ir kitiems nuteistiesiems) dienos metu kameroje turėti patalynę (pagalvę, čiužinį, antklodę) buvo neteisėtas ar atliekamas piktnaudžiaujant pareigÅ«nams suteiktais įgaliojimais, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl metalinės, surÅ«dijusios lovos. Pataisos namų drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir AprÅ«pinimo inventoriumi norma). AprÅ«pinimo inventoriumi normos 10 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi bÅ«ti: metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad jam buvo skirta metaline lova, taip pat kameroje buvo suolas, ant kurio jis galėjo sėdėti miegui neskirtu laiku. AprÅ«pinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi bÅ«ti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl atsakovas, aprÅ«pindamas pareiÅ¡kėjÄ metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų raÅ¡tu kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl lovos blogo stovio, jos pakeitimo kita ar dėl į lovÄ sugadintų drabužių, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti ar į praÅ¡ymÄ (skundÄ ) nebÅ«tų reagavusi.

Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. prašyme (b. l.

32) iÅ¡reikÅ¡ti klausimai: paaiÅ¡kinti, kodėl jo lovos pagrindas ne medinis ir kodėl jis turi gulėti ant surÅ«dijusios lovos, nekeliant jokio konkretaus reikalavimo atsakovui, vertintini praÅ¡ymais pateikti informacijÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į 2019 m. gruodžio 5 d. praÅ¡ymÄ gavo Marijampolės PN direktoriaus atsakymÄ (b. l. 8), kurį ginčijo Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pripažinęs, kad pateiktas atsakymas neinformatyvus bei neiÅ¡samus, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojo Marijampolės PN administracijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , taip pat persiuntė nagrinėjimui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos pateiktÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame praÅ¡oma atkreipti dėmesį į surÅ«dijusiais lovas (b. l. 34, 35). Marijampolės PN 2020 m. vasario 11 d. raÅ¡tu (b. l.

40) pareiÅ¡kėjui pateikė iÅ¡samesnį atsakymÄ jam rÅ«pimais klausimais. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinai pateiktÄ atsakymÄ ginčijo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl vertintina, kad su juo sutiko. Nesant duomenų, jog pareiÅ¡kėjas prašė jam skirtÄ lovÄ pakeisti ir atsakovo atsisakymo tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, teismas negali vertinti, kad lova buvo itin nekokybiÅ¡ka, todėl argumentas dėl surÅ«dijusios lovos laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

Kreipimosi į pataisos namų administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie galimus pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, ėmėsi veiksmų kalinimo sÄ lygų gerinimui. Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimųsi, nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokius rÅ«bus, kokia apimtimi, kada jis sugadino, nenurodė, jog reiÅ¡kė pretenzijas atsakovui dėl sugadintų rÅ«bų, todėl skunde nurodyta aplinkybė, jog gulėdamas ant metalinės lovos jis sugadino rÅ«bus, laikytina pernelyg abstrakčia, neleidžiančia daryti iÅ¡vados, jog rÅ«bų sugadinimÄ galėjo lemti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

PareiÅ¡kėjas, skunde nurodęs, jog patyrė kankinimÄ , orumo pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresijÄ , jautė apatijÄ , pablogėjo sveikata, nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylÄ pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN I resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 21), Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus pažymÄ (b. l. 22), kuriose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos Asmens sveikatos istorijos (b. l. 23–27) duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipdamasis į sveikatos priežiÅ«ros specialistus skundėsi nerimu, baime, vidine įtampa, t. y. tokiais negalavimais, kuriuos patiria ir laisvėje gyvenantys asmenys. Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui, nuobaudų vykdymo laikotarpiais, kameroje, neigiami potyriai pasireiÅ¡kė iÅ¡imtinai dėl dienos metu paimamos patalynės (pagalvės, čiužinio, antklodės), ir, kad jis patyrė tokias kančias, kurias bÅ«tų galima vertinti kankinimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu.

PareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s teiginiai dėl sveikatos pablogėjimo, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti dienos metu kamerose patalynės (pagalvės, čiužinio, antklodės) paėmimo pasekmėmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis