Legislator Case Law & Legislation
57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f AI generated

57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P.,nukentėjusiajam A. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. B. priteista 14000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V.

Legislator headnote

AI generated

57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojas U. Å . 2011-01-12 teisiamojo posėdžio metu sakė, kad, lenkiant mikroautobusÄ , jis suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie aplenkė pastarÄ jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir kai įvyko susidÅ«rimas, mikroautobusas jau buvo aplenktas. Minima, kad tas pats liudytojas tuoj po eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, aiÅ¡kino, jog Vilniaus gatvėje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ priekyje važiavo vienas automobilis, kurį lenkiant, jis pasuko į kairę, ir prieÅ¡ tai jokių automobilių nelenkė, o 2008-07-21 teisiamojo posėdžio metu U.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-354/2011                                                          Teisminio proceso Nr. 1-62-1-422-2006                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)     2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.1.2.;

    2.1.15.1.1.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4.                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2011 m. gruodžio 5 d.                                                                   Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andruškevičiui, gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,nuteistajam V.

P.,nukentėjusiajam A. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. B. priteista 14000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V.

P. A. B. priteista 3273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2360 Lt proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Kolegija n u s t a t ė: V. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 26 d. 17 val. 50 min. kelio Ryga-Kaliningradas 15,5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namais Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas kelių eismo dalyviu, vairuodamas automobilį ,,AUDI AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimÄ , kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo kraÅ¡to, pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimÄ , kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, sukdamas į kairę (apsisukdamas), nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio automobilio ,,AUDI AVANT“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., dėl ko automobiliams susidÅ«rus buvo sužalota automobilio „AUDI AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė J. P., jai padarytas kairio raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio ,,AUDI AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuriam padarytas deÅ¡inio blauzdinio pėdos sÄ nario raiščių patempimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes ne jis, o A.

B. pažeidė KET reikalavimus (20 str., 53 str., 172 str., 180.4 str.), kas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu.Skunde teigiama, kad nuosprendyje ne visi baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra motyvuotai pripažinti ar nepripažinti įrodymais, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 str. 2 d. reikalavimams. Pažymima, kad pagal ginamojo gynėjos užsakymÄ atlikta privati ekspertizė yra lygiavertis įrodymas kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama kaip ir kiti įrodymai, ir jeigu specialisto ir eksperto apklausa nepadeda iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada pagrįsta, turi bÅ«ti skiriama ekspertizė.

Taip pat pažymima, kad tuo atveju, kai ekspertizės akte arba specialisto iÅ¡vadoje yra nurodytos konkrečios tikėtinos (nekategoriÅ¡kos) eksperto iÅ¡vados davimo priežastys, ekspertizės aktas arba specialisto iÅ¡vada yra traktuojama, kaip iÅ¡sami. Apeliantas skunde pastebi, kad teismas nemotyvuotai 2011 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė jo ir gynėjos praÅ¡ymÄ paskirti komisijinę-kompleksinę teismo medicininę-eismo įvykio ekspertizę, o nurodymas nutartyje, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti tinkamÄ sprendimÄ , preziumuoja apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ .

Apeliantas skunde teigia, kad iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies neaiÅ¡ku, koks yra jo padarytos nusikalstamos veikos bÅ«das, nes nurodyta, jog eismo įvykį jis padarė sukdamas į kairę (apsisukdamas), vadinasi, teismas Å¡ios faktinės aplinkybės nenustatė, kas turėjo įtakos teisingo teismo sprendimo priėmimui. Be to, apeliantas teigia, kad teisme prokuratÅ«ros pateiktas naujas kaltinimas buvo toks pat netikslus ir neaiÅ¡kus, kas pažeidė jo teisę į gynybÄ . Apeliantas taip pat teigia, kad nukentėjusysis A.

B. 2008-09-22 teisiamajame posėdyje davė kitokius paaiÅ¡kinimus dėl įvykusio eismo įvykio nei nurodyta teismo nuosprendyje. Teigiama, kad A. B. parodė, jog prieÅ¡ jo automobilį važiavo mikroautobusas, dar prieÅ¡ privažiuojant sankryÅ¾Ä su MalÅ«no gatve, jis pristabdė, nes vienas automobilis nusuko sankryžoje į kairę, lenkimo metu prieÅ¡ jį buvo tik mikroautobusas, o tas automobilis, kuris nusuko į kairę, važiavo prieÅ¡ jį, po mikroautobuso ir kad po automobilių susidÅ«rimo, maÅ¡inos sustojo iÅ¡ karto.

Apeliantas taip pat nurodo, kad A. B. teigė, jog jis tik baigdamas aplenkti mikroautobusÄ pamatė jo automobilį, o mikroautobusas važiavo deÅ¡inėje kelio juostoje, tolygiai su jo (apelianto) automobiliu, vienas paskui kitÄ , ir mikroautobusas užstojo jam jo (apelianto) maÅ¡inÄ , todėl jos iÅ¡ pradžių ir nematė. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams A. B. davė teisingus parodymus ir nurodė, kad mikroautobusas važiavo viduriu savo važiuojamosios juostos, o jo (apelianto) automobilis – arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, tada mikroautobusas pasisuko deÅ¡iniau, nes davė jam keliÄ lenkimui, o nuosprendyje nurodyta, kad A.

B. parodė: privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ jį važiavęs mikroautobusas suko į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis mikroautobusÄ aplenkė per deÅ¡inę pusę, mikroautobusas Å¡iame įvykyje nedalyvavo, nes jis nusuko į kairę prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Pažymima, kad Å¡ie nukentėjusiojo A. B. parodymų prieÅ¡taravimai teisiamojo posėdžio metu paÅ¡alinti nebuvo. Skunde nurodoma, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė ir kitų A.

B. draugų (K. S., U. Å ., L. Č.) teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nekreipdamas dėmesio, kad jie, iÅ¡ esmės, skirtingi, neatitinka nukentėjusiojo A. B. parodymams, o be to, teigiama, kad liudytojai yra suinteresuoti pozityviai pateikti situacijÄ iki eismo įvykio ir jo metu, kad padėtų A. B. pozicijai. Apeliantas nurodo, kad liudytojas K. S. teigė, kad, važiuojant pro grÅ«dų malÅ«no teritorijÄ , priekyje pamatė baltos spalvos mikroautobusÄ , o A. B., iÅ¡ dalies įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pastarÄ jį lenkė, ir staiga pastebėjo, jog priekyje mikroautobuso važiavęs automobilis nuo važiuojamosios dalies vidurio pasuko į kairę bei kirto vidurio linijÄ , ir įvyko eismo įvykis, kurio metu jie nesusižeidė.

Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojas U. Å . 2011-01-12 teisiamojo posėdžio metu sakė, kad, lenkiant mikroautobusÄ , jis suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie aplenkė pastarÄ jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir kai įvyko susidÅ«rimas, mikroautobusas jau buvo aplenktas. Minima, kad tas pats liudytojas tuoj po eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, aiÅ¡kino, jog Vilniaus gatvėje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ priekyje važiavo vienas automobilis, kurį lenkiant, jis pasuko į kairę, ir prieÅ¡ tai jokių automobilių nelenkė, o 2008-07-21 teisiamojo posėdžio metu U.

Å . aiÅ¡kino, kad ties grÅ«dų produktų kombinatu jie lenkė mikroautobusÄ ir buvo jau iÅ¡važiavę į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kada staigiai užsukus kitam automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės – maÅ¡inos susidÅ«rė. Be to, skunde teigiama, kad liudytojas T. Č. 2011-01-12 teisiamojo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad 2007-01-14, duodamas parodymus, jis apie įvykusį eismo įvykį liudijo teisingai, bÅ«tent nurodydamas, kad prieÅ¡ posÅ«kį, t. y. kairėje esantį keliukÄ Ä¯ MalÅ«no kiemÄ , A.

B. pradėjo lenkti baltÄ mikroautobusÄ , kuris, kai A. B. parodė lenkimo posÅ«kį, pasitraukė arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o A. B., lenkdamas mikroautobusÄ , nebuvo persirikiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ â€“ lenkė „apžergęs vidurio linijÄ â€œ, ir buvo jau įpusėjęs mikroautobuso lenkime, tačiau kitas automobilis pusiau kirto vidurio linijÄ ir todėl A. B. vairuojamas automobilis trenkėsi į užkirtusio keliÄ automobilio kairįjį Å¡onÄ , ir nei vienas asmuo, buvęs A.

B. automobilyje, susidÅ«rimo metu, nesusižalojo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tas pats liudytojas (T. Č.) 2008-07-21 apklausiamas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad A. B. pradėjo lenkti mikroautobusÄ maždaug likus 10 m iki malÅ«no sargų bÅ«delės ir buvo pilnai iÅ¡važiavę į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , mikroautobusas normaliai važiavo savo juosta, o susidÅ«rimo metu į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ buvo iÅ¡lindęs tik jo maÅ¡inos priekis. Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. balandžio 21 d. buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus eismo įvykio teismo specialisto E. G. klaidinga iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad Å¡ioje eismo situacijoje jis sukosi į kairę iÅ¡ anksto nepasitraukęs prie aÅ¡inės kelio ženklinimo linijos ir nedavė kelio jį lenkusiam A.

B. vairuojamam automobiliui bei su juo susidÅ«rė, kas techniniu požiÅ«riu ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, nes Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia 2011 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio metu gynybos pateikta Daktaro V. M. iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu nėra pagrindo teigti, kad jis sukosi pažeisdamas KET 150 p. reikalavimus, t. y. nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to. Be to, nurodoma, kad V.

M. išvada buvo nustatytas A. B. automobilio vidutinis važiavimo greitis susidūrimo metu – 74 km/h, o tai reiškia, kad prieš 67 s jis buvo apie 76.1 m atstumu nuo buvusio susidūrimo vietos (ir 35 m už jo automobilio) ir galėjo važiuoti ta pačia eismo juosta, kaip ir jo automobilis, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad jis (apeliantas), ketindamas suktis į kairę, neįsitikino, kad lenkia A. B. automobilis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad V. M. išvadoje taip pat nurodyta, kad esant A.

B. vairuojamojo automobilio vidutiniam greičiui 74 km/h susidūrimo metu kinetinės energijos atsarga yra daugiau kaip 2 kartus didesnė, nei susidūrus esant 50 km/h greičiui ((74/50)2=2,19), vadinasi, esant 50 km/h greičiui susidūrimo metu automobilių sugadinimai būtų kur kas mažesni, o nukentėjusiųjų sužeidimų laipsnis irgi būtų ženkliai lengvesnis, todėl techniniu požiūriu galima teigti, kad automobilio, kurį vairavo A. B., veiksmai prieštaravę KET reikalavimui, buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis.

Pasak apelianto, teismas nuosprendyje neteisingai argumentavo Å¡ių specialistų ekspertų iÅ¡vadas bei jų paaiÅ¡kinimus, nekreipė dėmesio, kad jis eismo įvykio vietoje nebuvo, ant schemos nepasirašė ir su eismo įvykio schema nesutiko, o ekspertas E. G. vadovavosi tuo, kas nurodyta schemoje ir A. B. automobilio greitį nustatė pagal jo paties parodymus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad A. B. tik 2008-11-12 teismo paprašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, nurodydamas sužalojimÄ , kurį patyrė eismo įvykio metu, t. y. 2006 m. gruodžio 26 d.

Pažymi, kad 2009 m. gegužės 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalojimas A. B. galėjo bÅ«ti padarytas 1-5 parų laikotarpyje iki kreipimosi į gydymo įstaigÄ , o sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas eismo įvykio metu, deÅ¡inei pėdai nuslystant nuo pedalo, griÅ«nant, slystant ar netaisyklingai padedant deÅ¡inę pėdÄ vaikščiojant ne eismo įvykio metu, tačiau nuosprendyje aptarti ne visi bÅ«dai, sÄ lygos ir aplinkybė tam sužalojimui įvykti. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog baltas mikroautobusas nesusijęs su eismo įvykio kilimu ir kad tai nėra reikÅ¡minga sprendžiant jo kaltės klausimÄ , nes mikroautobuso vairuotojas yra vienas iÅ¡ pagrindinių įvykio liudytojų, kurį nustatyti ir apklausti turėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras bei teismas.

Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas neėmė domėn liudytojų E. L. ir L. K. parodymų vien todėl, kad teismui kilo abejonių dėl jų buvimo eismo įvykio vietoje, nes, neva, E. L. yra senas jo (apelianto) pažįstamas bei kad jis (apeliantas) yra buvęs liudytoju jo byloje, o ir gynė jį ta pati gynėja, tačiau tai negali bÅ«ti argumentas, leidžiantis nesiremti Å¡ių liudytojų parodymais. Teigia, kad eismo įvykio metu dalyvavo ir daugiau transporto priemonių, tačiau nebuvo ieÅ¡koma neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, ir tik jam kreipusis į spaudÄ atsiliepė minėti liudytojai ir atvyko į teismo posėdį.

Taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. niekur neakcentavo, jog jis eismo įvykio metu bÅ«tų buvęs sužalotas ir kad reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, o dabar A. B. teigia, kad eismo įvykio metu patyrė kojos traumÄ , raiščių patempimÄ bei reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį – 16360 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos, tačiau neįrodo konkrečiais dokumentais, iÅ¡ ko susideda jo reiÅ¡kiama turtinė žala, ir niekur neiÅ¡aiÅ¡kina, iÅ¡ ko jam susidarė 10000 Lt moralinė žala.

Apeliantas nesupranta, iÅ¡ kur teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. sužalota koja buvo įmobilizuota tris savaites, kas ribojo jo normalų judėjimÄ , nes iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad pas medikus jis buvo tik vienÄ kartÄ . Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. B. priklausantis automobilis buvo sugadintas nepataisomai, o be to, nurodo, kad automobilis, buvo 1994 m. gamybos ir įvykio metu buvo 12 metų senumo. Dėl to nuteistasis teigia, kad A. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra visai neįrodytas, nepagrįstas, neargumentuotas, todėl priteistas neteisingai, kaip neteisingai priteistos ir advokato atstovavimo iÅ¡laidos.Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad jis 2011-07-16 kreipėsi į teismÄ dėl 2011-07-14 teisiamojo posėdžio protokolo pastabų ir nurodė teisiamojo posėdžio neteisingumÄ ir neiÅ¡samumÄ , kas patvirtina ir teismo nuosprendžio neteisingumÄ , neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ .Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A.

B. praÅ¡o atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ ir priteisti proceso iÅ¡laidas. Atsikirtime nukentėjusysis nurodo, kad bet kuriuo atveju V. P. sukdamas į kairę ar apsisukdamas iÅ¡ savo eismo juostos turėjo duoti keliÄ jo vairuojamam automobiliui, nes jis jau buvo pradėjęs lenkimo manevrÄ ir teismas teisingai nustatė šį faktÄ . Akcentuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir kruopščiai iÅ¡nagrinėjo byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodė, kokiais įrodymais remiasi ir kokiais nesiremia, pagrįstai priteisė jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kojos sužalojimÄ patyrė dėl V.

P. kaltės, o autoįvykio metu sugadintÄ automobilį remontuoti buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga – tai įvertino draudimo bendrovė, todėl nurodė tuometinę tokio automobilio rinkos kainÄ .Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo transporto priemonių draudikų biuro atstovas praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad palaiko apeliacinį skundÄ , nes mano, kad V. P. nepagrįstai pripažintas 2011-12-26 eismo įvykio kaltininku. Pažymi, kad apylinkės teismas iÅ¡ dalies tenkindamas civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pažeidė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reguliuojančių teisės aktų nuostatas, neteisingai nustatė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) AVANT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę eismo įvykio metu, nepagrįstai civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡ Biuro priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ , nes dėl žalos atlyginimo nebuvo kreiptasi nei į UADB „(duomenys neskelbtini) draudimas“, nei į BiurÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o jam priteisti proceso iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Skundu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ne visus byloje surinktus duomenis pripažino ar nepripažino įrodymais, vertindamas nukentėjusiojo A.

B. ir jo draugų K. S., U. Å ., L. Č. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad minėtų asmenų parodymai skiriasi, nepagrįstai rėmėsi teismo specialisto E. G. pateikta iÅ¡vada, o privataus eksperto iÅ¡vados nepagrįstai nelaikė lygiaverčiu įrodymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas, spręsdamas V. P. kaltės klausimÄ , įvertino visus byloje surinktus Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingus duomenis, rėmėsi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais bei jų visumoje, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, įvertintais įrodymais, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, įvertino ir dr. V.

M. pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ . Nuteistojo skundo argumento, kad teismo nuosprendyje nurodyti kitokie nukentėjusiojo parodymai nei pastarasis davė teisiamajame posėdyje, bylos duomenys nepatvirtina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas rėmėsi nukentėjusiojo A. B. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, vykusiame 2011 m. sausio 12 d. (2 t. 152–153 b. l.). Minėto posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad 2006 m. gruodžio 26 d. apie 17 val. jam kartu su K. S., T. Č. ir U. Å . jo (A. B.) vairuojamu automobiliu važiuojant link (duomenys neskelbtini), privažiavus „malÅ«no sankryÅ¾Ä â€œ, priekyje jo automobilio važiavęs mikroautobusas suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis šį automobilį aplenkė.

Mikroautobusas įvykyje nedalyvavo. Aplenkęs minėtÄ mikroautobusÄ , pavažiavęs į priekį jis pamatė prieÅ¡ais važiuojantį dar vienÄ automobilį. Ä®sitikinęs, kad prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje automobilių nėra, jis įjungė posÅ«kio signalÄ ir pradėjo lenkti prieÅ¡ais jį važiavusį automobilį, tačiau lenkiamo automobilio vairuotojas staiga užkirto jam keliÄ tuo pačiu įjungdamas posÅ«kio signalÄ . IÅ¡vengti susidÅ«rimo nebuvo galimybės. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimÄ , A.

B. nurodė, kad V. P. važiavo arčiau deÅ¡iniosios kelio pusės, prie aÅ¡inės kelio linijos persirikiavęs nebuvo. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde akcentuojamo teisiamojo posėdžio, vykusio 2008 m. rugsėjo 22 d., metu, A. B. taip pat neneigė lenkęs prieÅ¡ais važiavusį baltos spalvos mikroautobusÄ ir analogiÅ¡kai nurodė, kad prieÅ¡ais mikroautobusÄ važiavęs automobilis įjungęs posÅ«kio signalÄ staigiai užsuko prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį. Kaltinamojo vairuojamas automobilis nebuvo prie aÅ¡inės linijos, buvo nuo jos nutolęs apie 2 m, t. y. darė manevrÄ nuo deÅ¡iniosios kelkraščio pusės (1 t. 141–144 b. l.).

Tuo pačiu pastebėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėja dalyvavo 2011 m. sausio 12 d. teisiamajame posėdyje, taigi, abejones dėl nukentėjusiojo A. B. parodymų jie galėjo paÅ¡alinti užduodami pastarajam klausimus ir taip iÅ¡siaiÅ¡kinti jų įsitikinimu reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Siekiant objektyviai nustatyti tiesÄ byloje, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nukentėjusysis A. B. apklaustas dar kartÄ . Apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad jam aplenkus prieÅ¡ais važiavusį baltos spalvos mikroautobusÄ ir važiuojant toliau bei pradėjus lenkti kitÄ prieÅ¡ais, arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to važiavusį automobilį, Å¡io automobilio vairuotojas įjungė posÅ«kio signalÄ ir sukdamas užkirto jo (A.

B.) vairuojamam automobiliui keliÄ . Galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio nebebuvo, viskas įvyko akimirksniu. Atsakydamas į advokatės A. Ž. klausimÄ , nukentėjusysis nurodė, kad jis, lenkdamas V. P. vairuojamÄ automobilį, važiavo iki 60 km/h greičiu. Kolegijos nuomone, apeliantas, teigdamas, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡ esmės skirtingais A. B. draugų K. S., U. Å . ir T. Č. parodymais, yra neteisus. Bylos duomenys liudija, kad ir nukentėjusysis A. B., ir liudytojai K.

S., U. Å . bei T. Č. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad A. B. lenkiant prieÅ¡ais važiavusį automobilį, Å¡io automobilio vairuotojas staiga suko į kairę, A. B. sustabdyti savo vairuojamÄ automobilį nebebuvo galimybių. Mikroautobusas buvo aplenktas visiÅ¡kai, jo vairuotojas autoįvykyje nedalyvavo (1 t. 129–131 b. l., 2 t. 153–155 b. l.). Å iuo atveju apelianto V. P. akcentuojama aplinkybė, kad nesutampa liudytojų parodymai dėl to, iÅ¡ kurios pusės A. B. lenkė mikroautobusÄ , nėra esminė sprendžiant pastarojo (V.

P.) kaltės klausimÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. B. – nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko dėl to, kad V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimÄ : sukdamas į kairę bÅ«damas neįsitikinęs, kad tai bus saugu, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio automobilio ,,Audi 100 Avant“, vairuojamo A. B.. Apylinkės teismas teisingai nustatė kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, savo iÅ¡vadas pagrindė bylos medžiaga ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl Å¡io faktoriaus reikÅ¡mės eismo įvykio kilimo priežasčiai bei V.

P. kaltei nustatyti. Nenustačius, kad su eismo įvykiu galimai susijęs ir trečio automobilio, t. y. mikroautobuso, vairuotojas, teismui nebuvo bÅ«tina imtis priemonių tikslu surasti minėto automobilio vairuotojÄ ir jį kviesti į teismo posėdį. Kaip jau minėta, teismas nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, įskaitant ir specialistų pateiktas iÅ¡vadas. Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi 100“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. suko į kairę iÅ¡ anksto nepasitraukęs prie aÅ¡inės kelio ženklinimo linijos, nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė (1 t. 46–50 b. l.). Apeliantas skundu teigia, kad minėta specialisto iÅ¡vada yra klaidinga, ir tvirtina, jog minėtÄ iÅ¡vadÄ paneigia kita – daktaro V. M. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad jis (V. P.) sukosi pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. nepasitraukęs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to.

Taip pat nurodo, kad V. M. išvada buvo nustatytas A. B. automobilio greitis susidūrimo, metu – 74 km/h, ir tai patvirtina, jog teigti, kad jis (V. P.), ketindamas suktis į kairę, neįsitikino, kad jį lenkia A. B. automobilis, yra nepagrįstas. Be to, jei A. B. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, automobilių sugadinimai būtų buvę kur kas mažesni, o nukentėjusiųjų sužalojimo laipsnis – žymiai lengvesnis. Atsakant į minėtus apelianto argumentus, atkreipiamas dėmesys, kad specialistų E. G. ir V.

M. iÅ¡vados nėra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringos, tik V. M. iÅ¡vados labiau abstrakčios. TÄ , įvertinęs abiejų minėtų specialistų iÅ¡vadas, skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (3 t. 68–78 b. l.). Pastebėtina, jog specialistai vienodai nustatė, kad V. P. ir A. B. vairuojami automobiliai susidÅ«rė prieÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas plastiko Å¡ukes, Å¡alia aÅ¡inės kelio ženklinimo linijos, kai V. P., važiuodamas tam tikru greičiu (pasak specialisto V.

M. – 10-20 km/h), darė manevrÄ Ä¯ kairę, o A. B. automobilis vykdė lenkimo manevrÄ . Abu specialistai atsižvelgė ir į tai, kad A. B. lenkimo manevrÄ atliko virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/h greitį. Nesant pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų buvę galima nustatyti A. B. vairuojamo automobilio greitį iki susidÅ«rimo su V. P. automobiliu, specialistas E. G. rėmėsi nukentėjusiojo A. B. parodymais apie važiavimo greitį (60 km/h), o specialistas V. M., remdamasis V. P. parodymais, kad susidÅ«rimas įvyko ties įvažiavimu į teritorijÄ , nustatė tikėtinÄ automobilių judėjimo greitį po susidÅ«rimo, įvertinęs minėtus duomenis, nustatė ir A.

B. automobilio judėjimo greitį iki susidÅ«rimo (apie 74 km/h). IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų akivaizdu, kad vien iÅ¡ automobilių deformacijos nustatyti tikslių jų greičių neįmanoma. IÅ¡vadas specialistai pateikė įvertinę visus jiems pateiktus bylos duomenis. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis su eismo įvykio schema nesutiko, nėra pagrindas pripažinti specialistų iÅ¡vadas neteisingomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo skirti naujÄ teismo ekspertizę ir šį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti teismui tinkamÄ sprendimÄ .

Tai, kad teismas nutarė netenkinti nuteistojo gynėjos praÅ¡ymo skirti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Tokios iÅ¡vados nesuponuoja ir neduoda pagrindo teigti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir jau minėta teismo iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti teismui tinkamÄ sprendimÄ , nes Å¡iuo teiginiu teismas savo nuomonės dėl V. P. kaltės ar nekaltumo neiÅ¡reiÅ¡kė. Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojų E. L. ir L.

K. parodymais. Akivaizdu, kad nuosprendyje teismas įvertino visų liudytojų parodymus, ir jai rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, o minėtų liudytojų parodymus, atsižvelgęs į tai, kad E. L. yra kaltinamojo V. P. pažįstamas, atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje E. L. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , V. P. davė E. L. naudingus parodymus ir pastarojo atžvilgiu byla buvo nutraukta (1 t. 178–179, 183–186), vertino kritiÅ¡kai.

Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. L. minėtoje byloje gynė ta pati advokatė, kuri Å¡ioje byloje gina V. P. – A. Žukienė. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. K. yra ilgametė liudytojo E. L. draugė, jie kartu gyvena ir augina bendrÄ vaikÄ , pastarosios parodymų teisingumas taip pat kelia abejonių.  Apelianto skundo teiginys, kad teismas, nuosprendyje konstatuodamas, jog V. P. eismo įvykį padarė sukdamas į kairę (apsisukdamas), nenustatė konkretaus nusikalstamos veikos bÅ«do ir tai turėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui, taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas teisingu.

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė, kokiu bÅ«du V. P. pažeidė kelių eismo taisykles – turėdamas tikslÄ apsisukti sukdamasis į kairę, kÄ , beje, parodė pats nuteistasis (1 t. 77–79, 82–83 b. l., 3 t. 58–59 b. l.). Visos paminėtos ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam A.

B. vairuojamam automobiliui ir dėl to įvyko eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp V. P. padarytų KET 150 p. ir KET 153 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių. Todėl tenkinti apelianto skundÄ ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo. Neteisus apeliantas teigdamas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes prokuroro pateiktas naujas kaltinimas toks pat netikslus ir neaiÅ¡kus kaip ankstesnysis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.

P. ir ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir teisme gynė advokatė A. Žukienė (1 t. 76 b. l.), o prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ dėl kaltinimo pakeitimo, nei kaltinamasis, nei jo gynėja nenurodė, kad kaltinimas yra neaiÅ¡kus ir neprieÅ¡taravo dėl jo prijungimo prie bylos (2 t. 62 b. l.).Skundu nuteistasis taip pat teigia, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys yra neįrodytas, nepagrįstas, neargumentuotas, todėl priteistas neteisingai. Pažymima, kad pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .Bylos duomenys liudija, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , įskaitant ir ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 4–5 b. l.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 27–32 b. l.) iÅ¡vadas bei liudytoju apklausto gydytojo R.

S. paaiÅ¡kinimus (2 t. 49 b. l.), pripažino A. B. byloje nukentėjusiuoju (2 t. 50 b. l.). A. B. pateikus byloje civilinį ieÅ¡kinį (2 t. 86–88 b. l.), jis teismo nutartimi buvo įtrauktas į bylÄ civiliniu ieÅ¡kovu (2 t. 89–90 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro tenkino visiÅ¡kai ir priteisė A. B. 14000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Transporto priemonių draudikų biuras nuosprendžio neskundė, t. y. su priteista civilinio ieÅ¡kinio suma sutiko, todėl dar kartÄ spręsti šį klausimÄ nėra teisinio pagrindo.

Kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos priteisimo klausimÄ teismas taip pat iÅ¡sprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistinus nukentėjusiajam A. B. iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir kaltininko, nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Apelianto skunde akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusiojo A. B. koja po įvykio negalėjo bÅ«ti įmobilizuota tris savaites, nes jis pas medikus buvo tik vienÄ kartÄ , nėra pagrindas nepriteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos ar mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Teisiamojo posėdžio metu A. B. paaiÅ¡kino, kad kitÄ rytÄ po eismo įvykio jo koja iÅ¡tino, jis nebegalėjo vaikščioti, todėl nuvyko pas gydytojÄ R. S., kuris uždėjo jam tvarstį ir liepė atvykti po kelių savaičių.

Kadangi praėjus Å¡iam laikotarpiui, jam kojos nebeskaudėjo, todėl jis pats nusiėmė tvarstį ir pas medikus nebenuvyko. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu nuo smÅ«gio jo koja nuslydo nuo pedalo, kitu bÅ«du jos nesusižalojo (2 t. 9–10 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas R. S. patvirtino, jog 2006 m. gruodžio 27 d. pas jį atvykęs A. B. nurodė, kad traumÄ jis patyrė 2006 m. gruodžio 26 d. autoįvykio metu (2 t. 49–50 b. l.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusysis ne tik patyrė iÅ¡gÄ stį, bet ir turėjo nepatogumų – jo judėjimas tapo ribotas, jam reikėjo vykti pas gydytojus, pats savarankiÅ¡kai nebegalėjo naudotis transporto priemone, tuo pačiu sumažėjo ir jo bendravimo galimybės. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad dar labiau mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžius nėra jokio pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad A. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam A. B. iÅ¡ V. P. 2360 Lt kaip nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ieÅ¡kinio ar patirtų iÅ¡laidų suma visais atvejais turi bÅ«ti įrodyta, o Å¡iuo atveju nei nukentėjusysis, nei jo atstovė advokatė D. BalčiÅ«nienė pirmosios instancijos teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. B. advokatei už jo atstovavimÄ teisme sumokėjo 2360 Lt, nepateikė. Byloje tėra tik advokatės D. BalčiÅ«nienės orderis (2 t. 82 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai iÅ¡spręsto proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimo, panaikinant sprendimÄ dėl 2360 Lt proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V.

P. nukentėjusiajam A. B. (BPK 328 str. 4 p.). Tuo pačiu pažymima, kad nuosprendžio vykdymo metu kilusias abejones, tarp jų – ir dėl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo, turi teisę iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas (BPK 361 str.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat prašė priteisti jam iš nuteistojo V. P. iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms už atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , apmokėti. Kadangi Å¡iuo atveju byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sÄ skaita – faktÅ«ra patvirtina, kad už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ A.

B. sumokėjo advokatei D. Balčiūnienei 968 Lt (3 t. 110, 111 b. l.), nukentėjusiojo nurodytos išlaidos, turėtos advokatės paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsniu, kolegija n u t a r i a: Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. iš V. P. priteista 2360 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. P. nukentėjusiajam A. B. 968 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokėti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                Nijolė Matuzevičienė Teisėjos                                                                             Irena Ivanovienė                                                                              Virginija Žindulienė                                                                                          Â