57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedP.,nukentÄjusiajam A. B.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dÄl JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. B. priteista 14000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V.
Legislator headnote
AI generated57d5e442-50ec-40d3-892f-bb24d5c7302f · Å iaulių apygardos teismas: Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojas U. Å . 2011-01-12 teisiamojo posÄdžio metu sakÄ, kad, lenkiant mikroautobusÄ , jis suko į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, jie aplenkÄ pastarÄ jį iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs ir kai įvyko susidÅ«rimas, mikroautobusas jau buvo aplenktas. Minima, kad tas pats liudytojas tuoj po eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, aiÅ¡kino, jog Vilniaus gatvÄje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ priekyje važiavo vienas automobilis, kurį lenkiant, jis pasuko į kairÄ, ir prieÅ¡ tai jokių automobilių nelenkÄ, o 2008-07-21 teisiamojo posÄdžio metu U.
Full text
PraneÅ¡Äja NijolÄ MatuzeviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-354/2011                                                          Teisminio proceso Nr. 1-62-1-422-2006                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)     2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.1.2.;
    2.1.15.1.1.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4.                                                                                                                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2011 m. gruodžio 5 d.                                                                   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkÄs NijolÄs MatuzeviÄienÄs,teisÄjų Irenos IvanovienÄs, Virginijos ŽindulienÄs, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui AndruÅ¡keviÄiui, gynÄjai advokatei AuÅ¡rai Žukienei,nuteistajam V.
P.,nukentÄjusiajam A. B.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dÄl JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. B. priteista 14000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V.
P. A. B. priteista 3273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2360 Lt proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. Kolegija n u s t a t Ä: V. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 26 d. 17 val. 50 min. kelio Ryga-Kaliningradas 15,5 km nuo Lietuvos Respublikos sienos, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvÄje ties namais Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas kelių eismo dalyviu, vairuodamas automobilį ,,AUDI AVANTâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimÄ , kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inÄ, į kairÄ arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo kraÅ¡to, pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimÄ , kad sukdamas į kairÄ (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ir jį lenkianÄioms transporto priemonÄms, neįsitikinÄs, kad tai bus saugu, sukdamas į kairÄ (apsisukdamas), nepraleido ta paÄia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio automobilio ,,AUDI AVANTâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. B., dÄl ko automobiliams susidÅ«rus buvo sužalota automobilio âAUDI AVANTâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivÄ J. P., jai padarytas kairio raktikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei automobilio ,,AUDI AVANTâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B., kuriam padarytas deÅ¡inio blauzdinio pÄdos sÄ nario raiÅ¡Äių patempimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes ne jis, o A.
B. pažeidÄ KET reikalavimus (20 str., 53 str., 172 str., 180.4 str.), kas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu.Skunde teigiama, kad nuosprendyje ne visi baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra motyvuotai pripažinti ar nepripažinti įrodymais, kas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau â BPK) 20 str. 2 d. reikalavimams. Pažymima, kad pagal ginamojo gynÄjos užsakymÄ atlikta privati ekspertizÄ yra lygiavertis įrodymas kitiems byloje esantiems įrodymams, todÄl turi bÅ«ti tiriama ir vertinama kaip ir kiti įrodymai, ir jeigu specialisto ir eksperto apklausa nepadeda iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada pagrįsta, turi bÅ«ti skiriama ekspertizÄ.
Taip pat pažymima, kad tuo atveju, kai ekspertizÄs akte arba specialisto iÅ¡vadoje yra nurodytos konkreÄios tikÄtinos (nekategoriÅ¡kos) eksperto iÅ¡vados davimo priežastys, ekspertizÄs aktas arba specialisto iÅ¡vada yra traktuojama, kaip iÅ¡sami. Apeliantas skunde pastebi, kad teismas nemotyvuotai 2011 m. birželio 28 d. nutartimi atmetÄ jo ir gynÄjos praÅ¡ymÄ paskirti komisijinÄ-kompleksinÄ teismo medicininÄ-eismo įvykio ekspertizÄ, o nurodymas nutartyje, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti tinkamÄ sprendimÄ , preziumuoja apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ .
Apeliantas skunde teigia, kad iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies neaiÅ¡ku, koks yra jo padarytos nusikalstamos veikos bÅ«das, nes nurodyta, jog eismo įvykį jis padarÄ sukdamas į kairÄ (apsisukdamas), vadinasi, teismas Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs nenustatÄ, kas turÄjo įtakos teisingo teismo sprendimo priÄmimui. Be to, apeliantas teigia, kad teisme prokuratÅ«ros pateiktas naujas kaltinimas buvo toks pat netikslus ir neaiÅ¡kus, kas pažeidÄ jo teisÄ Ä¯ gynybÄ . Apeliantas taip pat teigia, kad nukentÄjusysis A.
B. 2008-09-22 teisiamajame posÄdyje davÄ kitokius paaiÅ¡kinimus dÄl įvykusio eismo įvykio nei nurodyta teismo nuosprendyje. Teigiama, kad A. B. parodÄ, jog prieÅ¡ jo automobilį važiavo mikroautobusas, dar prieÅ¡ privažiuojant sankryÅ¾Ä su MalÅ«no gatve, jis pristabdÄ, nes vienas automobilis nusuko sankryžoje į kairÄ, lenkimo metu prieÅ¡ jį buvo tik mikroautobusas, o tas automobilis, kuris nusuko į kairÄ, važiavo prieÅ¡ jį, po mikroautobuso ir kad po automobilių susidÅ«rimo, maÅ¡inos sustojo iÅ¡ karto.
Apeliantas taip pat nurodo, kad A. B. teigÄ, jog jis tik baigdamas aplenkti mikroautobusÄ pamatÄ jo automobilį, o mikroautobusas važiavo deÅ¡inÄje kelio juostoje, tolygiai su jo (apelianto) automobiliu, vienas paskui kitÄ , ir mikroautobusas užstojo jam jo (apelianto) maÅ¡inÄ , todÄl jos iÅ¡ pradžių ir nematÄ. Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams A. B. davÄ teisingus parodymus ir nurodÄ, kad mikroautobusas važiavo viduriu savo važiuojamosios juostos, o jo (apelianto) automobilis â arÄiau deÅ¡iniojo kelkraÅ¡Äio, tada mikroautobusas pasisuko deÅ¡iniau, nes davÄ jam keliÄ lenkimui, o nuosprendyje nurodyta, kad A.
B. parodÄ: privažiavÄs (duomenys neskelbtini) sankryÅ¾Ä , prieÅ¡ jį važiavÄs mikroautobusas suko į kairÄ â į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, jis mikroautobusÄ aplenkÄ per deÅ¡inÄ pusÄ, mikroautobusas Å¡iame įvykyje nedalyvavo, nes jis nusuko į kairÄ prieÅ¡ susidÅ«rimÄ . Pažymima, kad Å¡ie nukentÄjusiojo A. B. parodymų prieÅ¡taravimai teisiamojo posÄdžio metu paÅ¡alinti nebuvo. Skunde nurodoma, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ ir kitų A.
B. draugų (K. S., U. Å ., L. Ä.) teisiamajame posÄdyje duotais parodymais, nekreipdamas dÄmesio, kad jie, iÅ¡ esmÄs, skirtingi, neatitinka nukentÄjusiojo A. B. parodymams, o be to, teigiama, kad liudytojai yra suinteresuoti pozityviai pateikti situacijÄ iki eismo įvykio ir jo metu, kad padÄtų A. B. pozicijai. Apeliantas nurodo, kad liudytojas K. S. teigÄ, kad, važiuojant pro grÅ«dų malÅ«no teritorijÄ , priekyje pamatÄ baltos spalvos mikroautobusÄ , o A. B., iÅ¡ dalies įvažiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pastarÄ jį lenkÄ, ir staiga pastebÄjo, jog priekyje mikroautobuso važiavÄs automobilis nuo važiuojamosios dalies vidurio pasuko į kairÄ bei kirto vidurio linijÄ , ir įvyko eismo įvykis, kurio metu jie nesusižeidÄ.
Taip pat skunde nurodoma, kad liudytojas U. Å . 2011-01-12 teisiamojo posÄdžio metu sakÄ, kad, lenkiant mikroautobusÄ , jis suko į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, jie aplenkÄ pastarÄ jį iÅ¡ deÅ¡inÄs pusÄs ir kai įvyko susidÅ«rimas, mikroautobusas jau buvo aplenktas. Minima, kad tas pats liudytojas tuoj po eismo įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, aiÅ¡kino, jog Vilniaus gatvÄje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ priekyje važiavo vienas automobilis, kurį lenkiant, jis pasuko į kairÄ, ir prieÅ¡ tai jokių automobilių nelenkÄ, o 2008-07-21 teisiamojo posÄdžio metu U.
Å . aiÅ¡kino, kad ties grÅ«dų produktų kombinatu jie lenkÄ mikroautobusÄ ir buvo jau iÅ¡važiavÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , kada staigiai užsukus kitam automobiliui iÅ¡ deÅ¡inÄs â maÅ¡inos susidÅ«rÄ. Be to, skunde teigiama, kad liudytojas T. Ä. 2011-01-12 teisiamojo posÄdžio metu aiÅ¡kino, kad 2007-01-14, duodamas parodymus, jis apie įvykusį eismo įvykį liudijo teisingai, bÅ«tent nurodydamas, kad prieÅ¡ posÅ«kį, t. y. kairÄje esantį keliukÄ Ä¯ MalÅ«no kiemÄ , A.
B. pradÄjo lenkti baltÄ mikroautobusÄ , kuris, kai A. B. parodÄ lenkimo posÅ«kį, pasitraukÄ arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, o A. B., lenkdamas mikroautobusÄ , nebuvo persirikiavÄs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ â lenkÄ âapžergÄs vidurio linijÄ â, ir buvo jau įpusÄjÄs mikroautobuso lenkime, taÄiau kitas automobilis pusiau kirto vidurio linijÄ ir todÄl A. B. vairuojamas automobilis trenkÄsi į užkirtusio keliÄ automobilio kairįjį Å¡onÄ , ir nei vienas asmuo, buvÄs A.
B. automobilyje, susidÅ«rimo metu, nesusižalojo. Apeliantas atkreipia dÄmesį, kad tas pats liudytojas (T. Ä.) 2008-07-21 apklausiamas teisiamojo posÄdžio metu teigÄ, kad A. B. pradÄjo lenkti mikroautobusÄ maždaug likus 10 m iki malÅ«no sargų bÅ«delÄs ir buvo pilnai iÅ¡važiavÄ Ä¯ prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , mikroautobusas normaliai važiavo savo juosta, o susidÅ«rimo metu į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ buvo iÅ¡lindÄs tik jo maÅ¡inos priekis. Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. balandžio 21 d. buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizÄs centro Å iaulių skyriaus eismo įvykio teismo specialisto E. G. klaidinga iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad Å¡ioje eismo situacijoje jis sukosi į kairÄ iÅ¡ anksto nepasitraukÄs prie aÅ¡inÄs kelio ženklinimo linijos ir nedavÄ kelio jį lenkusiam A.
B. vairuojamam automobiliui bei su juo susidÅ«rÄ, kas techniniu požiÅ«riu ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti, nes Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia 2011 m. kovo 10 d. teisiamojo posÄdžio metu gynybos pateikta Daktaro V. M. iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu nÄra pagrindo teigti, kad jis sukosi pažeisdamas KET 150 p. reikalavimus, t. y. nepasitraukÄs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to. Be to, nurodoma, kad V.
M. iÅ¡vada buvo nustatytas A. B. automobilio vidutinis važiavimo greitis susidÅ«rimo metu â 74 km/h, o tai reiÅ¡kia, kad prieÅ¡ 67 s jis buvo apie 76.1 m atstumu nuo buvusio susidÅ«rimo vietos (ir 35 m už jo automobilio) ir galÄjo važiuoti ta paÄia eismo juosta, kaip ir jo automobilis, todÄl techniniu požiÅ«riu nÄra pagrindo teigti, kad jis (apeliantas), ketindamas suktis į kairÄ, neįsitikino, kad lenkia A. B. automobilis. Nuteistasis atkreipia dÄmesį, kad V. M. iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad esant A.
B. vairuojamojo automobilio vidutiniam greiÄiui 74 km/h susidÅ«rimo metu kinetinÄs energijos atsarga yra daugiau kaip 2 kartus didesnÄ, nei susidÅ«rus esant 50 km/h greiÄiui ((74/50)2=2,19), vadinasi, esant 50 km/h greiÄiui susidÅ«rimo metu automobilių sugadinimai bÅ«tų kur kas mažesni, o nukentÄjusiųjų sužeidimų laipsnis irgi bÅ«tų ženkliai lengvesnis, todÄl techniniu požiÅ«riu galima teigti, kad automobilio, kurį vairavo A. B., veiksmai prieÅ¡taravÄ KET reikalavimui, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio pasekmÄmis.
Pasak apelianto, teismas nuosprendyje neteisingai argumentavo Å¡ių specialistų ekspertų iÅ¡vadas bei jų paaiÅ¡kinimus, nekreipÄ dÄmesio, kad jis eismo įvykio vietoje nebuvo, ant schemos nepasiraÅ¡Ä ir su eismo įvykio schema nesutiko, o ekspertas E. G. vadovavosi tuo, kas nurodyta schemoje ir A. B. automobilio greitį nustatÄ pagal jo paties parodymus. Nuteistasis atkreipia dÄmesį, kad A. B. tik 2008-11-12 teismo papraÅ¡Ä pripažinti jį nukentÄjusiuoju, nurodydamas sužalojimÄ , kurį patyrÄ eismo įvykio metu, t. y. 2006 m. gruodžio 26 d.
Pažymi, kad 2009 m. gegužÄs 27 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog sužalojimas A. B. galÄjo bÅ«ti padarytas 1-5 parų laikotarpyje iki kreipimosi į gydymo įstaigÄ , o sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas eismo įvykio metu, deÅ¡inei pÄdai nuslystant nuo pedalo, griÅ«nant, slystant ar netaisyklingai padedant deÅ¡inÄ pÄdÄ vaikÅ¡Äiojant ne eismo įvykio metu, taÄiau nuosprendyje aptarti ne visi bÅ«dai, sÄ lygos ir aplinkybÄ tam sužalojimui įvykti. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodÄ, jog baltas mikroautobusas nesusijÄs su eismo įvykio kilimu ir kad tai nÄra reikÅ¡minga sprendžiant jo kaltÄs klausimÄ , nes mikroautobuso vairuotojas yra vienas iÅ¡ pagrindinių įvykio liudytojų, kurį nustatyti ir apklausti turÄjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras bei teismas.
Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas neÄmÄ domÄn liudytojų E. L. ir L. K. parodymų vien todÄl, kad teismui kilo abejonių dÄl jų buvimo eismo įvykio vietoje, nes, neva, E. L. yra senas jo (apelianto) pažįstamas bei kad jis (apeliantas) yra buvÄs liudytoju jo byloje, o ir gynÄ jį ta pati gynÄja, taÄiau tai negali bÅ«ti argumentas, leidžiantis nesiremti Å¡ių liudytojų parodymais. Teigia, kad eismo įvykio metu dalyvavo ir daugiau transporto priemonių, taÄiau nebuvo ieÅ¡koma neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, ir tik jam kreipusis į spaudÄ atsiliepÄ minÄti liudytojai ir atvyko į teismo posÄdį.
Taip pat pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. niekur neakcentavo, jog jis eismo įvykio metu bÅ«tų buvÄs sužalotas ir kad reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dÄl materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimo, o dabar A. B. teigia, kad eismo įvykio metu patyrÄ kojos traumÄ , raiÅ¡Äių patempimÄ bei reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį â 16360 Lt turtinÄs žalos ir 10000 Lt neturtinÄs žalos, taÄiau neįrodo konkreÄiais dokumentais, iÅ¡ ko susideda jo reiÅ¡kiama turtinÄ Å¾ala, ir niekur neiÅ¡aiÅ¡kina, iÅ¡ ko jam susidarÄ 10000 Lt moralinÄ Å¾ala.
Apeliantas nesupranta, iÅ¡ kur teismas nuosprendyje nurodÄ, kad A. B. sužalota koja buvo įmobilizuota tris savaites, kas ribojo jo normalų judÄjimÄ , nes iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad pas medikus jis buvo tik vienÄ kartÄ . Pažymi, kad byloje nÄra jokių duomenų, patvirtinanÄių, jog A. B. priklausantis automobilis buvo sugadintas nepataisomai, o be to, nurodo, kad automobilis, buvo 1994 m. gamybos ir įvykio metu buvo 12 metų senumo. DÄl to nuteistasis teigia, kad A. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra visai neįrodytas, nepagrįstas, neargumentuotas, todÄl priteistas neteisingai, kaip neteisingai priteistos ir advokato atstovavimo iÅ¡laidos.Apeliantas skunde taip pat atkreipia dÄmesį, kad jis 2011-07-16 kreipÄsi į teismÄ dÄl 2011-07-14 teisiamojo posÄdžio protokolo pastabų ir nurodÄ teisiamojo posÄdžio neteisingumÄ ir neiÅ¡samumÄ , kas patvirtina ir teismo nuosprendžio neteisingumÄ , neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ .Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentÄjusysis A.
B. praÅ¡o atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ ir priteisti proceso iÅ¡laidas. Atsikirtime nukentÄjusysis nurodo, kad bet kuriuo atveju V. P. sukdamas į kairÄ ar apsisukdamas iÅ¡ savo eismo juostos turÄjo duoti keliÄ jo vairuojamam automobiliui, nes jis jau buvo pradÄjÄs lenkimo manevrÄ ir teismas teisingai nustatÄ Å¡Ä¯ faktÄ . Akcentuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjo byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kiai ir motyvuotai nurodÄ, kokiais įrodymais remiasi ir kokiais nesiremia, pagrįstai priteisÄ jam turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nes kojos sužalojimÄ patyrÄ dÄl V.
P. kaltÄs, o autoįvykio metu sugadintÄ automobilį remontuoti buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga â tai įvertino draudimo bendrovÄ, todÄl nurodÄ tuometinÄ tokio automobilio rinkos kainÄ .Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo transporto priemonių draudikų biuro atstovas praÅ¡o JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad palaiko apeliacinį skundÄ , nes mano, kad V. P. nepagrįstai pripažintas 2011-12-26 eismo įvykio kaltininku. Pažymi, kad apylinkÄs teismas iÅ¡ dalies tenkindamas civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pažeidÄ transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomÄ jį draudimÄ reguliuojanÄių teisÄs aktų nuostatas, neteisingai nustatÄ transporto priemonÄs (duomenys neskelbtini) AVANT, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertÄ eismo įvykio metu, nepagrįstai civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡ Biuro priteisÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nes dÄl žalos atlyginimo nebuvo kreiptasi nei į UADB â(duomenys neskelbtini) draudimasâ, nei į BiurÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, nukentÄjusysis praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o jam priteisti proceso iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Skundu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ne visus byloje surinktus duomenis pripažino ar nepripažino įrodymais, vertindamas nukentÄjusiojo A.
B. ir jo draugų K. S., U. Å ., L. Ä. parodymus, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad minÄtų asmenų parodymai skiriasi, nepagrįstai rÄmÄsi teismo specialisto E. G. pateikta iÅ¡vada, o privataus eksperto iÅ¡vados nepagrįstai nelaikÄ lygiaverÄiu įrodymu. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad minÄti apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, jog teismas, sprÄsdamas V. P. kaltÄs klausimÄ , įvertino visus byloje surinktus Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingus duomenis, rÄmÄsi teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡dÄstytais bei jų visumoje, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos, įvertintais įrodymais, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, įvertino ir dr. V.
M. pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ . Nuteistojo skundo argumento, kad teismo nuosprendyje nurodyti kitokie nukentÄjusiojo parodymai nei pastarasis davÄ teisiamajame posÄdyje, bylos duomenys nepatvirtina. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas rÄmÄsi nukentÄjusiojo A. B. parodymais, duotais teisiamajame posÄdyje, vykusiame 2011 m. sausio 12 d. (2 t. 152â153 b. l.). MinÄto posÄdžio metu nukentÄjusysis parodÄ, kad 2006 m. gruodžio 26 d. apie 17 val. jam kartu su K. S., T. Ä. ir U. Å . jo (A. B.) vairuojamu automobiliu važiuojant link (duomenys neskelbtini), privažiavus âmalÅ«no sankryÅ¾Ä â, priekyje jo automobilio važiavÄs mikroautobusas suko į kairÄ, į (duomenys neskelbtini) gatvÄ, jis šį automobilį aplenkÄ.
Mikroautobusas įvykyje nedalyvavo. AplenkÄs minÄtÄ mikroautobusÄ , pavažiavÄs į priekį jis pamatÄ prieÅ¡ais važiuojantį dar vienÄ automobilį. Ä®sitikinÄs, kad prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje automobilių nÄra, jis įjungÄ posÅ«kio signalÄ ir pradÄjo lenkti prieÅ¡ais jį važiavusį automobilį, taÄiau lenkiamo automobilio vairuotojas staiga užkirto jam keliÄ tuo paÄiu įjungdamas posÅ«kio signalÄ . IÅ¡vengti susidÅ«rimo nebuvo galimybÄs. Atsakydamas į kaltinamojo gynÄjos klausimÄ , A.
B. nurodÄ, kad V. P. važiavo arÄiau deÅ¡iniosios kelio pusÄs, prie aÅ¡inÄs kelio linijos persirikiavÄs nebuvo. Atkreipiamas dÄmesys, kad skunde akcentuojamo teisiamojo posÄdžio, vykusio 2008 m. rugsÄjo 22 d., metu, A. B. taip pat neneigÄ lenkÄs prieÅ¡ais važiavusį baltos spalvos mikroautobusÄ ir analogiÅ¡kai nurodÄ, kad prieÅ¡ais mikroautobusÄ važiavÄs automobilis įjungÄs posÅ«kio signalÄ staigiai užsuko prieÅ¡ jo vairuojamÄ automobilį. Kaltinamojo vairuojamas automobilis nebuvo prie aÅ¡inÄs linijos, buvo nuo jos nutolÄs apie 2 m, t. y. darÄ manevrÄ nuo deÅ¡iniosios kelkraÅ¡Äio pusÄs (1 t. 141â144 b. l.).
Tuo paÄiu pastebÄtina, kad tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynÄja dalyvavo 2011 m. sausio 12 d. teisiamajame posÄdyje, taigi, abejones dÄl nukentÄjusiojo A. B. parodymų jie galÄjo paÅ¡alinti užduodami pastarajam klausimus ir taip iÅ¡siaiÅ¡kinti jų įsitikinimu reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Siekiant objektyviai nustatyti tiesÄ byloje, nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nukentÄjusysis A. B. apklaustas dar kartÄ . Apygardos teismo posÄdžio metu nukentÄjusysis patvirtino, kad jam aplenkus prieÅ¡ais važiavusį baltos spalvos mikroautobusÄ ir važiuojant toliau bei pradÄjus lenkti kitÄ prieÅ¡ais, arÄiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to važiavusį automobilį, Å¡io automobilio vairuotojas įjungÄ posÅ«kio signalÄ ir sukdamas užkirto jo (A.
B.) vairuojamam automobiliui keliÄ . GalimybÄs iÅ¡vengti eismo įvykio nebebuvo, viskas įvyko akimirksniu. Atsakydamas į advokatÄs A. Ž. klausimÄ , nukentÄjusysis nurodÄ, kad jis, lenkdamas V. P. vairuojamÄ automobilį, važiavo iki 60 km/h greiÄiu. Kolegijos nuomone, apeliantas, teigdamas, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ iÅ¡ esmÄs skirtingais A. B. draugų K. S., U. Å . ir T. Ä. parodymais, yra neteisus. Bylos duomenys liudija, kad ir nukentÄjusysis A. B., ir liudytojai K.
S., U. Å . bei T. Ä. iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes, t. y. kad A. B. lenkiant prieÅ¡ais važiavusį automobilį, Å¡io automobilio vairuotojas staiga suko į kairÄ, A. B. sustabdyti savo vairuojamÄ automobilį nebebuvo galimybių. Mikroautobusas buvo aplenktas visiÅ¡kai, jo vairuotojas autoįvykyje nedalyvavo (1 t. 129â131 b. l., 2 t. 153â155 b. l.). Å iuo atveju apelianto V. P. akcentuojama aplinkybÄ, kad nesutampa liudytojų parodymai dÄl to, iÅ¡ kurios pusÄs A. B. lenkÄ mikroautobusÄ , nÄra esminÄ sprendžiant pastarojo (V.
P.) kaltÄs klausimÄ . Byloje neginÄijamai nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. B. â nežymus sveikatos sutrikdymas, įvyko dÄl to, kad V. P. pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimÄ : sukdamas į kairÄ bÅ«damas neįsitikinÄs, kad tai bus saugu, nepraleido ta paÄia kryptimi važiavusio ir jį lenkusio automobilio ,,Audi 100 Avantâ, vairuojamo A. B.. ApylinkÄs teismas teisingai nustatÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybes, savo iÅ¡vadas pagrindÄ bylos medžiaga ir padarÄ teisingas iÅ¡vadas dÄl Å¡io faktoriaus reikÅ¡mÄs eismo įvykio kilimo priežasÄiai bei V.
P. kaltei nustatyti. NenustaÄius, kad su eismo įvykiu galimai susijÄs ir treÄio automobilio, t. y. mikroautobuso, vairuotojas, teismui nebuvo bÅ«tina imtis priemonių tikslu surasti minÄto automobilio vairuotojÄ ir jį kviesti į teismo posÄdį. Kaip jau minÄta, teismas nuosprendį grindÄ teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, įskaitant ir specialistų pateiktas iÅ¡vadas. Lietuvos teismo ekspertizÄs centro Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio âAudi 100â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. P. suko į kairÄ iÅ¡ anksto nepasitraukÄs prie aÅ¡inÄs kelio ženklinimo linijos, nedavÄ kelio jį lenkusiam automobiliui âAudi 100â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rÄ (1 t. 46â50 b. l.). Apeliantas skundu teigia, kad minÄta specialisto iÅ¡vada yra klaidinga, ir tvirtina, jog minÄtÄ iÅ¡vadÄ paneigia kita â daktaro V. M. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nÄra pagrindo teigti, kad jis (V. P.) sukosi pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. nepasitraukÄs prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo kraÅ¡to.
Taip pat nurodo, kad V. M. iÅ¡vada buvo nustatytas A. B. automobilio greitis susidÅ«rimo, metu â 74 km/h, ir tai patvirtina, jog teigti, kad jis (V. P.), ketindamas suktis į kairÄ, neįsitikino, kad jį lenkia A. B. automobilis, yra nepagrįstas. Be to, jei A. B. bÅ«tų važiavÄs leistinu 50 km/h greiÄiu, automobilių sugadinimai bÅ«tų buvÄ kur kas mažesni, o nukentÄjusiųjų sužalojimo laipsnis â žymiai lengvesnis. Atsakant į minÄtus apelianto argumentus, atkreipiamas dÄmesys, kad specialistų E. G. ir V.
M. iÅ¡vados nÄra iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taringos, tik V. M. iÅ¡vados labiau abstrakÄios. TÄ , įvertinÄs abiejų minÄtų specialistų iÅ¡vadas, skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (3 t. 68â78 b. l.). PastebÄtina, jog specialistai vienodai nustatÄ, kad V. P. ir A. B. vairuojami automobiliai susidÅ«rÄ prieÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas plastiko Å¡ukes, Å¡alia aÅ¡inÄs kelio ženklinimo linijos, kai V. P., važiuodamas tam tikru greiÄiu (pasak specialisto V.
M. â 10-20 km/h), darÄ manevrÄ Ä¯ kairÄ, o A. B. automobilis vykdÄ lenkimo manevrÄ . Abu specialistai atsižvelgÄ ir į tai, kad A. B. lenkimo manevrÄ atliko virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/h greitį. Nesant pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų buvÄ galima nustatyti A. B. vairuojamo automobilio greitį iki susidÅ«rimo su V. P. automobiliu, specialistas E. G. rÄmÄsi nukentÄjusiojo A. B. parodymais apie važiavimo greitį (60 km/h), o specialistas V. M., remdamasis V. P. parodymais, kad susidÅ«rimas įvyko ties įvažiavimu į teritorijÄ , nustatÄ tikÄtinÄ automobilių judÄjimo greitį po susidÅ«rimo, įvertinÄs minÄtus duomenis, nustatÄ ir A.
B. automobilio judÄjimo greitį iki susidÅ«rimo (apie 74 km/h). IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų akivaizdu, kad vien iÅ¡ automobilių deformacijos nustatyti tikslių jų greiÄių neįmanoma. IÅ¡vadas specialistai pateikÄ Ä¯vertinÄ visus jiems pateiktus bylos duomenis. Nuteistojo nurodyta aplinkybÄ, kad jis su eismo įvykio schema nesutiko, nÄra pagrindas pripažinti specialistų iÅ¡vadas neteisingomis. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra pagrindo skirti naujÄ teismo ekspertizÄ ir šį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti teismui tinkamÄ sprendimÄ .
Tai, kad teismas nutarÄ netenkinti nuteistojo gynÄjos praÅ¡ymo skirti kompleksinÄ teismo medicininÄ â eismo įvykio ekspertizÄ, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Tokios iÅ¡vados nesuponuoja ir neduoda pagrindo teigti, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir jau minÄta teismo iÅ¡vada, kad byloje yra pakankamai informatyvios medžiagos priimti teismui tinkamÄ sprendimÄ , nes Å¡iuo teiginiu teismas savo nuomonÄs dÄl V. P. kaltÄs ar nekaltumo neiÅ¡reiÅ¡kÄ. Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesirÄmÄ liudytojų E. L. ir L.
K. parodymais. Akivaizdu, kad nuosprendyje teismas įvertino visų liudytojų parodymus, ir jai rÄmÄsi tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys, o minÄtų liudytojų parodymus, atsižvelgÄs į tai, kad E. L. yra kaltinamojo V. P. pažįstamas, atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, kurioje E. L. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , V. P. davÄ E. L. naudingus parodymus ir pastarojo atžvilgiu byla buvo nutraukta (1 t. 178â179, 183â186), vertino kritiÅ¡kai.
Be to, teismas pagrįstai atsižvelgÄ ir į tai, kad E. L. minÄtoje byloje gynÄ ta pati advokatÄ, kuri Å¡ioje byloje gina V. P. â A. ŽukienÄ. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja L. K. yra ilgametÄ liudytojo E. L. draugÄ, jie kartu gyvena ir augina bendrÄ vaikÄ , pastarosios parodymų teisingumas taip pat kelia abejonių.  Apelianto skundo teiginys, kad teismas, nuosprendyje konstatuodamas, jog V. P. eismo įvykį padarÄ sukdamas į kairÄ (apsisukdamas), nenustatÄ konkretaus nusikalstamos veikos bÅ«do ir tai turÄjo įtakos teisingo sprendimo priÄmimui, taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas teisingu.
Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje labai aiÅ¡kiai ir konkreÄiai nurodÄ, kokiu bÅ«du V. P. pažeidÄ kelių eismo taisykles â turÄdamas tikslÄ apsisukti sukdamasis į kairÄ, kÄ , beje, parodÄ pats nuteistasis (1 t. 77â79, 82â83 b. l., 3 t. 58â59 b. l.). Visos paminÄtos ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs patvirtina, kad apeliantas nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukdamas į kairÄ nedavÄ kelio jį lenkianÄiam A.
B. vairuojamam automobiliui ir dÄl to įvyko eismo įvykis. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp V. P. padarytų KET 150 p. ir KET 153 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių. TodÄl tenkinti apelianto skundÄ ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį nÄra pagrindo. Neteisus apeliantas teigdamas, kad buvo pažeista jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , nes prokuroro pateiktas naujas kaltinimas toks pat netikslus ir neaiÅ¡kus kaip ankstesnysis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.
P. ir ikiteisminio bylos tyrimo metu, ir teisme gynÄ advokatÄ A. ŽukienÄ (1 t. 76 b. l.), o prokurorui pateikus praÅ¡ymÄ dÄl kaltinimo pakeitimo, nei kaltinamasis, nei jo gynÄja nenurodÄ, kad kaltinimas yra neaiÅ¡kus ir neprieÅ¡taravo dÄl jo prijungimo prie bylos (2 t. 62 b. l.).Skundu nuteistasis taip pat teigia, kad nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys yra neįrodytas, nepagrįstas, neargumentuotas, todÄl priteistas neteisingai. Pažymima, kad pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo.
Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). NeturtinÄs žalos dydį teismas nustato įvertinÄs visus byloje esanÄius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybÄs specifikÄ .Bylos duomenys liudija, kad teismas, įvertinÄs bylos medžiagÄ , įskaitant ir ekspertizÄs aktų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 4â5 b. l.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 27â32 b. l.) iÅ¡vadas bei liudytoju apklausto gydytojo R.
S. paaiÅ¡kinimus (2 t. 49 b. l.), pripažino A. B. byloje nukentÄjusiuoju (2 t. 50 b. l.). A. B. pateikus byloje civilinį ieÅ¡kinį (2 t. 86â88 b. l.), jis teismo nutartimi buvo įtrauktas į bylÄ civiliniu ieÅ¡kovu (2 t. 89â90 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas nukentÄjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ Transporto priemonių draudikų biuro tenkino visiÅ¡kai ir priteisÄ A. B. 14000 Lt turtinÄs žalos atlyginimo. Transporto priemonių draudikų biuras nuosprendžio neskundÄ, t. y. su priteista civilinio ieÅ¡kinio suma sutiko, todÄl dar kartÄ sprÄsti šį klausimÄ nÄra teisinio pagrindo.
Kolegija konstatuoja, kad neturtinÄs žalos priteisimo klausimÄ teismas taip pat iÅ¡sprendÄ tinkamai â neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius, priteistinus nukentÄjusiajam A. B. iÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir kaltininko, nustatÄ atsižvelgÄs į Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojanÄiomis neturtinÄs žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, taip pat vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.
Apelianto skunde akcentuojama aplinkybÄ, kad nukentÄjusiojo A. B. koja po įvykio negalÄjo bÅ«ti įmobilizuota tris savaites, nes jis pas medikus buvo tik vienÄ kartÄ , nÄra pagrindas nepriteisti nukentÄjusiajam neturtinÄs žalos ar mažinti priteistos neturtinÄs žalos dydį. Teisiamojo posÄdžio metu A. B. paaiÅ¡kino, kad kitÄ rytÄ po eismo įvykio jo koja iÅ¡tino, jis nebegalÄjo vaikÅ¡Äioti, todÄl nuvyko pas gydytojÄ R. S., kuris uždÄjo jam tvarstį ir liepÄ atvykti po kelių savaiÄių.
Kadangi praÄjus Å¡iam laikotarpiui, jam kojos nebeskaudÄjo, todÄl jis pats nusiÄmÄ tvarstį ir pas medikus nebenuvyko. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu nuo smÅ«gio jo koja nuslydo nuo pedalo, kitu bÅ«du jos nesusižalojo (2 t. 9â10 b. l.). Teisiamajame posÄdyje liudytoju apklaustas gydytojas R. S. patvirtino, jog 2006 m. gruodžio 27 d. pas jį atvykÄs A. B. nurodÄ, kad traumÄ jis patyrÄ 2006 m. gruodžio 26 d. autoįvykio metu (2 t. 49â50 b. l.). Byloje neginÄijamai nustatyta, kad dÄl eismo įvykio metu patirtos traumos nukentÄjusysis ne tik patyrÄ iÅ¡gÄ stį, bet ir turÄjo nepatogumų â jo judÄjimas tapo ribotas, jam reikÄjo vykti pas gydytojus, pats savarankiÅ¡kai nebegalÄjo naudotis transporto priemone, tuo paÄiu sumažÄjo ir jo bendravimo galimybÄs. Esant paminÄtoms aplinkybÄms, kolegija sprendžia, kad dar labiau mažinti nukentÄjusiajam priteistos neturtinÄs žalos dydžius nÄra jokio pagrindo.
Taip pat nÄra pagrindo teigti, kad A. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neargumentuotas. TaÄiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nepagrįstai priteisÄ nukentÄjusiajam A. B. iÅ¡ V. P. 2360 Lt kaip nukentÄjusiojo turÄtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokÄti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
TaÄiau atkreipiamas dÄmesys, kad ieÅ¡kinio ar patirtų iÅ¡laidų suma visais atvejais turi bÅ«ti įrodyta, o Å¡iuo atveju nei nukentÄjusysis, nei jo atstovÄ advokatÄ D. BalÄiÅ«nienÄ pirmosios instancijos teismui jokių dokumentų, patvirtinanÄių, kad A. B. advokatei už jo atstovavimÄ teisme sumokÄjo 2360 Lt, nepateikÄ. Byloje tÄra tik advokatÄs D. BalÄiÅ«nienÄs orderis (2 t. 82 b. l.). Esant tokioms aplinkybÄms nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir apylinkÄs teismo nuosprendis keiÄiamas dalyje dÄl netinkamai iÅ¡sprÄsto proceso iÅ¡laidų priteisimo klausimo, panaikinant sprendimÄ dÄl 2360 Lt proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V.
P. nukentÄjusiajam A. B. (BPK 328 str. 4 p.). Tuo paÄiu pažymima, kad nuosprendžio vykdymo metu kilusias abejones, tarp jų â ir dÄl proceso iÅ¡laidų dydžio nustatymo, turi teisÄ iÅ¡sprÄsti pirmosios instancijos teismas (BPK 361 str.). ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nukentÄjusysis taip pat praÅ¡Ä priteisti jam iš nuteistojo V. P. iÅ¡laidas, turÄtas advokato paslaugoms už atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , apmokÄti. Kadangi Å¡iuo atveju byloje esantis pinigų priÄmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sÄ skaita â faktÅ«ra patvirtina, kad už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ A.
B. sumokÄjo advokatei D. BalÄiÅ«nienei 968 Lt (3 t. 110, 111 b. l.), nukentÄjusiojo nurodytos iÅ¡laidos, turÄtos advokatÄs paslaugoms apmokÄti, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsniu, kolegija n u t a r i a: JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. iÅ¡ V. P. priteista 2360 Lt proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti.
IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. P. nukentÄjusiajam A. B. 968 Lt (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) iÅ¡laidų, turÄtų advokato paslaugoms apeliacinio proceso metu apmokÄti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkÄ                                                                NijolÄ MatuzeviÄienÄ TeisÄjos                                                                             Irena IvanovienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Virginija ŽindulienÄ                                                                                          Â