2016-04-14 Nr. AB-8211-3-61-3-05111-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. K. (V. K.), F. K., V. G., T. J., M. K. (M. K.)) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2016-04-14 Nr. AB-8211-3-61-3-05111-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja T. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atlikti buvusio savininko I. K. (I. K.) turėtos žemės valdos kartografijos darbus, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų 34 ir 34 „a“, skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) valstiečiui J. F. K. (J. F. K.), išrašą.
Full text
A. Tilindė
Administracinė byla Nr. A-447-438/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05111-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. K. (V. K.), F. K., V. G., T. J., M. K. (M. K.)) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja T. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) atlikti buvusio savininko I. K. (I. K.) turėtos žemės valdos kartografijos darbus, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų 34 ir 34 „a“, skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) valstiečiui J. F. K. (J. F. K.), išrašą.
Paaiškino, kad yra pretendentė į I. K. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą nekilnojamąjį turtą ir pateikė žemės sklypo planą, tačiau pagal jos pateiktą išlikusį I. K. sklypo planą bei kitą archyvinę medžiagą žemės sklypas nėra kartografuotas. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtų atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalimi, atkuriant nuosavybes teises į žemę, turi būti žinomos ne tik buvusio žemės savininko turėtos žemės valdos plotas, bet ir konkreti vieta bei žemės sklypo ribos. Nesant dokumentų dėl tikslių turėtos žemės valdos ribų, atliekamas žemės sklypo kartografavimas.
Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. birželio 25 d. rašte Nr. 155-(7.5)-136 nurodė, kad tikslinga iš naujo nustatyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės valdos ribas, ir pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografijos atlikimą, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų 34 ir 34 „a“ išskirtų asmeninėj nuosavybėn (duomenys neskelbtini) valstiečiui J. F. K., išrašą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7046 „Dėl dokumentų pateikimo“ paprašė iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikti dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdybos žemes sklypo (-ų) buvimo vietą, kopijas. Šie dokumentai buvo pateikti 2014 m. rugpjūčio 14 d., tačiau praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams, kartografavimo darbai nėra atlikti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja yra viena iš pretendenčių atkurti nuosavybės teises į I. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėjo 2,02 ha žemės. Įvertinus buvusio savininko I. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, nustatyta, kad pretendentai 1998 m. gruodžio 15 d. notariniu susitarimu susitarė nuosavybės teises atkurti taip: T. J. – 0,32 ha, V. G. – 0,33 ha, J. K. (J. K.) – 0,33 ha, M. K. – 0,32 ha, V. K. – 0,4 ha, T. J. – 0,32 ha. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, kad V. K. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 41-7104 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 0,3788 ha). F. K. notariškai patvirtinta sutartimi 1998 m. gruodžio 30 d. iš sutuoktinio J. K. (notarinio registro Nr. 2-8383) įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į I. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę. F. K. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 41-7037 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3092 ha). V. G. Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 41-7188 nuosavybės teisės atkurtos, perduodant žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1272 ha). Tai patvirtina, kad pretendentams V. K. ir F. K. buvo visiškai, o V. G. iš dalies atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Atsižvelgiant į pareiškėjos ir pretendentų M. K., T. J. bei V. G. pateiktus prašymus ir jų vardu parengtas išvadas, minėti buvusio savininko I. K. pretendentai buvo įtraukti į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punktu, pateikusius prašymus ir išvadas projekto papildymui, sąrašą, patvirtintą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-988. Minėtame sąraše V. G. nurodyta 294 eilutėje, T. J. – 484 eilutėje, T. J. – 485 eilutėje, M. K. – 486 eilutėje.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 buvo patvirtintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiame projekte T. J. pagal išvadoje nurodytą vertę buvo suprojektuotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, V. G. – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, T. J. – miškų ūkio paskirties žemės sklypas, o M. K. – miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Tiek pareiškėjos, tiek kitų pretendentų atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 2,02 ha žemę beveik baigtas, liko suprojektuotus žemės sklypus paženklinti ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų, kad šie pretendentai atsisakytų, reikštų pastabas dėl projektavimo veiksmų Buivydiškių kadastro vietovėje. Tvirtino, kad pareiškėja nepagrįstai prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografiją, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas jos ir buvusio savininko I. K. pretendentų atžvilgiu visiškai arba beveik baigtas.
Pareiškėja neginčija jokio Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo. Manė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 25 d. raštas Nr. 1SS-(7.5.) yra netikslus, nes jame nevisiškai įvertinti teritorinių skyrių atlikti veiksmai, nustatant buvusios I. K. žemėvaldos vietą, taip pat dėl to, kad turimi dokumentai saugomi tiek Vilniaus rajono skyriuje, tiek Vilniaus miesto skyriuje, ir kad pareiškėjos atžvilgiu nuosavybės teisų atkūrimo procesas buvo vykdomas Buivydiškių kadastro vietovėje.
Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės departamento Vilniaus rajono žemės ūkio valdyba 1997 m. liepos 23 d. atliko buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 2,02 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų kartografavimo darbus ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir sklypo ribų nustatymo aktą bei nubraižė sklypo schemą. Rengiant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) buvusių savininkų turėtos žemės sąrašą, 2004 m. rugsėjo 30 d. buvo nubraižytas (duomenys neskelbtini) savininkų turėtos žemės ribų nustatymo planas, kuriame pažymėtas buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 2,02 ha ploto žemės sklypo plotas. Apie tai pareiškėja informuota Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-316. T. J. 1999 m. birželio 22 d. parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1648, pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Ši žemė yra priskirta valstybės išperkamai. Pareiškėja ne tik neginčija šios išvados, bet ją realizavo projektuojant žemės sklypą Buivydiškių kadastro vietovėje.
Tretieji suinteresuoti asmenys T. J., V. K. ir M. K. prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
Paaiškino, kad dėl jiems nesuprantamų priežasčių Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius ignoruoja jų prašymus ir neatlieka savo tiesioginių funkcijų. Tretieji suinteresuoti asmenys, sužinoję kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Vilniaus rajono skyriui atlikti kartografavimo darbus, manė, jog jis privalės šiuos veiksmus atlikti, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovo teiginiai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 15 d. pavedimas Nr. 1PAV-(1.8)-304 yra klaidingas tik dar kartą parodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono specialistai siekia nuslėpti darbo trūkumus ir formaliai parodyti, kad nuosavybės teisių atkūrimas jau įgyvendintas. Tvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius turi vykdyti tiesioginio vadovo pavedimus, jis negali savarankiškai nuspręsti, kokius pavedimus vykdyti. Nurodė, kad netiesa, jog atkūrimo procesas yra baigtas arba beveik baigtas. Tretieji suinteresuoti asmenys atkūrimo proceso laukia apie 20 metų. Kadangi jų prioritetas susigrąžinti žemę natūra, o kartografavimo darbai neatlikti ir nėra žinoma I. K. žemės sklypo buvimo vieta, jie 2015 m. vasario 6 d. informavome Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrių, kad atsisako gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad 1992 m. sausio 8 d. I. K. padavė prašymą grąžinti žemę, priklausiusią I. K. bei nurodė kitus pretendentus į nuosavybės teisių atkūrimą. Analogišką prašymą 1991 m. spalio 29 d. padavė K. V., o 1992 m. kovo 26 d. – V. G.. Į bylą pateiktas 1994 m. išverstas remiantis Vilniaus gubernijos žemės reikalų valdybos 1910 m. kovo 22 d. potvarkiu atliktas padalijimo į vienkiemius planas. 1994 m. lapkričio 16 d. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės ekspertų komisija pripažino, kad nepakanka dokumentų nuosavybės teisės atkūrimui ir pasiūlė arba kreiptis į teismą, arba ieškoti papildomų dokumentų. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir sklypo ribų nustatymo 1997 m. liepos 23 d. aktu buvo apžiūrėtas buvusio savininko I. K. žemės sklypas, sudarytas jo brėžinys ir nustatyta, kad sklypas yra 2,02 ha ploto.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėjo 2,02 ha žemės. I. K. pretendentai 1998 m. gruodžio 15 d. notariniu susitarimu susitarė nuosavybės teises atkurti taip: T. J. – 0,32 ha natūra, V. G. – 0,33 ha ekvivalentine natūra, J. K. – 0,33 ha ekvivalentine natūra, M. K. – 0,32 ha natūra, V. K. – 0,4 ha natūra, T. J. – 0,32 ha natūra.
1999 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. 1648 nurodyta, kad T. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,32 ha valstybės išperkamos žemės. Pareiškėja 2000 m. vasario 17 d. pateikė prašymą už jai (duomenys neskelbtini) 0,32 ha žemės miško sklypą skirti lygiavertį žemės arba miško sklypą (duomenys neskelbtini). Buvusio savininko I. K. pretendentai, tarp jų ir pareiškėja, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 27 d. pateikė prašymą grąžinti tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) naujais sklypais. Atsižvelgiant į T. J. pateiktą prašymą ir jos vardu parengtą išvadą, pareiškėja buvo įtraukta į Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punktu, pateikusius prašymus ir išvadas projekto papildymui, sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-988. Minėtame sąraše T. J. nurodyta 485 eilutėje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiame projekte T. J. Nr. 261 pagal išvadoje nurodytą vertę buvo suprojektuotas 0,138 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (proj. Nr. 2440).
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 49SF-(14.49-104)-316 pareiškėjai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog naujos medžiagos, įrodančios, kad buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas žemės sklypas patenka į Vilniaus miestui priskirtą teritoriją, ji nepateikė, Vilniaus miesto skyrius negali atlikti buvusio savininko nuosavybės teise valdyto žemės sklypo kartografavimo darbų. Šis skyrius taip pat negali vykdyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų.
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtos žemės valdos buvusiame (duomenys neskelbtini), kartografavimo, 2013 m. birželio 25 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1363 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos ribų kartografavimo metu planine medžiaga nedisponavo, o pagal metodinius nurodymus atitinkamos vietovės archyvinė planinė medžiaga yra pagalbinė priemonė, padedanti nustatyti konkrečios žemėvaldos ribas, yra tikslinga iš naujo nustatyti buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemės valdos ribas. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas pavedė Vilniaus rajono skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografijos atlikimą, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus gubernijos, Vilniaus apskrities sklypų Nr. 34 ir 34 a, skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) valstiečiui J. F. K., išrašą.
Atsakovo direktorius 2014 m. gegužės 15 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-304 pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl buvusio savininko I. K. turėtos žemės buvusiame (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini), ribų kartografavimo, įvertinant skyriuje turimus archyvinius dokumentus, patvirtinančius žemės sklypo (-ų) buvimo vietą. Jeigu minėtų dokumentų neužtenka, nurodyta kreiptis į T. J. su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo (-ų) buvimo vietą. Pareiškėjai per nustatytą terminą nepateikus prašomų dokumentų, inicijuoti žemės sklypo (-ų) ribų kartografavimą vietoje.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius su 2014 m. liepos 15 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-7046 kreipėsi į T. J. ir prašė iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikti dokumentų, patvirtinančių buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo (-ų) buvimo vietą, kopijas. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 14 d. prašyme paprašė iš Vilniaus apygardos teismo išreikalauti ekspertizės aktą, kuris patvirtina, kad I. K. planas yra originalus. Pažymėjo, kad visus dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypo buvimo vietą, 2014 m. vasario 18 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai. Pakartotinai T. J. pateikė plano nuorašą su vertimu.
Atsakovas 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-3122 pareiškėjos 2014 m. lapkričio 14 d. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo priimti sprendimą nustatyti I. K. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo buvimo vietą pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą archyvinę medžiagą, nagrinėjimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės T. J. skundą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja su 2015 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrių ir nurodė, kad, kadangi nėra nustatyta I. K. sklypo buvimo vieta ir neaišku, ar yra galimybė grąžinti natūra laisvą žemės sklypą turėtoje vietoje, atsisakė gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2015 m. kovo 6 d. raštu informavo pareiškėją, kad administracinė procedūra sustabdoma, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės jos skundą.
Teismas pažymėjo, kad dar 1999 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. 1648 buvo konstatuota, jog I. K. žemės sklypas, į kurį turi teisę atkurti nuosavybės teises T. J., priklauso valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja su tokia išvada sutiko, jos neginčijo, o savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą realizavo prašydama atlyginti už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja 2000 m. vasario 17 d. pateikė prašymą už jai (duomenys neskelbtini) 0,32 ha žemės, miško sklypą skirti lygiavertį žemės arba miško sklypą (duomenys neskelbtini), kartu su kitais buvusio savininko I. K. pretendentais Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2003 m. kovo 27 d. pateikė prašymą grąžinti tėvo iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) naujais sklypais.
Nurodė, kad Atkūrimo įstatymas numato asmens teisę pasirinkti nuosavybės teisės atkūrimo būdą bei atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, kuriuo buvo patvirtinta Atkūrimo tvarka, 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Taigi šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik jos anksčiau pasirinktu būdu. Nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo šiuo metu galiojanti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija nenumato. Paskutinė galimybė buvo suteikta iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti būdą piliečiams, kurie pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, į atlyginimą lygiaverčiu miško plotu (...). Byloje susiklosčiusiu atveju pareiškėjos veiksmai iš esmės reikštų ne tik jos valią pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau norą paneigti I. K. turėtos žemės statusą iš valstybės išperkamos į laisvą ir tokiu būdu pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų priėmęs sprendimą dėl to, kad išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, ir Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informavęs pareiškėją, kurios prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurios išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlęs jai pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo sutinkamai su Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi. Susidariusią teisinę situaciją teismas vertino kaip pareiškėjos siekį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsiradimo pakeisti I. K. priklausiusios žemės statusą, paneigiant reikalingumą šią žemę išpirkti bei priimant sprendimą dėl turto nebepriskyrimo valstybės išperkamam ir įvykdant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies procedūrą. Tik tokiu būdu pareiškėja šiuo metu galėtų pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iš atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nauju žemės sklypu individualiai statybai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.
Taigi, teismas sprendė, kad Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimai dėl kartografavimo klausimo sprendimo yra teisiškai reikšmingi tiek, kiek jais siekiama pakeisti I. K. turėtos žemės statusą. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo metu bet kokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų nuosavybės teises ar giminystės ryšius, pateikimas yra pasibaigęs. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad, teismui neatnaujinus dokumentų pateikimo termino, negalima pateikti ir naujų archyvinių ar kartografinių dokumentų. Vadinasi, jokie Nacionalinės žemės tarnybos prašymai dėl papildomų dokumentų pateikimo pretendentams negali būti teikiami ir jokie veiksmai pagal naujai pateiktus dokumentus negali būti atliekami. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 15 d. rašte išdėstyti įpareigojimai dėl papildomų dokumentų pareikalavimo iš T. J. neturi būti vykdomi, o naujai pateiktais dokumentais, jei tokie būtų pateikti, negali būti remiamasi nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Iš esmės klausimas dėl dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinimo bei termino dokumentams pateikti atnaujinimo jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikusioje nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 0,21 ha žemės sklypą, todėl teismas nepasisakė dėl žemės sklypo buvimo Vilniaus mieste, kuo šios bylos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas motyvavo sklypo kartografavimo reikalingumą. Taip pat Vilniaus apygardos teismas pasisakė ir dėl nebuvimo svarbių aplinkybių terminui dėl 1910 metų plano ištraukos ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiui pateikti atnaujinti. Minimoje byloje T. J. dalyvavo pareiškėja, todėl jos atžvilgiu nustatytos aplinkybės negali būti ginčijamos. Be pareiškėjos atstovo paaiškinimo, kad po kartografavimo žemės sklypas galėtų patekti į Vilniaus miesto teritoriją, apskritai nėra atskleistas pareiškėjos interesas dėl žemės kartografavimo.
Teismas akcentavo, kad šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, jog kartografavimas negali pakeisti žemės sklypo ploto, kadangi šis plotas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1998 m. lapkričio 2 d.4 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėjo 2,02 ha žemės. Vadinasi, žemės sklypo plotas galėtų būti keičiamas tik atnaujinus procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje ir pakeitus teismo sprendimą, tačiau šiuo metu yra praleistas naikinamasis penkerių metų terminas dėl proceso atnaujinimo, nustatytas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, žemės sklypo kartografavimas negali turėti įtakos nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiu sklypu ar nauju sklypu individualiai statybai.
Teismas taip pat pažymėjo, kad buvusio savininko turėto žemės sklypo kartografavimas yra aktualus tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teises į buvusio savininko žemės sklypą siekia atkurti natūra ar tai reikšminga dėl žemės sklypo ploto nustatymo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios rodytų I. K. turėto žemės sklypo kartografavimo reikalingumą, nes nėra galimybių panaudoti sklypo kartografijos nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Be to, remdamasis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėjai pagal išvadą jau yra suprojektuotas žemės sklypas Buivydiškių kadastro vietovėje. T. J. atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą 2,02 ha žemę beveik baigtas. Atsakovas nurodė, kad kol kas nėra tik paženklintas suprojektuotas sklypas ir nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nors pareiškėja 2015 m. vasario 5 d. prašyme pažymėjo, kad atsisako gauti lygiavertį sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje, tačiau šis prašymas negali būti laikomas tinkamu nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimu. Kadangi T. J. nuosavybės teisės nėra atkuriamos natūra, o nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko I. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėtą žemę beveik baigtas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti buvusio savininko I. K. turėtos žemės valdos kartografijos darbus. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjos skundą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
III. Pareiškėja T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso ir materialinės teisės normas. Vadovaujasi panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog surašant sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir nustatymo aktą, buvo remiamasi dviejų liudytojų parodymais, nors planinė medžiaga buvo pateikta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje A146-901/2009). Šia medžiaga, surašant 1997 m. liepos 23 d. aktą, apskritai nebuvo remiamasi.
Pažymi, kad visuomet siekė atkurti žemės klypus natūra, valios pakeitimą nulėmė netinkamas valstybės institucijų darbas. Šią klaidą iš esmės nustatė NŽT 2013 m. birželio 25 d. rašte, o vėliau 2014 m. gegužės 5 d. raštu įpareigojo teritorinį skyrių spręsti klausimą dėl kartografijos darbų atlikimo.
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Vadovaujasi panašiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde remiasi teisės aktu, kuris 1997 m. liepos 23 d. dar negaliojo. Akcentavo, kad panaši pareiškėjos byla jau yra išnagrinėta, kurioje pareiškėjos skundas atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-119/2013). Šioje byloje nustatyta, kad nėra išlikusios (duomenys neskelbtini) turėtos žemės planinė medžiagos. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. J. informavo, kad palaiko pareiškėjos apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Iš pareiškėjos pateiktų į bylą procesinių dokumentų matyti, kad jos reikalavimas „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atlikti buvusio savininko I. K. (I. K.) turėtos žemės valdos kartografijos darbus, atsižvelgiant į 1910 m. Vilniaus Gubernijos Vilniaus apskrities sklypų 34 ir 34 „a“, skirtų asmeninėn nuosavybėn (duomenys neskelbtini) valstiečiui J. F. K. (J. F. K.), išrašą“, yra susijęs su jos siekiu, kad būtų pripažinta, jog buvusio savininko I. K. (I. K.) turėtos žemės valdos pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą šiuo metu randasi ne Vilniaus rajono, o Vilniaus miesto teritorijoje. O nuosavybės teisės į šią žemę būtų atkurtos atitinkamai pagal šį žemės statusą, t. y., kaip į miesto žemę.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja šią aplinkybę, nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo procese, įrodinėja ne pirmą kartą.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 24 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią inicijavo pareiškėja, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 2,02 ha žemės. Iš šio teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas nustatydamas šios bylos nagrinėjimo esmę sudariusią aplinkybę, jog I. K. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėjo 2,02 ha žemės, rėmėsi Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 metų plano ištrauka.
Pakartotinai pareiškėja 2012 m. inicijavo kitą teisminį procesą, tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., be 2,02 ha žemės sklypo Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini), nustatyto minėtu teismo sprendimu, dar valdė 0,21 ha žemės sklypą, kuris patenka į Vilniaus miesto teritoriją.
Šį reikalavimą grindė tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 11 24 sprendimu nustatyto I. K. 2,02 ha žemės sklypo plotas nesutampa su 1910 metų ištrauka iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiu, pagal kuriuos I. K. iš viso valdė 2,23 ha žemės, o vienas iš I. K. valdytų sklypų, kurio plotas yra 0,21 ha, šiuo metu patenka į Vilniaus miesto teritoriją.
Šis pareiškėjos reikalavimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi, priimtais civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmestas konstatavus, kad pareiškėjos nurodomi įrodymai - 1910 metų ištrauka iš Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities plano ir 1948 metų žemės apskaitos žiniaraštis, neįrodo aplinkybės, jog I. K. be 2,02 ha žemės sklypo, esančio šiuo metu (duomenys neskelbtini), dar valdė 0,21 ha žemės sklypą, esantį šiuo metu Vilniaus miesto teritorijoje.
Iš to kas pasakyta matyti, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad I. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise valdė 2,02 ha žemės bei, kad yra neįrodyta, jog I. K. iki nacionalizacijos turėjo dar vieną 0,21 ha žemės sklypą Vilniaus miesto teritorijoje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“
Šis reglamentavimas reiškia, kad faktų ir aplinkybių, kurie buvo nustatyti teismo sprendimu priimtu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo nagrinėjant kitą administracinę bylą, nereikia įrodinėti. Laikoma, kad kartą jau nustatyti faktai ir aplinkybės yra atitinkantys tiesą ir jais reikia vadovautis iš naujo nagrinėjant kitą administracinę bylą.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad <...> „pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą,“<...>. To paties įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata minėtajai, kurioje taip pat nustatyta, kad „Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą,“<...>.
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma.
Iš pareiškėjos suformuluoto reikalavimo atsakovui ir teismui matyti, kad ji būtinybę kartografuoti dar kartą I. K. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) grindžia tuo, jog tai turi būti atlikta remiantis Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 metų plano ištrauka. Tačiau, kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 11 24 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi yra konstatuota, kad I. K. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dydis ir buvimo vieta yra nustatyti remiantis Vilniaus gubernijos Vilniaus apskrities 1910 metų plano ištrauka.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu inicijuoja dar vieną viešojo administravimo procedūrą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra išspręsta, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti tai dar kartą daryti atsakovą, yra prieštaraujantis minėtoms Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatoms, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos T. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Jarukaitis
Romanas Klišauskas
Skirgailė Žalimienė