57d32af7-749b-49c9-b60f-8a4afe2d8077 · Palangos miesto apylinkės teismas

Civiline byla Nr        Civiline byla Nr. 2-2-83/2010Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 34.2.; 41. (S) PALANGOS MIESTO APYLINKES TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 07 d.Palanga Palangos miesto apylinkes teismo teiseja Liucija Paulauskaite, sekretoriaujant Vidai Vaicikauskaitei, dalyvaujant ieškovei E. R.-Bružienei, jos atstovei advokatei J. U., atsakovo K. P. atstovui advokatui V. Gecui, atsakovei K. M., jos atstovei advokatei G. Maurucaitienei, išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves E. R.-B. ieškini atsakovams K.

P., K. M. del paveldejimo teises liudijimo panaikinimo, pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojanciu, n u s t a t e : ieškove E. R. B. nurode, kad jos motina V. R. 2005 m. spalio men. sužinojo, jog 2004-09-15 mire L. P., su kuriuo sugyveno dukra Emilija, gim. (duomenys neskelbtini). Nurode, kad jos motina ir L. P. lankydavosi vienas pas kita, kol motina gyveno Klaipedoje. 2002 m. ju šeima iš Klaipedos išsikele gyventi i Skomantu km., nutruko santykiai su L. P.. 2005 m. spalio menesi motina atsitiktinai sužinojo, kad L.

P. mires. 2009-03-18 teismo sprendimu nustatyta, kad L. P. yra jos biologinis tevas, o ji yra jo dukte. Per ta laikotarpi, L. P. palikima prieme jo brolis K. P., iregistravo nuosavybes teise pagal paveldejima i buta, esanti Reikjaviko g. 9-58, Klaipedos m. Paveldeta buta pardave atsakovei K. M.. Kadangi ji yra pirmos eiles ipedine, o paveldejimo teises liudijimas išduotas paskesnes eiles paveldetojui, prašo panaikinti Klaipedos miesto 11-o notaru biuro 2006-01-10 išduota paveldejimo teises liudijima Nr. 161 pagal istatyma, pagal kuri L.

P. turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipedos m., paveldejo K. P., pripažinti negaliojancia 2006-01-25 gico buto pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta tarp K. P. ir K. M. ir taikyti restitucija.A. K. M. nurode, kad ginco buta ji nupirko priklausanti asmenines nuosavybes teise pardavejui. Sudarant sandori, prideti buvo patvirtinantys dokumentai, kad kliuciu sandorio sudarymui nera. Paaiškino, kad palikejas ginco buta iki mirties nuomojo žmonems, pats gyveno to paties namo rusyje, kur ir mire 2004-0-15. 2005 m. atsirado palikejo brolis, kuris prieme palikima.

Sužinojusi, kad priemusysis palikima nesiruošia bute gyventi, parduos buta, ji nupirko, kuriame apsigyveno sunaus šeima. Ji buta nupirko praejus dvejiems metams po palikejo mirties, yra sažininga turto igijeja, prašo ieškini atmesti. Atsakovo atstovas nurode, kad po 2004-09-15 brolio mirties, K. P. nei anksciau, nei priimdamas palikima nežinojo, kad palikejas turi vaiku. Notaras, sudarydamas paveldeto buto 2006-02-23 pirkimo – pardavimo sutarti, neturejo jokiu duomenu apie atsiradusius paveldetojus i palikejo L. P. turta.

Nurodo, kad ieškove palikimo atsiradimo metu nebuvo, mirusiojo turto ipedine, nesikkreipe del palikimo, todel nesudaro reikalavimas jokiu teisiniu prielaidu panaikinti paveldejimo teises liudijima pagal istatyma. Del to neatsiranda pagrindas pripažinti paveldeto buto 2006-02-23 pirkimo – pardavimo sandoriui pripažinti negaliojanciu, prašo ieškini atmesti.Tretieji asmenys jokiu reikalavimu nepateike. Ieškinys atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis i palikima, gali gincyti palikimo teises liudijima.

Byloje yra nustatyta, kad ieškove E. R. yra biologine L. P. dukte, todel po tevo mirties jai atsirado teise paveldeti pirmaja eile (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kadangi E. R. nebuvo tinkamai dokumentuose iforminta kaip L. P. dukte, kreiptis i notara ir gincyti K. P. teise priimti palikima formaliai ji neturejo teises.Del šios aplinkybes reikia konstatuoti, kad K. P., priimdamas palikima, elgesi kaip rupestingas ir apdairus asmuo, kadangi, neesant kitu asmenu, turinciu teise ir galinciu formaliai pretenduoti i L. P. palikima, istatymo nustatytu terminu neatsirado.

Taciau tai, jog ieškoves E. R. B. ir L. P. giminystes ryšys nebuvo fiksuotas civilines bukles aktu irašuose, nepaneigia ieškoves materialines teises gauti po savo tevo mirties likusi palikima, ir, Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-03-18 sprendimu nustacius atitinkama juridini fakta, atsirado pagrindas K. P. išduota paveldejimo teises liudijima pripažinti negaliojanciu. Šiais motyvais ieškinio dalis del paveldejimo teises liudijimo pripažinimo negaliojanciu yra pagrista.Pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta 2006-01-25 tarp K.

P. ir K. M. ieškove gincija CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1 d., kreditorius turi teise gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu pastarasis sudaryti neprivalejo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu del jo skolininkas tampa nemokus arba budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Pagal to paties straipsnio 2 dali, dvišali sandori pripažinti negaliojanciu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai treciasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandori, buvo nesažiningas, t.y.

žinojo arba turejo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu nepaisant treciojo asmens sažiningumo ar nesažiningumo. Iš nurodyto straipsnio nuostatu darytina išvada, kad pirkimo – pardavimo sandori galima nugincyti tik tuo atveju, jei treciasis asmuo, šioje byloje atsakove K. M., buvo nesažiningas, kadangi sandoris buvo atlygintinis. K. M. veiksmuose teismas nenustate esant ne vienos iš Lietuvos Respublikos CK 6.67 straipsnyje išvardintu nesažiningumo prezumpcijos atveju.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. nesake, jog yra dar vienas asmuo, savininko teisemis pretenduojantis i buta, o atvirkšciai – leido suprasti, kad mergina yra ,,neva,, apsimetanti mirusiojo L. P. dukra, visi dokumentai, iskaitant ir irašus viešame registre, buvo iforminti tinkamai, todel atsakove ir pirkeja K. M. neturejo pagrindo abejoti K. P. teise parduoti buta ar samoningai numatyti, jog pirkdama buta elgiasi nesažiningai.Be to, pažymetina, kad sandorio sudarymo metu K. P. atvirai ir sažiningai buvo priemes savo brolio palikima, ir turejo visas savininko teises, iskaitant ir teise parduoti turta pasirinktam asmeniui.Nepaneigus sažiningumo prezumpcijos, asmens sudarytas sandoris negali buti pripažintas negaliojanciu ieškoves nurodytu pagrindu, taciau teismas kartu pažymi, kad ieškoves pažeistos teises gali buti ginamos kitais civiliniu teisiu gynimo budais.Restitucijos taikymas yra galimas tik nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir 4.96 straipsnio nuostatu, itvirtinanciu sažiningo igijejo interesu gynima.

Pagal CK 1.80 str. 4 d., turtas, buves pripažinto negaliojanciu sandorio dalyku, negali buti išreikalautas iš ji sažiningai igijusio treciojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šie atvejai:jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai igytas iš asmens, kuris neturejo teises jo perleisti nuosavyben, ir igijejas to nežinojo ir neturejo žinoti (sažiningas igijejas), tai savininkas turi teise išreikalauti ši daikta iš igijejo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdaves ji valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš ju pagrobtas, arba kitaip be ju valios nustojo buti ju valdomas;iš sažiningo igijejo negali buti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas toki daikta prarado del kitu asmenu padaryto nusikaltimo; jeigu daiktas neatlygintinai igytas iš asmens, kuris neturejo teises jo perleisti nuosavyben, tai savininkas turi teise išreikalauti daikta visais atvejais.

Ši taisykle taikoma ir kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams.Kadangi sutartimi, kuria nugincyti siekia ieškove, sažiningam igijejui atlygintinai perleistas nekilnojamasis daiktas, konstatuotina, jog restitucijos taikymas pažeistu atsakoves K. M. teises.                   Ieškoves prašymu apklausti byloje liudytojai A. B., R. V. negalejo nurodyti tiksliu aplinkybiu ir laiko, kuomet sužinojo apie L. P. mirti. Liudytoja R. V. nurodo, kad buvo šiltas metu laikas. Liudytojui A. B. sužinojimo aplinkybes ir laikas nera žinomi, jis su ieškove nebuvo šeima.

Liudytoja Z. D. teisme liudijo, jog turguje 2005 m. spalio ar lapkricio menesi ieškoves seseriai R. V. pasake, kad prieš metus laiko yra mires L. P., su kuriuo bendraudama ju motina sugyveno dukra, siule pasirupinti del palikto buto peremimo. Šiu liudytoju tokie parodymai nelaikomi itikinamais, kad galima butu vienareikšmiškai ir tiksliai nustatyti, jog ieškove nepraleido vieneriu metu ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 3 d.).  Priteistinos atsakovu turetos bylinejimosi išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai.

Išlaidos atsakoves K. M. turetos išlaidos mažintinos, atsižvelgiant i tai, kad šioje byloje teismo posedžiu daug nebuvo, bylos nagrinejimas užsitese del nagrinejamos bylos kitame teisme. (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265 str., teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti ieškoves E. R.-B. ieškini atsakovams K. M., K. P.. Priteisti iš E. R.-B. 2164,83 litus žyminio mokescio i valstybes pajamas, 2000 litu advokato atstovavimo išlaidu K.

M., 207,6              litus korespondencijos siuntimo išlaidu i valstybes pajamas.Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos, gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, paduodant skunda Palangos miesto apylinkes teisme. Teiseja                                                    Liucija Paulauskaite