2016-06-01 Nr. AB-11920-3-63-3-00161-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-50-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00161-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 80.8; 80.9; 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-746-502/2016 pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovų 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktus atsisakymus suderinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) esančio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą; 2) įpareigoti atsakovus iš naujo derinti šį projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio žemės naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Žemės sklype yra apgriuvęs ir keliantis pavojų pastatas – automobilinės svarstyklės (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į nedidelį gyvenamą namą ir tuo tikslu iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr.

39. Parengtas Žemės sklype buvusio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamą namą projektas (toliau – ir Projektas) per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau Projektas nebuvo suderintas ir 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikti atsakovų nepritarimo motyvai. Ištaisytas Projektas kartu su architekto atsakymais į atsakovų pastabas 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinti kartu su prašymu pakartotinai išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau ir pakartotinai Projektas nebuvo suderintas, o leidimas neišduotas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-P1 nurodė, kad Projekto sprendiniams nepritarta, kadangi Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (toliau – ir Specialioji sąlyga). Pareiškėjas su tuo nesutinka ir teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriuose Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 2947 nustatytos Specialiosios sąlygos neliko. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalį, buvo privaloma Projektą rengti pagal Žemės sklypo dokumentus, t. y. pagal juose nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o tai, kad buvo apribojimas ir jis panaikintas nesuteikia teisės atsakovams nesivadovauti Žemės sklypo dokumentais, tuo pačiu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826, 11 punktu. Pažymėjo, kad Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-P1 taip pat nurodė, jog rekonstravimo Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, tuo būdu nesivadovauta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyriumi. Tačiau architektas, pateikdamas pakartotinai tikrinti Projektą, atsakė į šią pastabą dėl atliekų, kad būtent Architektūrinės dalies brėžiniuose SA-2 ir SA-3 įrašyti susidarę atliekų kiekiai, panaudojimo ir sutvarkymo būdai.

Pabrėžė, kad net nebuvo nurodyta, kokia konkreti minėtų Taisyklių teisės norma ar kelios teisės normos iš II skyriaus buvo pažeistos ir kaip jos susijusios su pažeidimais. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pastabose nurodė, jog nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kadangi nenustatytos vandens apsaugos juostos ir zonos bei grafiškai nepavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato.

Teigė, kad Tvarkos aprašas nėra taikomas rengiant statybos techninį projektą, kadangi statybos techninis projektas nėra skirtas teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygoms nustatyti, o statinio projektavimas yra statinio sprendinių parengimas, vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais. Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrajame plane, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 (toliau – ir Bendrasis planas), Bendrojo plano grafiniame sprendinyje prie Kulių I tvenkinio planuojamoje teritorijoje nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos.

Bendrajame plane nenustačius pakrančių apsaugos juostų ir zonų prie Kulių I tvenkinio, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti naują teritorijų planavimo dokumento sprendinį, keičiantį Bendrąjį planą ir nustatantį Žemės sklype naują naudojimo sąlygą (apribojimą), susijusį su paviršinių vandens telkinių apsauga. Pareiškėjas nurodė, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius atsisakė derinti Projektą ir dėl to, kad neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų reikalavimų 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Pažymėjo, kad dėl architektūrinių sprendinių suderinimo ne kartą kreipėsi ir klausė, ar yra kokie nors ypatingi reikalavimai, kurių nėra nurodyta specialiuosiuose reikalavimuose. Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius papildomų reikalavimų nenustatė ir nurodė, kad reikia vadovautis išduotų specialiųjų reikalavimų 10 punktu. Atsakovai nepritarimo motyvuose nenurodė konkrečių Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, tokiu būdu pažeidė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 punktą.

Ginčijami atsisakymai suderinti Projektą, kuriais atsakovai įgyvendino savo kompetenciją, skirtą statinių projektavimo priežiūrai užtikrinti, yra susiję su pareiškėjo privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui bei įgyvendinamas adekvačiomis priemonėmis. Atsakovai visiškai nieko nepasisakė, kodėl visuomenei gali kenkti Projekto sprendiniai ir kaip, t. y. neišreiškė viešojo intereso, o tik savo asmeninius pasvarstymus, nenurodė konkrečios pažeistos teisės normos ir jos nesusiejo su konkrečiais Projekto sprendiniais, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, gero administravimo principo.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pastaba grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną yra pagrįsta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 8 priedo 7.4.1. punkto nuostata, jog sklypo sutvarkymo dalies brėžinyje turi būti nurodoma vandens telkinių apsaugos zonos. Statybos techninis projektas turi būti visos apimties ir rengiamas vadovaujantis statybos techniniais reglamentais.

Parengus projektą nesivadovaujant statybos techniniu reglamentu ir sklypo plano sprendiniuose grafiškai nepavaizdavus specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – vandens apsaugos juostos ir zonos, – derinančioms institucijoms neįmanoma patikrinti, ar statinio statybos vieta parinkta tinkamai ir ar tokie projekto sprendiniai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga – XXIX.

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, projektuotojas privalėjo vadovautis Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo buvo suprojektuotas 0,09 ha Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtintas Bendrasis planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos nebuvo nustatinėjamos, t. y. tai buvo atlikta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Atsakovas atsiliepime nesutiko su tuo, kad specialiosios sąlygos negali turėti įtakos rekonstruojamo statinio projekto sprendiniams bei jų teisėtumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1–126.5 punktuose išvardyta, kokie projekto sprendiniai negali būti numatomi paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Kulių I tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.

Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto 1 dalyje nustatytą tvarką, statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, o 2014 m. balandžio 23 d. išduotų architektūros reikalavimų 10.5 punktas nurodo, kad prieš pateikiant projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, projekto architektūriniai sprendiniai turi būti suderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. pateikto projekto sudėtyje Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pritarimas architektūriniams sprendimams nebuvo pridėtas.

Atsakovas atsiliepime nesutiko, kad nebuvo vadovautasi gero administravimo principu, kadangi pareiškėjas nei pirmo, nei pakartotinio Projekto derinimo metu į Plungės rajono savivaldybės administraciją dėl pasitarimo organizavimo tarp suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių subjektų) teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė.

Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri vėliau, UAB „Almontus“ matininkui G. B. atlikus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nenurodyta. Tuo pagrindu NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 šią Specialiąją sąlygą panaikino, nors Žemės sklypo dislokacijos vieta nepakito ir Žemės sklypas buvo bei liko ant tvenkinio kranto. Gretimuose sklypuose Specialioji sąlyga taip pat liko. Atsakovas 2015 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl specialiųjų sąlygų sklypui panaikinimo, į kurį buvo atsakyta, kad žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga, o jos panaikinimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Ištaisius šią klaidą, galima būtų svarstyti pareiškėjo pateiktą projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant jam lygiavertį turėtam 0,09 ha ploto Žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 minėtam Žemės sklypui nustatyta Specialioji sąlyga (0,09 ha), kuri įrašyta Žemės sklypo 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Žemės sklypas ir jam nustatyta Specialioji sąlyga 2004 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. Žemės sklypą įsigijo su nustatyta Specialiąją sąlyga. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Specialioji sąlyga, kuri buvo nustatyta Žemės sklypui, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruota vadovaujantis NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360, kuriuo buvo pakeisti šio Žemės sklypo kadastro duomenys.

Pažymėjo, kad Kulių I tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką, nuo Kulių I tvenkinio kranto linijos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (jau už pareiškėjo žemės sklypo) yra tik apie 30 metrų atstumas (pažymėta raudona linija), o apsaugos zona turi būti nutolusi 100 metrų. Vadovaujantis šiais duomenimis, pareiškėjo Žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir jam turi būti įrašyta Specialioji sąlyga.

Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga, o jos panaikinimas pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus. NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo sprendimas priimtas vadovaujantis NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriui pateiktos Žemės sklypo kadastro bylos, kurią parengė būtent UAB „Almontus“ matininkas G. B., atlikęs kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, duomenimis. Išnagrinėjus matininko G.

B. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančią informaciją nustatyta, kad matininkas G. B., atlikęs kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos Specialiosios sąlygos, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei suklaidindamas NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėją. Pažymėjo, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, šios klaidos ištaisymas galimas tik pritarus žemės sklypo savininkui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikto atsisakymo pritarti kitos paskirties pastato (automobilinių svarstyklių) rekonstravimo projektui, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nepritarta rekonstravimo projektui tuo argumentu, kad rekonstravimo projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui nuo 2013 m. spalio 31 d. priklauso 0,0900 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame Žemės sklype yra pastatas – automobilinės svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Pareiškėjas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39, kuriuose nurodyta: statinio projekto pavadinimas – kitos paskirties pastato (automobilinės svarstyklės) rekonstravimo projektas, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini).; statybos rūšis – rekonstravimas; statinio kategorija – neypatingi statiniai.

Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, parengtas Projektas per IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai. Projektui nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra, kurie 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinasis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ištaisius Projekto trūkumus bei architektui A. S. pateikus paaiškinimus į pateiktas atsakovų pastabas, Projektas per IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinti kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau Projektui dar kartą nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra, kurie IS „Infostatyba“ 2015 m. kovo 10 d. pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinasis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepritarė Projektui dėl to, kad: 1) Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (minėta, toliau – ir Specialioji sąlyga), tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Almontus“ atlikus kadastrinius matavimus NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 dėl neaiškių priežasčių minėta Specialioji sąlyga nuo 2014 m. sausio 13 d. panaikinta;

2) Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius). Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė nepritariantis Projektui dėl to, kad neatsižvelgta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas. Būtent, į pastabą Nr. 2 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu nustatyti vandens apsaugos juostą ir zoną bei grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato bei pastabą Nr. 5 – neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas (architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi). Teismas taip pat nustatė, kad buvo rengiamas Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas 1999 m. lapkričio 22 d.

Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1658 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kulių kadastro vietovėje Plungės rajone“. Telšių apskrities viršininko 2002 m. vasario 25 d., 2002 n. gruodžio 23 d., 2003 m. kovo 14 d. įsakymais Nr. 361, Nr. 2515, Nr. 562 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo laisvame žemės fonde patvirtinimo Kulių kadastro vietovėje Plungės rajono savivaldybėje“ žemėtvarkos projektas papildytas. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-18724 V.

V. atkurta nuosavybės teisė į 0,09 ha žemės sklypą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 suteikė žemę privačiam ūkiui steigti V. V. bei šiam žemės sklypui nustatė specialiąsias sąlygas, vieną iš jų – XXIX – vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną (0,09 ha). Minėta Specialioji sąlyga taip pat įrašyta Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Specialioji sąlyga Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) šį sklypą įsigijo nuosavybės teise su nustatyta Specialiąja sąlyga. Bylos medžiaga patvirtina, kad matininkas G. B., atlikęs šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos minėtos Specialiosios sąlygos.

NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus“ matininko G. B. 2013 m. lapkričio 19 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. minėtu sprendimu Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino Specialiąją sąlygą.

Teismas pažymėjo, kad parengtas Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. specialiajam planui, todėl, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, rengiant statinio rekonstravimo projektą į jį privaloma atsižvelgti. Aplinkybė, kad NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 aptariamam Žemės sklypui panaikino Specialiąją sąlygą (XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos), nesudaro pagrindo nesivadovauti specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Pareiškėjui 2014 m. balandžio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.6 punkte taip pat nurodyta, kad techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti parengtiems ir patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl projekto sudėtyje turi būti pateikta visa būtina informacija, pagrindžianti projekto atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo atveju techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame buvo nustatyta Specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas parengtu Projektu siekia Žemės sklype esantį pastatą – automobilines svarstykles, rekonstruoti į gyvenamą namą. Atsižvelgiant į tai, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, tarp jų ir rekonstruoti (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rekonstravimas yra statybos veikla), todėl konstatavo, kad atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti parengtą Projektą tuo pagrindu, kad Projekte nebuvo atsižvelgta į Specialiąją sąlygą – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri buvo nustatyta Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 2947 ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2004 m. gruodžio 28 d. Pažymėjo, kad Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, reikalavimai privalomi ne tik asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, tačiau ir asmenims, rengiantiems kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos.

Šiuo atveju pareiškėjo Žemės sklypas, kuriame stovi siekiamas rekonstruoti pastatas, yra teritorija prie paviršinio vandens telkinio (Kulių I tvenkinio), todėl šioje teritorijoje turi būti nustatytos jos naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame pažymėta Specialiąja sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, pagrįstai atsisakyta suderinti Projektą tuo pagrindu, kad pastato rekonstrukcijos Projekte nenurodžius apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nuo valstybinės reikšmės Kulių I tvenkinio, nebuvo vadovautasi Tvarkos aprašu.

Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad Bendrajame plane, t. y. aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente nebuvo nustatytos Kulių I tvenkinio apsaugos juostos ir zonos, o tai buvo padaryta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris prilyginamas specialiajam planui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti vandens telkinio apsaugos juostas ir zonas. Teismas dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus argumento, jog neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas nurodė, kad pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo pateikęs prašymą pritarti architektūriniams ir sklypo sprendiniams, tačiau byloje duomenų apie pritarimą nėra. 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punkte nustačius reikalavimą projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu, pareiškėjas privalėjo šio punkto reikalavimo laikytis ir projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu.

Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog iškilus neaiškumams dėl Projekto, pareiškėjas būtų prašęs atsakovą inicijuoti pasitarimą, siekiant išsiaiškinti Projekto trūkumus. Teismas sprendė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai nurodė, jog neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Teismas, remdamasis Techninio projekto architektūrine dalimi SP.ITS.SA bei Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, priėjo prie išvados, jog Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepagrįstai nurodė, kad Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai. Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nenurodė konkrečių Taisyklių nuostatų, kurių būtų nesilaikęs pareiškėjas, o tik nurodė Taisyklių II skyrių, tai yra nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei gero administravimo principu, kuriais nustatoma pareiga viešojo administravimo subjektams tiksliai ir aiškiai išdėstyti sprendimų motyvus. Todėl konstatavo, kad Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros nepritarimas Projektui tuo pagrindu, jog Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas nurodė, kad, nors ne visi nepritarimo Projektui argumentai pagrįsti ir motyvuotai išdėstyti, tačiau pagrindinis nepritarimo Projektui argumentas buvo tas, kad nesilaikyta Žemės sklypui nustatytos Specialiosios sąlygos ir toks atsakovų argumentas pareiškėjui buvo aiškus ir suprantamas, todėl šie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo viso individualaus administracinio akto panaikinimui.

III. Pareiškėjas V. P. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo derinti pareiškėjo V. P. 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktą pastato, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atsakovus iš naujo suderinti Projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0900 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas – automobilinės svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją ir 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39 (toliau – ir Specialūs reikalavimai) statinio (automobilinės svarstyklės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą.

Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, parengtas Projektas su prašymu išduoti statybos leidimą statinio rekonstrukcijai per IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinti, tačiau Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūra 2015 m. sausio 14 d. per IS “Infostatyba” pateikė pareiškėjui pastabas dėl pateikto Projekto. Pareiškėjas, ištaisęs Projekto trūkumus bei architektui A.

S. pateikus paaiškinimus į atsakovų pastabas, per IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. dar kartą pateikė derinti Projektą, tačiau Projektui nebuvo pritarta. Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė, kad neatsižvelgta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas: į pastabą Nr. 2 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu nustatyti vandens apsaugos juostą ir zoną bei grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato;

į pastabą Nr. 5 – neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas (architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi). Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra Projektui nepritarė dėl to, kad: 1) Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Almontus“ atlikus kadastrinius matavimus NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 dėl neaiškių priežasčių Specialioji sąlyga nuo 2014 m. sausio 13 d. panaikinta;

2) Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius). Byloje nustatyta, kad buvo parengtas ir patvirtintas Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris vėliau buvo papildytas ir Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurta nuosavybės teisė į 0,09 ha žemės sklypą.

Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 V. V. buvo suteiktas kitos paskirties 0,09 ha žemės sklypas, kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo – (XXIX) paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Ši Specialioji sąlyga 2004 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo sklypą nuosavybės teise su nustatyta Specialiąja sąlyga. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Specialiosios sąlygos kadastrinės bylos dokumentuose nebuvo nurodytos.

NŽT prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, jo pagrindu kadastriniai duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos ministras 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtino Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę (2 punktas).

Taigi, prie visų paviršinių vandens telkinių, išskyrus Aprašo 3 punktą, apsaugos zonos ir pakrančių juostos privalo būti nustatytos. Šio Aprašo 9.3 punkte nustatyta, kad prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 100 m atstumu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtino Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kuriame į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą įrašytas ir Kulių I tvenkinys (plotas – 1,8 ha).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad pareiškėjo Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, Žemės sklypui turėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, todėl atsakovai pagrįstai nepritarė pareiškėjo Projektui. Teismas pažymėjo, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtino Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas).

Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, bendrajame plane nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Bendrojo plano dalyje „Sprendiniai. Pagrindinis brėžinys. Žemės naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai“ pastabų 5 punkte nurodyta, kad teritorijose prie vandens telkinių taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Planuojamose miestelio teritorijos ribose apsaugos juostos plotis prilyginamas apsaugos zonos pločiui.

Pareiškėjo Žemės sklypas, kaip nustatyta bylos medžiaga, yra prie Kulių I tvenkinio, todėl, atsižvelgiant į Bendrojo plano 5 punkte nurodytą pastabą, jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Bendrajame plane prie Kulių I tvenkinio nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, taip pat iš Bendrojo plano tekstinės dalies matyti, jog prie tvenkinio numatyta įrengti pliažą ir poilsio vietą, todėl nebuvo nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nepagrįsti, kadangi Bendrojo plano pastabose, į kurias privalu atsižvelgti, nurodyta teritorijose prie vandens telkinių taikyti paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su VAĮ 8 straipsnio nuostatų pažeidimu, pažymėjo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartoja. Papildomai pažymėjo, jog iš atsisakymų derinti Projektą motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui atsisakymo derinti Projektą aplinkybės buvo aiškiai žinomos, jos buvo nurodytos ir pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, taigi tai nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti atsisakymo derinti Projektą priežastis, nei efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovų atsisakymo derinti Projektą motyvai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus dėl VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su saugomų teritorijų steigimu, specialiųjų sąlygų nustatymu ir kt., nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl dėl jų nepasisakoma. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ir ne visai teisingus motyvus dėl atsisakymo derinti Projektą dalyje, kurioje neatsižvelgta į Specialiąją sąlygą, tačiau iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto skundžiamo atsisakymo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų įrodymų vertinimo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nebekartoja. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 6 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-746-502/2016 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 punktų pagrindais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Yra akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatos apibrėžia Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą: „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje, kur nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad ginčo sklypo kadastro duomenys ir juos patvirtinantis viešojo administravimo subjekto sprendimas (Projekto rengimo ir prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą metu), kurių pagrindu buvo išregistruota Specialioji sąlyga iš Nekilnojamojo turto registro, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų ir sprendimo teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9 punkte yra nurodytos kokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos taikomos pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui. Specialioji sąlyga šiam Žemės sklypui nėra nustatyta. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro ir kitų registrų duomenis, Žemės sklypui netaikoma Specialioji sąlyga, Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas T. J. išdavė architektūrinius reikalavimus. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro ir kitų registrų duomenis, Žemės sklypui netaikoma Specialioji sąlyga, architektas A.

S. jos nepažymėjo statinio projekte. LVAT minėtų įstatymų nuostatomis nesivadovavo ir išreiškė nuomonę, kad, nepaisant to, kas yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre, Statinio projekte reikia nurodyti Specialiąją sąlygą, prieštaraujančią Nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, t. y. prieštaraujančią CK 4.262 straipsnio ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatoms. Šis LVAT motyvas prieštarauja ir bendrai teismų suformuotai praktikai, kad, sprendžiant ginčus, būtina vadovautis viešų registrų duomenimis.

Visa tai leidžia teigti, kad LVAT nutartis prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 9 straipsnio 2 ir 4 dalims ir 11 straipsnio 1 daliai.

2. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d.). Vieni iš šių duomenų yra žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. 9 p.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d.). LVAT nutartyje nurodė, kad Specialiąją sąlygą galima ir būtina nustatyti, t. y. pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, rengiant statinio techninį projektą ir tai gali padaryti architektas, nors pareiškėjas akcentavo, kad architektas neturi tokių galimybių.

3. LVAT nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Projektuojant statinį fiziškai Žemės sklypui nebuvo niekaip padaryta įtaka, todėl niekaip nepasikeitė Žemės sklypo kadastro duomenys projektavimo procese. Be to, architektas negali pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, tokie duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Jeigu teisme ginčas būtų dėl atliekamų kadastrinių matavimų ir Specialiosios sąlygos nustatymo, o ne dėl statinio techninio projekto rengimo, tai teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo būtų pagrindas Nekilnojamojo turto registre pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau teismas tokio sprendimo nepriėmė, o ir ginčo dalykas buvo ne tas. Iš LVAT nutarties matyti, kad teismas verčia architektą atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, nors Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kas gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus ir tarp jų nėra architektų. Tokius darbus gali atlikti tik matininkas ir tik turėdamas jam išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Architektas ne matininkas, todėl LVAT nutartis pažeidžia ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 4 d.). Tai reiškia, kad rengiant statinio projektą, negali būti nustatinėjamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o turi būti laikomasi nustatytų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų. Akivaizdu, kad LVAT nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 4 daliai. Žemės savininko sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neprivalomas tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 6 d.). Tai reiškia, kad ir parengus teritorijų planavimo dokumentą, nustatyti ir įregistruoti Specialiąją sąlygą Nekilnojamojo turto registre galima tik žemės savininko rašytiniu sutikimu. Jei jo nėra, tai galima padaryti be savininko sutikimo tik jei yra viešas interesas paimant žemę visuomenės poreikiams. Teismas, akivaizdžiai pažeisdamas šias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatas, grubiai pažeidė ir pareiškėjo teisę į nuosavybę. Teisme dalyvaujantys asmenys pasisakė, byloje pridėti dokumentai gauti iš NŽT prie ŽŪM byloja apie tai, kad nustatyti Specialiąją sąlygą žemės sklypui nėra jokios galimybės, jei pareiškėjas pats nesutinka.

5. Nei viena institucija neginčijo Specialiosios sąlygos panaikinimo Tarnybos įsakymu ir šioje byloje tokio ginčo nebuvo, o teismai tai padarė savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais, kai žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, keičiami žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 8 d.). Šios nuostatos labai aiškiai nurodo, kad nei architektai, nei teismai, negali nustatinėti, keisti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jos yra keičiamos nustatyta tvarka, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, t. y. matininkams atliekant žemės kadastrinius matavimus ir NŽT prie ŽŪM priimant sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. LVAT nepaisė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalies nuostatos. LVAT nurodė, kad Specialioji sąlyga turi būti taikoma Žemės sklypui, nors ji ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, kas labai grubiai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatoms.

6. LVAT nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.). LVAT vienas iš argumentų, kad prie visų paviršinių vandens telkinių, išskyrus Aprašo 3 punktą, apsaugos zonos ir pakrančių juostos privalo būti nustatytos, tačiau nenurodo, kaip ir kokiu būdu turi būti nustatytos. Nenurodo nei vienos teisės normos, kad tokios juostos ir apsaugos zonos gali ar turi būti nustatomos statinio projekto rengimo metu ir kad tai privalo padaryti architektas. LVAT nutartis radikaliai prieštaringa, nes teisės akto, panaikinančio Specialiąją sąlygą, nepripažino neteisėtu, o vis tiek nurodė, kad Specialioji sąlyga, prieštaraujanti minėtam teisės aktui, Nekilnojamojo turto registro duomenims, turėjo būti nustatyta Projekte.

LVAT nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 patvirtino Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, kuriame į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą įrašytas ir Kulių I tvenkinys (plotas – 1,8 ha), todėl tai reiškia, jog pareiškėjo Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje. Ten jokios tokios užuominos nėra ir visiškai neaišku, kodėl LVAT padarė tokią išvadą.

Šiame nutarime parašyta tik tai, kad yra tvirtinamas valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas, kas reiškia, jog nurodyti paviršiniai vandens telkiniai negali būti privatizuojami, o ne kad prie jų nustatomos apsaugos juostos ir zonos. Jei LVAT padarė tokią išvadą, tai turėjo nurodyti ir kokio dydžio tos apsaugos zonos ir juostos prie tokių vandens telkinių yra nustatomos, o ten nėra to parašyta. Kadangi LVAT savo nutartyje savo teiginių neargumentavo, taip ir liko neaiškūs teismo motyvai. LVAT nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės taryba 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtino Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrąjį planą, kurio pagrindiniame brėžinyje buvo nurodyta pastaba, jog teritorijose prie vandens telkinių taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai, o planuojamose miestelio teritorijos ribose apsaugos juostos plotis prilyginamas apsaugos zonos pločiui, tačiau nei atsakovai teismui pateikė įrodymų, kad Bendrasis planas Žemės sklype būtų nurodęs (apibrėžęs) kurioje vietoje ir kokio dydžio tos apsaugos juostos ir zonos turėtų būti, nei teismai tai analizavo.

LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ir ne visai teisingus motyvus dėl atsisakymo derinti Projektą, tačiau nedetalizavo, ką ne taip padarė teismas, todėl liko neaišku, kokie pareiškėjo argumentai buvo paneigti, o kokie liko nemotyvuoti. LVAT atsisakė išvis nagrinėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su saugomų teritorijų steigimu, specialiųjų sąlygų nustatymu ir kt. ir to visiškai nemotyvavo, tik nurodė, kad tai nesusiję su bylos dalyku. Tai bylos esmė, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymą paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos yra saugomų teritorijų dalis ir tokios teritorijos bei jų naudojimo režimas nustatomas tik vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu.

Nekilnojamojo turto registre ginčo vietoje nenumatyta jokia saugoma teritorija, nepažymėtos jokios paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Kadangi nei teisės aktais, nei Bendruoju planu Žemės sklype nebuvo išskirtos ir nubrėžtos paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir juostos, todėl nebuvo išskirta ekologinė apsaugos zona, o tai reiškia, kad nebuvo nustatyta saugoma teritorija, susijusi su saugomu vandens telkiniu, nebuvo apibrėžtos jos ribos, nenustatytas specialus režimas, todėl į techninį projektą nebuvo galima įtraukti sprendinių, susijusių su naujos saugomos teritorijos įsteigimu, o tuo pačiu, ir pareiškėjo nuosavybės suvaržymu.

LVAT nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 26 straipsnio 1 daliai, 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms, o taip pat teismai neatsižvelgė į CK 4.39 straipsnio nuostatas. LVAT ginčui spręsti negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, kuris prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui.

7. Teismai pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 153 str. 2 d. 7 p.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad Projekto vadovas ir rengėjas A. S. neteisingai parengė Projektą, nenustatė ir nenurodė Projekte Kulių I tvenkinio apsaugos zonos ir juostos, todėl atsakovai teisingai atmetė ir nederino Projekto, tačiau architektas ir dabar tvirtina, kad jis negali pažeisti daugybės įstatyminių nuostatų ir padaryti tai, ko reikalauja atsakovai ir jiems pritarė teismai. Susidarė situacija, kad teismai pasisakė, kad byloje neįtrauktas asmuo privalo ištaisyti Projektą taip, kad jis prieštarautų įstatymams, todėl architektui kilo pareiga ištaisyti Projektą, o šis atsisako tai daryti ir nurodo, jog teismai negalėjo tai nurodyti jam nedalyvaujant teisminiuose ginčuose ir nesuteikiant jam galimybės apginti savo poziciją. Tokiu būdu architektui, vadovaujantis teismų sprendimais, atsiranda pareiga pareiškėjui atlyginti žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl neteisingai parengto Projekto, nors jis teisminiuose ginčuose nedalyvavo ir tai būtų neteisinga ir neteisėta, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimai naikintini ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 punktais.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šis pagrindas skirtas užtikrinti vieną pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, todėl šiuo pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-224/2011). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, kai nustatomos dvi esminės sąlygos: 1) asmenys, pateikiantys prašymą atnaujinti procesą, be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukti į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą, 2) priimtame teismo procesiniame sprendime pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų (teismo procesinis sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-57/2011, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-94-602/2015).

Šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė pareiškėjas tuo pagrindu, kad teismas be pagrindo neįtraukė į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą kito asmens – architekto A. S. Kitaip tariant, prašymas grindžiamas ne ta aplinkybe, jog teismas galbūt pasisakė dėl prašymą atnaujinti procesą pateikusio asmens, kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

Be to, pastebėtina, kad paties architekto A. S. asmenų teisių ar pareigų klausimai aptariamame ginče nebuvo sprendžiami, jis paminėtas tik tiek, kiek tai turėjo reikšmės pareiškėjo V. P. ginčui dėl atsisakymo derinti jo pateiktą pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą išspręsti.

Todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pažymi, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tuomet, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-221/2011; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-746-502/2016, motyvus, nustatė, jog šis procesinis sprendimas yra motyvuotas ir iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog netinkamų, neaiškių, anot pareiškėjo, motyvų buvimas negali būti tapatinamas ar prilyginamas motyvų nebuvimui. Be to, nesutikimas su teismo motyvais, pagrindžiant tai konkrečiais teisiniais argumentais ir teisės normų aiškinimu, pats savaime rodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, tik pareiškėjui teismo įvardyti motyvai yra nepriimtini.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas yra akivaizdus; 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš minėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pateikiami argumentai neįrodo akivaizdaus materialinės teisės normų pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės tiesiogiai susijusios su faktinių aplinkybių vertinimu. Šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti argumentai dėl materialinės teisės normų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo tam tikrų nuostatų, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu, Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis) pažeidimo nepaneigia fakto, kad aptariamą ginčą iš esmės nagrinėję teismai visapusiškai išanalizavo ir įvertino ginčo aplinkybes, taikė tinkamas kitas aktualias teisės normas. Aptariamoje byloje buvo vertinama konkreti pareiškėjo faktinė situacija ir atitinkamas teismų išvadas lėmė konkrečios nustatytos faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymai siejo nepritarimą pareiškėjo Projektui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, jog pareiškėjo nurodytas teismo padarytas galimas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, jeigu jis buvo padarytas, galėjo turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl procesą atnaujinti šiuo pagrindu atsisakytina.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-746-502/2016 pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius