57ceab7b-2ca6-42ae-9952-ea52cde8d1ae · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2422-596/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01036-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. C. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. C. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1 000 Eur neturtinės žalos.Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. buvo gydomas Ligoninėje, kur pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos gydytis, nes nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, t. y. 5,1 kv. m. Be to, Ligoninės palatose-kamerose nebuvo mechaninės oro vėdinimo sistemos, tualetai nebuvo atitverti nuo likusios palatos patalpos.

Teigė, jog nors palata vėdinama per langus, tačiau kiekvienoje įstaigoje turi bÅ«ti oro Å¡alinimo sistema iÅ¡ sanitarinio mazgo. Todėl tai yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 22 punkto pažeidimas. Manė, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos analogiÅ¡kose bylose.PareiÅ¡kėjo teigimu, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ bei intensyvumÄ , turėtų bÅ«ti pripažinta, kad pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei atsakovės atstovė bÅ«tų laikiusis teisės aktų reikalavimų (b. l. 1).Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus (Bendrojo) kamerų tipo patalpoje Nr. 30 (15,45 kv. m, keturios dviejų aukštų lovos).Paaiškino, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Todėl duomenų, koks pacientų skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, pateikti negali.

Teigė, jog įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebuvo užimtos, todėl plotas, tenkantis vienam asmeniui, padidėjo.Atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, bÅ«tina atsižvelgti į kitas kalinimo vietų sÄ lygas (galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu; turėti ventiliacijÄ ; gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro;

Å¡ilumos pakankamumas ir bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas).Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo neilgalaikis, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas 7 paras. Kadangi Ligoninės toje pačioje kamerų tipo patalpoje visos lovos nebuvo užimtos, todėl lovų virÅ¡utiniai gultai buvo naudojami nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniams daiktams susidėti. Ligoninėje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde minimų aplinkybių į Ligoninės administracijÄ nesikreipė.Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, kad gydymosi Ligoninėje metu buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas ir netinkamas patalpos vėdinimas, nurodė, jog kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės)16.5 punktu.Atsižvelgdama į tai, kad Chirurgijos skyriaus (Bendrojo) kamerų tipo patalpoje Nr. 30 sanitarinis mazgas buvo atitvertas Å¡onine siena ir pertvara, darė iÅ¡vadÄ , kad naudojantis tualetu pareiÅ¡kėjo privatumas nuo kitų kameroje buvusių asmenų ar Ligoninės darbuotojų, kurie vykdydami savo tarnybÄ , galėjo stebėti nuteistuosius per kamerų tipo patalpose įrengtus langelius, buvo užtikrintas tinkamai.Teigė, jog Ligoninėje patalpos buvo vėdinamos laikantis HN 76:2010 24 punkto reikalavimų.

Kamerų tipo patalpoje, kurioje gydėsi pareiÅ¡kėjas, buvo įrengta natÅ«rali kanalinė ventiliacija. Ligoninėje kamerų tipo patalpose langai buvo įrengti laikantis Eksploatavimo taisyklių 16.9 punkto reikalavimų, todėl patalpas buvo galima vėdinti ir per langus.Nurodė, jog kadangi pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys pareiÅ¡kėjo gydymosi laikotarpiu dėl Ligoninėje netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir / ar netinkamo patalpų vėdinimo į visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė, todėl atsakovės atstovė negali pateikti tiesioginių duomenų, pagrindžiančių Ligoninės pozicijÄ .

Tačiau pateikė kitus Ligoninės turimus duomenis, kurie patvirtina, kad Ligoninės patalpos atitiko higienos normų reikalavimus, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gruodžio 11d. atliko kamerų tipo patalpos Nr. 30 operatyviÄ jÄ kontrolę, kurios metu Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos reikalavimai“, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ pažeidimų nenustatyta.Pažymėjo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Teigė, jog nesant neteisėtų Ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Nurodė, jog apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ .

Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos suma (b. l. 6–9). PareiÅ¡kėjas pateikė teismui atsikirtimus į atsakovės atstovės atsiliepimÄ , nurodydamas, kad niekada Ligoninėje nebuvo taip, kad nebÅ«tų užimtos visos lovos. Dėl atstovės pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akto Nr. 13 (15.3)-PA-2866 nurodė, jog patikrinimas buvo atliktas vėliau, nei pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje. Manė, kad Ligoninė, pateikdama tokius duomenis, klaidina teismÄ (b. l. 25).

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017;

LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-624/2018).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo Ligoninėje sÄ lygomis, t. y. kad jam nebuvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas vienam asmeniui; kamerų tipo palatose nebuvo mechaninės oro vėdinimo sistemos; sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios palatos patalpos.

Kadangi pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkretaus buvimo Ligoninėje laikotarpio, konkrečių palatų, kuriose laikymo sÄ lygos neatitiko nustatytų reikalavimų, ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovės atstovės pateiktais duomenimis. Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. režiminio korpuso Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m (b. l. 6, 10).

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas pateiktame teismui atsikirtime į Ligoninės atsiliepimÄ Å¡ių duomenų neginčijo (b. l. 25). Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalį.

Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Konvencijos 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 76:2010 (galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus gyvenamosios patalpos ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau Å¡iuo laikotarpiu minimalÅ«s Ligoninės palatų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 111.4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.), kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Pažymėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99);

EŽTT 2008 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99); EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad trumpas kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis laikas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad kalinimas nepatenka į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jeigu kitos kalinimo sÄ lygos pagrindžia Å¡io straipsnio taikymÄ (EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12)).EŽTT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ , ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).Vertinant vienÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų laikymo Ligoninėje sÄ lygų nepriimtinumÄ â€“ kamerų tipo palatoje, kurioje buvo gydomas, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas vienam asmeniui, pažymėtina, jog atsakovės atstovė atsiliepime teismui nurodė, kad Ligoninė nesistemina duomenų, kiek konkrečiomis dienomis buvo laikoma asmenų konkrečioje palatoje, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo laikoma vienoje patalpoje kartu su pareiÅ¡kėju.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje bei koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslÅ«s ir nepakankami, skaičiuojant plotÄ , tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrÄ kameros plotÄ . Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatoje laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai ir konkretus jam tekęs palatos plotas nustatytinas pagal patalpoje buvusių lovų skaičių.Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. rugsėjo 15 d. Ligoninės Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 30 (15,45 kv. m; keturios dviejų aukštų lovos) pareiškėjui tekęs patalpos plotas sudarė 1,93 kv. m.

Taigi ginčo laikotarpiu 8 dienas nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į jo laikymÄ kamerų tipo palatoje, kurioje jam tenkantis patalpos plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Taisyklėmis nustatytas minimalus dydis. Be to, nustatytos aplinkybės patvirtina faktÄ , jog visÄ Å¡Ä¯ laikÄ pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui teko mažiau nei po 3 kv. m kamerų tipo patalpos ploto asmeninės erdvės.Vertinant, ar yra veiksniai, kurie Å¡iuo konkrečiu atveju gali paneigti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ , atsižvelgtina į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui nekonkretizavo nusiskundimų dėl mažo jam tekusio Ligoninės palatos ploto.

Atsakovės atstovė į pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl neužtikrinimo teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui atsakė bendro pobÅ«džio teiginiu, kad dažniausiai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos, todėl palatoje laikomiems asmenims tenka didesnis gyvenamosios patalpos plotas. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijos kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui pateikus reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, grindžiamÄ minimalaus ploto vienam asmeniui neužtikrinimu, pareiga įrodyti konkrečių ploto trÅ«kumo kompensavimo priemonių taikymÄ (jei tokios priemonės buvo taikomos) tenka atsakovui.

Å iuo atveju atsakovės atstovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas tokias priemones. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui 8 laikymo Ligoninės kamerų tipo palatoje dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas (ne mažiau 5,1 kv.

m) pagal nacionalinę teisę (Taisyklių 111.4 p.), t. y. pripažintini valdžios institucijos neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, o atsižvelgus į tai, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m patalpos ploto (1,93 kv.

m) ir byloje nesant įrodymų, kad Å¡is ribojimas buvo kompensuotas kokiomis nors adekvačiomis priemonėmis, yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ netinkamai Ligoninės palatoje įrengto sanitarinio mazgo, teigdamas, kad tualetas nebuvo atitvertas nuo likusios palatos patalpos.HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 punktÄ , kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 32 punktÄ , asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose).

Minėtos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 4 punkte pažymėta, jog Å¡ios higienos normos 7–9, 18, 19, 23, 26, 29, 30, 32–34, 40, 45–50 punktų nuostatos taikomos tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms. Rekonstruojant asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų statinius, higienos normos reikalavimai taikomi tik rekonstravimo metu pertvarkomoms statinio dalims. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ taip pat reglamentuoja Eksploatavimo taisyklės, kurių 16.5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. birželio 19 d. iki 2016 m. sausio 28 d.) nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ ir jo prieduose nurodė, kad Ligoninės kamerų tipo patalpoje Nr. 30 esantis sanitarinis mazgas nuo likusio patalpos ploto atskirtas Å¡onine siena ir pertvara (b. l. 7, 18).

Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad Ligoninė nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių, laikant jį kamerų tipo palatoje, kurioje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, nuo likusio patalpos ploto atitvertas pertvara, todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai nagrinėjamu aspektu atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo skundo teismui argumentas, kad Ligoninės kamerų tipo palatose privalo bÅ«ti įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema, yra nepagrįstas.

HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.). Pagal Eksploatavimo taisyklių 16.10 punktÄ , kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde patvirtino, kad „vėdinimas buvo daromas per langus“. Nustačius, kad teisės aktuose nurodytas vėdinimo bÅ«das kamerų tipo palatoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo užtikrintas, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nenustatyti atsakovės atstovės ar jos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai.PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų jam kalint perpildytoje kamerų tipo palatoje, kurioje nebuvo įrengta mechaninė oro vėdinimo sistema ir tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios palatos patalpos, jis patyrė papildomų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinį skausmÄ , fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kuriuos, praÅ¡ydamas priteisti neturtinę žalÄ , įvertino 1 000 Eur suma.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013;

LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008;

LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012; LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017). Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui Ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 30 nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 8 dienas pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m palatos ploto, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, epizodiÅ¡kumÄ , formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; LVAT 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Ligoninės (jos pareigÅ«nų) elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 200 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. C. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. C. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolita Rasiukevičienė