2021-04-21 Nr. AB-8274-3-62-3-01492-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-257-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01492-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. P., A. P.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rodena“ 2020 m. birželio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21R1-65 byloje Nr. AG-70/12-2020; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. vasario 24 d. atsakymą Nr. 43-2-123 „Dėl reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą“; 3) įpareigoti Administraciją nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti iš pareiškėjo Kauno mieste esančias (duomenys neskelbtini).

II. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal jam, kaip statytojui, Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 38-5-IT200-175/1 nutiesė (duomenys neskelbtini) gatves. Kauno miesto gatvių sąraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. T-630, nurodyta, kad ginčo gatvės yra privačiuose sklypuose. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo gatvėms suformuoti žemės sklypai valdomi fizinių asmenų nuosavybės teise.

Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia įpareigoti atsakovą įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį (administracinė byla Nr. A442-348/2013). Administracijos Miesto tvarkymo skyrius ginčijamu 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 43-2-123 pareiškėjui nurodė, kad Administracijos Nekilnojamojo turto skyrius neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo gatves savivaldybės nuosavybės teise, bei išaiškino pareiškėjui nurodytų gatvių perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn tvarką. Pareiškėjo nuomone, pareiga perimti ginčo gatves ir įregistruoti į jas nuosavybės teises atsakovui kilo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria minėtas teismo sprendimas paliktas galioti, pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Rodena“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendime nurodė nesutinkantis su pareiškėjo pozicija, kad jis yra Kauno mieste esančių (duomenys neskelbtini) gatvių savininkas. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Kauno miesto gatvės negali nuosavybės teise priklausyti privatiems juridiniams asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pagal atsakovui pateiktus duomenis negali būti pripažintas nekilnojamojo turto (gatvių), kurių vertę prašė patikslinti, savininku.

Teismas laikė, kad anksčiau nurodytuose teismų procesiniuose dokumentuose buvo konstatuotas faktas, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, tačiau jokių konkrečių faktinių aplinkybių dėl savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo gatves atsiradimo, nustatymo ar įpareigojimų atsakovei perimti iš pareiškėjo ir įregistruoti nuosavybės teises į ginčo gatves minėtuose teismų dokumentuose nėra nustatyta. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės administracija nebuvo įtrauktos šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, todėl ankstesnės bylos išsprendimas negalėjo turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Taigi, nėra pagrindo pareiškėjo tvirtinimui, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi savivaldybė įgijo nuosavybės teises į ginčo gatves, šių teismų procesinių dokumentų pagrindu jai atsirado pareiga perimti ginčo gatves ir įregistruoti į jas nuosavybės teises.

Teismas pabrėžė, jog ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, kad atsakovas nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties. Reikalavimai, susiję su sprendimų vykdymu konkrečioje byloje, negali būti pripažinti ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, todėl pareiškėjo skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tai yra pagrindas nutraukti administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pritarė atsakovo pozicijai, kad Kelių įstatyme a priori (iš anksto) įtvirtinta nuosavybės teisė į savivaldybėje esančias gatves negali būti laikoma savarankišku nuosavybės teisių į savivaldybės teritorijoje esančias gatves įgijimo pagrindu, savivaldybė nuosavybės teises į gatves turi įgyti vienu iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytų būdų. Teisės aktai nenumato galimybės įsigyti savivaldybės nuosavybėn gatvę, esančią privačiuose sklypuose, perdavimo-priėmimo aktu. Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktas negali būti savarankiškas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindas, jis yra sudedamoji nekilnojamojo turto perleidimo sutarties dalis. Savivaldybė negali perimti iš pareiškėjo nuosavybės teisių į ginčo gatves pareiškėjo pageidaujamu būdu, tačiau privačiuose žemės sklypuose įrengtos gatvės savivaldybės nuosavybėn gali būti perduotos Labdaros ir paramos priėmimo, apskaitos, panaudojimo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-519 (2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T-719 redakcija), nustatyta tvarka, pateikus jame nurodytus dokumentus, kaip ir buvo nurodyta pareiškėjui ginčijamame 2020 m. vasario 24 d. rašte Nr. 43-2-123.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas reikalavimą nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti iš jo ginčo gatves sieja su 2020 m. vasario 24 d. rašto Nr. 43-2-123 teisėtumu, t. y. minėtas reikalavimas traktuojamas kaip vilkinimas įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-348/2013. Tokiu būdu reikalavimas nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti iš pareiškėjo ginčo gatves yra išvestinis iš reikalavimo dėl minėto rašto panaikinimo ir pagrįstas tais pačiais argumentais, jog savivaldybė nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties. Teismas pakartojo, kad reikalavimai, susiję su sprendimų vykdymu konkrečioje byloje, negali būti pripažinti ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, taigi pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus taip pat nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, taip pat priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas apžvelgia kilusio ginčo aplinkybes. Mano, skundžiama nutartimi pateisinamas viešojo administravimo subjekto išskirtinis biurokratizmas. Susiklosčiusioje situacijoje privatus juridinis asmuo, teisėtai sukūręs didelės vertės turtą, bet negalintis būti jo savininku įstatymo pagrindu, nors ir sutinka šį turtą perduoti jo savininkui, negali to padaryti dėl viešojo administravimo subjekto akivaizdaus vengimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus. Pareiškėjas skundu nepareiškė reikalavimo teismui įpareigoti Administraciją vykdyti 2012 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimą.

Skundo dalyką sudaro reikalavimas panaikinti Administracijos parengtą raštą, kaip individualų administracinį aktą, ir įpareigoti ją atlikti veiksmus – nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti ginčo gatves iš pareiškėjo. Reikalavimas panaikinti 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. 43-2-123 grindžiamas Administracijos vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tai, kad skunde, be kita ko, remiamasi 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendime ir 2013 m. kovo 18 d. nutartyje teismų padarytomis išvadomis, nereiškia, jog ginčo objektas – 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir 2013 m. kovo 18 d. nutarties nevykdymas.

Teismas, skundžiamoje nutartyje teigdamas priešingai, nepaaiškino, kokiu būdu ne pareiškėjo naudai priimtas minėtas teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą nagrinėjamoje byloje, išdėstytus argumentus dėl bylos priskirtinumo administracinio teismo kompetencijai. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl Administracijos 2020 m. vasario 24 d. raštas Nr. 43-2-123 negali būti administracinės bylos objektu, taip pat kodėl administraciniame teisme negali būti nagrinėjama byla dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus.

Pareiškėjo nuomone, byloje nesant ginčo dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo gatves, prašomi atlikti Administracijos veiksmai yra susiję tik su jo, kaip Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos, veikla, t. y. ginčo gatvių perėmimu. Kauno miesto savivaldybės pareiga perimti ginčo gatves ir įregistruoti nuosavybės teises į jas kyla iš Kelių įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Dėl Administracijos neveikimo Nekilnojamojo turto registre šiuo metu viešai skelbiami tikrovės neatitinkantys juridiniai faktai.

Pareiškėjas teigia ir tai, kad bylos nutraukimas ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po skundo gavimo, atlikus įvairius procesinius veiksmus, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Pareiškėjo įsitikinimu, Kauno miesto savivaldybei neigiant savo, kaip ginčo gatvių savininko pagal įstatymą, statusą, būtų galima konstatuoti, jog ginčo gatvės – tai bešeimininkis daiktas, todėl šie objektai bet kokiu atveju turėtų būti paimti iš pareiškėjo, jų priežiūra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme priskirtina Administracijos direktoriui.

Šiuo atveju negali būti vadovaujamasi ir Labdaros ir paramos priėmimo, apskaitos, panaudojimo ir kontrolės tvarkos aprašu, kadangi ginčo gatvės yra pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausantis turtas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Administracijai iš pareiškėjo argumentų akivaizdu, jog skundo reikalavimai kildinami iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, pareiškėjas kreipėsi į Administraciją būtent dėl 2013 m. kovo 18 d. teismo sprendimo vykdymo. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš esmės vertinti Administracijos 2020 m. vasario 24 d. rašto Nr. 43-2-123 teisėtumą ir pagrįstumą. Administracija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo, kadangi, priešingu atveju, t. y. administraciniam teismui išnagrinėjus jo kompetencijai nepriskirtiną bylą, būtų priimtas neteisingas sprendimas. Administracija sutinka su teismo išvada, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2020 m. vasario 24 d. raštą Nr. 43-2-123, todėl administracinė byla ir šioje dalyje turėjo būti nutraukta. Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus dėl ginčo civilinio teisinio pobūdžio, neturi teisinės reikšmės ir negali būti pripažinti pakankamu pagrindu nutarčiai panaikinti, nes teismas pareiškėjo skundo reikalavimus pripažino nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai ir bylą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

A. P. paaiškina, kad dalyje jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ginčo gatvėse, yra bendro naudojimo keliais (gatvėmis) užimtos žemės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi pripažino, kad ginčo gatvės gali priklausyti tik savivaldybei. Dėl Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos neveikimo A. P. kiekvienais metais patiria nuostolius, pavyzdžiui, turi mokėti žemės mokestį, netaikant mokesčio lengvatos. Administracinę bylą išnagrinėjus iš esmės, būtų nutrauktas atsakovų neveikimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Bylos nutraukimo pagrindai yra išvardyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. pateikė Administracijai reikalavimą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-348/2013. Pareiškėjas reikalavo nedelsiant įvykdyti minėtą teismo nutartį bei apie tai jį informuoti raštu.

Administracijos Miesto tvarkymo skyrius ginčijamu 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. 43-2-123 informavo pareiškėją, jog Administracijos Nekilnojamojo turto skyrius neturi informacijos ir dokumentų, kurių pagrindu būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo gatves, t. y. (duomenys neskelbtini). Jei minėtos gatvės yra visiškai įrengtos, suformuotos kaip kadastro objektai ir tinkamos eksploatuoti, Skyrius vykdys įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūras, kai bus pateikti minėtų gatvių dokumentai (kadastro duomenų bylos, teismo sprendimas ar perdavimo-priėmimo aktas). Rašte taip pat apžvelgiamos Labdaros ir paramos priėmimo, apskaitos, panaudojimo ir kontrolės tvarkos aprašo nuostatos, pažymint, jog tik pateikus visus apraše nurodytus dokumentus bus galimos inžinerinių statinių – ginčo gatvių – perėmimo galimybės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Rodena“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą „Dėl mokestinės vertės“ ir įpareigoti jį per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. kovo 14 d. prašymą kartu su nekilnojamojo turto (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) individualaus vertinimo ataskaita ir priimti sprendimą dėl mokestinės vertės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra ginčo gatvių savininkas (Kauno miesto gatvės negali nuosavybės teisėmis priklausyti privatiems juridiniams asmenims, o UAB „Rodena“ yra privatus ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo), todėl VĮ Registrų centro 2012 m. vasario 29 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, taigi reikalavimas panaikinti šį sprendimą bei reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo, yra netenkintini, pareiškėjo skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-348/2013 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo turto – ginčo gatvių – vidutines rinkos (mokestines) vertes, kadangi pareiškėjas negali būti pripažintas šio nekilnojamojo turto savininku ir, atitinkamai, nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoju.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ir 2013 m. kovo 18 d. nutartimi buvo išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro dėl ginčo gatvių vidutinių rinkos (mokestinių) verčių pakeitimo, t. y. VĮ Registrų centro atsisakymas atlikti pareiškėjo pageidaujamą pakeitimą buvo pripažintas pagrįstu. Nors minėta teismų išvada buvo grindžiama aplinkybe, jog pareiškėjas negali būti laikomas ginčo gatvių savininku, todėl jis neturi teisės kreiptis su prašymu dėl minėto nekilnojamojo turto mokestinės vertės pakeitimo, tačiau administracinėje byloje Nr. A442-348/2013 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo gatvių perėmimo iš pareiškėjo (tokio perėmimo būdo, terminų ir pan.). Atsakovai nagrinėjamoje byloje – Kauno miesto savivaldybė ir jos administracija – nebuvo administracinės bylos Nr. A442-348/2013 proceso dalyviais, jų atžvilgiu nebuvo suformuluoti jokie teismo nurodymai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kodėl, jo vertinimu, įsiteisėjęs 2012 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimas dar nėra įvykdytas, bei nedetalizavo, kas ir kokius veiksmus turėtų atlikti vykdant minėtą teismo sprendimą. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas 2020 m. sausio 30 d. prašymu reikalavo Administracijos įvykdyti 2013 m. kovo 18 d. teismo nutartį (pareiškėjo nuomone, minėta nutartimi jis neteko, o Administracija įgijo nuosavybės teisę į ginčo gatves ir todėl ji turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo nuosavybės teises), toks prašymas nėra susijęs su ginčo administracinėje byloje Nr. A442-348/2013 esme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindų pripažinti, jog pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Administracijos 2020 m. vasario 24 d. atsakymą Nr. 43-2-123 ir įpareigoti Administraciją nedelsiant pagal priėmimo-perdavimo aktą perimti iš pareiškėjo ginčo gatves, yra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu ir todėl tokios bylos nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas nėra užbaigiamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė