57ccfdbd-4a6e-476a-a063-bb115f61e30d · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas JaliniauskasTeisėjas: Henryta GerdvilėBaudžiamosios bylos Nr. 1A-208-317-2014Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01011-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.3.4.; 1.2.25.4.5.; 1.1.10.1.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam A.

L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam A. A. M., jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Taikytas BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. ir 8 p., ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas A.

L. atidėtas dviejų (2) metų laikui, įpareigojant jį mokytis ar pradėti dirbti (registruotis darbo biržoje), neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.IÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) priteista nukentėjusiajam A. M. 746,90 (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 90 ct) litų turtinės žalos atlyginimui ir 12 000 (dvylika tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A.

A. M. 3000 (tris tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui, o likusioje dalyje civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.Priteista iÅ¡ nuteistojo A. L. keturiasdeÅ¡imt septyni litai 88 ct. (47,88 Lt) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.Priteista iÅ¡ nuteistojo A. L. A. A. M. 2500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų), iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. už tai, kad 2012 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val. 10 min., Kėdainių r., LabÅ«navos kaime, kelio Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai 33 km, vairuodamas automobilį MAZDA MX3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 133 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir 135 punkto (Jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu jis gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) punktuose nurodytus reikalavimus: virÅ¡ydamas maksimalų gyvenvietėse leistinÄ greitį – važiavo ne mažesniu kaip 97,2 km/h greičiu, dėl kurio atsiradus iÅ¡ anksto numatomai kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir nesugebėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio bei susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse (žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi) važiavusiu ir į savo krypties važiuojamosios dalies (kairę) pusę pasukusiu dviratininku V.

M., kuris dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji A. M. ir A. A. M. praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį – priteisti iÅ¡ A. L. ir civilinio atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) solidariai A. M. 13200 Lt turtinei žalai ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. A. M. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti; paskirti nuteistajam A. L. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, netaikant BK 75 straipsnio, taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A.

M. nuo aÅ¡tuonerių metų augino ir iÅ¡laikė tėvas V. M.. Motinos jis nematė jau deÅ¡imt metų, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, neaiÅ¡ku ar ji yra gyva, todėl nei jÄ surasti, nei iÅ¡ jos prisiteisti iÅ¡laikymÄ A. M. neturi jokių realių galimybių. Jo tėvas buvo darbingas žmogus, gaudavo 2000-3000 Lt dydžio mėnesinį atlyginimÄ ir A. M. pilnai iÅ¡laikė, jo asmeninėms reikmėms papildomai skirdavo po 400 Lt. Žuvus tėvui A. M. Å¡ito neteko ir vien iÅ¡ 378,66 Lt naÅ¡laičių pensijos pragyventi negali.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė, kad reikÅ¡mingas turtinės žalos mažinimo kriterijus yra tai, jog žuvusysis elgėsi ypatingai neatsargiai, atsižvelgė į tai, kad A. L. yra jauno amžiaus, neturi savo turto ir pajamų. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės 2013 m. balandžio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje bei vėliau teismo posėdyje ekspertas V. L. konstatavo, kad techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo A.

L. žymiai virÅ¡ytas maksimalus leistinas greitis, kad važiuodamas leistinu gyvenvietėje ne didesniu kaip 50 km/h greičiu deÅ¡ine važiuojamosios dalies puse, vairuotojas A. L. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su dviratininku V. M.. Todėl, apeliantų nuomone, vienintelis kaltininkas dėl auto įvykio, kurio metu žuvo V. M., yra nuteistasis A. L. ir apeliantams nesuprantama, kokiais duomenimis remdamasis teismas konstatavo „ypatingÄ Å¾uvusiojo neatsargumÄ â€œ. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad V.

M. buvo neatsargus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. L. iki teismo proceso pradžios dirbo UAB „Aremesta“ autoÅ¡altkalviu, bet darbo atsisakė savo noru, o 2013 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje A. L. aiÅ¡kino, kad turi papildomÄ uždarbį-yra renginių organizatorius, vestuvių muzikantas, todėl teismo iÅ¡vada, kad A. L. neturi realių galimybių atlyginti neturtinės žalos, yra nepagrįsta.Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistasis A. L. padarė nusikaltimÄ grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles-virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/h greitį 50 km, t.y, važiuodamas dvigubai didesniu greičiu – apie 100 km/h per gyvenvietę, negu leistina, ir vairavo automobilį neturėdamas teisių, kurios atimtos 2011 m. balandžio 6 d.

Jis jau buvo nubaustas ir 2011 m. kovo 22 d., už vairavimÄ neblaiviam. A. L. du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už greičio virÅ¡ijimÄ , o nuo 2007-ųjų metų yra 12 kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai rodo, kad nuteistasis yra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nepaisantis visuomenės normų ir nustatytų taisyklių, o jam skirtos administracinės nuobaudos jokio poveikio jam nepadarė. Apeliantų įsitikinimu, teismo paskirta Å¡velni bausmė be realaus laisvės atėmimo nepasieks savo pagrindinių tikslų sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismo nuosprendyje akcentuoto nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nebuvo, jis nukentėjusiųjų atsiprašė tik teismo salėje posėdžio metu, kas rodo, kad jis nesuvokia savo padarytos veikos pavojingumo, veikos sukeltų sunkių pasekmių.Atsikirtimuose į nukentėjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundÄ nuteistasis A. L. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis A.

A. M. ir jo atstovė prašė nukentėjusiųjų skundÄ tenkinti. Nukentėjusiųjų skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl neturtinės žalos dydžioNusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , turi atsižvelgti ir atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Nagrinėjamoje byloje teismo nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad tiek A.

L., tiek žuvusysis V. M. pažeidė Kelių eismo taisykles. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad jei A. L. bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių 9 ir 133, 134, 135 punktų reikalavimų, saugaus eismo taisyklių, visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodamas leistinu ir saugiu greičiu, bÅ«tų laiku pamatęs važiuojantį dviratininkÄ ir savalaikiai stabdęs automobilį, autoįvykis nekiltų ir susidÅ«rimo su nukentėjusiuoju bÅ«tų iÅ¡vengta,.

Kilę padariniai buvo dėsningas A. L. veiksmų rezultatas. Kolegija pažymi, kad A. L. ne tik virÅ¡ijo leistinÄ greitį 47 km/h (važiavo beveik dvigubai greičiau nei leistina gyvenvietėje), bet vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė auto įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Žuvusysis eismo įvykio metu pats elgėsi neatsargiai ir pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. važiavo dviračiu vidutinio girtumo bÅ«senoje prieÅ¡prieÅ¡ine kelio važiuojamÄ ja dalimi, bet tai nepaÅ¡alina A.

L. kylančios atsakomybės dėl atsiradusių padarinių.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Žuvusiojo sÅ«nus patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20 000 Lt. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turėjo tik vienÄ iÅ¡ tėvų, kuris vienintelis juo rÅ«pinosi, tai yra reali ir adekvati suma padarytos nusikalstamos veikos pasekmėms atlyginti.

Nukentėjusysis A. M. I instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su tėvu gyveno nuo gimimo, o nuo septynerių metų gyvena be mamos. Nurodė, kad po tėvo mirties jo gyvenimas pasikeitė, buvo sumažėjęs bendravimas su žmonėmis, depresija, pradžioje negalėdavo užmigti, pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė, sutriko nervai, jis blogai jausdavosi. Žuvusiojo brolis-nukentėjusysis A. A. M. jam padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Lt. Jam taip pat labai pablogėjo sveikata nuo streso, nervų, negali užmigti.

Atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis neteko artimo brolio, dėl ko patyrė ne tik didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet jam prisidėjo daugiau pareigų ir atsakomybės - jis turi prižiÅ«rėti žuvusiojo sÅ«nų AurimÄ bei neįgaliÄ seserį, kuria iki žūties rÅ«pinosi V. M.. Teismas atsižvelgia į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotÄ teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobÅ«dį, kad santykiai turi bÅ«ti draugiÅ¡ki iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobÅ«džiu, emociniu tvirtumu, nuoÅ¡irdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2006, 3K-3-351/2007, 2K-853/2007).

Nustatyta, kad V. M. (žuvusįjį) ir nukentėjusiuosius (jo sÅ«nų) A. M. ir (jo brolį) A. A. M. siejo geri, glaudÅ«s ir emociÅ¡kai tvirti tarpusavio santykiai. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala ir Å¡ie turi teisę į jos atlyginimÄ , tačiau nevisiÅ¡kai pagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ . Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų asmenų patirtÄ dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, pripažintina, kad nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai.Kadangi civilinis atsakovas Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 punktÄ dėl vieno įvykio visiems nukentėjusiesiems įsipareigoja bendrai atlyginti neturtinės žalos dydį iki 5000 eurų (17624 litų), tai iÅ¡ civilinio atsakovo nukentėjusiajam A. M. atlygintina suma turėtų bÅ«ti 11 509, 33 Lt, o nukentėjusiajam A. A. M. – 5754,66 Lt. Be to, iÅ¡ nuteistojo A. L. nukentėjusiajam A. M. priteistina likusi reikalauta suma – 8490,67 Lt, o nukentėjusiajam A.

A. M. – 4245,34 Lt. suma. Dėl turtinės žalos dydžio Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad nepagrįstai nukentėjusysis A. M. praÅ¡o priteisti jam turtinę žalÄ â€“ 13200 litų dydžio sumai, periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 400 litų. Apylinkės teismas teisingai pritaikė įstatymÄ , priteisdamas 746,9 Lt turtinę žalÄ . Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 ir 3 dalimis, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

IÅ¡laikymÄ teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, iÅ¡skyrus atvejus <...> kai vaikui bÅ«tina parama, jis mokosi vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nukentėjusysis A. M., esant gyvai jo motinai, nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo pilnamečiui vaikui priteisimo iÅ¡ motinos, motyvuodamas tai tuo, jog jis nežino kur ji yra.

Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos turtinės žalos dydį- argumentų ar duomenų, kurie pagrįstų Å¡iuos teiginius ir praÅ¡omos sumos dydį, nepateikta. Nuteistojo A. L. atsikirtimuose pagrįstai nurodoma, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis A. M. nežino kur yra jo motina, nėra pagrindas visÄ 800 litų sumÄ priteisti iÅ¡ jo, A. L., nes jam atsakomybė kyla tik dėl V. M. iÅ¡laikymo dalies. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės atidėjimo Bausmė nuteistajam skirta teisingai, jos vykdymas atidėtas teisėtai ir pagrįstai.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog veikos pavojingumas yra vienas iÅ¡ veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę. Be to, veikos pavojingumÄ apibÅ«dinama ne vien tik objektas, tačiau ir kiti veiksniai – kaltės forma, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, Å¡iuo atveju taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobÅ«dis, kiekis. Nors kaltininkas pažeidė tris Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir A. L. veikos pasekmės yra negrįžtamos, neatstatomos – žuvo žmogus, tačiau veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, automobilį nuteistasis vairavo bÅ«damas blaivus.

Nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nuteistasis kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau byloje nenustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog skiriant bausmę, ji turi bÅ«ti adekvati ne tik veikos pavojingumui, tačiau ir nuteistojo pavojingumui, kurį apibÅ«dina nuteistojo asmenybė, jo elgesys po veikos padarymo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nors nuteistasis anksčiau teistas vienÄ kartÄ , jo teistumas iÅ¡nykęs, metų bėgyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis nebuvo baustas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tų padaryti pažeidimai po veikos padarymo. Nuteistasis dalyvavo žuvusiojo laidotuvėse, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino turtinę žalÄ , o tai jo asmenybę apibÅ«dina kaip mažiau pavojingÄ . Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. L. pagrįstai skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo paskirtoji bausmė –pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog BK 75 straipsnis A. L. atžvilgiu pritaikytas teisėtai ir pagrįstai. Taikant BK 75 str. nuostatas, be formalių kriterijų, nurodytų BK 75 str. 1 d., kuriuos atitinka A. L. (jo padarytas nusikaltimas neatsargus, paskirtoji bausmė neviršija 6 metų laivės atėmimo), būtinas ir teismo įsitikinimas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju šį manymÄ suponuoja aplinkybių visuma – A. L. nors anksčiau teistas, tačiau jo teistumas iÅ¡nykęs, metų bėgyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, darbdavio jis charakterizuojamas teigiamai, veika padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir nukentėjusysis A. A. M. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad A. L. neturėtų bÅ«ti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei tai, kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ bÅ«tų neįmanomas ir nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių įgyvendinimas, teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Atidedant bausmės vykdymÄ A. L. skirti buvo BK 75 str. 2 d. 5 ir 8 p. numatyti įpareigojimai, tad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl Å¡ių argumentų, nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, keisti skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas –1200 litų iÅ¡laidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo reikalavimus, todėl Å¡i suma pripažintina proceso iÅ¡laidomis ir priteistina iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 str.).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. L. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 80 Lt. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡laidos už nuteistajam A. L. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegijan u t a r ė :

Nukentėjusiųjų A. M. ir A. A. M. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje iÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) priteista nukentėjusiajam A. M. 12 000 (dvylika tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam A. A. M. 3000 (tris tÅ«kstančius) litų neturtinės žalos atlyginimui. IÅ¡ civilinio atsakovo Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group (įmonės kodas 302495752) A. M. neturtinei žalai atlyginti priteisti 11 509, 33 (vienuolika tūkstančių penki šimtus devynis litus, 33 centus) Lt, o A. A. M. – 5754,66 (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 66 centus) Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš nuteistojo A. L. A. M. 8490,67 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt litus 67 centus) Lt neturtinei žalai atlyginti, A. A. M. – 4245,34 (keturis tūkstančius du šimtus Lt neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iš nuteistojo A.

L. A. A. M. 1200 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Priteisti iÅ¡ A. L. valstybei 80 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                     Kęstutis Dargužis                                                                  Ramūnas Antanavičius