2019-02-13 Nr. AB-3965-3-61-3-03541-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1297-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03541-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 1.2.3; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvęs pavadinimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. K., A. K. ir K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (likviduojamas), dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai L. K., A. K. ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami iš Lietuvos Respublikos priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad, bankrutavus kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“, neįvyko pareiškėjų įsigyta kelionė į Egiptą, už kurią pareiškėjai sumokėjo 1 106,40 Eur (įskaitant 69,20 Eur už vizas). Už neįvykusią kelionę pareiškėjams buvo išmokėta 55,08 Eur draudimo išmoka. Pareiškėjai, remdamiesi teismų praktika, prašė priteisti turtinę žalą ir metines palūkanas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ekonomikos ministerija), atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69–77).

4. Ekonomikos ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Seimo veiksmai, priimant šį įstatymą, negali būti vertinami politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl skundas turi būti atmestas. Ekonomikos ministerijos nuomone, jokie teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (taip pat ir dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę). Tai, pasak Ekonomikos ministerijos, priskirtina Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) kompetencijai. Nesant šių institucijų sprendimų dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės perkėlimo, nėra valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos, jog valstybė, veikdama per Seimą, yra atlikusi neteisėtus veiksmus. Be to, Seimo veiklos tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

5. Ekonomikos ministerija pastebėjo, kad pareiškėjams kaip turtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiami vizų mokesčiai, nes, pasak Ekonomikos ministerijos, kelionių organizatoriaus turėtų prievolių įvykdymo užtikrinimo apsauga neapima prievolės kompensuoti neįvykusios kelionės vizų mokesčių.

6. Ekonomikos ministerija taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepateikė turizmo paslaugų sutarties, todėl darė išvadą, kad tokia sutartis nebuvo apskritai sudaryta, o kelionių organizatorius nėra įsipareigojęs užtikrinti kelionės. Pasak Ekonomikos ministerijos, visiškai neaišku, kokiu pagrindu pareiškėja pervedė pinigus į Cherry Media LT, UAB banko sąskaitą, o iš 2014 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 567 visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir už kokią kelionę buvo pravesti pinigai UAB „Freshtravel“ naudai.

7. Ekonomikos ministerija nurodo, kad teisės aktai nenustato galimybės pareiškėjams gauti dvigubą jų patirtos žalos atlyginimą dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo (ir pagal teismo sprendimą ir pagal finansinį reikalavimą UAB „Freshtravel“ bankroto byloje).

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–35).

9. Turizmo departamentas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nurodyta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką ir turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių užtikrinimo sumą. Turizmo departamentas taip pat pastebėjo, kad negali būti priteisiama žala už pareiškėjų įsigytas vizas, nes prievolių įvykdymo užtikrinimo paslauga neapima prievolės kompensuoti papildomai įsigytų paslaugų. Turizmo departamento nuomone, pareiškėjai žalos atlyginimo pirmiausia turėtų reikalauti iš žalą sukėlusių asmenų, reiškiant kreditorinius reikalavimus UAB „Freshtravel“ bankroto byloje.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ekonomikos ministerijos, 982,12 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2017 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 135–143).

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja L. K. įsigijo kelionę į Egiptą trims asmenims, pareiškėjams buvo kompensuota tik 4,96 proc. sumokėtos už kelionę sumos, nes Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės nebuvo pakankamos. Taigi, teismas sprendė, kad teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB) (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam.

12. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendė, kad tarp pareiškėjos L. K. ir kelionių organizatoriaus buvo susiklostę faktiniai turizmo teisiniai santykiai, pareiškėja L. K. patyrė nuostolių, todėl jie (išskyrus 69,20 Eur už vizas) minėtai pareiškėjai turi būti atlyginti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti priteistos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ekonomikos ministerijos, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 146–156).

14. Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, spręsdamas dėl valstybei kylančios deliktinės atsakomybės pagrindo, nenurodė, ar egzistuoja valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma. Ekonomikos ministerija pakartoja argumentus, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo deliktinei valstybės atsakomybei kilti būtinų sąlygų visuma, todėl, Ekonomikos ministerijos nuomone, teismas pareiškėjams turtinę žalą priteisė nepagrįstai.

15. Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde pakartoja atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytus argumentus dėl to, kad spręsti klausimus dėl Europos Sąjungos sutarčių pažeidimų yra išimtinė Europos Komisijos ir ESTT kompetencija. Pasak Ekonomikos ministerijos, teismas pažeidė šią išimtinę kompetenciją. Ekonomikos ministerija nurodo, kad teismas pažeidė draudimą vertinti ginčijamą administracinį aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, taip pat pažeidė draudimą vertinti Seimo veiklą.

16. Ekonomikos ministerija, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjų skundą, tvirtina, kad byloje nėra tinkamų įrodymų apie turtinės žalos padarymo faktą, todėl teismas žalos pareiškėjams negalėjo priteisti. Ekonomikos ministerija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.749 straipsnio 1 dalį, turistinių paslaugų sutartis turi būti rašytinė. Pasak Ekonomikos ministerijos, rašytinės formos nesilaikymas suponuoja, kad tokia sutartis yra negaliojanti, todėl teismas, nesant jokių patikimų įrodymų apie sudarytą turizmo paslaugų sutartį ir atliktus mokėjimus už kelionę, visiškai nepagrįstai priteisė pareiškėjų naudai žalos atlyginimą. Be to, teismas visiškai nepagrįstai suteikė pareiškėjams teisę gauti dvigubą žalos atlyginimą (pagal finansinius reikalavimus bankroto byloje ir pagal teismo sprendimą).

17. Pareiškėja L. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 166–167).

18. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nacionaliniais teisės aktais nebuvo užtikrintos turistų teisės į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, todėl pareiškėjų patirtą turtinę žalą turi atlyginti valstybė (2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017). Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ne tik atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bet ir į ESTT praktiką.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti (b. l. 162–163). Turizmo departamentas nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir jį palaiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Lietuvos valstybė turi pareigą atlyginti pareiškėjams turtinę žalą, galimai atsiradusią dėl netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB) nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš Lietuvos valstybės pareiškėjai L. K. priteisė 982,12 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 5 proc. metines palūkanas. Lietuvos valstybę atstovaujanti Ekonomikos ministerija su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad administracinis teismas neturi teisės konstatuoti Europos Sąjungos teisės pažeidimo, taip pat manydama, kad teismas netinkamai motyvavo sprendimą, nes neaptarė ir nenustatė visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pasak Ekonomikos ministerijos, pareiškėjai neįrodė žalos, todėl ji neturėjo būti priteista. Be to, Ekonomikos ministerijos nuomone, pareiškėjai žalos atlyginimo turi siekti UAB „Freshtravel“ bankroto byloje.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja L. K. 2014 m. spalio 26 d. į Cherry Media LT, UAB sąskaitą sumokėjo pagal Grupinis.lt užsakymą (b. l. 23) bei 2014 m. spalio 29 d. padarė pavedimą į UAB „Freshtravel“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „priemoka už vizas ir vaiką“ (b. l. 25). Bylos duomenys patvirtina, kad 7 dienų (2014 m. lapkričio 22–28 d.) kelionė į Egiptą buvo įsigyta nusipirkus Grupinis.lt kuponus, kuriuose nurodyta, kad kelionės organizatorius ir pardavėjas UAB „Freshtravel“. Taigi, byloje nėra abejonių, kad pareiškėja L. K. iš kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę į Egiptą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėta kelionė į Egiptą neįvyko dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ nemokumo. Dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų pareiškėja L. K. 2015 m. rugsėjo 9 d. gavo tik 55,08 Eur dydžio draudimo išmoką (b. l. 13). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Ekonomikos ministerijos apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjų neįrodyto patirtos turtinės žalos fakto atmeta kaip nepagrįstus.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

25. Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose jau buvo suformavęs praktiką, kuria pagal minėtą Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra pateiktos teisės aiškinimo taisyklės, susijusios su tuo, kad Lietuvos valstybė netinkamai įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį siekiamo tikslo prasme (2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017; 2017 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2060-624/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017; 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus Ekonomikos ministerijos apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad administracinis teismas negalėjo spręsti dėl Lietuvos valstybės veiksmų (neveikimo) teisėtumo tinkamo Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę bei Direktyvos tikslų pasiekimo prasme. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, susiję su tuo, kad nagrinėjamu atveju neišvengiama ir objektyviai būtina kurti naujas teisės aiškinimo taisykles ir keisti teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

26. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas tiek neteisėtas veikimas, tiek ir neteisėtas neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Pareiškėjų patirti ir iki šiol nekompensuoti nuostoliai (turtinė žala) patvirtina, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turistų (pareiškėjų) patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turistų teisių apsaugos (tiesioginė įtaka pareiškėjų teisėms ir interesams). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (tiek neteisėti aktai, tiek žala, tiek ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų aktų ir žalos), todėl Ekonomikos ministerija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad turtinė žala neturėjo būti priteista.

27. Ekonomikos ministerijos pozicija, kad pareiškėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti išnagrinėtas bankroto byloje, taip pat yra nepagrįsta. Būtent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimą, ir atlyginti žalą už jų neįgyvendinimą. Tam, kad būtų užtikrintas visiškas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aktualias nacionalinių teisės aktų nuostatas aiškinti ir šį ginčą išspręsti, atsižvelgdamas į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas bei tikslus, ir šią pareigą teismas tinkamai įvykdė. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Ekonomikos ministerijos, apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė