57c4f078-211a-4558-a1e8-e11618fde049 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?PraneÅ¡Äjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-162-449/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27089-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.3.1.1.; 2.4.6.6.1. (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Evaldo Gražio, Aleno Piesliako, Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, gynÄjai Liudmilai Karvelienei, asmeniui, kuriam paskirta priverÄiamoji medicinos priemonÄ, O.
Legislator headnote
AI generated57c4f078-211a-4558-a1e8-e11618fde049 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs byloje surinktus įrodymus (nukentÄjusiosios J. S. ir liudytojų V. D. (V. D.), J. P., V. L. (V. L.), J. P., A. K. parodymus, specialisto iÅ¡vadas Nr. M 746/2019(01), MK 47/2019(01), S 272/2019(01), įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«rų protokolus, ataskaitų žiÅ«rykles) padarÄ iÅ¡vadÄ , kad O. J. padarÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Full text
?PraneÅ¡Äjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-162-449/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27089-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4.; 1.1.14.; 1.2.3.1.1.; 2.4.6.6.1. (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Evaldo Gražio, Aleno Piesliako, Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei, gynÄjai Liudmilai Karvelienei, asmeniui, kuriam paskirta priverÄiamoji medicinos priemonÄ, O.
J., vertÄjai Žanai Tadorovskajai, nevieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam paskirta priverÄiamoji medicinos priemonÄ, O. J. gynÄjos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkriÄio 26 d. nutarties, kuria pripažinta, kad O. J., bÅ«dama nepakaltinamumo bÅ«senoje, padarÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 3 d., jai nutarta taikyti priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ â stacionarinį stebÄjimÄ sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje â X psichiatrijos ligoninÄje. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkriÄio 26 d. nutartimi pripažino įrodytu ir nustatÄ, kad O. J., negalÄdama suprasti savo veiksmų esmÄs ir jų valdyti dÄl lÄtinio psichikos sutrikimo â Å¡izoafektinio sutrikimo, manijos tipo, nužudÄ kitÄ Å¾mogų, t. y. ji, 2019 m. birželio 28 d., apie 02.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyÄia sudavÄ V.
S., gim. X m., vienÄ smÅ«gį peiliu į krÅ«tinÄ, tuo padarydama nukentÄjusiajam durtinÄ â pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos žaizdÄ su Å¡irdiplÄvÄs bei kylanÄiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi Å¡irdies suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju Å¡irdiplÄvÄs ertmÄje, Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu, dÄl ko V. S. įvykio vietoje mirÄ. Å iais veiksmais O. J. padarÄ baudžiamuoju įstatymu uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Asmens, kuriam paskirta priverÄiamoji medicinos priemonÄ, O. J. gynÄja apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ O. J. nutraukti neįrodžius, kad ji padarÄ baudžiamuoju įstatymu uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. 2.1. Skunde nurodoma, kad O. J. neturÄjo galimybÄs iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos, nes ekspertai nustatÄ, jog dÄl savo psichinÄs bÅ«klÄs ji negali duoti parodymų. 2.2.
GynÄja nurodo, kad O. J. nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ji smogÄ peiliu nukentÄjusiajam, dÄl ko Å¡is mirÄ. Apie tai telefonu pati O. J. paaiÅ¡kino savo gynÄjai. Be to, gynÄjos ji praÅ¡Ä pateikti apeliacinį skundÄ , ji nori teismui papasakoti tiesÄ , nes buvo nepagrįstai apkalbÄta. 2.3. GynÄja, palaikydama O. J. pozicijÄ , nurodo, kad smÅ«gio sudavimas peiliu nukentÄjusiajam, dÄl ko jis mirÄ, nÄra įrodytas. Pasak gynÄjos, byloje nÄra surinkta ir tinkamai įformintų patikimų, nenuginÄijamų ir objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent O.
J. peiliu smogÄ V. S., dÄl to jam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai bei nukentÄjusysis mirÄ. 2.4. Skunde nurodoma, kad O. J. kaltÄ grindžiama tik liudytojų V. D. ir J. P. parodymais, jog jie matÄ, kaip O. J. smogÄ peiliu. GynÄja abejoja Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu. Pasak gynÄjos, Å¡ie liudytojų parodymai yra nepakankamai informatyvÅ«s, prieÅ¡taringi bei dÄl didelio įvykio metu buvusio girtumo neadekvatÅ«s. Å ie liudytojai buvo apklausti ne vienÄ kartÄ ir apklausų metu aplinkybes nurodÄ nevienodai.
Apklausiami pirmÄ kartÄ jie parodÄ, jog nematÄ, kas sužalojo nukentÄjusįjį, į jų kambarį, kur jie miegojo, jis atÄjo sužalotas, pasakÄ, kad jam blogai ir nugriuvo. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams jie taip pat paaiÅ¡kino, kad nematÄ ir nežino, kas nukentÄjusįjį sužalojo. Kitiems asmenims jie taip pat nenurodÄ, kad peiliu smogÄ O. J.. Pasak gynÄjos, abejones kelia ir tai, kad Å¡ie liudytojai paslÄpÄ (per langÄ iÅ¡metÄ) nusikaltimo įrankį peilį. Tai suteikia pagrindo manyti, jog jie norÄjo nuslÄpti savo sÄ sajas su nukentÄjusiojo sužalojimu.
GynÄjos nuomone, vÄliau nurodydami, kad įvykyje dalyvavo O. J., liudytojai turÄjo tam tikslÄ ir priežastį. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams A. K. ir J. P. ten buvÄ asmenys, taip pat ir V. D., ir J. P., aiÅ¡kino, kad nematÄ ir nežino, kas nudÅ«rÄ nukentÄjusįjį. 2.5. Skunde nurodoma, kad byloje nÄra nustatyta nei vieno liudytojo, kuris tikrai matÄ, jog O. J. smogÄ peiliu V. S., niekas nepaaiÅ¡kino, dÄl kokios priežasties tai galÄjo įvykti. NÄra objektyvių duomenų, siejanÄių O.
J. su įvykiu. Tokių duomenų nerasta ir ant peilio. 2.6. GynÄja nurodo, kad įvykio vietoje ilgÄ laikÄ buvo girtaujama, visi elgÄsi ne itin korektiÅ¡kai. Gali bÅ«ti, kad O. J. triukÅ¡mavo, Å¡oko ir dainavo, taÄiau tai nereiÅ¡kia, jog ji smÅ«giavo peiliu. 2.7. GynÄjos nuomone, baudžiamÄ jÄ bylÄ reikia perduoti prokurorui tam, kad bÅ«tų atliktas objektyvesnis tyrimas ir nustatytas tikrasis kaltininkas. Teismo posÄdyje gynÄja ir asmuo, kuriam nutarta taikyti priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ, O.
J. praÅ¡o gynÄjos apeliacinį skundÄ patenkinti. ProkurorÄ praÅ¡o gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmÄs paskyrimo sutriko psichika ir dÄl to jie negali suvokti savo veiksmų esmÄs ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posÄdyje dÄl priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo turi bÅ«ti apklausti nukentÄjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padarÄs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dÄl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybÄs, turinÄios esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi iÅ¡sprÄsti Å¡iuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;
2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarÄ asmuo, kurio byla nagrinÄjama;
3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarÄ bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;
4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dÄl to jis negali suvokti savo veiksmų esmÄs ar jų valdyti ir ar tai nÄra laikinas psichikos sutrikimas, dÄl kurio reikia tik atidÄti bylos nagrinÄjimÄ ;
5) ar taikytina priverÄiamoji medicinos priemonÄ ir bÅ«tent kokia.
5. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs byloje surinktus įrodymus (nukentÄjusiosios J. S. ir liudytojų V. D. (V. D.), J. P., V. L. (V. L.), J. P., A. K. parodymus, specialisto iÅ¡vadas Nr. M 746/2019(01), MK 47/2019(01), S 272/2019(01), įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«rų protokolus, ataskaitų žiÅ«rykles) padarÄ iÅ¡vadÄ , kad O. J. padarÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje.
6. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad name, esanÄiame (duomenys neskelbtini), rastas V. S. lavonas su sužalojimu krÅ«tinÄs srityje. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 746/2019(01) konstatuota, kad V. S. mirÄ nuo durtinÄs â pjautinÄs krÅ«tinÄs lÄ stos žaizdos su Å¡irdiplÄvÄs bei kylanÄiosios aortos dalies sužalojimais, kas komplikavosi Å¡irdies suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju Å¡irdiplÄvÄs ertmÄje, Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å«miu Å¡irdies ir kvÄpavimo veiklos sutrikimu.
Å ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. S. nustatyti sužalojimai padaryti vienaÅ¡meniu, durianÄių â pjaunanÄių savybių turinÄiu daiktu, netrukus iki mirties. Papildomu įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei specialisto iÅ¡vadomis Nr. MK 47/2019(01) ir Nr. S 272/2019(01) nustatyta, kad nukentÄjusiojo mirtį sukÄlÄs sužalojimas, t. y. durtinÄ â pjautinÄ krÅ«tinÄs lÄ stos žaizda su Å¡irdiplÄvÄs bei kylanÄiosios aortos dalies sužalojimais, padarytas peiliu, kuris buvo rastas kieme namo, kuriame ir buvo nužudytas V.
S..
7. Å ios įrodymais nustatytos aplinkybÄs nekelia abejonių, jų neginÄija ir O. J. gynÄja. Apeliaciniame skunde gynÄja nesutinka tik su tuo, kad bÅ«tent O. J. peiliu sudavÄ smÅ«gį V. S., nuo kurio jis mirÄ. Skunde nurodoma, kad byloje nÄra surinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, jog bÅ«tent O. J. peiliu sudavÄ Å¡Ä¯ smÅ«gį. Tokius gynÄjos skundo argumentus teisÄjų kolegija atmeta.
8. IÅ¡ bylos matosi, kad įvykio vakarÄ liudytojo V. L. namuose girtavo A. S., V. D., J. P., V. S. ir O. J.. Begeriant A. S. ir V. L. užmigo. Ä® kitÄ kambarį miegoti nuÄjo ir V. D. su J. P., o tame kambaryje, kuriame buvo girtaujama, pasiliko nukentÄjusysis V. S. ir O. J..
9. Kaip jau buvo nurodyta, teisiamajame posÄdyje turi bÅ«ti apklausti nukentÄjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad asmuo yra padarÄs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , iÅ¡klausyta eksperto iÅ¡vada dÄl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybÄs, turinÄios esminÄs reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 400 straipsnio 2 dalis). TeisÄjas turi teisÄ reikalauti, kad į teisiamÄ jį posÄdį bÅ«tų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinÄjama, jeigu pagal eksperto iÅ¡vadÄ tam nekliudo jo ligos pobÅ«dis (BPK 399 straipsnio 2 dalis). 9.1.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgÄs į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto Nr. 78TPK-124/2020 iÅ¡vadas, kuriose konstatuota, kad dÄl savo psichikos bÅ«klÄs O. J. negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji negali stoti prieÅ¡ teismÄ , Å¡ias iÅ¡vadas patvirtino ekspertÄ A. S., baudžiamÄ jÄ bylÄ dÄl priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo O. J. iÅ¡nagrinÄjo jai nedalyvaujant. Taigi O. J. nedalyvavo bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme ir teisiamojo posÄdžio metu ji nebuvo apklausta.
O. J. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (iki aptartos ekspertizÄs atlikimo), taÄiau dÄl jau aptartų priežasÄių, nurodytų ekspertizÄs akto iÅ¡vadose, teismas nesivadovavo Å¡iais jos parodymais. PažymÄtina, kad nors bylos nagrinÄjime pati O. J. negalÄjo dalyvauti dÄl psichikos sveikatos bÅ«klÄs, taÄiau jos gynyba (atstovavimas) buvo užtikrinta ir tinkama. Pirmosios instancijos teisme O. J. gynÄja, kuri ir pateikÄ apeliacinį skundÄ , dalyvavo bylos nagrinÄjime, teikÄ praÅ¡ymus, uždavinÄjo klausimus liudytojams. 9.2.
Apeliaciniame skunde gynÄja nurodo apie O. J. norÄ papasakoti tiesÄ , nes buvo nepagrįstai apkalbÄta. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje gynÄja taip pat iÅ¡reiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ apklausti O. J.. 9.3. TeisÄjų kolegija šį praÅ¡ymÄ atmetÄ, O. J., atsižvelgiant į ekspertizÄs iÅ¡vadas apie jos psichikos bÅ«klÄ, nutarÄ neapklausti, nes jos parodymai negali bÅ«ti įrodymų Å¡altinis. Kita vertus, siekiant užtikrinti O. J. teisių apsaugÄ priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo procese, teisÄjų kolegija užtikrino O.
J. galimybÄ dalyvauti teismo posÄdyje nuotoliniu bÅ«du ir pasisakyti baigiamųjų kalbų metu bei suteikiant jai paskutinio žodžio teisÄ. 9.4. DÄl procesinių asmens, kurio atžvilgiu vykdomas priverÄiamųjų medicinos priemonių procesas, teisių jau yra plaÄiai pasisakyta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄse nutartyse, kuriomis suformuota ir jau galiojanti teismų praktika. KasacinÄje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-222/2020 nurodyta, kad nors BPK 400 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos â kokie įrodymai tiriami ir kokios aplinkybÄs turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos teisiamajame posÄdyje â nereikalauja, kad psichikos sutrikimus turintis asmuo bÅ«tų apklaustas, be to, atsižvelgiant į tokio asmens suvokimo trÅ«kumus, jo parodymai nÄra įrodymų Å¡altinis, taÄiau jo paaiÅ¡kinimai (jeigu tokie įmanomi) gali padÄti teismui įvertinti kitus bylos įrodymus ir iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄias bylos aplinkybes. 9.5.
PažymÄtina, kad asmens, įtariamo ar kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , dalyvavimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat dalyvavimas teisminio bylos nagrinÄjimo metu, kaip ir tinkama gynyba dalyvaujant gynÄjui, turi fundamentaliÄ reikÅ¡mÄ teisingam procesui įgyvendinti. Psichikos sutrikimų turinÄio asmens pažeidžiamumas jo procesinių teisių gynybos poreikį dar labiau sustiprina. DÄl to priverÄiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių taikymo procese nepakanka vien formalaus konstatavimo, kad psichiÅ¡kai nesveikas asmuo negali dalyvauti tiriant ar nagrinÄjant jo bylÄ .
Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnis) reikalavimas suponuoja bÅ«tinybÄ rÅ«pestingai patikrinti, ar atitinkamu proceso metu asmens psichikos sutrikimo rūšis, laipsnis eliminuoja jo dalyvavimÄ , galimybÄ susipažinti su bylos medžiaga, teikti paaiÅ¡kinimus ir kt., nes vien tai, kad asmuo serga psichikos liga, savaime neužkerta galimybÄs jam paÄiam įgyvendinti procesines teises, iÅ¡ jų ir teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam. Toks patikrinimas ir sprendimas, atimantis galimybÄ dalyvauti atliekant vienokius ar kitokius proceso veiksmus ar apskritai asmeniÅ¡kai dalyvauti baudžiamajame procese, turi bÅ«ti paremti objektyviais įtikinamais duomenimis apie asmens faktinÄ psichikos sveikatos bÅ«klÄ, kuri, beje, laikui einant gali kisti priklausomai, pavyzdžiui, nuo taikomo gydymo.
Taigi, realus psichikos sutrikimas, leidžiantis ar ne dalyvauti procese konkreÄiu bylai reikÅ¡mingu metu (pvz., teisme nagrinÄjant bylÄ teikti paaiÅ¡kinimus), yra viena iÅ¡ įrodinÄtinų aplinkybių (BPK 395 straipsnio 2, 3 punktai), todÄl Å¡i asmenį apibÅ«dinanti aplinkybÄ turi bÅ«ti nustatyta bylos duomenimis, laikantis BPK nustatytų įrodinÄjimo taisyklių. 9.6. Kai asmuo negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinÄjant teisme, kai tų veiksmų atlikimas ar rezultatas priklauso nuo Å¡io asmens psichointelektualinių savybių, atitinkamai toks asmuo kaip proceso dalyvis pats negali realizuoti visų įstatymo leidžiamų gynybos priemonių.
Å is nepakaltinamo (turinÄio psichikos sutrikimų) asmens procesinÄs padÄties ypatumas lemia tai, kad ypatingÄ reikÅ¡mÄ tokioje situacijoje turi gynÄjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 396 straipsnio 3 dalis). Jei gynÄjas savo teises ir pareigas (BPK 48 straipsnis) atlieka tik formaliai, kai savo turiniu gynyba nÄra tokios kokybÄs, kad bÅ«tų galima teigti, jog psichikos liga serganÄio asmens interesai buvo pakankamai ginami, tai gali reikÅ¡ti asmens teisÄs į teisingÄ procesÄ pažeidimÄ . 9.7.
Taigi, priverÄiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių taikymo bylose asmens, kurio byla nagrinÄjama, dalyvavimas procese gali bÅ«ti ribojamas arba visiÅ¡kai eliminuotas, taÄiau tik padarius įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dalyvavimas vienokiu ar kitokiu bÅ«du negalimas dÄl psichikos sveikatos bÅ«klÄs, ir su sÄ lyga, kad tokio asmens gynyba (atstovavimas) yra tinkama. PažymÄtina, kad EŽTT Å¡io pobÅ«džio bylose yra nustatÄs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto, 5 straipsnio 1 dalies pažeidimus tais atvejais, kai sutrikusios psichikos asmeniui, galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , neleista dalyvauti (pristatyti savo bylos) teismo posÄdyje, teismui tinkamai neįvertinus jo gebÄjimo naudingai dalyvauti baudžiamajame procese, nepateikus motyvuotų iÅ¡vadų dÄl bÅ«tinybÄs riboti tokį dalyvavimÄ ir nesant tokias iÅ¡vadas pagrindžianÄių įtikinamų duomenų apie jo elgesį ar psichikos bÅ«klÄ (pvz., 2012 m. spalio 30 d. sprendimas byloje V.
L. prieÅ¡ R., peticijos Nr. 19936/04; 2016 m. birželio 21 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ R., peticijos Nr. 48023/06; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje D.R. prieÅ¡ L., peticijos Nr. 691/15). 9.8. Be kita ko, minÄtuose EŽTT sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galimybÄ dalyvauti teismo procese, paÄiam iÅ¡dÄstyti savo argumentus ir kitos procesinÄs teisÄs asmeniui negali bÅ«ti atimtos tik dÄl to, kad jis serga psichikos liga ar yra pripažintas neveiksniu. Å ių proceso teisių atÄmimas galimas tik tais atvejais, kai objektyvÅ«s ir iÅ¡samÅ«s bylos duomenys patvirtina, jog asmens psichikos bÅ«klÄ reikÅ¡mingu laikotarpiu neleidžia asmeniÅ¡kai įgyvendinti proceso teisių, asmens dalyvavimas bÅ«tų beprasmis. 9.9.
IÅ¡ esmÄs tokiÄ paÄiÄ tesimų praktikÄ Ä¯tvirtina ir kita kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021. 9.10. Jau buvo nurodyta apie tai, kad apeliacinÄs instancijos teismas užtikrino O. J. teisÄ dalyvauti teismo posÄdyje, O. J. pasisakÄ baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio metu ir tokiu bÅ«du realizavo savo teisÄ duoti paaiÅ¡kinimus dÄl Å¡ios bylos aplinkybių. Vis dÄlto, iÅ¡klausiusi O. J. paaiÅ¡kinimų, teisÄjų kolegija juos vertina kaip mažai informatyvius ir labai epizodinius.
O. J. paaiÅ¡kino apie girdÄtus kažkokius balsus, nors ir neigia, kad sudavÄ smÅ«gį peiliu V. S., taÄiau jokių konkretesnių įvykio aplinkybių neiÅ¡dÄstÄ, ypatingÄ reikÅ¡mÄ skyrÄ tam, kad įvykio vietoje buvo girtaujama net keletÄ dienų, kad girtavo ir ji pati, kad atsipeikÄjo nuo iÅ¡gerto alkoholio ir daugiau nieko negali paaiÅ¡kinti. 9.11. Kad O. J. sudavÄ smÅ«gį peiliu V. S. ir taip jį nužudÄ, patvirtina visuma kitų iÅ¡nagrinÄtų ir skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡dÄstytų įrodymų.
10. Liudytojai V. D. ir J. P. teisme parodÄ, kad po kurio laiko, kai jie nuÄjo miegoti, į jų kambarį atÄjo nukentÄjusysis V. S., o jam iÅ¡ paskos O. J.. NukentÄjusysis įjungÄ Å¡viesÄ ir atsisuko į O. J.. Liudytoja J. P. teisme parodÄ, kad O. J. rankoje matÄ peilį, o V. D. parodÄ, jog pasakiusi kažkÄ su keiksmažodžiais ji dÅ«rÄ nukentÄjusiajam į krÅ«tinÄs sritį. Taigi Å¡ie liudytojai vieninteliai buvo įvykio metu ir tiesiogiai matÄ V. S. nužudymo aplinkybes.
11. Apeliaciniame skunde O. J. gynÄja abejoja liudytojų V. D. ir J. P. parodymų patikimumu. Nurodo, kad jų parodymai prieÅ¡taringi, be to, ir nepakankamai informatyvÅ«s.
12. IÅ¡ bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. D. ir J. P. buvo apklausti keletÄ kartų. Jie buvo apklausti ir iÅ¡ karto po įvykio, t. y. 2019 m. birželio 28 d., V. D. buvo apklaustas 4 val. 45 min, o J. P. â 5 val. 02 min. Galima sutikti su tuo, kad apklausiami iÅ¡ karto po įvykio Å¡ie liudytojai nenurodÄ, jog V. S. smÅ«gį peiliu sudavÄ bÅ«tent O. J.. Galima sutikti ir su tuo, kad apie Å¡ias aplinkybes jie taip pat nenurodÄ ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams.
IÅ¡ liudytojo J. P. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, matosi, jog jis parodÄ, kad V. D. ir J. P. aiÅ¡kino, jog iÅ¡ kito kambario atÄjÄs nužudytasis jau buvo sužalotas krÅ«tinÄs srityje. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. K. parodymų taip pat matosi, jog jis nurodÄ, kad V. D. ir J. P. aiÅ¡kino, jog jie nieko nežino ir nematÄ, į kambarį V. S. atÄjo sužalotas. TaÄiau Å¡ie liudytojai iÅ¡ karto po įvykio buvo apklausti ir po antrÄ kartÄ . Å ių apklausų metu V.
D. ir J. P. jau parodÄ, kad V. S. mirtinÄ smÅ«gį peiliu sudavÄ bÅ«tent O. J.. Taigi papildomai 2019 m. birželio 28 d. 16 val. 20 min. apklausta liudytoja J. P. parodÄ, kad į kambarį atÄjo V. S., o paskui jį O. J., kuri rankoje turÄjo sulankstomÄ peilį ir juo užsimojo. Papildomos 2019 m. birželio 28 d. 17 val. 21 val. apklausos metu liudytojas V. D. parodÄ, kad pasivijusi V. S. O. J. jam dÅ«rÄ. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad tokie liudytojų V. D. ir J. P. parodymai, duoti iÅ¡ karto po įvykio tÄ paÄiÄ dienÄ juos apklausiant antrÄ kartÄ , liko nepakitÄ nei per likusias apklausas ikiteisminio tyrimo metu (jie dar buvo apklausti po du kartus), nei jų parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, o taip pat ir bylÄ nagrinÄjant teisme.
TodÄl, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra pagrindo teigti, jog viso proceso metu liudytojai V. D. ir J. P. davÄ prieÅ¡taringus parodymus. 12.1. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kurios galÄjo turÄti įtakos Å¡ių liudytojų parodymų tikslumui. Kaip minÄta, įvykio vakarÄ buvo girtaujama, alkoholį vartojo ir minÄti liudytojai. IÅ¡ karto po įvykio 03.31.46 val. V. D. nustatytas 1,72 promilių girtumas, o 03.33.36 val. J. P. â 2,24 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmÄ kartÄ jie buvo apklausti netrukus po to, kai buvo nustatytas toks jų girtumas, t. y. kaip jau nurodyta, V.
D. buvo apklaustas 4 val. 45 min, o J. P. â 5 val. 02 min., teismas pagrįstai nurodÄ, kad apklausiami Å¡ie liudytojai buvo dar pakankamai apsvaigÄ nuo alkoholio. Patys V. D. ir J. P. teisiamojo posÄdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, kad tai, jog Å¡ios ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu nenurodÄ, kad O. J. peiliu dÅ«rÄ nukentÄjusiajam, įtakos galÄjo turÄti jų girtumas. Teismas pagrįstai atkreipÄ dÄmesį į tai, kad abiejų Å¡ių liudytojų pirminÄs apklausos buvo itin trumpos, jos truko atitinkami vos 10 ir 13 minuÄių, tuo tarpu tos paÄios dienos vakare vykusios papildomos jų apklausos jau tÄsÄsi apie valandÄ laiko.
Be to, kaip minÄta, jau antros ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodytas aplinkybes liudytojai V. D. ir J. P. vienodai patvirtino ir kitų apklausų metu (ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme) bei savo parodymų patikrinimo vietoje metu. IÅ¡ karto po įvykio paryÄiais paskambinÄs nukentÄjusiajai J. S. liudytojas V. D. taip pat nurodÄ, kad ten buvusi moteris, t. y. O. J., nužudÄ jos brolį. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad liudytojų parodymus, jog O. J. peiliu sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam tuo metu, kai jis į jÄ atsisuko, patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys â specialisto iÅ¡vada Nr. M 746/2019(01), kurioje nurodyta, jog pagal sužalojimo lokalizacijÄ , pobÅ«dį bei žaizdos kanalo kryptį, labiausiai tikÄtina, kad tarp nukentÄjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padÄtis buvo prieÅ¡prieÅ¡ais. 12.2.
Apeliaciniame skunde O. J. gynÄja nurodo ir apie tai, kad liudytojai V. D. ir J. P. paslÄpÄ nusikaltimo įrankį â peilį, o tai, pasak gynÄjos, suteikia pagrindo manyti, jog jie norÄjo nuslÄpti savo sÄ sajas su V. S. sužalojimu. TeisÄjų kolegijos vertinimu, gynÄjos nurodomos Å¡ios prielaidos yra visiÅ¡kai nepagrįstos. Pirmiausia, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matosi, kad jie nepaslÄpÄ, o J. P. papraÅ¡ius V. D. tiesiog per langÄ iÅ¡metÄ peilį, kuriuo buvo sužalotas V.
S.. Pats V. D. teisme paaiÅ¡kino, kad J. P. liepÄ iÅ¡mesti peilį tam, jog nebÅ«tų sužaloti kiti asmenys. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matosi, kad viso vakaro metu O. J. elgÄsi nenuspÄjamai, apie neadekvatų jos elgesį parodÄ ir liudytojas V. L., be to, Å¡is liudytojas nurodÄ dar ir apie tai, jog visus namuose buvusius peilius jis paslÄpÄ, iÅ¡ į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų J. P. ir A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matosi, jog ir po įvykio O. J. elgÄsi neadekvaÄiai, ji rÄkavo, keikÄsi.
TodÄl, siekdami apsaugoti kitų tame name buvusių asmenų sveikatÄ ar net gyvybÄ, liudytojai V. D. ir J. P. pasielgÄ tinkamai. Teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ miego pabudÄ ir netikÄtai tiesiogiai pamatÄ, kaip jų akivaizdoje buvo sužalotas V. S., V. D. ir J. P. jautÄ iÅ¡gÄ stį, jie turÄjo pagrindÄ bijoti, todÄl J. P., matydama numestÄ peilį, netoliese šūkaujanÄiÄ O. J., prieÅ¡ tai buvusį jos elgesį, nurodÄ V. D. iÅ¡mesti peilį. Teismas teisingai nurodÄ ir apie tai, kad tokioje situacijoje žmonÄs veikia instinktyviai, rÅ«pinasi savo ir kitų asmenų saugumu, o ne įrodymais baudžiamajame procese.
TodÄl skundo argumentai apie liudytojų siekį paslÄpti nusikaltimo įrankį ar net savo paÄių nusikalstamus veiksmus atmestini. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad Å¡ie liudytojai turÄjo motyvÄ nužudyti V. S., nÄra duomenų, jog jie su nukentÄjusiuoju konfliktavo, taip pat nÄra ir tokių duomenų, kad Å¡ie liudytojai turÄjo pagrindÄ apkalbÄti O. J., su ja įvykio vakarÄ jie nekonfliktavo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegijos nuomone, liudytojų V. D. ir J. P. parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. Tai, kad pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu jie nenurodÄ, jog bÅ«tent O. J. peiliu sudavÄ smÅ«gį V. S., nesuteikia pagrindo netikÄti ar abejoti V. D. ir J. P. parodymais. Kaip minÄta, jau nuo antrų apklausų, kurios įvyko tÄ paÄiÄ dienÄ , kaip ir pirmos, ir vÄliau viso proceso metu Å¡ie liudytojai davÄ vienodus ir nuoseklius parodymus. AplinkybÄs, kurios galÄjo įtakoti pirmos apklausos metu jų parodymus, jau buvo aptartos. Be to, jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai.
14. TodÄl įvertinus ne tik liudytojų V. D. ir J. P. parodymus, jų parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes, bet ir liudytojo V. L. bei nukentÄjusiosios J. S. parodymus, įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus, specialisto iÅ¡vadas Nr. M 746/2019(01), Nr. MK 47/2019(01) ir Nr. S 272/2019(01), teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir Å¡iÄ veikÄ padarÄ bÅ«tent O.
J.. Å ios iÅ¡vados nepaneigia aplinkybÄ, jog ant peilio nebuvo rasta O. J. pÄdsakų. Nepaneigia ir tai, kad nÄra nustatyta, dÄl kokios priežasties Å¡iuo peiliu O. J. sudavÄ smÅ«gį V. S.. Teismas nurodÄ, kad net ir tuo atveju, jeigu vÄliau, kai kiti nuÄjo miegoti, tarp O. J. ir V. S. kilo konfliktas, taÄiau jo priežasties nustatyti negalima. Kita vertus, teismas pagrįstai pažymÄjo, kad aiÅ¡kaus motyvo ir tikslo nužudyti nukentÄjusįjį galÄjo ir nebÅ«ti, nes nagrinÄjamu atveju baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarÄ O.
J., kuri buvo nepakaltinamumo bÅ«senoje. TeisÄjų kolegijos nuomone, nors ir nÄra nustatyta konkreti priežastis, taÄiau tai nepaneigia O. J. smurtinių veiksmų. Nepaneigia to, kad bÅ«tent O. J. sudavÄ vienÄ smÅ«gį peiliu V. S. į krÅ«tinÄ, taip padarydama sužalojimus, sukÄlusius jo mirtį.
15. Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, O. J. padarÄ bÅ«dama nepakaltinamumo bÅ«senoje ir taikÄ jai priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ â stacionarinį stebÄjimÄ sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. 15.1. SprÄsdamas O. J. pakaltinamumo klausimÄ , teismas pagrįstai vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizÄs akto Nr. 78TPK-124/2020 iÅ¡vadomis, kuriose nurodoma, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu O.
J. konstatuojamas lÄtinis psichikos sutrikimas â Å¡izoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dÄl kurio ji negalÄjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į Å¡ias iÅ¡vadas, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra abejonių, jog O. J. yra nepakaltinama BK 17 straipsnio nuostatų prasme. TodÄl ji neatsako pagal BK už padarytÄ pavojingÄ veikÄ . Asmeniui, teismo pripažintam nepakaltinamam, Å¡iuo atveju O. J., teismas galÄjo taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. 15.2.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. kasacinÄje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021 nurodyta, kad BK 98 straipsnis nustato galimybÄ pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebÄjimÄ pirminÄs psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis arba stacionarinį stebÄjimÄ bendro arba sustiprinto, arba griežto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Å iame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ minÄtų priverÄiamųjų medicinos priemonių.
Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra sprÄsti klausimÄ dÄl bÅ«tinybÄs asmeniui taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverÄiamÄ sias medicinos priemones:
1) psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , 2) padarytos veikos pobÅ«dį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad nors teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kuriÄ priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebÄjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja teismo ekspertų â psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015), taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡is kriterijus yra vienintelis.
Kaip pirmiau minÄta, sprÄsdamas priverÄiamosios medicinos priemonÄs taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobÅ«dį. TeisÄjų kolegijos nuomone, nusprendÄs taikyti O. J. konkreÄiÄ priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ â stacionarinį stebÄjimÄ sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, teismas tinkamai taikÄ BK 98 straipsnio nuostatas ir vadovavosi jau aptarta teismų praktika, ypatingÄ reikÅ¡mÄ sprendžiant šį klausimÄ turÄjo ekspertų â psichiatrų iÅ¡vados ir rekomendacijos bei O.
J. padarytos veikos pobÅ«dis. SprÄsdamas klausimÄ dÄl priverÄiamųjų medicinos priemonių taikymo Å¡ioje byloje, teismas atsižvelgÄ Ä¯ jau nurodytos ekspertizÄs akto iÅ¡vadas, kuriose rekomenduojama O. J. taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones â stacionarinį stebÄjimÄ sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (X psichiatrijos ligoninÄje). Taip pat teismas įvertino ekspertÄs A. S. paaiÅ¡kinimus. Teisiamojo posÄdžio metu ji patvirtino savo ekspertizÄs akto Nr. 78TPK-124/2020 iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad O.
J. rekomenduojama taikyti priverÄiamÄ sias medicinos priemones, o bÅ«tent stacionarinį stebÄjimÄ sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Tokia griežta priemonÄ siÅ«loma dÄl to, kad Å¡ios ekspertizÄs metu, lyginant su prieÅ¡ tai atlikta ekspertize, kuri buvo atlikta prieÅ¡ beveik metus laiko, buvo stebÄtas akivaizdus O. J. psichikos bÅ«klÄs pablogÄjimas. Jos elgesys buvo neprognozuojamas, impulsyvus, greitai keitÄsi, nuo pakilumo, kai ji dainuodavo, elgdavosi neadekvaÄiai, iki agresijos, taip pat buvo atsižvelgta į nusikaltimo pobÅ«dį, sunkumÄ .
TodÄl, ekspertÄs nuomone, siekiant iÅ¡vengti socialinio pavojingumo, tikslingiausia jai taikyti griežtÄ priverÄiamÄ jÄ medicinos priemonÄ. Be to, ekspertÄ paaiÅ¡kino ir apie tai, kad O. J. psichinÄs sveikatos pablogÄjimÄ lÄmÄ ir tai, jog ji pati nÄra motyvuota gydymui, stokoja kritikos savo ligai, paleista iÅ¡ stacionarinio gydymo ji nevartojo vaistų, o piktnaudžiavo alkoholiu. Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Teismas įvertino V. L. parodymus apie tai, kad iki įvykio su O.
J. girtavo kelias dienas, su ja susipažino gatvÄje, kai ji taip pat buvo neblaivi, ir, kaip jau buvo nurodyta, dÄl O. J. neprognozuojamo elgesio savo namuose jis paslÄpÄ peilius, teismas įvertino ir V. D., J. P., J. P., A. K. parodymus apie neadekvatų jos elgesį, jos girtumÄ . Taip pat teismas įvertino dar ir tai, kad po įvykio O. J. nustatytas 2,42 promilių girtumas (2 t., 50 b.l.). PažymÄtina, kad pagal BK 98 straipsnio 5 dalį stacionarinį stebÄjimÄ griežto stebÄjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kuris kÄsinosi į žmogaus gyvybÄ ar sveikatÄ , dÄl psichikos sutrikimo yra ypaÄ pavojingas aplinkiniams ir turi bÅ«ti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs aptartÄ ekspertizÄs aktÄ ir ekspertÄs paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus apie O. J. elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat įvertinÄs ir tai, jog jos padaryta veika priskiriama prie labai sunkių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad O. J. taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta priverÄiamoji medicinos priemonÄ â stacionarinis stebÄjimas sustiprinto stebÄjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje â X psichiatrijos ligoninÄje.
TeisÄjų kolegijos nuomone, tokia priverÄiamoji medicinos priemonÄ atitinka O. J. padarytos veikos pobÅ«dį, jai konstatuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ ir nustatytÄ jos socialinį pavojingumÄ visuomenei. PažymÄtina, kad apeliaciniame skunde nei O. J. nepakaltinamumo bÅ«sena, nei jai taikyta priverÄiamoji medicinos priemonÄ neginÄijami. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u t a r i a : asmens, kuriam paskirta priverÄiamoji medicinos priemonÄ, O. J. gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti.
TeisÄjai Evaldas Gražys Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta