2017-11-06 Nr. AB-20106-3-64-3-00334-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1370-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00334-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. spalio mėn., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI metu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Jis kalėjo antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerų lubos ir sienos buvo avarinės būklės. Prausykla ir tualetas buvo toje pačioje kalinimo patalpoje. Kamerose nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Tualete nebuvo unitazo, o pats tualetas nebuvo atitvertas nuo bendros kamerų erdvės. Kamerose nebuvo ventiliacijos. Langas buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis kamerose, tačiau jis nevisiškai atsidarė dėl įrengtų grotų, dėl ko kamerose trūko oro. Kamerose buvo drėgna, žiemą – šalta, o vasarą – karšta. Kamerose buvo pelių ir tarakonų. Pareiškėjas turėjo galimybę tik vieną valandą per parą pasivaikščioti lauke. Jam buvo draudžiama turėti kompiuterį ir muzikos grotuvą. Tiekiamo maisto energinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, o perduoti maisto pareiškėjui draugai ir artimieji negalėjo. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 2,08 kv. m iki 15,9 kv. m. Pažymėjo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kamerose). Be to, pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo kamerose. Pabrėžė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu jo kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai. Sanitarinio mazgo kamerose nebuvo galima rekonstruoti dėl laisvės atėmimo įstaigos pastato statuso. Teigė, kad kalinimo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Šiaulių TI pabrėžė, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų) pareiškėjo atžvilgiu, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., t. y. iš viso 82 dienas, pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis (jam teko mažesnis nei 3,6 kv. m plotas).

7. Tačiau teismas konstatavo, kad šioje byloje neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, t. y. kamerose tiekti karštą vandenį nėra privaloma. Teismas taip pat neturėjo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl jam suteiktos 1 val. per parą pasivaikščioti gryname ore.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais į laisvės atėmimo įstaigos administraciją dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo. Nenustatyta, kad pareiškėjui rekomenduotas papildomas maitinimas. Byloje Šiaulių TI tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Todėl teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios kokybės (energinės vertės) maistas. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo draudžiama turėti kompiuterius ar muzikos grotuvus. Be to, pareiškėjas detaliau nenurodė, ar jis minėtus prietaisus turėjo ar bent ketino turėti.

9. Nustatęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė atsižvelgęs, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 2 metams ir 3 mėnesiams nuo ginčui aktualaus laikotarpio pabaigos), taip pat įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas tvirtina, kad į teismą anksčiau negalėjo kreiptis dėl to, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriose išaiškinta, kokios kalinimo sąlygos yra tinkamos, nėra išversti į lietuvių kalbą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo laikotarpio, kurį jis buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, trukmę – iš tiesų tas laikotarpis buvo daug ilgesnis, nes teismas turėjo laikytis pozicijos, jog minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, negali būti mažesnis nei 4 kv. m kameros ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Taip pat teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už netinkamas kalinimo sąlygas.

12. Šiaulių TI, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Šiaulių TI pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas, ar asmuo buvo kalinamas sąlygomis, kuriomis buvo pažeistas taip pat ir Konvencijos 3 straipsnis, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo pasekmes asmens fizinei bei dvasinei būklei. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų laisvės atėmimo įstaigoje laikomų asmenų. Jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nenustatyta. Pareiškėjo dėstomi argumentai yra abstraktūs, nedetalizuojamos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Šiaulių TI teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo nuomone, patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

18. Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 18–21), konstatuoja, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 79 paras. Iš šių 79 parų pareiškėjui 73,5 paros teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir užimamą sanitarinio mazgo plotą, o 5,5 paros pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. kameros ploto, tačiau ne mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą.

21. Šiaulių TI 2016 m. vasario 10 d. pažymoje Nr. 62/08-98 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 22–25) nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Taip pat Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymėjo, kad sanitarinio mazgo praėjimas yra atitveriamas durimis arba užuolaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas yra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės Šiaulių TI pažeistos nebuvo.

22. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išanalizavusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su minėto teismo išvada, kad konstatuoti kitus pažeidimus, padarytus pareiškėjo atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, įvertino bylos duomenis ir sprendime išdėstė pareiškėjo dalies skundo nepagrįstumą pagrindžiančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė pirmosios instancijos teismo motyvus ginčijančių ir paneigiančių argumentų.

23. Taigi nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti priteisiamas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI mažesnio nei 3,6 kv. m kameros ploto sąlygomis buvo laikomas 79 paras. Iš šių 79 parų net 73,5 paros pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Nors pareiškėjas per mažo kameros ploto sąlygomis Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai, tačiau nepertraukiamo kalinimo mažesnio nei 3 kv. m kameros ploto sąlygomis (atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą) trukmė siekė ir 17, 44, 11 parų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš viso pareiškėjas Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 134 paras. Teisėjų kolegijos nuomone, kalinimo per mažo kameros ploto sąlygomis metu pareiškėjui judėjimo laisvę po kameras ribojo ir ten esantys baldai. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui kalinimas per mažo kamerų ploto sąlygomis sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 1 050 Eur.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteistą 700 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 1 050 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė