57c311cb-e113-4d7d-a726-499aa25dfb0c · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-414-806/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00758-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovo advokato Renaldo Baliūčio bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau ir – Institucija) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo A.

Ž. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 550 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) bauda. Administracinio nusižengimo teisena, kurioje A. Ž. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes A. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). IÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteista 340 Eur (trys Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų A.

Ž. naudai advokato paslaugoms apmokėti. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. Ž. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „D.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021  m. sausio 31 d. darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., E. K., S. Š., A. T., D. V., T. V. suteikė nemokamas atostogas be raštiškų darbuotojų prašymų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatas.

A. Ž. Å¡iais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. Ž. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „D.“ direktoriumi, baustas už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ , pakartotinai neįvykdė Institucijos 2021 m. vasario 26 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 4 d. 8 val., 2021 m. kovo 8 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 15 d. 8 val. ir 2021 m. kovo 15 d. nurodymo iki 2021 m. kovo 24 d. 8 val. pateikti dokumentus: darbuotojų T.

B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Š., S. Š., A. T., D. V., T. V. darbo sutartis su pakeitimais; tachografo / vairuotojo kortelių duomenis DDD formatu už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus už 2020 m. nuo lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn.; įsakymus dėl komandiruočių, dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus; darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn.;

įmonės įsakymÄ (-us) dėl prastovos paskelbimo, pratęsimo (jei paskelbta) iki nustatyto termino. Administracinio nusižengimo teisena, kurioje A. Ž. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes A. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Apeliaciniu skundu A. Ž. atstovas advokatas Renaldas BaliÅ«tis praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje, konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas;

2) teismui pripažinus, jog A. Ž. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje, įvertinti tai, jog nekilo jokių neigiamų pasekmių, darbuotojai iÅ¡reiÅ¡kė savo laisvÄ valiÄ dėl nemokamų atostogų, todėl tai galėtų bÅ«ti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ ar visai jos neskirti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi;

3) priteisti visas A. Ž. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmojoje instancijoje bei už Å¡io skundo parengimÄ (423,50 Eur).

4. Skunde atkreipiamas dėmesys į DK 25 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad darbo sutarties Å¡alies kitai darbo sutarties Å¡aliai Darbo kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (praneÅ¡imai, praÅ¡ymai, sutikimai, prieÅ¡taravimai ir kt.) ir kita informacija turi bÅ«ti pateikiami raÅ¡tu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raÅ¡tu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sÄ lyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti.

5. Nurodoma, kad nors nagrinėjamu atveju darbuotojų praÅ¡ymai, pateikti elektroniniu bÅ«du, dėl techninių galimybių (nemažos apimties) nėra iÅ¡saugoti, tačiau esamoje situacijoje darbuotojai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nemokamų atostogų ir tinkamai informavo darbdavį elektroniniu paÅ¡tu / telefoninėmis programomis („Viber“, „Messenger“), ir tai turėtų bÅ«ti laikoma tinkamu bÅ«du pateikti praÅ¡ymÄ dėl nemokamų atostogų. Objektyviai atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusiÄ pandeminę situacijÄ , į tai, jog darbdavys privalo imtis visų įmanomų priemonių tiek klientų, tiek darbuotojų sveikatai apsaugoti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), dėl darbuotojų, kurie kontaktuoja su daug žmonių, vykdami transportu, darbdavys, saugumo sumetimais dėl COVID-19 viruso plitimo galimybės, karantino, bendravo su darbuotojais tik nuotoliniu bÅ«du, laikydamasis visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nustatytų apribojimų ir rekomendacijų, todėl darbuotojų praÅ¡ymai dėl nemokamų atostogų nebuvo fiziÅ¡kai pasiraÅ¡yti, nes dalis vairuotojų neturėjo tam techninių galimybių, kiti nemokėjo to padaryti ir t. t.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planu dėl darbo organizavimo pandemijos / karantino metu, buvo siekta, jog asmenys, grįžę iÅ¡ komandiruočių, vengtų tiesioginio kontakto su įmonėje dirbančiais asmenimis, taip kontroliuojant srautus ir mažinant rizikÄ užsikrėtimui COVID-19 virusu įmonėje. Tokios prevencinės priemonės buvo bÅ«tinos, siekiant apsaugoti tiek vairuotojus, tiek kitus įmonėje dirbančius asmenis, klientus.

6. Teigiama, kad, vadovaujantis DK 137 straipsnio 2 dalimi, darbuotojams nemokamos atostogos buvo suteiktos darbuotojų praÅ¡ymu ir darbdavio sutikimu, taip pat laikantis DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, jog dokumentų ir informacijos tinkamas pateikimas raÅ¡tu laikomas ir tada, kai duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sÄ lyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti. Kadangi darbuotojų praÅ¡ymai dėl nemokamų atostogų nebuvo iÅ¡saugoti, teismui bÅ«tent ir buvo darbdavio kaip įrodinėjimo subjekto įrodinėjamas darbuotojų praÅ¡ymų dėl nemokamų atostogų faktas, valia, praÅ¡ant darbuotojų pateikti raÅ¡tu patvirtinimus dėl nemokamų atostogų, kuriuos teismas be jokios objektyvios priežasties ignoravo ir vertino itin formaliai.

7. Pažymima, kad pagal DK 137 straipsnio 2 dalį nemokamos atostogos gali bÅ«ti suteikiamos darbuotojo praÅ¡ymu ir su darbdavio sutikimu. Darbdavys neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti iÅ¡leisti darbuotojÄ Â (-us) nemokamų atostogų, jeigu nėra darbuotojo sutikimo ar praÅ¡ymo. Taigi, Å¡iuo atveju, jeigu darbdavys bÅ«tų vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendęs iÅ¡leisti darbuotojus nemokamų atostogų be darbuotojo sutikimo ar praÅ¡ymo, neabejotina, jog darbuotojai reikÅ¡tų pretenzijas darbdaviui ir gintų savo pažeistas teises ir interesus. Be to, atsakomybėn patraukto A. Ž. vadovaujamai įmonei bÅ«tų naudingiau, jei darbuotojai nemokamų atostogų apskritai neitų, tačiau, savo noru tam tikriems darbuotojams išėjus nemokamų atostogų, yra baudžiamas įmonės direktorius. Pažymima, kad darbuotojai, kurie buvo nemokamose atostogose, jokių pretenzijų direktoriui neturi ir neturėjo, nemokamų atostogų išėjo savo noru ir valia.

8. Nurodoma, kad teismas klaidingai vertino byloje pateiktus darbuotojų elektroninius laiškus, kuriuose patvirtinama jų valia ir sutikimas dėl nemokamų atostogų. Teismas nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl šiuo atveju pateikti elektroniniai laiškai, juose esantys darbuotojų patvirtinimai dėl nemokamų atostogų ir jų valios išreiškimas dėl nemokamų atostogų suteikimo vis tiek užtraukia A. Ž. administracinę atsakomybę.

9. Atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ elektroniniuose laiÅ¡kuose esančio turinio galima nustatyti, kokiais laikotarpiais darbuotojai prašė suteikti nemokamas atostogas bei tas laikotarpis atitiko Institucijos patikrinimo laikotarpį. Nors Institucija patikrinimÄ atliko laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. dėl darbuotojams suteiktų nemokamų atostogų, tačiau bÅ«tent vertinant darbuotojų elektroninių laiÅ¡kų turinį bei Sodros informacijÄ , galima paprastai konstatuoti kiekvieno darbuotojo nemokamų atostogų laikotarpį.

Teismas atmetė Å¡iuos el. laiÅ¡kus, nes jie buvo raÅ¡yti vėliau, tačiau bÅ«tent Å¡ie laiÅ¡kai papildomai ir patvirtina apie darbuotojų iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , kad darbo laiko apskaitos dokumentuose ir Sodroje nurodytais laikotarpiais jie prašė nemokamų atostogų. Tačiau Institucija veikė pasyviai, Sodroje esančiÄ informacijÄ dėl nemokamų atostogų galėjo patikrinti, apklausiant darbuotojus, įvertinant jų valiÄ dėl nemokamų atostogų suteikimo pagal DK 137 straipsnio 2 dalį, to neįvertino ir teismas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo dalies priėmimÄ .

Teismui kylant abejonių dėl nemokamų atostogų, darbuotojų apklausos metu būtų buvę galima pašalinti visus neaiškumus ir dvejones.

10. Nurodoma, kad jokio pavojaus A. Ž. veiksmai nesukėlė, jokių padarinių neatsirado, minėti darbuotojai jokių pretenzijų direktoriui neturi ir neturėjo, kadangi nemokamų atostogų išėjo savo noru ir valia. Jokių darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų A. Ž. nepažeidė. Darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų nebuvo pasirašyti dėl pandeminės situacijos šalyje ir paskelbto karantino, taip pat dėl objektyvių priežasčių jie nebuvo išsaugoti.

Šios aplinkybės paneigia skundžiamo nutarimo dalies motyvus, neva tretieji asmenys (Institucija) negalėjo patikrinti darbuotojams nemokamų atostogų suteikimo tvarkos, jų darbo laiko apskaitos ir kitų reikšmingų aplinkybių. Šios aplinkybės nustatomos, patikrinamos pagal Sodros duomenis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbdavio ir darbuotojų paaiškinimus ir t. t. Šie skundo motyvai paneigia nutarimo motyvus, neva nėra jokių įrodymų, kad darbuotojams buvo suteikiamos nemokomos atostogos pagal jų prašymus.

Akivaizdu, kad nėra DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies pažeidimų.

11. Teigiama, kad, įvertinus įrodymų visumÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ darbuotojų valiÄ , akivaizdu, jog administracinė atsakomybė Å¡iuo atveju taikoma visiÅ¡kai nepagrįstai, nesant asmens veiksmuose objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, tad atsakomybei faktinio pagrindo kilti nėra, todėl skundžiamas nutarimas dalyje, kurioje A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje, turėtų bÅ«ti panaikintas, konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas.

12. Kita vertus, nurodoma, kad, teismui konstatavus, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje, praÅ¡oma teismo įvertinti tai, jog nekilo jokios neigiamos pasekmės, darbuotojai iÅ¡reiÅ¡kė savo laisvÄ valiÄ dėl nemokamų atostogų, todėl tai galėtų bÅ«ti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ ar visai jos neskirti. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad A. Ž. savo veiksmais tik siekė apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 virusu, darbuotojus iÅ¡leido nemokamų atostogų ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, o vadovaudamasis bÅ«tent darbuotojų valia ir iÅ¡reikÅ¡tu praÅ¡ymu.

13. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį, kuriuo A. Ž. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nutarimÄ , pripažįstant A. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 2 dalyje, ir skiriant sankcijos vidurkio dydžio baudÄ , kitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Ž. savo veiksmais (neveikimu) kliudė įstatymų įgaliotiems Institucijos pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1, 8.1.13, 8.3.1 punktų, DK 23 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 2 dalyje. Institucijos teigimu, teismas netinkamai vertino ir kvalifikavo A. Ž. veiksmus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nutarimÄ dalyje, kurioje administracinė teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį A. Ž. nutraukta.

15. Pažymima, kad teismo teiginys, jog Institucija galėjo spręsti dėl A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius, t. y. pagal ANK 100 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnį yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, nes minėtiems pažeidimams konstatuoti taip pat reikalingi dokumentai, kuriuos UAB „D.“ direktorius A. Ž. pateikti atsisakė. Be to, teismas skundžiamame nutarime neatsižvelgė į tai, kad 2021 m. kovo 26 d. teiktame protokole su medžiaga buvo pateikta informacija apie A. Ž. administracinius nusižengimus, iÅ¡ kurios matyti, kad A. Ž. Institucijai neteikė vairuotojų identifikavimo tachografo kortelių, o atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnį jis buvo patrauktas tik vairuotojui-ekspeditoriui kreipiantis tiesiogiai į InstitucijÄ ir teikiant įrodymus.

16. Pažymima ir tai, kad iÅ¡ byloje esančių darbuotojų (T. B., Ž. K., K. L. ir kt.) darbo sutarčių matyti, kad jie visi į darbÄ Ä¯monėje buvo priimti vairuotojų-ekspeditorių darbinėms funkcijoms atlikti. Å ių sutarčių 10.2 papunktyje (pvz. T. B. ir kt. darbo sutartys) nurodyta, kad darbuotojas sutinka, kad jam vykstant į komandiruotę yra skiriami 50 proc. dydžio dienpinigiai nuo maksimalaus dienpinigių dydžio, nustatyto maksimalių dienpinigių dydžių sÄ raÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, juos iÅ¡mokant po komandiruotės pabaigos ir jos ataskaitos (kelionės lapų, iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktų, vairuotojo kortelių nuskaitymų ir kt.) pilno pridavimo darbdavio buhalterijai, nemokant dienpinigių avanso prieÅ¡ komandiruotę.

17. Nurodoma, kad teismo pozicija, jog A. Ž. galėjo bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn už netinkamÄ darbuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitÄ (pvz. ANK 100 straipsnis), tuo pačiu pateisinant A. Ž. tyčinius veiksmus, pažeidžiančius imperatyvius DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1, 8.1.13, 8.3.1 punktų reikalavimus, laikytina ydinga ir pavojinga, sudaranti precedentÄ , leidžiantį darbdaviui, prisidengiant formaliais paaiÅ¡kinimais, neteikti kontroliuojančioms institucijoms duomenų ir (ar) dokumentų apie darbuotojus ir jų darbo santykių bÅ«klę ir iÅ¡vengti atsakomybės už tokius prieÅ¡ingus teisei veiksmus.

18. Pažymima, kad iÅ¡ byloje surinktų dokumentų (DAŽ, įsakymai dėl vykimo į komandiruotę) matyti, kad UAB „D.“ tvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitÄ , tačiau Institucijai nesuprantama, kaip be vairuotojų tachografų kortelių duomenų buvo kontroliuojamas ir (ar) žymimas darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtas laikas, turint omenyje, kad darbuotojai buvo įdarbinami darbinėms funkcijoms (krovinių vežimui), atliekamoms komandiruotėse. Pažymima, kad automobilių eksploatacija be tachografų kortelių neįmanoma, todėl teiginiai, jog vairuotojų kortelių duomenų nebuvo galima nuskaityti ir (ar) pateikti Institucijai, neturi jokio teisėto pagrindo ir bent kiek logiÅ¡ko pagrindimo.

Pažymima, kad tokia teismo pozicija apriboja Institucijos funkcijÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kovojant su darbo Å¡ešėliu, kadangi svarbu, kad įmonės bendradarbiautų ir pateiktų bÅ«tinus dokumentus, kurie gali patvirtinti, kad įmonės tinkamai veda darbo ir laiko apskaitÄ , kas tiesiogiai susiję su teisingu darbo užmokesčio mokėjimu, todėl tokios informacijos kaip vairuotojo (tachografo) kortelių duomenų pateikimas yra labai svarbus įrodymams surinkti.

19. Teigiama, kad teismas neįvertino, jog UAB „D.“ direktorius A. Ž., atsisakydamas pateikti dokumentus, kuriuos privalėjo pateikti Institucijai, remiantis DK 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.1, 8.1.13, 8.3.1 punktais, tyčia trukdė Institucijai vykdyti jai valstybės pavestas darbo santykių kontrolės ir priežiūros funkcijas bei ginti galimai pažeistus samdomų darbuotojų teisėtus interesus.

Teismas taip pat neįvertino, jog UAB „D.“ direktorius A. Ž. 2021 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu atsisakė vykdyti teisėjo reikalavimÄ pateikti minėtus dokumentus teismui. Be to, UAB „D.“ direktoriaus A. Ž. piktavaliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad gavus 2021 m. vasario 26 d. Nr. SD-1-3671 nurodymÄ pateikti dokumentus iki 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 8 d. Nr. SD-1-4284 nurodymÄ pateikti dokumentus iki 2021 m. kovo 15 d., nereagavo, kol negavo 2021 m. kovo 15 d. Nr. SD-1-4766 nurodymo, kuriame buvo paminėta, kad 2021 m. kovo 24 d. bus suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. 2021 m. kovo 23 d. pateikė tik maÅ¾Ä dalį dokumentų (t. y. nurodymo 2.5 punkte nurodytÄ dalį dokumentų), trukdydamas Institucijai 20 darbo dienų laikotarpyje teikti iÅ¡vadas ir atlikti inspektavimÄ .

20. Nurodoma, kad teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodymų, jog UAB „D.“ vairuotojai-ekspeditoriai naudoja transportÄ , turintį tachografus, į kuriuos įstatomos identifikavimo (vairuotojų (tachografų) kortelės, neįvertino teismui teikto E. K., dirbusio UAB „D.“ iki 2020 m. lapkričio 26 d. paaiÅ¡kinimo, kuriame jis nurodė, kad visuose automobiliuose buvo įrengti tachografai. Be to, teismas neįvertino, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. kovo 23 d.

įsakymo Nr. 2B-88 „Dėl skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo“ 3.11 punkte nurodyta, kad vairuotojo kortelė– tachografo kortelė, kuri identifikuoja vairuotojÄ ir yra skirta duomenims apie tam tikrus vairuotojo darbo ir poilsio laikotarpius kaupti, kuri, vadovaujantis 7 punktu, iÅ¡duodama vairuotojui, ir kuri įstatoma į registravimo įrangÄ â€“ tachografÄ , esantį transporto priemonėje. Tai yra, UAB „D.“ darbuotojų (Å¡iuo atveju – vairuotojų-ekspeditorių) darbo laiko apskaita turėjo bÅ«ti tvarkoma informacijos, užfiksuotos vairuotojų kortelėse, pagrindu.

Neatsižvelgiant į tai, ar UAB „D.“ turi nuosavybės teise priklausančius automobilius su įrengtais tachografais, ar juos nuomojasi iÅ¡ kitų Å«kio subjektų, ar tik siunčia savo darbuotojus (vairuotojus-ekspeditorius) pas laikinojo darbo naudotojÄ darbams pagal paslaugų teikimo sutartį atlikti, remiantis Darbo kodekso nuostatomis, visais atvejais darbuotojų darbo laiko apskaitÄ tvarko darbdavys. Tai yra, tam, kad galėtų žymėti darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , A. Ž., kaip UAB „D.“ vadovas privalėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ automobilių nuomotojų ir (ar) paslaugos gavėjų automobilių, kuriais naudojosi UAB „D.“ darbuotojai, tachografų duomenis arba iÅ¡ savo darbuotojų (vairuotojų-ekspeditorių) ne rečiau kaip kas 28 dienas iÅ¡reikalauti vairuotojo (tachografo) kortelės duomenis ir, gavęs jų užfiksuotÄ informacijÄ , tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ .

Pažymima, kad Institucijos teiktuose nurodymuose yra pateikta informacija apie darbdavio veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti tuo atveju, jeigu negali pateikti praÅ¡omų dokumentų, t. y. bet kuriuo atveju darbdavys privalo informuoti InstitucijÄ apie tokių dokumentų buvimÄ (nebuvimÄ ) ir (ar) juridinį asmenį, kuris disponuoja reikiamais dokumentais ar gali suteikti reikiamos informacijos.

21. Teigiama, kad, atsižvelgiant į Darbo laiko ir poilsio ypatumų ekonominės veiklos srityse apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 18 punktÄ , kuriame nurodyta, kad kelių transporto priemonių, iÅ¡skyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi bÅ«ti naudojama viena iÅ¡ Å¡ių priemonių: 18.1 registravimo įranga – tachografai; 18.2 eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); 18.3 identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, iÅ¡duodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju UAB „D.“ direktorius A. Ž., pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, mokėdamas dienpinigius, privalėjo vadovautis identifikavimo kortelėmis (vairuotojų kortelių) duomenimis. Kadangi UAB „D.“ direktoriaus A. Ž. teiktų Institucijai darbuotojų darbo sutarčių 10.2 punkte nurodoma, kad dienpinigiai išmokami, atsižvelgiant į pateiktas ataskaitas (tarp jų ir vairuotojų kortelių nuskaitymus), Institucija pagrįstai nurodymuose reikalavo pateikti vairuotojo kortelių tachografo duomenis.

22. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje jau yra sprendimų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2470-595/2020), kurioje konstatuota, kad net ne transporto įmonė, o įmonė, vykdanti laikinojo įdarbinimo veiklÄ , t. y. įdarbintus vairuotojus laikinai siunčianti į kitas įmones (pas laikinojo darbo naudotojÄ ), pildant vairuotojo darbo laiko apskaitÄ , turi vadovautis vairuotojo tachografo kortelių duomenimis.

23. Pažymima, kad iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos matyti, jog UAB „D.“ siÅ«lo darbÄ puslapyje (duomenys neskelbtini) - ieÅ¡ko cisternos vairuotojų. Darbas „Volvo“, „Scania“ ir „MB“ vilkikais su 30m3 keturių sekcijų cisternomis, pervežant nepavojingus ir ADR 6.1, 8, 9 skystus krovinius tarp Å vedijos ir Vakarų Europos (vienas pakrovimas-iÅ¡krovimas, tos pačios vietos). Komandiruočių trukmė pasirinktinai, keitimas bazėje Helsingborg (Å vedija), 45 h pagal galimybes bazėje (patogumai).

Toks poilsio reikalavimas yra nurodytas Reglamento (EB) Nr. 561/2006 (su pakeitimais) 8 straipsnio 8 dalyje, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡ko vairuotojų, kuriems taikomi Reglamento (EB) Nr.561/2006 nuostatai. Be to, įėjus į UAB „D.“ puslapį adresu (duomenys neskelbtini), įmonė nurodo, kad „Mes jaučiame pareigÄ teikti aukÅ¡to lygio paslaugas savo klientams, todėl naudojame tik iki penkerių metų senumo 2 aÅ¡ių 40 t ir 3 aÅ¡ių 44 t Euro6 sunkvežimių parkÄ , kuris gali užtikrinti bekompromisį patikimumÄ .

Mes valdome savo „mega“ ir „coil“ linijinį laivynÄ su integruotomis papildomomis transporto priemonėmis iÅ¡ subrangovų, iÅ¡saugodami aukščiausius ekologinius reikalavimus, kai tik galime, ir ilgalaikį įsipareigojimÄ spręsti aplinkosaugos problemas. Todėl visiÅ¡kai atnaujinome savo parkÄ ir naudojame tik Euro6 ekologinio standarto „Mercedes Benz“, MAN ir „Scania“ sunkvežimius kartu su „Schmitz“ priekabomis“. Tai dar kartÄ patvirtina, kad įmonė naudoja transporto priemones, kurioms taikomos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos.

24. Pažymima, kad teismo minima vieÅ¡ai prieinama informacija apie UAB „D.“ turimÄ automobilių parkÄ nepaneigia kitos vieÅ¡ai prieinamos informacijos apie darbuotojų-krovininių automobilių Euro6 ekologinio standarto „Mercedes Benz“, MAN ir „Scania“ sunkvežimius kartu su „Schmitz“ priekabomis, vairuotojų paieÅ¡kÄ . Pažymima, kad darbo skelbime nurodyti automobiliai gali bÅ«ti naudojami tik su skaitmeniniais tachografais (Å¡iuos prietaisus automobiliuose įrengia jau gamintojai) ir vairuotojų kortelėmis.

25. Nurodoma, kad ANK 505 straipsnyje numatytas nusižengimas apraÅ¡ytas formaliÄ ja sudėtimi, kas reiÅ¡kia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju pats įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų veiksmų kiltų ir kitokio pobÅ«džio padarinių, galėtų bÅ«ti plečiamos administracinės atsakomybės ribos, tačiau Å¡iuo atveju pakanka nustatyti, kad nusižengimas padarytas, ir nereikalaujama, kad kiltų kokie nors padariniai. Toks teisės normos aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti suprantamas kaip formalus teisės taikymas, nes Å¡ioje byloje administracinės atsakomybės esmė ir yra ta, kad asmuo nevykdo iÅ¡ teisės aktų kylančių reikalavimų, kas jau savaime sutrikdo institucijos darbÄ .

26. Taip pat nurodoma, kad skundžiamame nutarime iÅ¡dėstyti motyvai iÅ¡ esmės užkerta galimybę valstybei per įgaliotas institucijas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, nes teismas pripažįsta teisėtais veiksmus, kuriais asmuo kliudo valstybės įgaliotoms institucijoms atlikti bÅ«tinus Å«kinės veiklos priežiÅ«ros ir reguliavimo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje UAB „D.“ vadovas A. Ž. privalėjo pateikti visus reikalautus dokumentus, kadangi Å¡ie duomenys buvo bÅ«tini Institucijai nustatytoms funkcijoms atlikti. Kadangi UAB „D.“ direktorius A. Ž. neįvykdė Å¡ios pareigos ir tokiais veiksmais (neveikimu) kliudė Institucijai atlikti savo pareigas, neabejotinai atsirado pagrindas UAB „D.“ direktoriaus atsakomybei pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį kilti.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. Ž. atstovas advokatas Renaldas BaliÅ«tis praÅ¡o atmesti Institucijos apeliacinį skundÄ ir priteisti A. Ž. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (360 Eur).

28. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, jog patys UAB „D.“ darbuotojai (vairuotojai) komandiruotės metu pildo kelionės lapus, kuriuos grįžę pateikia darbdaviui, taip pat yra ir komandiruočių įsakymai, kuriais vadovaujantis yra vedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kadangi kelionės lapuose, komandiruočių įsakymuose yra pakankamai informacijos, siekiant kontroliuoti ir žymėti faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ darbuotojų laikÄ . Jokių skundų dėl netikslaus darbo laiko apskaitos vedimo, neteisingo darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimo, neteisingo ar nepraÅ¡yto mokamų ar nemokamų atostogų suteikimo UAB „D.“ iÅ¡ darbuotojų nėra gavusi, taip pat jokių skundų nėra gavusi ir Institucija, kas patvirtina, jog darbuotojai gaudavo / gauna tikslų ir teisingÄ atlyginimÄ , atsižvelgiant į vedamÄ darbo laiko apskaitÄ pagal kelionės lapus, komandiruočių įsakymus.

Taip pat pažymima, jog UAB „D.“ niekada neteigė ir neteigia, jog automobiliai yra be tachografo / vairuotojų kortelių, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių Institucija nurodo tokias aplinkybes. Tachografo kortelės nebuvo pateiktos dėl objektyvių priežasčių, kadangi UAB „D.“ neturi ir neeksploatuoja nė vieno komercinės paskirties automobilio, todėl tiesiog nėra kÄ pateikti. Pažymima, kad atlikdama komercinių paslaugų teikimÄ klientui subrangos pagrindais, UAB „D.“ negali ir neturi prievolės kontroliuoti ar kaupti trečiųjų Å¡alių eksploatuojamose transporto priemonėse esančių arba nesančių tachografo ar jų duomenų, tačiau turi aiÅ¡kiai nustatytÄ pareigÄ vesti darbo laiko apskaitÄ Å¾iniaraščių, komandiruočių įsakymų, kelionės lapų ir kitais numatytais pagrindais ir tokius dokumentus Institucijai nedelsiant pateikė.

Todėl lieka neaiÅ¡ku, kas Institucijai trukdė atlikti patikrinimÄ , nes tam tachografai nėra reikalingi, tokiÄ praktikÄ atlieka Kelių transporto inspekcija patikrų kelyje metu. Kaip aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijos ir VÄ® „Regitra“ duomenų, UAB „D.“ eksploatuoja 3 lengvÄ sias transporto priemones, kurios neturi tachografų, todėl bausti už tai, kad įmonė nepateikė to, ko neturi, yra neteisėta ir nepagrįsta. Tokios pozicijos A. Ž. laikėsi nuosekliai viso proceso metu, kÄ patvirtino ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarime.

29. Nurodoma, kad, vadovaujantis darbo sutarčių 10.2 punktu, vairuotojų darbo laikas yra fiksuojamas ne tik pagal vairuotojų korteles, bet ir pagal kelionių lapus, komandiruočių įsakymus, todėl konstatuoti darbo sutarties 10.2 punkto pažeidimus nėra pagrindo, kadangi yra nurodyti ir kiti dokumentai, kuriais fiksuojama darbo laiko apskaita.

30. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nėra konstatavęs, jog UAB „D.“ buvo netinkamai fiksuojama darbo ir poilsio laiko apskaita, kad A. Ž. yra pažeidęs tai reglamentuojančius teisės aktus. Todėl Institucijos skundo argumentas, kad UAB „D.“ direktorius A. Ž. galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnį, yra nepagrįstas.

31. Teigiama, kad nors Institucija nurodo, jog A. Ž. piktavaliÅ¡kumÄ patvirtina tai, kad asmuo tyčia trukdė Institucijai vykdyti jai valstybės pavestas funkcijas, laiku nepateikė duomenų, pažymėtina, jog A. Ž. iki Institucijos nuodyto termino, t. y. iki 2021 m. kovo 24 d. 15.00 val. Institucijos atstovei pateikė visus turimus dokumentus (tai patvirtina byloje esantys el. laiÅ¡kai). Tokiais savo pateikiamais argumentais Institucija akivaizdžiai siekia suklaidinti teismÄ .

32. Pažymima, kad darbo laiko apskaita UAB „D.“ tvarkoma vadovaujantis darbuotojų sudarytais marÅ¡rutais, komandiruočių įsakymais, kelionės įsakymais, kelionės lapais, pagal kuriuos yra vedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. A. Ž. Institucijai aiÅ¡kiai nurodė, jog automobilių tachografų pateikti negali, kadangi neturi krovininio transporto, transporto veikla neužsiima, o teikia kitas darbo jėgos paslaugas. A. Ž. vadovaujama įmonė neturi transporto licencijos, tachografo, todėl objektyviai neturėjo praÅ¡omų tachografų ar jų duomenų, kuriuos galėtų pateikti. Institucijai buvo aiÅ¡kiai nurodytos pateisinamos priežastys, dėl ko nebuvo pateikiami praÅ¡omi pateikti dokumentai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, jog UAB „D.“ ir Institucija skirtingai traktuoja įmonės veiklÄ , ir tai, kokius duomenis įmonė privalo turėti savo veikloje, savaime nereiÅ¡kia, kad Institucijos nurodymai nebuvo vykdomi.

33. Atkreipiamas dėmesys, jog A. Ž. niekada neginčijo ir neneigė, jog vairuotojai dirba su vairuotojų kortelėmis ir transporto priemonėmis, kuriose yra tachografai, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu Institucija savo apeliaciniame skunde Å¡iÄ aplinkybę vis pakartotinai akcentuoja. Nurodoma, kad vairuotojai-ekspeditoriai dirba ne su UAB „D.“ priklausančiomis transporto priemonėmis, o su partnerių (su kuriais sudarytos subrangos sutartys), kuriems nuosavybės ar kitokia teise jos ir priklauso. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kÄ Institucija siekia įrodyti, nurodydama UAB „D.“ darbo skelbime nurodomÄ informacijÄ , kadangi savaime suprantama, jog, ieÅ¡kant darbuotojų, skelbime yra nurodoma visa aktuali informacija, darbo sÄ lygos bei priemonės. BÅ«tent tÄ UAB „D.“ ir nurodė – su kokiomis transporto priemonėmis vairuotojas dirbs (o bÅ«tent tokios transporto priemonės nuosavybės teise priklauso partneriams), bet tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia ir neįrodo, kad tokios transporto priemonės UAB „D.“ priklauso ar jomis yra naudojamasi.

Nepaisant to, Institucija nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kad minėtos transporto priemonės priklauso UAB „D.“.

34. Nurodoma, kad UAB „D.“ neturi jokio krovininio transporto, transporto licencijos, kas reiškia, jog nėra ir tachografo / vairuotojo kortelių, kurias A. Ž. buvo reikalaujama pateikti. Atitinkamai, neturint krovininio transporto, nevykdant tokio pobūdžio veiklos, kuriai yra reikalinga transporto licencija, negali būti reikalaujama pateikti duomenis, kurių neįmanoma pateikti, kadangi jų nėra. UAB „D.“ pagrindinė veiklos rūšis – kitas darbo jėgos teikimas, t. y. aprūpinimo žmogiškaisiais ištekliais veikla (VMI informacija). Darbo laiko apskaita vykdoma įstatymų numatytais pagrindais ir tokia informacija Institucijai buvo nedelsiant pateikta darbo laiko žiniaraščių pavidalu. Tachografų duomenų kaupimas ar apskaita privaloma tik licenzijuotoms komercinio transporto priemonėms.

35. Nurodoma, kad Institucija visiÅ¡kai ignoruoja faktÄ , jog UAB „D.“ nėra krovininio transporto įmonė – įmonei priklauso tik trys lengvieji automobiliai. UAB „D.“ teikia paslaugas ir atlieka sutartus darbus vakarų Europos bendrovėms subrangos pagrindais ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Institucija Å¡ias aplinkybes ignoruoja ir apeliaciniame skunde nurodo nesusijusius faktus (kaip darbo skelbimai, transporto priemonių markės ir pan.). Darbo skelbimuose nurodytos transporto priemonės UAB „D.“ nepriklauso.

36. Teigiama, kad nesuprantama, kokius veiksmus, pasak Institucijos, A. Ž. trukdė atlikti Institucijai. NurodymÄ pateikti dokumentus A. Ž. įvykdė (pateikė, kiek turėjo, praÅ¡omų dokumentų), taip pat byloje yra pateikta informacija iÅ¡ Sodros, neaiÅ¡ku, kaip A. Ž. galėjo pateikti duomenis, kurių fiziÅ¡kai ir objektyviai neturi. Institucija nepateikė jokios informacijos, kad kokiais nors veiksmais siekė gauti reikalaujamÄ informacijÄ , nepaisant jos reikalavimo iÅ¡ A. Ž. pateikti informacijÄ , kurios jis akivaizdžiai neturi. Tai tik rodo Institucijos neprofesionalumÄ ir nekompetencijÄ . Institucija taip pat galėjo kreiptis į transporto priemonių savininkÄ , UAB „D.“ vairuotojus, siekiant iÅ¡reikalauti reikiamÄ informacijÄ (tachografus / vairuotojų korteles). Tai patvirtina, jog A. Ž. ne tik kad netrukdė Institucijai vykdyti jai pavestas funkcijas, tačiau ir pati Institucija neveikė tinkamai, kad gautų praÅ¡omus duomenis iÅ¡ atitinkamų subjektų.

37. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „D.“ net neturi teisės į tachografo / vairuotojų / įmonės kortelių gavimÄ , kadangi nuosavybės ar kitokia teise nevaldo jokių transporto priemonių, neturi tachografų ar vairuotojų kortelių, kurioms yra taikomos Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos. Pabrėžiama, jog UAB „D.“ nėra taikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, todėl Institucija nepagrįstai nurodymuose reikalavo pateikti vairuotojo kortelių tachografo duomenis.

38. Pažymima, kad Institucijos nurodoma byla (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-2470-595/2021) yra visiÅ¡kai nesusijusi su Å¡ia konkrečia nagrinėjama situacija. Institucijos nurodomoje administracinėje byloje yra visiÅ¡kai kita darbo santykių specifika – byloje analizuojamos laikinojo darbo sutarties sÄ lygos bei, atsižvelgiant į darbo santykių pagal laikinojo darbo sutarties specifikÄ , nustatoma, jog laikinasis darbuotojas yra pavaldus tiek laikinojo įdarbinimo įmonei, tiek laikinojo darbo naudotojams. Taip pat dėl darbdavio atsakomybės klausimas sprendžiamas vadovaujantis visiÅ¡kai kitais teisės aktų straipsniais, kurie nėra tapatÅ«s Å¡ioje nagrinėjamoje byloje.

39. Nurodoma, kad VMI turima informacija apie UAB „D.“ veiklÄ nėra tapati nurodytai veiklai Juridinių asmenų registre. Ä®monė vykdo veiklÄ , kuri nurodyta VMI, o tokia informacija nėra paneigta jokiais įrodymais. Institucija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog UAB „D.“ disponuoja transporto priemonėmis, kuriomis yra vykdoma krovinių gabenimo ar kita panaÅ¡i veikla, kad joms yra reikalingas tachografas / vairuotojo kortelė.

40. Nurodoma, kad kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka, o, be to, institucija privalo surinkti byloje abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimÄ .

41. Konstatuojama, kad Institucijos apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, remiamasi prielaidomis. Institucija turėjo visas galimybes iÅ¡reikalauti pateikti tachografo / vairuotojo kortelių duomenis iÅ¡ transporto priemonių savininko ar pačių vairuotojų, tačiau to nepadarė, nepagrįstai perkeldama tariamÄ pareigÄ UAB „D.“ direktoriui A. Ž., kuris tokių duomenų neturėjo ir negalėjo turėti. A. Ž. niekaip negalėjo kliudyti Institucijos pareigÅ«nams įgyvendinti jiems suteiktų teisių ir pareigų, kadangi jis nevengė pateikti turimų duomenų ir informacijos, o tik teisingai nurodė priežastis, dėl kurių tokios informacijos apie tachografus jis negali pateikti (nes paprasčiausiai jos neturi).

Institucija veikė pasyviai, nesiekė tokios informacijos iÅ¡reikalauti iÅ¡ kitų subjektų (kurie akivaizdžiai tokiÄ informacijÄ galėjo pateikti), todėl Institucijos apeliacinis skundas yra atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliantų A. Ž. atstovo advokato Renaldo Baliūčio bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliaciniai skundai atmetami.

42. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 550 Eur dydžio bauda bei nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurioje A.

Ž. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, nes A. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga. Dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 43. Apeliaciniu skundu A. Ž. atstovas advokatas praÅ¡o, be kita ko, panaikinti skundžiamÄ nutarimo dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje, konstatavus, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti šių prašymų nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

44. ANK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju aktuali DK 25 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad darbo sutarties Å¡alies kitai darbo sutarties Å¡aliai Å¡io kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (praneÅ¡imai, praÅ¡ymai, sutikimai, prieÅ¡taravimai ir kita) ir kita informacija turi bÅ«ti pateikiama raÅ¡tu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raÅ¡tu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paÅ¡tu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sÄ lyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti.

Jeigu darbo sutarties Å¡alis nurodo pagrįstas abejones dėl Å¡ių abiejų sÄ lygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys. Pagal DK 137 straipsnio 2 dalį, ilgiau negu vienÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) trunkančios nemokamos atostogos gali bÅ«ti suteikiamos darbuotojo praÅ¡ymu ir su darbdavio sutikimu.

45. Remiantis nurodytu reglamentavimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigiama, kad nagrinėjamu atveju darbuotojų praÅ¡ymai dėl atostogų suteikimo darbdaviui buvo tinkamai pateikti (elektroniniu paÅ¡tu, telefoninėmis programomis), aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant darbuotojų valiÄ dėl noro iÅ¡eiti nemokamų atostogų, todėl, nors minėti praÅ¡ymai ir nebuvo iÅ¡saugoti (dėl techninių galimybių ir nemažos apimties), A. Ž. minėtų Darbo kodekso nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ apelianto pozicijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ ir neatitinkančiÄ minėtų įstatymo nuostatų.

46. Pažymėtina, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas Darbo kodekso nuostatas, matyti, kad darbuotojo praÅ¡ymas dėl nemokamų atostogų suteikimo yra ne bet kokia informacija, kuri turi bÅ«ti raÅ¡tu pateikiama darbdaviui, tačiau turi atitikti formos reikalavimus, t. y. praÅ¡ymas dėl atostogų suteikimo laikytinas dokumentu DK 25 straipsnio 2 dalies prasme, taigi nagrinėjamu atveju įstatymas reikalauja ne bet kaip iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl noro iÅ¡eiti atostogų, nors tokia valia yra iÅ¡reiÅ¡kiama aiÅ¡kiai bei darbdaviui sutinkant, bet raÅ¡tu darbdaviui pateikti bÅ«tent dokumentÄ (praÅ¡ymÄ ), kuris gali bÅ«ti paduodamas, naudojantis, be kita ko, informacinių technologijų priemonėmis, laikantis įstatyme nustatytų sÄ lygų.

47. Pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „D.“, kurios direktorius yra A. Ž., bylai reikÅ¡mingu laiku disponavo darbuotojų praÅ¡ymais dėl nemokamų atostogų suteikimo ne tik dokumentų bet ir bet kuria kita forma, t. y. Å¡ie praÅ¡ymai, atitinkantys jiems keliamus įstatymo reikalavimus, ar ne, nėra iÅ¡saugoti, kas neatitinka ir minėtos dokumento formos bei informacijos tinkamo pateikimo raÅ¡tu sÄ lygos, kad įmanoma objektyviai nustatyti informacijos turinį, jos pateikėjÄ , pateikimo faktÄ ir laikÄ , taip pat sudarytos protingos galimybės jÄ iÅ¡saugoti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, darbuotojų veikla bendrovėje (jų priėmimas, atleidimas, prašymai dėl atostogų ir kt.) turi būti forminama, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl A. Ž., būdamas UAB „D.“ vadovu, turėjo užtikrinti, kad ir elektroniniu būdu pateikiami darbuotojų prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo, atsižvelgiant į tokių prašymų kaip informacijos pateikimo reikalavimus, būtų išsaugoti jų asmens bylose (elektronine forma ar atspausdinant).

Nagrinėjamu atveju, nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB ‚D.“ darbuotojams buvo suteikiamos atostogos pagal jų praÅ¡ymus, kurie turėjo bÅ«ti pateikiami Darbo kodekso nustatyta tvarka, pripažintina, kad jiems nemokamos atostogos buvo suteikiamos nesilaikant DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ios tvarkos nebuvo laikomasi dėl Å¡alyje kilusios pandemijos, pastebėtina, kad įgyvendinti minėtÄ tvarkÄ buvo galima, be kita ko, informacinių technologijų priemonių pagalba, todėl Å¡is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. Ž., bÅ«damas UAB „D.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. darbuotojams T. B., D. B., Ž. K., K. L., S. L., M. Å ., E. K., S. Å ., A. T., D. V., T. V. suteikdamas nemokamas atostogas be raÅ¡tiÅ¡kų darbuotojų praÅ¡ymų, kurie atitiktų jų formai keliamus reikalavimus, bei neiÅ¡saugodamas įmonės darbuotojų pateiktos informacijos, susijusios su praÅ¡ymais suteikti atostogas, pažeidė DK 25 straipsnio 2 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

48. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma teismo įvertinti tai, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, todėl tai galėtų bÅ«ti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ ar visai jos neskirti.

49. ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta, jog darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudÄ juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur.

50. ANK 32 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų ANK 34 straipsnio 2 dalyje asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

51. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Ž. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgė į tai, kad nėra A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (susijęs asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), jo padarymo aplinkybes, A. Ž. asmenybę, taip pat tai, kad A. Ž. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas skyrė ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudÄ , kurios dydis – 550 Eur – artimas sankcijos vidurkiui, t. y. atitinka įstatyme numatytas baudos dydžio nustatymo taisykles, todėl teismo paskirtos baudos Å¡velninti nėra jokio pagrindo.

52. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors skunde teigiama, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokie neigiami padariniai, todėl esti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ ar visai jos neskirti, apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.

53. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

54. Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. Ž., kuriam kaip bendrovės vadovui keliamas, be kita ko, aukštas rūpestingo elgesio standartas, nebūtų galėjęs jo vadovaujamos bendrovės veikloje užtikrinti minėtų Darbo kodekso nuostatų laikymosi.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo praÅ¡ymas taikyti Å¡velnesnę administracinę atsakomybę atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo 55. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį, kuria A. Ž. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nutarimÄ , pripažįstant A.

Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad teismas netinkamai vertino ir kvalifikavo A. Ž. veiksmus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nutarimÄ dalyje, kurioje administracinė teisena pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį A. Ž. nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas šį Institucijos apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

56. ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises arba atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų arba kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 505 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ pakartotinai. DK 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informacijÄ apie darbuotojus ir jų darbo sÄ lygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Institucijos nuostatų 19 punkte nustatyta, kad Institucijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi.

Apie jų vykdymÄ darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneÅ¡a raÅ¡tu reikalavime nurodytu terminu ir adresu.

57. IÅ¡ bylos medžiagoje esančių Institucijos nurodymų (2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 8 d. ir 2021 m. kovo 15 d.) matyti, kad visais minėtais nurodymais praÅ¡yta pateikti tachografo / vairuotojų kortelių duomenis DDD formatu už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie Institucijos pateikti nurodymai A. Ž. buvo privalomi. Kita vertus, A. Ž. proceso metu nuosekliai teigė, kad UAB „D.“ neturi komercinio transporto, todėl neturi pareigos turėti tachografo / vairuotojo kortelių.

Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ taip pat nurodoma, kad tachografo kortelės nebuvo pateiktos dėl objektyvių priežasčių, kadangi UAB „D.“ neturi ir neeksploatuoja nė vieno komercinės paskirties automobilio, todėl nėra kÄ pateikti. Pastebėtina, kad byloje nenustatyta, jog A. Ž. tyčia vengė pateikti tachografus / vairuotojo korteles, tačiau nurodė priežastis, dėl kurių tokie duomenys Institucijai nebuvo pateikti. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Institucijos apeliacinio skundo argumentÄ , kad A.

Ž. tyčia trukdė Institucijai vykdyti jai valstybės pavestas darbo santykių kontrolės ir priežiÅ«ros funkcijas bei ginti galimai pažeistus samdomų darbuotojų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , remiantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo.

58. IÅ¡ Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad reikalavimas pateikti tachografo / vairuotojo kortelių duomenis yra siejamas su tuo, kad, kaip nurodo Institucija, UAB „D.“ darbuotojų darbo laiko apskaita turėjo bÅ«ti tvarkoma informacijos, užfiksuotos vairuotojų kortelėse, pagrindu, t. y. A. Ž., pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, mokėdamas dienpinigius, privalėjo vadovautis identifikavimo kortelėmis (vairuotojų kortelių) duomenimis. 59. 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 (toliau – ir Reglamentas Nr. 165/2014) 2 straipsnio 2 dalies (a) punkte numatyta, jog tachografas – įranga, skirta įrengti kelių transporto priemonėse automatiÅ¡kai ar pusiau automatiÅ¡kai rodyti, registruoti, spausdinti, laikyti ir pateikti duomenis apie tokių transporto priemonių judėjimÄ , įskaitant jų greitį, pagal 4 straipsnio 3 dalį, ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tam tikrus jų vairuotojų darbo laikotarpius.

Reglamento Nr. 165/2014 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tachografai sumontuojami ir naudojami valstybėse narėse registruotose keleivinėse ar krovininėse kelių eismo transporto priemonėse, kurioms yra taikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 561/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 561/2006), nustatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles vairuotojams, vežantiems keleivius ir krovinius keliais. Pažymėtina, jog Reglamento Nr. 561/2006 režimas ir reikalavimas naudoti tachografÄ yra netaikomas, kuomet transporto priemonės arba jų junginio didžiausia leidžiamoji masė nevirÅ¡ija 7,5 t ir yra naudojama kroviniams vežti nekomerciniais tikslais (Reglamento Nr. 561/2006 3 straipsnio (h) dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos ES teisės nuostatos yra susijusios su darbo ir poilsio laiko ypatumais ne bet kokiose, o transporto įmonėse.

60. Iš bylos medžiagoje esančių A. Ž. ir Institucijos atstovo elektroninių laiškų kopijų matyti, kad A. Ž. nuosekliai teigė, kad jų įmonė neturi komercinio transporto, taigi neturi ir pareigos turėti automobiliuose įrengtų tachografų / vairuotojo kortelių. Ši pozicija bylos nagrinėjimo teisme metu A. Ž. buvo nuosekliai palaikyta, jam teigiant, jog vietoje tachografų ir vairuotojo kortelių jie naudoja darbuotojų kelionės lapus. Remiantis byloje esančiais duomenimis, UAB „D.“ priklauso trys automobiliai, kurie nėra priskiriami sunkiasvoriam transportui, kadangi visų jų didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 3 t, t. y. yra priskiriami lengvųjų automobilių kategorijai.

61. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į A. Ž. paaiškinimus, kad bendrovė užsiima veikla, nurodyta VMI, kurie yra nepaneigti, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „D.“ disponuoja transporto priemonėmis, kuriomis yra vykdoma krovinių gabenimas ar kita panaši veikla. Vien Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad internetiniame darbo skelbime UAB „D.“ nurodė, kad ieško vairuotojų darbui „Volvo“, „Scania“ ir MB vilkikais, taip pat aplinkybė, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įmonė naudoja tik Euro6 ekologinio standarto „Mercedes Benz“, MAN ir „Scania“ sunkvežimius kartu su „Schmitz“ priekabomis, savaime nepaneigia objektyvių bylos duomenų, kad UAB „D.“ nuosavybės teise priklauso tik trys lengvieji automobiliai.

62. Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „D.“ darbuotojų (Å¡iuo atveju – vairuotojų-ekspeditorių) darbo laiko apskaita turėjo bÅ«ti tvarkoma informacijos, užfiksuotos vairuotojų kortelėse, pagrindu. Neatsižvelgiant į tai, ar UAB „D.“ turi nuosavybės teise priklausančius automobilius su įrengtais tachografais, ar juos nuomojasi iÅ¡ kitų Å«kio subjektų, ar tik siunčia savo darbuotojus (vairuotojus-ekspeditorius) pas laikinojo darbo naudotojÄ darbams pagal paslaugų teikimo sutartį atlikti, remiantis Darbo kodekso nuostatomis, visais atvejais darbuotojų darbo laiko apskaitÄ tvarko darbdavys.

Tai yra, tam, kad galėtų žymėti darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ , A. Ž., kaip UAB „D.“ vadovas, pasak Institucijos, privalėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ automobilių nuomotojų ir (ar) paslaugos gavėjų automobilių, kuriais naudojosi UAB „D.“ darbuotojai, tachografų duomenis arba iÅ¡ savo darbuotojų (vairuotojų-ekspeditorių) ne rečiau kaip kas 28 dienas iÅ¡reikalauti vairuotojo (tachografo) kortelės duomenis ir, gavęs jų užfiksuotÄ informacijÄ , tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitÄ .

Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ , be kita ko, nurodoma, jog atlikdama komercinių paslaugų teikimÄ klientui subrangos pagrindais, UAB „D.“ negali ir neturi prievolės kontroliuoti ar kaupti trečiųjų Å¡alių eksploatuojamose transporto priemonėse esančių arba nesančių tachografo ar jų duomenų, tačiau turi aiÅ¡kiai nustatytÄ pareigÄ vesti darbo laiko apskaitÄ Å¾iniaraščių, komandiruočių įsakymų, kelionės lapų ir kitais numatytais pagrindais ir tokius dokumentus Institucijai nedelsiant pateikė.

Taigi, pastebėtina, jog UAB „D.“ nepateikė Institucijai atitinkamos informacijos iÅ¡imtinai tokia forma, kokia jos buvo reikalaujama tÄ padaryti (pateikiant tachografus / vairuotojo korteles), ginčijant, jog objektyviai UAB „D.“ to negalėjo ir neprivalėjo padaryti, kita vertus, visgi nebuvo atsisakyta bet kurios reikalingos informacijos pateikti tokia forma, kokia bendrovėje buvo tvarkoma darbo laiko apskaita ir kita su bendrovės darbu susijusi informacija. Å iame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog vien skirtingas įmonės veiklos traktavimas ir tai, kokius duomenis įmonė privalo turėti savo veikloje, savaime nereiÅ¡kia, kad Institucijos nurodymai nebuvo vykdomi.

Kadangi Institucija apeliaciniame skunde, be kita ko, kvestionuoja UAB „D.“ vykdytÄ darbo laiko apskaitos tvarkÄ , manydama, kad A. Ž. vadovaujama UAB „D.“ savo veikloje privalėjo turėti tachografus / vairuotojo korteles, neteisingai vykdė darbo laiko apskaitÄ ir pan., galėjo spręsti dėl A. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius, tačiau to nepadarė.

63. Å iame kontekste pastebėtina, jog administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ (ANK 563 straipsnis). Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis).

Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt.

Tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 617 straipsnio 1 dalis).

64. Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ bei jau aptartas bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , kurioje A. Ž. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, nes A. Ž. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 65. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti visas A. Ž. pirmojoje instancijoje bei už apeliacinio skundo pateikimÄ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, lygias 423,50 Eur sumai. Taip pat praÅ¡oma A. Ž. priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (360 Eur).

66. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK VIII skyrius reglamentuoja baudžiamojo proceso iÅ¡laidų klausimus. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų, taip pat proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

67. Teismas pažymi, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu apygardos teismui pateikti apeliaciniai skundai yra atmetami ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, t. y. A. Ž. procesinė padėtis nėra nei pagerinama, nei pabloginama. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį bÅ«tų pateisinamas bet kokių bylinėjimosi iÅ¡laidų, kilusių bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, priteisimas A. Ž. Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡ymai A. Ž. priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, yra atmetami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : A. Ž. atstovo advokato Renaldo Baliūčio bei Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinių skundų netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė