2013-09-19 Nr. AB-5128-3-61-3-03209-2012-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-1632/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03209-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 16.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundo atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2012 m. gruodžio 14 d. skundu (b. l. 1–9), prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. vieną vasarinę kepurę (neišduota 2007 m.), vieną žieminę kepurę (neišduota 2007 m.), vieną švarką (neišduotas 2011 m.), vieną porą kelnių (neišduotos 2011 m.), vieną pusvilnonį megztinį (neišduotas 2011 m.), vienus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2011 m.), vieną kaklaraištį (neišduotas 2008 m.), vieną porą žieminių batų (neišduoti 2007 m.), vieną porą demisezoninių batų (neišduoti 2011 m.). 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas tarnybinės uniformos dalis, t. y. dvi vasarines kepures (neišduotos 2008 m. ir 2011 m.), tris poras marškinių ilgomis rankovėmis (dvi poros marškinių neišduotos 2011 m., viena – 2008 m.), vieną kaklaraištį (neišduotas 2011 m.), dvi poras batelių (neišduota 2007 m. ir 2011 m.), vieną porą žieminių batų (neišduoti 2010 m.), vieną porą odinių pirštinių (neišduotos 2007 m.) – 188,83 Lt.

Pareiškėja paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu jai nebuvo išduotos pagal teisės aktus priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Su raštišku prašymu dėl šių tarnybinės uniformos dalių išdavimo arba, nesant tokios galimybės, piniginės kompensacijos, ji kreipėsi į atsakovą, tačiau Lukiškių TI-K tarnybinės uniformos jai neišdavė ir pateikė pažymą apie laiku neišduotų tarnybinių uniformų dalis ir kiekvienos jų ekonominę vertę. Anot pareiškėjos, įstaigai kyla pareiga pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir/arba atitinkamas jos dalis.

Tarnybinių uniformų išdavimo tvarka ir normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“. Tuo pačiu įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte numatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniesiems pareigūnams, pareigūnams, vyresniesiems ir vyriausiesiems pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių pareiškėja nepateikė, tačiau buvo pateiktas prašymas, kuriame suformuluotas alternatyvus prašymas – arba išduoti tarnybinės uniformos dalis, arba sumokėti piniginę kompensaciją. Tačiau atsakovas neišdavė nei naujos tarnybinės uniformos dalis, nei išmokėjo piniginę kompensaciją. Vadinasi, ginčo laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Ši pareiga nebuvo įvykdyta ir po raštiško kreipimosi.

Finansinių lėšų trūkumas nėra ir negali būti laikomas teisėta priežastimi, pateisinančia atsakovo neveikimą ir paneigiančia minėtą pareigą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pasisakęs, jog tarnybinės uniformos išdavimas yra pareigūnams nustatyta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės teisinės galios teisės aktais. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu.

Kadangi normos nustato, kad vienu metu pareigūnams turi būti išduodami dvi poros marškinių trumpomis rankovėmis bei dvi poros marškinių ilgomis rankovėmis, šių tarnybinių uniformos dalių turėtų būti išduodama atitinkamai po dvi poras. Pareiškėjos teigimu, ji įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio kompensaciją, kuri turėtų būti priteista kaip žalos atlyginimas, t. y. 188,83 Lt (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2696/2012, Nr. A63-2434/2011).

Atsakovas Lukiškių TI-K ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 15–17) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad 2007-2011 m. pareiškėja nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos išmokėjimo, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjai nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Be to, 2012 m. birželio 22 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų, prašė pateikti pažymą, nurodant, kokių jos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat prašė nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jai priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą) bei išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios, pasibaigus nešiojimo terminams, nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Lukiškių TI-K, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos atsakovas nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pati pareiškėja nurodė savo prašyme (Tvarkos 2 ir 3 punktai). Pareiškėja laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Lukiškių TI-K pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d. pareiškėja buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, o 2012 m. sausio mėnesį pareigūnei buvo išduota viena pora batelių, 2012 m. kovo mėn. – viena palaidinė ilgomis rankovėmis, 2012 m. balandžio mėn. – viena pora kelnių, 2012 m. rugsėjo mėn. – vienas odinis kelnių diržas ir vienas odinis diržas su dėklais. 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K pareigūnams bus išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos.

Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir kurias priklauso išduoti. Jeigu teismas nuspręs patenkinti pareiškėjos reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad V. Č. prašo priteisti žalą, t. y. už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d., o skundas teismui paduotas 2012 m. gruodžio 14 d., atsakovas prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir pareiškėjos reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 37–42) pareiškėjos V. Č. skundą patenkino: įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti V. Č. tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2007 m. liepos mėn. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, taip pat pareiškėjai V. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 188,83 Lt turtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas iš bylos rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėja Lukiškių TI-K direktoriui 2012 m. birželio 22 d. pateikė prašymą pateikti pažymą, kokių pareiškėjos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis ir kiekvienos šių dalių kainą. Be kita ko, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtu laikotarpiu jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 22). Lukiškių TI-K 2012 m. liepos 23 d. rašte Nr. 22-1763 nurodė, kad pagal tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį (b. l. 10, 18). Kartu su šiuo raštu pateikta Pažyma apie tarnybinės uniformos išdavimą ir vertės dydį 2007 m. liepos mėn. - 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (b. l. 11–19).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka ir kiti su šiuo ginču susiję teisės aktai.

Teismo vertinimu, Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, taip pat Tvarkos 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Tačiau piniginės kompensacijos vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išmokėjimo klausimas sprendžiamas tik esant pareigūno prašymui. Pareiškėja prašyme teismui patvirtino, kad į atsakovą su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo vietoje neišduotų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių nesikreipė.

LVAT, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y., ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai tam tikrų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys nebuvo išduotos. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Konstatuotina, kad atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs. Vertinant reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d., pagrįstumą, konstatuotina ir tai, kad LVAT šiuo klausimu yra pasisakęs, jog neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau kaip vieno atskiros dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012). Iš pareiškėjos reikalavimo matyti, kad prašyme įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis nėra viršijama tarnybinės uniformos komplekto sudėtis, todėl ir tuo aspektu šis reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti patirtą žalą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012 bei LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011 pateiktu išaiškinimu. Remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize bei teismų išaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į pareiškėjos prašyme išdėstytus argumentus pripažintina, kad pareiškėja turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y., kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjai turtinės žalos, pasireiškusios jos turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė Tvarkos 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias uniformos dalių išdavimo tvarką, o kompensacijos dydis (30 proc. nuo apskaičiuotos sumos) būtų adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Pareiškėjos paskaičiuotos žalos (nuostolių) dydis 188,83 Lt yra pagrįstas paskaičiavimais pagal atsakovo pateiktus įvertinimus. Vadovaujantis nurodytais motyvais, pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir pareiškėjai priteistina 188,83 Lt žala iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (ABTĮ 88 str. 5 p.).

Dėl atsakovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino, teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo įpareigoti išduoti tarnybinės uniformos dalis ir atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o su skundu kreipėsi į teismą 2012 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjai nebuvo suteiktos tarnybinės uniformos (jų dalys) bei ji žalą (nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 ir 2.271 straipsniai). Kadangi šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą. Todėl laikytina, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino reikalavimams tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Tokia pozicija yra išdėstyta LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011.

III. Atsakovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (b. l. 45–47), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjai tarnybinės uniformos dalis grindžia tuo, kad 2013 m. pirmąjį ketvirtį Lukiškių TI-K pareigūnams bus išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai bus aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, ir kurias priklauso išduoti.

Teismų praktikoje yra įtvirtintas senaties instituto normų piniginių mokėjimų atveju aiškinimas, pagal kurį senaties termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą dienos ir baigiasi pasibaigus įstatymų nustatytam ieškininės senaties terminui. Nei išlaikymo, nei darbo užmokesčio skolos, nei pensijų ar kitų išmokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, kad priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminą atnaujina kiekvieną dieną. Kompensacijos mokėjimas yra toks pats mokėjimas kaip ir išlaikymas ar darbo užmokestis, todėl atitinkamai nėra teisinio pagrindo taikyti šiam mokėjimui išskirtinį atvejį. Taigi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas.

Pareiškėja V. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 51–53) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja teigia, kad sprendimas apeliacinės instancijos teisme gali būti panaikintas tik esant ABTĮ numatytiems pagrindams, t. y. jeigu priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo pažeistos ar netinkamai taikytos (išaiškintos) procesinės arba materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu, jo manymu, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, t. y. neišdėstytas jurinis apeliacinio skundo pagrindas ir tuo pažeidžiamas ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Šių reikalavimų neatitinkantis apeliacinis skundas išvis neturėjo būti priimtas.

Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia jo pareigos nedelsiant, o ne 2013 m. pirmąjį ketvirtį, išduoti naujas tarnybinės uniformos dalis. Be to, nesuprantamas apelianto argumentas, kad pareigūnams vienu metu negali būti išduodami keli tarnybinės uniformos komplektai, nes pareiškėjai priteistas tik vienas tarnybinės uniformos komplektas.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad pareiškėja, apelianto nuomone, neturi teisės į kompensacijos išmokėjimą. Neaišku, koks šių argumentų ryšys su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes pareiškėjai buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žalos dydžio nustatymo atitinka tokio pobūdžio bylose LVAT suformuluotą praktiką (LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Be to, žalos atlyginimas buvo priteistas ne iš Lukiškių TI-K, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl trejų metų ieškinio senaties termino netaikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareikštu skundu pareiškėja siekia, kad jai būtų išduotos tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat prašo atlyginti žalą, patirtą dėl to, kad jai nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys.

Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Tarnybinės uniformos dėvėjimo Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012).

Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Byloje esantys duomenys (b. l. 19-22) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjai nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjos turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjos uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių pareiškėjai nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nėra teisiškai reikšmingos. Aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja pagrįstai nurodė, kad tarnyboje nešiodama savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo. Prašomų priteisti nuostolių rūšis yra pareiškėjos turėtos tiesioginės išlaidos, kurias patyrė įsigydama savo drabužius dėvėti darbe (CK 6.249 str. 1 d).

Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjos patirtų nuotolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog vertindamas pareiškėjos patirtų nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų (b. l. 14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų.

Atsižvelgiant į tarnybinės uniformos paskirtį, į tą faktą, jog pareiškėja nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gruodžio 4 d. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, į byloje esančius duomenis apie pareiškėjai nesuteiktas tarnybinės formos dalis (b. l. 11-12) darytina išvada, jog pareiškėja nepagrįstai prašė priteisti jai žalą, patirtą dėl jos motinystės atostogų metu neišduotų tarnybinės uniformos dalių: vienos vasarinės kepurės, neišduotos 2008 m. ir marškinių ilgomis rankovėmis, neišduotų 2008 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjai priteistos žalos dydis mažintinas nuo 188,83 Lt iki 149,04 Lt

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja žalą (tiesioginius nuostolius) patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 str., 2.271 str.), kurį laikė tęstiniu pažeidimu, ir vertino, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikė, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto trejų metų senaties termino. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A492-3379/2011)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, keistinas, pareiškėjos skundą tenkinant iš dalies ir sumažinant pareiškėjai priteistų nuostolių dydį. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atstovaujančio atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą tenkini iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai V. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteista 188,83 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni litai ir 83 ct) turtinei žalai atlyginti ir priteisti V. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 149,04 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus ir 4 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė