2023-05-22 Nr. BB-3809-1-01-1-52312-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2427/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52312-2017-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino, spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Šukio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio R. R. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikdamas prioritetą prieš kitus, taip pat atskirais atvejais savo teiginius grįsdamas tik prielaidomis, todėl padaręs esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) padarė neteisingą išvadą, kad R. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius R. R. veikoje. Apygardos teismo argumentacija dėl vienų liudytojų patikimumo ir kitų liudytojų nepatikimumo kelia abejonių Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai susiaurino BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto požymio - fizinio skausmo sukėlimo turinį. Teismas byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą teikė išteisintojo ir jam palankių liudytojų parodymams ir jais vadovavosi, nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys. Apygardos teismas vienareikšmiškai rėmėsi išteisintojo ir liudytojų A. Č. ir A. K. nurodyta įvykio versija, o nukentėjusiojo ir liudytojų M. K. ir M. Š. parodymus vertino kritiškai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Pažymėtina, kad tokie teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Prokuroro kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes skunde nepateikiami teisiniai argumentai, kuriais būtų tiesiogiai pagrindžiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymas. Kasacinis skundas grindžiamas hipotetiniais teiginiais bei prielaidomis dėl R. R. veiksmų padarant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Į šiuos argumentus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl bylos duomenų nepakankamumo pripažįstant R. R. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Mindaugo Šukio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – Granskienė

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas