57bdf9be-31f9-4d3c-8fff-c817c229eef9 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-436/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01718-2011-9                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                     1.2.4.2.8.:1.2.26.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Viktoro Kažio, Albino Bielskio, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, gynėjui advokatui Dariui AliÅ¡auskui, nuteistajam K. B.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:         - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų areÅ¡to;         - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu ketveriems metams.         Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir K.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajam E. S. 70 000 Lt neturinei žalai ir 1 500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajai S. S. 1 718,12 Lt turtinei žalai ir 7 243,76 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidoms atlyginti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :            K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė E. S. sveikatÄ , t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėms:           2011 m. spalio 5 d. apie 20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje –(duomenys neskelbtini) prospekte, netoli namo Nr. XX, K.

B. kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , vykstant muÅ¡tynėms, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų stiklo buteliu vienÄ kartÄ smogė į galvÄ ant žemės gulinčiam E. S., taip jam padarė atvirÄ Ä¯spaustinį kairiojo momenkaulio lūžimÄ , ir tokiu bÅ«du sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliÅ¡kai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes visos abejonės buvo aiÅ¡kinamos ne jo naudai. Be to, jam (apeliantui) inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo kaltė neįrodyta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuojama tai, kad kiekvienas žmogus kaltinamas nusikaltimo padarymu laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko vangiai, asmenys apklausti pavėluotai, t. y. kai nukentėjusieji ir įvykių kaltininkai pradėjo tartis tarpusavyje (solidarizuotis), slėpti bendrininkus bei keisti parodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pripažįsta, kad įvykio vakarÄ su trimis merginomis prie T. bendrabučio mokyklos gėrė Å¡ampanÄ , tačiau butelį iÅ¡metė. Vėliau pastebėjo žmonių sumaiÅ¡tį ir nuėjo į tÄ pusę. Prie jo priėjo nepažįstami asmenys ir paprašė cigarečių, tačiau jam atsakius, kad cigarečių neturi, vienas iÅ¡ jų sudavė smÅ«gį į veidÄ ir spyrė, todėl jis (nuteistasis) pradėjo bėgti ir tuo metu pamatė, jog prasidėjo muÅ¡tynės.            Teigia, kad apygardos teismas vadovavosi prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, nepakankamai iÅ¡analizavo jam palankius liudytojų parodymus ir netinkamai įvertino jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis.

Pažymi kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė nukentėjusiojo E. S., liudytojų T. M., T. Ž., E. I., E. M. (turėtų bÅ«ti – M.), A. M., R. G., M. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Tačiau, pasak apelianto, Å¡ių liudytojų parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir melagingi.           Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2011 m. spalio 5 d. apie 20 val., kartu su draugais, t. y. apie deÅ¡imt žmonių stovėjo ant laiptų prie bendrabučio, esančio – (duomenys neskelbtini), kai prie jų priėjo apie                15 – 20 jaunuolių kompanija, kuriuos matė pirmÄ kartÄ .

Vienas jų paprašė duoti parÅ«kyti, o kitas be priežasties trenkė V. K. į veidÄ , kilo muÅ¡tynės. Kuris iÅ¡ vaikinų pirmasis jam trenkė į galvÄ , nematė, o kai pargriuvo, spardė, sudavė ne mažiau kaip po penkis smÅ«gius į galvos sritį ir petį, Å¡onus, dėl to neteko sÄ monės. Po to į bendrabutį jį parvedė T. M., tačiau to neprisimena. Teigia, kad vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, vienas jų rankoje turėjo stačiakampio formos plytÄ , juos galėtų atpažinti.

Tuo tarpu, nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai parodė, kad įvykio vieta buvo ganėtinai tamsi, todėl nematė, kas jį mušė, be to, po spyrių į galvÄ prarado sÄ monę, kuris iÅ¡ vaikinų turėjo butelį, nežino ir nematė. Vėliau T. M. teigė, kad matė kaip vienas iÅ¡ nepažįstamų vaikinų jam (nukentėjusiajam) trenkė.Apygardos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad nuteistasis (apeliantas) buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, maždaug per 1 – 1,5 m nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, daug kalbėjo ir keikėsi, bandė iÅ¡provokuoti muÅ¡tynes.

Liudytojas V. K. matė, kad nuteistasis turėjo butelį, o apie tai, jog jam buvo suduota buteliu per galvÄ pasakė žmogus, kuris jam padėjo atsikelti. Å ias įvykio aplinkybes sužinojo iÅ¡ T. M. Apelianto nuomone, liudytojo E. S. parodymai prieÅ¡taringi, nes apie jo (nuteistojo) elgesį įvykio vietoje papasakojo tik po tam tikro laiko, kai jam apie tai pasakė liudytojas T. M. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis įvykį stebėjo 1 – 1,5 m atstumu, tačiau jo (nuteistojo) rankose butelio nematė.          L.

T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bėgdamas nuo užpuolimo link bendrabučio, iÅ¡ 6 – 7 metrų atstumo matė, jog jis (nuteistasis) su buteliu rankoje stovėjo prie savo draugų ir E. S., kuris gulėjo, tačiau jo nemušė. Jis (liudytojas) liepė nuteistajam (pravarde „tėvas“) ir jo draugams nusiraminti, nematė, ar nuteistasis sudavė kam nors, tačiau kaip buvo suduota buteliu, pro langÄ matė Ž. K.          Apelianto nuomone, liudytojo T. M. parodymai yra nenuoseklÅ«s.        Liudytojas Ž.

K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykį stebėjo per bendrabučio pravirÄ langÄ iÅ¡ 20 – 30 m atstumo, t. y. kai nukentėjusįjį spardė gulintį keturi ar penki vaikinai, tačiau apibÅ«dinti jų negali, nes buvo tamsu. Atpažino tik vaikinÄ , pravarde „gesintuvas“, kuris spardė gulintį nukentėjusįjį. Taip pat matė, kad priėjo nepažįstamas vaikinas bei iÅ¡girdo dūžtančio stiklo garsÄ . Jis pažįsta nuteistÄ jį K. B., jo pravardė „tėvas“, tačiau įvykio metu jo nepastebėjo, kas sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvÄ , nežino, tik po įvykio buvo kalbama, kad tai padarė K.

B. Be to, liudytojas Ž. K. Å¡iuos savo parodymus patvirtino apygardos teismo teisiamajame posėdyje.         Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vakarÄ apie 19 val., prie turizmo mokyklos matė K. B. (pravarde „tėvas“) ir A. M. (pravarde „gesintuvas“), kurie gėrė alkoholį, nes K. B. turėjo Å¡ampano butelį. Jis (liudytojas) iÅ¡girdo Å¡aukiant „bėkit“ ir su R. G. pabėgo. Po to bendrabutyje girdėjo kalbas, kad muÅ¡tynių metu nukentėjo kažkoks vaikinas, neva K.

B. kažkuriam vaikinui sudavė Å¡ampano buteliu per galvÄ . Tuo tarpu, liudytojas E. I. 2012 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad įvykio vietoje matė K. B. su Å¡ampano buteliu rankoje, girdėjo kaip kažkas Å¡aukė „tėvai, kÄ padirbai.“ Jis (liudytojas) kitÄ dienÄ paklausė K. B., kodėl smogė buteliu nukentėjusiajam, tačiau nuteistasis tokio poelgio nepaneigė, bet ir tiksliai nieko neatsakė. Tik iÅ¡ kitų moksleivių girdėjo, kad nuteistasis K.

B. trenkė ar metė Å¡ampano butelį ir pataikė į galvÄ . Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje tvirtino, kad įvykio metu matė K. B. vaikÅ¡tantį su Å¡ampano buteliu ir parkritusį E. S. Po įvykio jis paklausė K. B., kodėl taip pasielgė, tačiau Å¡is atsakė, kad nežino. Apelianto nuomone, Å¡ie pirmiau nurodyti liudytojo E. I. parodymai yra melagingi ir prieÅ¡taringi, nes Å¡iam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareikÅ¡ti įtarimai. Be to, liudytojas E. I. iÅ¡girstas ar paties iÅ¡galvotas aplinkybes, t. y., kad neva jis (nuteistasis) sužalojo nukentėjusįjį skleidė ir kitiems įvykyje dalyvavusiems asmenims.

Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iuos liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir jais negalėjo remtis, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.         Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. vasario 9 d. parodė, jog įvykio dienÄ apie 19 val., prie bendrabučių matė K. B., tačiau kas dalyvavo muÅ¡tynėse, nežino. Tačiau iÅ¡ E. I. girdėjo, kad muÅ¡tynių metu K. B. metė butelį į kažkurį vaikinÄ .

Tuo tarpu, 2012 m. birželio 27 d. apklausos metu liudytojas E. M. parodymus pakeitė ir parodė, kad įvykio vietoje matė konflikto pradžiÄ , t. y. kai K. B. rankoje turėjo Å¡ampano butelį, o kiti vaikinai iÅ¡ plastmasinių indelių gėrė alų. Tačiau kokius veiksmus atliko K. B. nematė, tačiau iÅ¡ kitų vaikinų girdėjo, kad nukentėjusįjį buteliu sužalojo K. B., apie tai jam sakė A. M. ir E. I. Apelianto nuomone, E. M. parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, tokiu bÅ«du liudytojas siekia iÅ¡vengti atsakomybės.        L.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. sausio 27 d. parodė, kad E. I. jam pasakė, jog K. B. („tėvas“) prisidirbo, nes Å¡ampano buteliu sudavė Statybininkų mokyklos moksleiviui į galvÄ . Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. birželio 29 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad matė K. B. su Å¡ampano buteliu rankoje, vėliau girdėjo kažkÄ sakant „kÄ tu „tėvai“ padarei.“ Taip pat girdėjo į žmogaus kÅ«nÄ atsitrenkiančio butelio garsÄ , tačiau kur tuo metu buvo K.

B., nepastebėjo. Jis (liudytojas) klausė K. B. „kÄ jis prisidirbo“, tačiau nuteistasis aiÅ¡kino, kad buvo susijaudinęs ar taip išėjo. Taip pat parodė, kad E. I. siÅ«lė K. B. prisipažinti, bet nuteistasis nusprendė viskÄ neigti. Apygardos teismo teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad cigarečių praÅ¡ymas buvo tik priežastis sukelti muÅ¡tynes. Be to, liudytojas R. G. 2013 m. gruodžio 30 d. apygardos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad E. I. prašė jo (liudytojo) sakyti, jog K.

B. matė įvykio vietoje su Å¡ampano buteliu rankoje. Jis (liudytojas) sutarė su E. I., kad abu duos tokius parodymus.         Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių pirmiau iÅ¡dėstytų parodymų neaptarė. Nuteistojo nuomone, E. I. ir R. G., kuriems ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡ti įtarimai, sÄ moningai klaidino tyrimÄ ir teismÄ , tokiu bÅ«du siekė palengvinti savo padėtį. Pasak K. B., Å¡ių liudytojų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.         Skunde praÅ¡oma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojas A.

M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog 2011 m. spalio 5 d. vakare muÅ¡tynėse nedalyvavo bei K. B. nematė. 2012 m. sausio 31 d. apklausos metu tvirtino, kad įvykio dienÄ jis buvo prie bendrabučio, matė K. B. netoliese su kažkokiais asmenimis, tačiau su kuo, nepamena. Be to, parodė, kad jis dalyvavo muÅ¡tynėse su R. G., E. M. ir kitais asmenimis, buvo neblaivus. Matė M. B., kuris apžiÅ«rinėjo nepažįstamÄ vaikinÄ su kirstine žaizda galvoje bei kai pribėgo R.

G. ir sudavė kumščiu sužeistam vaikinui į veidÄ , dėl ko vaikinas suklupo. Liudytojas (A. M.) ir M. B. padėjo vaikinui atsikelti, o Å¡is svyruodamas nuėjo link S. mokyklos bendrabučio. Vėliau bendrabutyje pasklido kalbos, kad bÅ«tent K. B. metė stiklinį butelį ir pataikė vaikinui į galvÄ bei jį sužalojo. 2012 m. liepos 3 d. apklausos metu parodė, kad liepė K. B. prisipažinti dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau K. B. pasakė, jog kaltę neigs.Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad su liudytoju A.

M. apie jokį prisipažinimÄ nekalbėjo. Be to, A. M. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, todėl jis (apeliantas) negalėjo jam užduoti klausimų. Apelianto nuomone, Å¡io liudytojo parodymais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo bÅ«ti grindžiamas.         Tvirtina, kad liudytojai V. B., E. S., V. K. parodė, jog jį (apeliantÄ ) matė su buteliu rankoje, tačiau nenurodė kurioje vietoje.       Taip pat apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M.

B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad M. B. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, nes nuo 2013 m. sausio 7 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Didžiojoje Britanijoje. Pažymima, kad M. B. priešingai nei kiti liudytojai parodė, jog K. B. buvo netoliese gulinčio nukentėjusiojo ir matė, kaip jis (nuteistasis) užsimojo buteliu, atliko judesį, lyg norėtų buteliu suduoti gulinčiam vaikinui. Jis (liudytojas) K. B. pasakė, kad taip nedarytų, tačiau nuteistasis vis tiek sudavė, bet butelis nesudužo.

Nuteistojo nuomone, tai turėjo matyti ir kiti asmenys, kurie buvo įvykio vietoje, tačiau nė vienas liudytojas to nepatvirtino. Todėl tikėti liudytojo M. B. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis pats turėjo problemų su teisėsaugos pareigÅ«nais.            K. B. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti.             Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai priteisto civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo E. S. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).           Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo K. B. įvykdytų nusikalstamų veiksmų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas.            Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje                      nustatytomis taisyklėmis.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo                       prerogatyva.

Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl                         duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant                       įrodymus. Todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas                     pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu                   nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų                     pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtÄ ir              nepagrįstÄ nuosprendį.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų                vertinimas neatitinka nuteistojo K. B. lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo,                             nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , raÅ¡ytinę medžiagÄ , vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Tačiau      apeliaciniame skunduose priešingai, vadovaujamasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais       objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas                        apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojo M.

B. parodymais, kuris nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Tačiau Å¡is trÅ«kumas buvo iÅ¡taisytas apeliacinio proceso metu. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Tačiau Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kurioje neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinys yra pakankamai iÅ¡samiai atskleistas, teismo Å¡aliÅ¡kumo samprata nesietina su tokio pobÅ«džio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011;

Nr. 2K-550/2011). Å aliÅ¡kumas yra susijęs bÅ«tent su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jų konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymo tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieÅ¡ RumunijÄ (Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesutinka su jiems nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog Klaipėdos apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė teisingumo, objektyvumo ar asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principų, ir dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį. Be to, jei yra abejojama dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, įstatymas suteikia tiek nuteistajam, tiek gynėjui teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teismui (BPK 59 straipsnis).

Tačiau remiantis teismo posėdžių protokolais matyti, kad proceso dalyviai Å¡ia teise nepasinaudojo ir nuÅ¡alinimo teismui nepareiÅ¡kė. Pažymėtina, kad pagal BPK 7 straipsnį, kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais                  nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

Iš nagrinėjamos bylos proceso eigos, teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7                        straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti,       įstatymo suteiktos kaltinamojo gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, ar nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurių kaip įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimų, neturi pagrindo.

             Skundžiamu nuosprendžiu K. B. veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , BK 284 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad nuteistasis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , vykstant muÅ¡tynėms, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų stiklo buteliu vienÄ kartÄ smogė į galvÄ ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam, taip jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Be to, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama             padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai ji padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės            negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009,       Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiÅ¡kos            paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį –           nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės                   paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, Å¡ioms paskatoms bÅ«dingas veikos                           nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas.

Nusikalstami veiksmai iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali bÅ«ti             kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Jei sunkus sveikatos sutrikdymas                     padaromas iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo               asmeninių santykių, tačiau tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnį sutaptį.

            Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apygardos teismas            pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo E. S., liudytojų T. M., T. Ž., E. I., E. M., A. M., R. G.,               M. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino viseto aspektu, o ne atsietai (selektyviai) nuo visų byloje                       surinktų įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinka byloje surinktiems įrodymams.           Iš nukentėjusiojo E. S. parodymų matyti, kad K. B. su kitais asmenimis pradėjo kabinėtis prie jo (nukentėjusiojo) ir jo draugų, prašė duoti rūkalų, nuteistasis buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes, tačiau muštynes pradėjo ne nuteistasis.

Po to, kai V. K. sudavė į veidÄ , nukentėjusysis ir jo draugai bandė pabėgti, tačiau nepavyko, nes pargriovė ir pradėjo spardyti. Tačiau kas spardė ir sudavė buteliu nematė, nes galvÄ dengėsi rankomis, po to prarado sÄ monę. Tai, kad muÅ¡tynes inicijavo ir pradėjo K. B. bei su juo buvę draugai, kurie kabinėjosi ir reikalavo cigarečių, patvirtino liudytojai A. P., Ž. K., K. B., T. Ž., E. I., A. B., E. M., R. G., V. B. bei M. B., kuris buvo apklaustas apeliacinio proceso metu. IÅ¡ liudytojo V.

K. parodymų matyti, kad muÅ¡tynės prasidėjo po to, kai E. I. paprašė cigarečių, tačiau jų negavo, todėl Å¡is (E. I.) sudavė jam (V. K.) į galvÄ . Å ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 36-38 b. l.). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas nutraukti tyrimÄ prieÅ¡ A. M., E. I., E. M. neginčijamai patvirtina, kad bÅ«tent L. mokyklos moksleiviai, ieÅ¡kodami priekabių (reikalaudami cigarečių) ir elgdamiesi chuliganiÅ¡kai, inicijavo muÅ¡tynes (3 t., 146-148 b. l.).

           IÅ¡ liudytojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad K. B., kurio pravardė „Tėvas“, Å¡ampano buteliu sudavė per galvÄ gulinčiam E. S. Jis ir dar vienas vaikinas (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – liudytojas A. M., kurio pravardė „Gesintuvas“) padėjo nukentėjusiajam atsikelti ir jis (liudytojas M. B.) nuvedė jį link S. bendrabučio (1 t., 175-177 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje akistatoje su K. B. jis (M. B.) patvirtino pirmiau duotus savo parodymus (2 t., 86-88 b. l.).

Apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas M. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigė, kad pareigūnai jam rodė kitų liudytojų parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl jis buvo priverstas taip sakyti. Tačiau tokie liudytojo M. B. parodymai apeliacinio proceso metu laikomi išgalvotais, kaip siekimas padėti nuteistajam išvengti atsakomybės. Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje akistatoje tarp M. B. ir K. B. dalyvavo nuteistojo gynėjas, proceso dalyviai dėl šio procesinio veiksmo nepareiškė jokių pastabų.

Be to, iÅ¡ liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis su M. B. pakėlė sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, tačiau nematė, kas ir kaip sudavė nukentėjusiajam Å¡ampano buteliu (2 t., 36-38 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iÅ¡ Klaipėdos apygardos teisme apklaustų liudytojų (iÅ¡skyrus M. B.) bÅ«tų parodęs, jog nukentėjusiajam Å¡ampano buteliu sudavė bÅ«tent nuteistasis K. B. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja tyrėja D.

S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojais M. B. ir A. M. davė parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes (5 t., 6-7 b. l.). Byloje nėra jokių įtikinamų ir objektyvių duomenų, kad liudytojui M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas fizinio ar psichologinio pobÅ«džio spaudimas. Be to, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada objektyviai nustatyta, kad E. S. įspaustinis kairiojo momenkaulio lūžimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku cilindriniu ar kietu bukabriauniu daiktu (1 t., 29-30 b. l.).

Apygardos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas P. P. paaiÅ¡kino, kad E. S. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti padarytas buteliu bei atmetė versijÄ dėl Å¡io sužalojimo padarymo krentant (5 t., 10 b. l.). IÅ¡ greitosios pagalbos įrašų kvietimo kortelėje esančių įrašų matyti, kad nukentėjusysis E. S. pats nurodė, kad jam buvo suduota buteliu per galvÄ (1 t., 19-21 b. l.). IÅ¡ nuteistojo K. B. parodymų matyti, kad jis gėrė Å¡ampanÄ , tačiau butelį vėliau iÅ¡metė ir juo nukentėjusiajam nesudavė.

IÅ¡ tikrųjų, nors liudytojai V. B., E. S., V. K. nenurodė, kurioje vietoje matė nuteistÄ jį su buteliu Å¡ampano arba nematė, kad bÅ«tent juo buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau pirmiau paminėtų liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi niekiniais ar neatitinkančiais tikrovės, nes jie nei paneigia, nei patvirtina reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. buteliu sudavė kiti asmenys arba jis buvo sumuÅ¡tas kitoje vietoje, nei nustatyta pirmosios instancijos teisme.

Akivaizdu, kad liudytojo M. B. parodymai iÅ¡ esmės atitinka raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , Å¡ios aplinkybės jam galėjo bÅ«ti žinomos tik betarpiÅ¡kai mačius įvykį. Liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikomi patikimais ir tinkamu įrodymu Å¡ioje byloje, nes jie gauti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka kitai bylos medžiagai. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad liudytojo M. B. parodymai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo nuteistÄ jį, nes jam rodė kitų liudytojų parodymus ir tokiu bÅ«du pareigÅ«nai privertė jį duoti parodymus prieÅ¡ nuteistÄ jį, niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

B. turėjo tikslÄ apkalbėti nuteistÄ jį K. B.            Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu liudytojas                 M. B. buvo apklaustas, tokiu bÅ«du iÅ¡taisyta pirmosios instancijos teisme padaryta klaida. Be to, Apeliacinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apklausti liudytojÄ A. M., tačiau jis yra iÅ¡vykęs į užsienį. IÅ¡ liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nematė, kaip buvo suduota buteliu E. S. į galvÄ , tik padėjo M.

B. pakelti sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, be to, nurodė tas pačias kilusio konflikto priežastis (2 t., 36-38, 49-50, 54-55 b. l.). Tai sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų M. B. ir kitų liudytojų, apklaustų apygardos teisme, parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. M. parodymai nėra               pagrindiniai, kurie nulemtų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ arba įrodymų vertinimÄ . Teisėjų kolegija liudytojo A. M. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir atitinka kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Å ioje byloje esantys nežymÅ«s neatitikimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų laikomi neesminiais, nes kiekvienas jų gali sÄ Å¾iningai klysti. Be to, apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nekvalifikuotai ir vyko vangiai, nors nukentėjusiojo E. S. pareiÅ¡kimas dėl gautų sužalojimų buvo gautas jau 2011 m. spalio 7 d., t. y. netrukus po įvykio (1 t., 1 b. l.). Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo apklausti pavėluotai, tokiu bÅ«du jiems buvo sudaryta galimybė keisti parodymus ar vengti duoti teisingus parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymus vertina subjektyviai ir tik sau naudinga linkme bei atsietai nuo byloje surinktų įrodymų viseto. Tačiau Å¡ių liudytojų parodymų vertinti kaip melagingus, dėl ko bÅ«tų sÄ moningai siekiama apkalbėti nuteistÄ jį, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, ar nuteistasis K. B. kai kuriems liudytojams prisipažino neva kažkam sudavęs buteliu per galvÄ arba dėl to visi kalbėjo apie tai, kad bÅ«tent nuteistasis sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam (sklido gandas), taip pat nei patvirtina, nei paneigia svarbių bylos aplinkybių.

                   Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.                        IÅ¡ pirmiau paminėtų įrodymų matyti, kad K.

B. bei asmenys, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta (3 t., 146-148 b. l.) vieÅ¡oje vietoje (prie namo (duomenys neskelbtini) keikėsi, kabinėjosi prie kitų asmenų (reikalavo cigarečių), o jų negavę, sukėlė muÅ¡tynes, kurių metu nuteistasis Å¡ampano buteliu sudavė nukentėjusiajam per galvÄ ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikimÄ . Akivaizdu, kad K. B. vieÅ¡oje vietoje (gatvėje), matant kitiems asmenims, suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam E. B. per galvÄ , elgėsi agresyviai ir Å¡okiruojančiai, tokiu įžūliu elgesiu Å¡iurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieÅ¡ kitus asmenis demonstravo jėgÄ , kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymu.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad K. B. nusikalstami veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp K. B. nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pirmiau iÅ¡analizuoti liudytojų parodymai patvirtina, kad K. B. bendrais bruožais numatė, kad bus sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad K.

B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti                 teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ Â Â Â Â Â Â Â Â sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;          kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos          veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant                    nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra                  nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos            aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę                sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas                aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl              vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos įvertinęs visas                  bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam K.

B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingas bausmes bei teisingai paskyrė subendrintÄ bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Klaipėdos apygardos teismas taip pat įvertino kaltės formÄ â€“ tiesioginę neapibrėžtÄ tyčiÄ , atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir K. B. už sunkiausiÄ nusikaltimÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo. Å i bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, ir jos Å¡velninti nėra jokio pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis K.

B. nenurodo jokių argumentų dėl civilinių ieÅ¡kinių sumažinimo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo K. B. priteisė nukentėjusiajai S. S. 1 718,12 Lt turtinei žalai atlyginti bei 7 243,76 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo iÅ¡laidoms padengti. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra realÅ«s ir pagrįsti dokumentais (1 t., 51-64 b. l., 4 t., 21 b. l.).Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis E. S. dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichinius sveikatos sutrikimus, kas                                             neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimui, nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ nuteistojo K.

B. priteisė 70 000 Lt.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiam tokio        pobÅ«džio bylose, pagal konkrečias bylos aplinkybes Å¡i suma yra žymiai mažesnė (Kasacinės nutartys Nr. 2K-504/2011, Nr. 2K-73/2013, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-23/2013). Svarbu                      pažymėti, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai,                        nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos                             pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.               Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymÄ tik teismas, vertindamas bylos              aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį, nustato žalos dydį ir jos kompensavimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje   pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko neadekvatų žalos atlyginimo dydį.

Pažymėtina, kad     neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio           teisingumo atkÅ«rimas, kai priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto    konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nagrinėjamojoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam E. S. padaryta tyčiniu nusikalstamu K. B. veiksmu (t. y. buteliu smÅ«giuojant į galvÄ ), kuriuo nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismo nuomone, be abejonės, nukentėjusysis E. S. dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichinius bei kt. sveikatos sutrikimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamÄ reikÅ¡mę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, t. y. į nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį ir pan.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. B. yra jauno amžiaus, nedirbantis, iki suėmimo jį iÅ¡laikė tėvai, nekilnojamo ar kitokio turto į kurį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas neturi, todėl pirmosios instancijos teismo priteistÄ 70 000 Lt neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės neturėtų realių galimybių atlyginti. Todėl siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir nuteistojo teisinės padėties bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, E. S. priteistas neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 40 000 Lt.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistojo toks priteistos neturtinės žalos atlyginimo                          sumažinimas neprieÅ¡tarauja neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai bei sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams bei žymiai nevirÅ¡ija teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų.          Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. liepos 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ Nr. (4.22.) TPA-1191, kuriame praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo K.

B. priteisti valstybei 360 Lt už                 advokato suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam,          kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba,                         advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės                    garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo,                        iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat               nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip                  nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.                   Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, t. y. teismas turi teisę           nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir                     priteistinos iš nuteistojo. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d.

įstatymo Nr. XII-275 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) yra numatyta                         galimybė iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti į valstybės biudžetÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama į tai, kad teismas svarstydamas klausimÄ dėl procesų iÅ¡laidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ .                   Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alys.

Å ioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundÄ padavė            nuteistasis K. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistÄ jį K. B. apeliacinio proceso metu gins advokatas Darius AliÅ¡auskas. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. yra jauno amžiaus, nedirba ir nesimoko, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, netenkinamas.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

         Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:         IÅ¡ nuteistojo K. B. priteistÄ E. S. neturtinės žalos dydį nuo 70 000 Lt sumažinti iki   40 000 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų).          Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.               Kolegijos pirmininkas                                                                                       Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                                         Viktoras Kažys    Â