57bc1bfc-c1ca-4959-8f7d-41d1368cdfe9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1126-1077/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16718-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.1.5; 2.6.8.2; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės atstovei K. K.,

atsakovės atstovei advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei,

vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ ir sutarties sudarymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimus patikslinusi praÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir teismo posėdžio metu, praÅ¡o:

1.1. priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės AB „Klaipėdos vanduo“ naudai 1 675,82 Eur įsiskolinimÄ už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ ;

1.2. priteisti iÅ¡ atsakovės mokėti ieÅ¡kovei pagal galiojančius įkainius abonentams, perkantiems pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugÄ , už 5 770,77 m3 surinktų ir sutvarkytų pavirÅ¡inių nuotekų už kiekvienÄ mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d., iki kol bus pasiraÅ¡yta sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialioji dalis;

1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

1.4. įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialiÄ jÄ dalį, kaip to reikalauja įstatymai;

1.5. priteisti iš atsakovės 238 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2016 m. sausio 1 d. paskirta pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija perdavė AB „Klaipėdos vanduo“ valdyti ir naudoti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui skirtÄ infrastruktÅ«rÄ . Valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Oficialioje svetainėje https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/47/ valstybinės reikÅ¡mės kelių techninių kategorijų žemėlapyje nurodytos kelių atkarpos Klaipėdos mieste, kurias valdo atsakovė. IeÅ¡kovės darbuotojai 2021 m. spalio 27 d. atliko patikrinimus, kurių metu tikrino, nuo kurių atsakovės valdomų kelio atkarpų pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovės pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui skirtÄ infrastruktÅ«rÄ . IeÅ¡kovės darbuotojų suraÅ¡ytais aktais nustatyta, kad nuo 4 iÅ¡ 5 atsakovės valdomų kelio atkarpų pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovės pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui skirtÄ infrastruktÅ«rÄ . Patikrinimo metu buvo iÅ¡matuoti ir tikslÅ«s kelio atkarpų atstumai (km). IeÅ¡kovės surinktais duomenimis, atsakovė turto patikėjimo teise valdo Å¡iuos valstybinės reikÅ¡mės kelius Klaipėdos mieste: PajÅ«rio g. kelio Nr. 2250 (1,39 km), Tilžės g. kelio Nr. 2215 ( 2,11 km), Vilniaus pl. kelio Nr. A1 (1,33 km) ir Liepų g. kelio Nr. 2212 (0,31 km), nuo kurių pavirÅ¡inis vanduo patenka į Klaipėdos miesto pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistemÄ .

3. IeÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama užpildyti ir atsiųsti prie raÅ¡to pridėtÄ lentelę, pagal kuriÄ bÅ«tų paruoÅ¡ta ir atsiųsta pasiraÅ¡ymui pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartis. Minėtu raÅ¡tu atsakovė buvo informuota, kad nepasiraÅ¡ius sutarties, bet toliau leidžiant pavirÅ¡ines nuotekas į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemÄ , bus laikoma, kad sutartis sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartines sÄ lygas.

4. 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovė atsakydama į ieÅ¡kovės 2021 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tÄ , informavo, kad jos nuomone, nuotekų Å¡alinimo įrenginiai (lietaus kanalizacija ir kiti inžineriniai tinklai) yra valdomi ir prižiÅ«rimi savivaldybės, Kelių direkcija neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su AB „Klaipėdos vanduo“, kadangi Å¡i turėtų bÅ«ti sudaryta su Klaipėdos miesto savivaldybe. 2021 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama sudaryti sutartį dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo ir informuodama, kad bÅ«tent atsakovė yra tinkamas asmuo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarčiai sudaryti. 2022 m. sausio 17 d. atsakovė atsiuntė atsakymÄ , kuriame pakartotinai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ mokesčio už pavirÅ¡ines nuotekas mokėjimo pareiga priklauso nuotekų Å¡alinimo įrenginių (lietaus kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų) valdytojui ir prižiÅ«rėtojui – savivaldybei. 2022 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ atsakovei, pakartotinai pridėdama pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį, praÅ¡ydama susipažinti su sÄ lygomis ir atsiųsti pasiraÅ¡ytÄ iki 2022 m. gegužės 20 d. 2022 m. birželio 3 d. atsakovė savo atsakymu pasikartojo, kad atsisako sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį su ieÅ¡kove.

5. Kadangi ieÅ¡kovė nepertraukiamai rinko ir tvarkė pavirÅ¡ines nuotekas nuo atsakovės valdomų kelių nuo pat 2016 m. sausio 1 d., nepavykus susitarti, nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėtas skaičiuoti mokestis už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ â€“ 837,91 Eur per mėnesį, kurio atsakovė nemoka ir yra susidariusi 1675,82 Eur skola. Paskaičiavimas už surinktas ir sutvarkytas pavirÅ¡ines nuotekas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-192 patvirtinto pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento III skyriaus 8 punkte nurodyta formule.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

7. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu netyrė ir neanalizavo klausimo, kas (koks teršėjas, ir jo/jų valdomas tarÅ¡os Å¡altinis) nagrinėjamu atveju sukelia pavirÅ¡inių nuotekų (vandens), patenkančio į ieÅ¡kovės nuotekų valymo įrenginius, tarÅ¡Ä .

8. PavirÅ¡inių nuotekų (vandens), kurios patenka į ieÅ¡kovės valymo įrenginius, tarÅ¡Ä sukelia ginčo keliais (kuriuos atsakovė tik prižiÅ«ri ir užtikrina jais saugų eismÄ ) važinėjantys automobiliai, kuriuos valdo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai ir kiti automobilių valdytojai, bei Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai ir kiti greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojai; atsakovė, vykdydama jai įstatymų priskirtas funkcijas užtikrinti saugų eismÄ ginčo keliuose, neatlieka jokių veiksmų (nevaldo jokių tarÅ¡os Å¡altinių), kurie sukeltų kokiÄ nors tarÅ¡Ä aplinkai. Siekiant neutralizuoti automobilių sukeliamÄ tarÅ¡Ä (centralizuotai įgyvendinti principÄ â€žteršėjas moka“), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau – Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡as) 3.2 punkto nuostatas bÅ«tent savivaldybės užtikrina poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukÅ¡mÄ , oro, vandens, dirvožemio užtarÅ¡Ä ir kitÄ neigiamÄ poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimÄ keliuose.

9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas taip pat nustato, kad nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija. Atitinkamai, už Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų, kitų transporto priemonių valdytojų ir kitų greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojų sukeltÄ tarÅ¡Ä (jos neutralizavimÄ , kurį atlieka ieÅ¡kovė) privalo mokėti Klaipėdos miesto savivaldybė, kadangi Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡as ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas bÅ«tent savivaldybei priskiria pareigÄ užtikrinti poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimÄ (tik tokiu bÅ«du bÅ«tų tinkamai įgyvendinamas principas „teršėjas moka“). Todėl ieÅ¡kinys, privalo bÅ«ti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“.

10. Jeigu atsakovė Å¡ios bylos kontekste yra laikoma teršėju, vadinasi, atsakovė turėtų bÅ«ti atsakinga ir už automobilių valdytojų keliamÄ oro tarÅ¡Ä bei triukÅ¡mÄ , jų neutralizavimÄ , taip pat už greta kelių esančių pastatų, žemės sklypų ir kitu objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, valdytojų tarÅ¡Ä . Tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad atsakovė turėtų perimti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkte ir Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o 3.2. punkte savivaldybėms priskirtas funkcijas.

11. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga (legislatyvinė omisija) – aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, nebuvimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniai konstituciniu lygmeniu įtvirtina aplinkos apsaugÄ ir terÅ¡imo prevencijÄ . AiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Å¡ioje normoje yra suformuluotas vienas iÅ¡ valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveikÄ ir Å¡variÄ aplinkÄ . Taigi, aplinkos apsauga (saugi ir tvari aplinka bei tokios aplinkos užtikrinimas – tarÅ¡os neutralizavimas) yra konstitucinė vertybė, o Å¡ios vertybės apsaugos užtikrinimui valstybė privalo priimti ir įgyvendinti tinkamÄ teisinį reguliavimÄ .

12. Galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai, įgyvendinantys aplinkosaugines Lietuvos Respublikos Konstitucijos maksimas, turi aiÅ¡kiai, expressis verbis, numatyti ne tik tai, kad kenksmingos nuotekos yra tvarkomos, bet ir numatyti, kas už Å¡ių nuotekų tvarkymÄ /valymÄ moka – nustatyti konkretų mokėtojÄ (subjektÄ ) bei nustatyti pakankamÄ , aiÅ¡kų finansavimÄ (iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas nuotekų tvarkymas/valymas). Pažymi, kad Å¡iuo metu aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, kas ir iÅ¡ kokių lėšų turėtų apmokėti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ /valymÄ (tarÅ¡os neutralizavimÄ ) ginčui aktualiu atveju, nėra.

13. Atsakovė nėra teršėja, todėl negali bÅ«ti įpareigojama mokėti už kitų asmenų sukeliamÄ tarÅ¡Ä . Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo savivaldybėms priskirtas funkcijas matoma, kad bÅ«tent savivaldybė turi prisiimti finansinę naÅ¡tÄ už jos teritorijoje susidarančių tarÅ¡ių nuotekų iÅ¡valymÄ /tvarkymÄ , kai nėra galimybės apmokestinti patį teršėjÄ ar jo tiksliai identifikuoti (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas). Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o 3.2. punkte nustatyto reguliavimo. Å i legislatyvinė omisija (aiÅ¡kaus reglamentavimo, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas aptariamas nuotekų tvarkymas nebuvimas) galimai Å¡alintina kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ iÅ¡aiÅ¡kinimų, ar GVTNTÄ® neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl minėtos legislatyvinės omisijos.

14. Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – KPPPFÄ®) 9 straipsnis, reglamentuojantis kelių fondo lėšų naudojimÄ , nenustato, jog iÅ¡ Å¡ių lėšų atsakovė gali mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ . KPPPFÄ® 9 straipsnyje yra baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip atsakovė gali naudoti kelių fondo lėšas. Kadangi kaskart, kai atsakovei suteikiama nauja funkcija, už kuriÄ reikia mokėti iÅ¡ kelių fondo lėšų, KPPPFÄ® įtvirtintas lėšų panaudojimo sÄ raÅ¡as yra koreguojamas priimant įstatymo pakeitimus. KPPPFÄ® 9 straipsnis nustato baigtinį kelių fondo lėšų naudojimo atvejų sÄ raÅ¡Ä , kadangi, vadovaujantis prieÅ¡inga logika iÅ¡eitų, kad atsakovė bÅ«tų įpareigojama atlikti veiksmus, kurie yra ultra vires (nesuderinami su principais ir taisyklėmis, kurie taikomi vieÅ¡ojo administravimo subjektams) bei tiesiogiai pažeidžia Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reguliavimÄ .

15. Atsakovė nėra ir negali bÅ«ti laikoma abonentu GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi atsakovė nevykdo jokios Å«kinės komercinės veiklos. Tam, kad asmuo bÅ«tų laikomas abonentu GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies prasme, asmuo privalo vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ . Atsakovė vykdydama jai įstatymų pavestas funkcijas, t. y. prižiÅ«rėdama kelius bei užtikrindama juose saugų eismÄ , nesiekia jokio pelno ar ekonominės naudos (ir to niekada nedarė praeityje). Vykdydama įstatymų pavestas funkcijas atsakovė įgyvendina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir siekia visuomenės gerovės (saugaus ir komfortiÅ¡ko eismo keliuose). Ūkinę komercinę veiklÄ , susijusiÄ su atsakovės viešųjų funkcijų įgyvendinimu (kelių tiesimo ir remonto darbus) vykdo privatÅ«s rangovai, kurie laimi atsakovės organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus. Pati atsakovė jokios Å«kinės komercinės veiklos nevykdo ir niekada nevykdė. Atsakovė neveikia savo rizika (neveikia pilnai savarankiÅ¡kai): (i) keliai, kuriuos atsakovė valdo ir prižiÅ«ri patikėjimo teisės pagrindu, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 2 d.); (ii) atsakovė valstybei priklausančių kelių priežiÅ«rÄ ir plėtrÄ Ä¯gyvendina tik tiek, kiek jai tokiÄ priežiÅ«rÄ ir plėtrÄ paveda įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė ar Susisiekimo ministerija (atitinkamai priimdami teisės aktus); (iii) teisės aktais atsakovei yra skiriamas konkretus finansavimas konkrečiai kelių priežiÅ«ros ir plėtojimo veiklai, kartais teisės aktai nustato netgi finansavimÄ tam tikriems kelių objektams (KPPPFÄ® 9 straipsnis, reglamentuojantis kelių fondo lėšų naudojimÄ , nenustato, kad atsakovė turi teisę kelių fondo lėšas naudoti mokėjimui už nuotekų valymÄ ); (iv) iÅ¡ esmės visa atsakovės veikla yra finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų – atsakovės veiklos rizika tenka valstybei.

16. IeÅ¡kovė tinkamai neįrodo skolos dydžio ir fakto. Už nuotekų iÅ¡valymÄ privalo apmokėti bÅ«tent tas asmuo, kas užteršė nuotekas. IeÅ¡kovė neįrodinėja ir nepateikia jokių paaiÅ¡kinimų, kad bÅ«tent atsakovė yra atsakinga už tarÅ¡ių nuotekų susidarymÄ . IeÅ¡kovė net nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, kaip paskaičiavo, kad bÅ«tent toks nuotekų kiekis, už kurį ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ginčo sÄ skaitas, į ieÅ¡kovės valymo įrenginius nutekėjo bÅ«tent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir nurodo apskaičiavimo tvarkÄ , kuria vadovaudamasi paskaičiavo neva atsakovės turimÄ mokėti mokestį, tačiau nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, kaip susidaro tarÅ¡a, kuriÄ ieÅ¡kovė neutralizuoja (iÅ¡valo savo įrenginiais). Dalis nuotekų į ieÅ¡kovės nuotekų valymo įrenginius patenka net ne nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių, o nuo aplinkui esančių pastatų, statinių ir kitų objektų. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių duomenų nevertina, neapskaičiuoja ir kartu su ieÅ¡kiniu jų nepateikia. Vietoje to ieÅ¡kovė nepagrįstai visas sÄ skaitas už savo atliktus darbus adresuoja atsakovei. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės sÄ skaitose apraÅ¡ytos paslaugos tikrai buvo suteiktos – nėra pateikiami jokie suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, patvirtinimai apie paslaugų suteikimÄ , nuotekų valymo įrenginių skaitiklių duomenys ir pan. Nėra aiÅ¡ku, kiek ir kokių paslaugų, už kurias teoriÅ¡kai reikia atsiskaityti, suteikė ieÅ¡kovė – ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

17. Ieškovė, skaičiuodama tariamos skolos dydį, ydingai remiasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Ieškinyje nurodytas įsakymo Nr. D1-192) „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas), 8 punkte nustatyta paviršinių nuotekų kiekio skaičiavimo metodika.

18. Atsakovė paaiÅ¡kina, jog PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte nustatyta formulė skirta apskaičiuoti pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, nėra paaiÅ¡kinta, kaip pavirÅ¡inių nuotekų kiekis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas tokioje situacijoje, kaip byloje susiklosčiusi situacija. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nėra nustatyta, kaip skaičiuojant konkrečiam subjektui priskirtÄ pavirÅ¡inių nuotekų kiekį turėtų bÅ«ti atskiriamos (matematiÅ¡kai apskaitomis ir iÅ¡minusuojamos) nuotekos, į nuotekų valymo įrenginius patenkančios nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan., už kurių veiklÄ konkretus subjektas nėra atsakingas. Todėl visa Å¡i suma yra visiÅ¡kai nepagrįstai priskiriama atsakovei.

19. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡o įpareigoti atsakovę pasiraÅ¡yti sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialiÄ jÄ dalį. IeÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovė su ja turi sudaryti sutartį, vadovaujasi GVTNTÄ® 32 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡oji sutartis gali bÅ«ti sudaroma tarp geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, ir abonento ar vartotojo. Atsakovė nėra ir negali bÅ«ti laikoma abonentu, kadangi neatitinka GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto abonento apibrėžimo. Todėl atsakovė vien dėl Å¡ios priežasties nėra laikytina tinkamu subjektu, su kuriuo galėtų bÅ«ti sudaryta pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir tvarkymo sutartis. IeÅ¡kovė taip pat vadovaujasi ir 2007 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 126 patvirtinto geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o (toliau – „Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡as“) 28 punktu. Tačiau, lygiai kaip ir GVTNTÄ® 32 straipsnio 2 dalyje, pastarajame apraÅ¡e akcentuojama, kad pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir tvarkymo sutartis sudaroma tik su abonentu.

20. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat cituoja Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 5 ir 6 punktu, detalizuodama asmenis, su kuriais turi bÅ«ti sudaromos nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartys, ir teigia, kad tai yra tie, kurie turi nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius, teisės aktų nustatyta tvarka prijungtus prie tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Atsakovė pažymi, kad jokių pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginių, prijungtų prie tvarkytojo, ji nevaldo, todėl ieÅ¡kinyje Å¡iomis nuostatomis vadovaujamasi nepagrįstai. Nuotekos pas ieÅ¡kovę patenka ne per kelio dangÄ , kuriÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 3.2.1 papunkčiu, prižiÅ«ri atsakovė, o per lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiÅ«rÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 3.2.2 papunkčiu, atsako savivaldybės. Todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir tvarkymo sutartį.

21. Teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylÄ vyks paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

22. IeÅ¡kovė pateikė teismui dublikÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-13845-918/2018 teismas konstatavo, jog Å«kinė veikla nebÅ«tinai susijusi su pelno gavimu, t. y. sÄ voka „ūkinė veikla“ negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai prilyginama sÄ vokai „ūkinė komercinė veikla“ ar „komercinė veikla“. Atsakovės vykdomos funkcijos, prižiÅ«rint valstybinės reikÅ¡mės kelius, yra Å«kinė veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendime nustatė, jog nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiÅ¡kia, jog nuotekų (įskaitant pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugos, todėl atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nesuderinamas su pamatiniu aplinkosaugos teisės principu „teršėjas moka“, yra nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kinyje nurodytos gatvės yra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sos, o pavirÅ¡inis vanduo nuo jų dangos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius, kurie prijungti prie ieÅ¡kovės turto patikėjimo teise valdomos naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, arba pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡teka į teritorijÄ , iÅ¡ kurios pavirÅ¡inės nuotekos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo (t. y. ieÅ¡kovės) turto patikėjimo teise valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ bei atsakovė yra abonentas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) 2 straipsnio 1 dalies prasme ir turi pareigÄ mokėti už pavirÅ¡ines nuotekas, iÅ¡leidžiamas nuo gatvių, esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ somis, važiuojamosios dalies dangos.

23. Priimtų tvarkyti pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nustatomas PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – reglamentas), 8 punkte nustatyta, kad pavirÅ¡inių nuotekų kiekis iÅ¡matuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytÄ tame pačiame reglamento punkte.

24. Atsakovė pateikė teismui triplikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

25. Atsakovė triplike nurodo, kad nagrinėjant Å¡ioje byloje aktualų klausimÄ , ar pareiÅ¡kėja laikytina abonentu ir ar gali bÅ«ti laikoma užsiimančia Å«kine veikla, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnių teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais. Už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ atsakinga savivaldybė, kuri yra prijungusi savo prižiÅ«rimas ir valdomas nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas prie ieÅ¡kovės valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o ne atsakovė.

26. Atsakovės valdomuose keliuose susidaro kritulių nuotekos, jos neturi jokio ryšio nei su atsakovei priskirtomis funkcijomis, nei su jos vykdoma veikla. Atsakovė neatlieka jokių taršos veiksmų. Tokiu būdu ieškovei suformuota pozicija, grindžiama principu „teršėjas moka“, nepatvirtina atsakovės pareigos sudaryti su ieškove sutartį dėl nuotekų tvarkymo ir atitinkamai mokėti už šias paslaugas.

27. IeÅ¡kovės formulė, kuria ji vadovaujasi, skirta apskaičiuoti pavirÅ¡inių nuotekų kiekį projektuojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas. Å iuo atveju situacija visiÅ¡kai skiriasi – pavirÅ¡inių nuotekų sistemos nėra projektuojamos, todėl ieÅ¡kovė nepagrindžia, kokiu pagrindu skaičiuodama atsakovei tenkančiÄ mokėti skolÄ vadovaujasi bÅ«tent Å¡ia formule. IeÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei dublike nepagrindė, kad kokia nors Reglamento nuostata nurodytų, kad pagal 8 punkto formulę nuotekos bÅ«tų skaičiuojamos ir kitais atvejais, ne tik projektuojant pavirÅ¡inių nuotekų sistemas.

28. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kiniu, nepateikė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis grindžia atsakovės įsiskolinimÄ , jas pateikė tik atsakovė kartu su atsiliepimu. IeÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose nėra nurodyta mokesčio apskaičiavimo tvarka, kriterijai, tokio mokesčio skaičiavimo pagrindas, nenurodyti terÅ¡alų rodmenys. Dėl Å¡ių priežasčių tokios sÄ skaitos yra iÅ¡ esmės ydingos, todėl įsiskolinimas praÅ¡omas priteisti nepagrįstai.

29. IeÅ¡kovė nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų ir įrodymų, kaip susidaro tarÅ¡a, kuriÄ ieÅ¡kovė neutralizuoja, t. y. kas yra tarÅ¡os Å¡altinis ir kodėl ieÅ¡kovė už nuotekų Å¡alinimÄ skolÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Dalis nuotekų į ieÅ¡kovės nuotekų valymo įrenginius patenka net ne nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių, o nuo aplinkui esančių pastatų, statinių ir kitų objektų. Tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių duomenų nevertina.

30. Nei Reglamento 8 punkte (nei kur nors kitur Reglamente), kuriame nustatyta formulė, skirta apskaičiuoti pavirÅ¡inių nuotekų kiekį, nėra paaiÅ¡kinta, kaip pavirÅ¡inių nuotekų kiekis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas tokioje situacijoje, kaip byloje susiklosčiusi situacija. Reglamente nėra nustatyta, kaip skaičiuojant konkrečiam subjektui priskirtÄ pavirÅ¡inių nuotekų kiekį turėtų bÅ«ti atskiriamos (matematiÅ¡kai apskaitomis ir iÅ¡minusuojamos) nuotekos, į nuotekų valymo įrenginius patenkančios nuo aplinkinių objektų – statinių, pastatų, laukų ir pan., už kurių veiklÄ konkretus subjektas nėra atsakingas.

31. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai nurodė: ginčo dėl kelio atkarpų, nuo kurių surenkamos pavirÅ¡inės nuotekos, nėra. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. pradėtas skaičiuoti mokestis. Naujoje įstatymo redakcijoje patikslinta „abonento“ sÄ voka, nurodant, kad tuo atveju, jeigu nėra susiję su jų Å¡eimos tikslais, laikytinas abonentu. UAB „Šilutės vandenys“ reguliariai bylinėjasi su direkcija, 2023 m. vasario 23 d. paskutinis sprendimas, vadinasi, jau 4 kartus buvo priversti eiti į teismÄ . Dėl to praÅ¡ome įpareigoti pasiraÅ¡yti sutartį. Gegužės-birželio mėnesių skola. SÄ skaitose nurodyta Tilžės g., bet apima visas ginčo atkarpas. Tiksliname savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡ant įpareigoti mokėti nuo 2022 m. liepos 1 d., o ne nuo rugpjūčio 1 d.

32. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai nurodė: ginčo nėra, kad ieÅ¡kovė tvarko nuotekas nuo ginčo kelių atkarpų. Savivaldybė yra ieÅ¡kovės akcininkė, todėl ieÅ¡kovė jai reikalavimo ir nereiÅ¡kia. 2004 m. vasario 11 d. nutarimu patvirtintas apraÅ¡as numato, kad savivaldybės užtikrina priemones mažinti poveikį aplinkai. Å i byla skiriasi nuo UAB „Šilutės vandenys“ bylų tuo, jog apraÅ¡o 3.1. punktas numato, kad viskÄ su Å¡itomis gatvėmis daro Klaipėdos miesto savivaldybė. Vadinasi, netinkamai pasirinktas atsakovas. IeÅ¡kovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos – ieÅ¡kovė neįrodė, kad paslaugos buvo suteiktos ir bÅ«tent direkcijai. SÄ skaitos neaiÅ¡kios: nurodoma viena gatvė, o praÅ¡o už keturias gatves. Be to, nepateikta nuotraukų, schemų, kad tai tikrai yra nuotekos nuo kelio, neaiÅ¡ku, kodėl tas vanduo nubėga nuo kelių, o ne nuo kitų objektų. Gal nubėga ne nuo vieno kelio. Vieno specialisto sakinio Å¡ioms aplinkybėms įrodyti nepakanka. Galiausiai direkcijai nėra skirta lėšų tokioms reikmėms. Ä®statymas tiesiogiai nenumato, kad direkcija privalo apmokėti už nuotekų valymÄ . Taip pat kyla klausimas, ar ieÅ¡kovė laiko, kad sutartis yra sudaryta, tai kodėl tuomet praÅ¡o įpareigoti sudaryti sutartį. PraÅ¡ome kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

33. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

34. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos kaip valstybinės reikÅ¡mės kelių valdytojos pareigos mokėti ieÅ¡kovei AB „Klaipėdos vanduo“ mokestį už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bei įpareigojimo sudaryti su ieÅ¡kove pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį.

35. Å iuo atveju tarp Å¡alių nekilo ginčo, jog ieÅ¡kovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojas Klaipėdos mieste, įskaitant ir ginčo kelių atkarpas, už kurias buvo paskaičiuotas mokestis už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Tačiau Å¡alys nesutarė, kas Å¡iuo atveju turėtų mokėti mokestį už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ .

36. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės mokestį už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ grindė tuo, kad atsakovė patikėjimo teise valdo Å¡iuos valstybinės reikÅ¡mės kelius Klaipėdos mieste: PajÅ«rio g. kelio Nr. 2250 (1,39 km), Tilžės g. kelio Nr. 2215 ( 2,11 km), Vilniaus pl. kelio Nr. A1 ( 1,33 km ) ir Liepų g. kelio Nr. 2212 (0,31 km), nuo kurių pavirÅ¡inis vanduo patenka į Klaipėdos miesto pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistemÄ .

37. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nesutiko su tuo, kad nuo nurodytų kelių atkarpų pavirÅ¡inis vanduo patenka į Klaipėdos miesto pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo sistemÄ , tačiau jokių įrodymų, skirtų pagrįsti Å¡iuos atsikirtimus, nepateikė (CPK 178 straipsnis). O ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateikti ieÅ¡kovės darbuotojo nuotekų tinklų tarnybos vyresniojo inžinieriaus 2021 m. spalio 27 d. atlikti patikrinimų aktai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu, pagrindžia Å¡iÄ aplinkybę.

38. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktu reikalavimu sudaryti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“, 2021 m. lapkričio 23 d. raÅ¡te Nr. 2-19583 nurodė, jog pavirÅ¡inės nuotekos į nuotekų tvarkymo sistemÄ patenka ne per kelio dangÄ , kuriÄ , vadovaujantis Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3.2.1 papunkčiu, prižiÅ«ri Kelių direkcija, o per lietaus kanalizacijÄ ir kitus inžinerinius tinklus, už kurių priežiÅ«rÄ , vadovaujantis Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3.2.2 papunkčiu, atsako savivaldybės, kurios taip pat yra atsakingos už poveikio aplinkai mažinančių priemonių (vandens ir dirvožemio užtarÅ¡Ä ) įgyvendinimÄ .

39. IeÅ¡kovei 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. raÅ¡tais pakartotinai kreipusis į atsakovę dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sutarties su ieÅ¡kove sudarymo, atsakovė pakartojo savo pozicijÄ , jog mokesčio už pavirÅ¡ines nuotekas mokėjimo pareiga priklauso nuotekų Å¡alinimo įrenginių (lietaus kanalizacijos ir kitų inžinierinių tinklų) valdytojui ir prižiÅ«rėtojui – savivaldybei.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ

40. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 1 675,82 Eur dydžio įsiskolinimÄ už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ 2022 m. gegužės ir birželio mėnesiais. Kaip ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, Å¡is reikalavimas grindžiamas 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurios pateiktos su atsiliepimu į ieÅ¡kinį (1 failas, b. l. 85–86).

41. IÅ¡kėlus Å¡iÄ civilinę bylÄ , atsakovė palaikė savo ikiteisminėje stadijoje ieÅ¡kovei pateiktuose raÅ¡tuose iÅ¡dėstytÄ nesutikimÄ su pareiga mokėti mokestį už pavirÅ¡inių nuotekų surinkimÄ ir tvarkymÄ . Savo nesutikimÄ grindė pirmiausia tuo, kad ji nėra teršėja principo „teršėjas moka“ kontekste. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ atsakovė grindė tuo, kad pagal Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto nuostatas bÅ«tent savivaldybės užtikrina poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimÄ keliuose, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas nustato, kad nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybės funkcija. Atsakovė akcentavo, kad jai negali bÅ«ti priskirta pareiga mokėti už Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų, kitų transporto priemonių valdytojų ir kitų greta atsakovės prižiÅ«rimų kelių esančių pastatų, žemės sklypų bei infrastruktÅ«ros objektų, nuo kurių į kelius suteka lietaus vanduo, naudotojų sukeltÄ tarÅ¡Ä .

42. Teismas, nesutikdamas su Å¡iais atsakovės atsikirtimais, remiasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTÄ®) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 3 straipsnio 1 dalyje pateikta „abonento“ sÄ voka – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar Å«kinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡Ä jÄ sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar iÅ¡leidžiantys pavirÅ¡ines nuotekas į Å¡ių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas.

43. Teismo vertinimu, atsakovė laikytina abonentu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme, nes ji vykdo Å«kinę veiklÄ ir jÄ vykdant iÅ¡leidžiamos pavirÅ¡inės nuotekos į ieÅ¡kovės valdomas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas. Atmestini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės atsakovės argumentai, kad ji nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, kadangi, Å¡iuo atveju, kaip minėta, įstatyme vartojama Å«kinės, o ne Å«kinės komercinės veiklos, kuriai bÅ«dingas pelno siekimas, sÄ voka.

44. Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus analogiÅ¡koje situacijoje, aiÅ¡kinant analogiÅ¡kai reglamentuotÄ abonento sÄ vokÄ . Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog naudojimosi pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali bÅ«ti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡teka į teritorijÄ , iÅ¡ kurios jos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 35 p.). Å ioje byloje kasacinis teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikla pripažinta Å«kine veikla, o atsakovė pripažinta atitinkančia GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ abonento sÄ vokÄ .

45. AnalogiÅ¡kai abonento sÄ voka aiÅ¡kinama ir naujausioje teismų praktikoje (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-170-562/2023).

46. Atsakovė teismo posėdžio metu iÅ¡kėlė argumentÄ , jog nagrinėjama situacija nėra panaÅ¡i į precedentÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, nes Klaipėdoje, prieÅ¡ingai nei Å ilutės mieste, visų gatvių taisymo ir priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės, t. y. prieÅ¡ingai nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, rėmėsi nebe Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 3.2 punkto, o 3.1 punkto nuostatomis. Teismas su Å¡iuo argumentu neturi pagrindo sutikti.

47. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, valstybinės reikÅ¡mės keliuose saugias eismo sÄ lygas organizuoja bÅ«tent atsakovė.

48. Kaip jau buvo aptarta, atsakovė pripažinta atitinkančia GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ abonento sÄ vokÄ . Kaip matyti iÅ¡ aptarto abonento apibrėžimo, įstatymas pareigÄ sudaryti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sutartį sieja su nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijų ir nuotekų tvarkymo įrenginių priklausymu nuosavybės teise ar kitokiu valdymu ir naudojimu. Å iuo atveju nustatyta, jog pavirÅ¡inės nuotekos patenka į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomÄ ir (arba) naudojamÄ pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ bÅ«tent nuo atsakovės patikėjimo teise valdomų kelių.

49. Atsakovė ikiteisminėje stadijoje ieÅ¡kovei pateiktuose raÅ¡tuose nurodė, jog ginčo kelių dangÄ prižiÅ«ri bÅ«tent atsakovė (1 failas, b. l. 19, 25). Savo atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė taip pat pripažino, jog ginčo kelius atsakovė prižiÅ«ri ir užtikrina jais saugų eismÄ (atsiliepimo 3.15 punkto (i) papunktis).

50. Todėl, atsižvelgiant į Å¡ias įstatymines nuostatas bei pačios atsakovės pozicijÄ , teismo vertinimu, nurodytas kasacinio teismo precedentas taikytinas ir nagrinėjamam atvejui, o atsakovė pripažinta atitinkančia GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ abonento sÄ vokÄ .

51. Kaip minėta, Å¡iuo atveju teismui nekilo abejonių, kad atsakovė vykdo Å«kinę veiklÄ , kurios metu pavirÅ¡inės nuotekos patenka į ieÅ¡kovės valdomas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas. Dėl Å¡ios priežasties atmestinas atsakovės praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti  GVTNTÄ® 3 straipsnio 1 dalies konstitucingumÄ tokia apimtimi, kiek numato, kad asmuo, nesantis teršėju (neužsiimantis jokia veikla, kuri sukelia tarÅ¡Ä ) yra laikomas abonentu GVTNTÄ® prasme.

52. Teismo vertinimu, nuotekų iÅ¡leidimo komunikacijų ir nuotekų tvarkymo įrenginių priklausymas nuosavybės teise ar kitoks valdymas ir naudojimas yra tas elementas, kuris pakankamai glaudžiai susieja pareigÄ mokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ su principu „teršėjas moka“. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad ji nėra laikytina teršėja principo „teršėjas moka“ kontekste.

53. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

54. Atsakovė savo nesutikimÄ su jai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu grindė taip pat tuo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės spraga – aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, nebuvimas. Atsakovės vertinimu, Lietuvos Respublikos kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – „KPPPFĮ“) 9 straipsnyje yra baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip atsakovė gali naudoti kelių fondo lėšas.

55. Remiantis KPPPFĮ (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 2 d., t. y. ginčui aktualiu metu) 9 straipsnio 1 dalimi, programos finansavimo lėšos naudojamos valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra: keliams tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti (1 punktas), kitoms kelių srities reikmėms finansuoti (27 punktas).

56. AnalogiÅ¡koje situacijoje, aiÅ¡kindamas analogiÅ¡kÄ teisinį reguliavimÄ , kasacinis teismas pažymėjo, jog, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, KPPPFÄ® 9 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis, neiÅ¡samus Programos finansavimo lėšų naudojimo valstybinės reikÅ¡mės keliams atvejų sÄ raÅ¡as. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Å¡iame įstatyme nėra expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, kad Programos finansavimo lėšos naudojamos ir sumokėti už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat nenurodyta, jog jos negali bÅ«ti naudojamos tokiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 46 p.).

57. Kasacinis teismas nurodytoje byloje tokios situacijos netraktavo kaip legislatyvinės omisijos, pažymėdamas, jog išvada, ar Programos finansavimo lėšos (ne)gali būti naudojamos sumokėti už paviršinių nuotekų tvarkymo valstybinės reikšmės keliuose paslaugas, darytina aiškinant teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-701/2020, 46 p.).

58. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentas, jog egzistuoja teisės spraga, dėl kurios ieškinys turi būti atmestas, pripažintinas nepagrįstu.

59. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir atsakovės praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl to, jog, atsakovės vertinimu, teisės aktai nenumato aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, kas už nuotekų tvarkymÄ moka. Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė – aiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, iÅ¡ kokių lėšų turi bÅ«ti apmokamas ginčui aktualių nuotekų valymas, nebuvimas, net nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

60. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė iÅ¡samiai pagrindė, kaip apskaičiavo praÅ¡omÄ priteisti įsiskolinimo dydį, o atsakovės atsikirtimai dėl neaiÅ¡kaus skolos apskaičiavimo laikytini deklaratyviais, nes jiems pagrįsti atsakovė kitų paskaičiavimų ir įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, nors sÄ skaitose nurodyta, jog mokama už lietaus nuotekas Tilžės g., tačiau į sÄ skaitas realiai buvo įtraukti visi keturi ginčo kelių ruožai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 1 675,82 Eur dydžio įsiskolinimÄ už pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ 2022 m. gegužės ir birželio mėnesiais laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

61. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Remiantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (jos tikslas nėra privačių interesų tenkinimas), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos ne Å¡eÅ¡ių, o penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 2.34 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę su ieškove sudaryti paviršinių nuotekų tvarkymo sutartį ir priteisti mokestį iki kol bus pasirašyta sutartis

62. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje taip pat pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialiÄ jÄ dalį, kaip to reikalauja įstatymai; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės mokėti ieÅ¡kovei pagal galiojančius įkainius abonentams, perkantiems pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugÄ , už 5 770,77 m3 surinktų ir sutvarkytų pavirÅ¡inių nuotekų už kiekvienÄ mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d., iki kol bus pasiraÅ¡yta sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialioji dalis.

63. Pasisakant dėl pirmojo nurodyto ieÅ¡kovės reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pasiraÅ¡yti sutartį, pažymėtina, jog GVTNTÄ® 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo nėra pasirašęs vieÅ¡osios sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginiai įstatymuose, aplinkos ministro patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse ir naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros reikalavimų apraÅ¡e nustatyta tvarka prijungti prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros ar per pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, vieÅ¡oji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamÄ vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡Ä . Å iuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir iÅ¡leistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės tvirtinamÄ atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡Ä . Priimtų tvarkyti pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nustatomas aplinkos ministro tvirtinamame pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

64. Kaip ieÅ¡kinyje nurodė ir pati ieÅ¡kovė, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vieÅ¡osios sutarties standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 28 punktu, jeigu asmuo nėra pasirašęs su pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoju sutarties arba atsisako jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau naudojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pavirÅ¡inės nuotekos iÅ¡leidžiamos į pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, tokiu atveju laikoma, kad sutartis sudaryta. Å iais atvejais už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektÄ geriamÄ jį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraÅ¡e nustatyta tvarka.

65. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, ir įvertinus tai, jog atsakovei vykdant Å«kinę veiklÄ iÅ¡leidžiamos pavirÅ¡inės nuotekos į ieÅ¡kovės valdomas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, laikytina, jog sutartis sudaryta. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės reikalaujamÄ skolÄ . Sutarčiai jau esant sudarytai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės įpareigojimo pasiraÅ¡yti pavirÅ¡inių nuotekų surinkimo ir tvarkymo sutartį. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių atsakovė sutartį turėtų pasiraÅ¡yti kitomis nei esamos sÄ lygomis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, kad kaina už paslaugas, pasiraÅ¡ius sutartį, nesikeistų. Todėl Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pasiraÅ¡yti sutartį atmestinas kaip nepagrįstas.

66. Kaip minėta, ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės mokėti ieÅ¡kovei pagal galiojančius įkainius abonentams, perkantiems pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo paslaugÄ , už 5 770,77 m3 surinktų ir sutvarkytų pavirÅ¡inių nuotekų už kiekvienÄ mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d., iki kol bus pasiraÅ¡yta sutarties dėl naudojimosi miesto pavirÅ¡inių nuotekų tinklais ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo specialioji dalis. Kadangi sutartis su atsakove laikoma sudaryta, atsakovė pareigÄ atsiskaityti turi, nors raÅ¡ytinės sutarties teksto ir nėra pasiraÅ¡iusi. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę pasiraÅ¡yti sutartį, atmestinas ir reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės mokėti mokestį iki kol bus pasiraÅ¡yta sutarties specialioji dalis.

67. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismas, nuspręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, atsakė į esminius Å¡alių argumentus, o kiti Å¡alių argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi.

Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo

68. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

69. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje patyrė 238 Eur dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas. Už Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , kuris buvo patenkintas, priteisti skolÄ , mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis. Kadangi kiti, neturtinio pobÅ«džio, ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡ioje byloje buvo atmesti, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 38 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos.

70. Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 4 388,67 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės atsikirtimai iÅ¡ esmės buvo susiję su ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti skolÄ pagrįstumo ginčijimu, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus kitų reikalavimų dėl įpareigojimo sudaryti sutartį ir priteisti mokestį iki kol bus pasiraÅ¡yta sutartis, atsakovė bÅ«tų patyrusi mažiau bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei jokios dalies jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

71. Valstybė šioje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270Â straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos vanduo“ (juridinio asmens kodas 140089260) iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 675,82 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 82 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 675,82 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 38 Eur (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Vilija Ranceva