57bbcada-146a-430e-91dc-3a0133f892ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-364/2013 Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00480-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos:  (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.6. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,  sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistiesiems K.

K. , G. S. , V. K. , gynėjams advokatams Aldevinui Å vedui, Algiui StaÅ¡kÅ«nui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistųjų K. K. bei G. S. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir su 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. G. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. V. K. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: K. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 2 d., apie 15 val., A. N. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia suduodamas rankomis ir kojomis nemažiau trijų smÅ«gių J. T. į krÅ«tinės sritį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stoje, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imu su kairės pusės Å¡eÅ¡to-septinto Å¡onkaulių lūžiais.

K. K. , G. S. ir V. K. nuteisti už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpyje nuo 18 iki 23 val., O. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje bei kieme, veikdami kartu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, kilusio konflikto tarp V. K. ir nukentėjusiojo A. M. metu, pasinaudodami nukentėjusiojo A. M. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl apsvaigimo nuo alkoholio (4,42 promilės kraujyje), itin žiauriai, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo A.

M. atžvilgiu, t.y. kambaryje K. K. sudavus vienÄ kartÄ kumščiu ir vienÄ kartÄ koja spyrus A. M. į veido sritį, o G. S. ne mažiau du kartus ranka sudavus A. M. į Å¡onus, veido sritį ir vienÄ kartÄ koja spyrus į veido sritį, metaline kėdute per nugarÄ , po ko K. K. ir G. S. iÅ¡tempus A. M. į kiemÄ , kur K. K. iÅ¡ alkÅ«nės sudavus A. M. į nugaros sritį ir taip jį pargriovus ant žemės, K. K. , G. S. ir V. K. , tyčia, bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam A. M. ne mažiau 16 smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvos, krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo sritis, K.

K. ir G. S. kojomis Å¡okinėjant ant A. M. krÅ«tinės ir pilvo, K. K. akmeniu sudavus A. M. į galvos sritį ir pagaliu per kaktÄ bei įkiÅ¡us pagalį A. M. į burnÄ , tokiu bÅ«du bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. M. muÅ¡tines žaizdas kaktoje, veido srityje, krÅ«tinės ir Å¡onų pavirÅ¡iuose bei sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kiantį daugybinėmis kraujosruvomis galvos skliauto minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir po galvos smegenų minkÅ¡tais dangalais, skydinės kremzlės abiejų virÅ¡utinių ragų lūžiais ir kraujosruvomis gerklų minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dviejų apatinių kandžių iÅ¡muÅ¡imu ir nosies kaulų lūžiais, krÅ«tinkaulio lūžiu, deÅ¡inės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI Å¡onkaulių lūžiais (VII, IX ir X Å¡onkaulių lūžiai dvigubi, o XI Å¡onkaulio lūžis trigubas), kairės pusės II-III-IV-VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžiais, Å¡irdies kraujosruvomis ir pavirÅ¡iaus įtrÅ«kimais, ko pasėkoje nuo patirtų sunkių kÅ«no sužalojimų visumos-daugybinių kraujosruvų po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais, gerklų kremzlių lūžimo, daugybinių abipusių Å¡onkaulių lūžimų, Å¡irdies sumuÅ¡imo su kraujosruvomis po epikardu ir miokarde bei Å¡irdies pavirÅ¡iaus įtrÅ«kimais ir kepenų plyÅ¡imais, A.

M. įvykio vietoje mirė. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

1. Pripažinti nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ (nužudymÄ ) jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2. K. K. , pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirti laisvės atėmimÄ penkiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du su 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

3. G. S. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti laisvės atėmimÄ penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

4. V. K. , pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti laisvės atėmimÄ penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas ir dėl to nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. paskyrė neteisingas, aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes. Teigia, jog teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors visus tris nuteistuosius pripažino kaltais bendrais tyčiniais veiksmais nužudžius nukentėjusįjį A.

M. . Apelianto teigimu, tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja paties teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Kadangi veikimas bendrininkų grupe yra pilnai įrodytas bylos medžiaga, tai turi bÅ«ti pripažinta kaltininkų atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Apeliantas teigia, kad nuteistieji K. K. , G. S. ir V. K. padarė labai sunkiÄ tyčinę smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , turinčiÄ du kvalifikuojančius požymius - prieÅ¡ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų ir itin žiauriai (daugiausia smÅ«gių buvo suduota į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis - galvos, krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo sritis, kur sukoncentruotas didelis kraujagyslių tinklas ir kiti gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai).

Jų padaryta nusikalstama veika sukėlė negrÄ Å¾inamus padarinius - žmogaus mirtį ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Nuteistųjų K. K. ir G. S. veiksmai buvo aktyviausi, V. K. pasyvesni, tačiau pastaroji buvo konflikto iniciatorė. K. K. teistas vienÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, G. S. ir V. K. neteisti. V. K. administracine tvarka nebausta, K. K. ir G. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iki nusikalstamos veikos padarymo visi trys niekur nedirbo. K. K. charakterizuojamas patenkinamai, G. S. ir V.

K. neigiamai. Lengvinanti nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jie iÅ¡ esmės pripažino padarę nusikalstamÄ veikÄ (nužudymÄ ) ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamÄ veikÄ (nužudymÄ ) padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nukentėjusįjį A. M. nuteistieji nužudė veikdami tiesiogine nekonkretizuota tyčia. Visos Å¡ios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo neigiamÄ nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. asmenybių orientacijÄ , jų polinkį nusikalsti, todėl bausmės tikslai jų atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jiems tik realias laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei įstatymo numatytas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vidurkis. Apelianto manymu, apygardos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, paskyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, ir tokio savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, be to, nuteistiesiems skiriamų bausmių tinkamai neindividualizavo, t.y. nuteistajai V.

K. paskyrė sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, G. S. – truputį didesnę. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Nuteistasis K. K. nurodo, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė, nes jis nužudyti nukentėjusiojo nesiekė, tai yra nustatyta byloje surinktais duomenimis, tačiau apygardos teismas į Å¡ias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė ir jų neanalizavo.

Teigia, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimÄ , pergyvena ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kiek galėjo, padėjo tyrimui atskleisti nusikaltimo aplinkybes. Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į aplinkybes, iÅ¡Å¡aukusias agresijÄ , kuri virto nusikaltimu. Taip pat nurodo, kad kiti du nuteistieji, kuriuos teismas pripažino jo nusikalstamos veikos bendrininkais, buvo tik Å¡ios veikos liudytojais, o nusikaltimÄ padarė tik jis vienas. Jam paskirta bausmė yra pelnyta, jis pažada jÄ atlikti sÄ Å¾iningai ir dėti visas pastangas, kad sugrįžtų į visuomenę pilnaverčiu, socialiai teisingu piliečiu, tačiau, įvertinus kaip sparčiai vystosi Å¡iuolaikinė visuomenė, praÅ¡o atsižvelgti į visas aplinkybes ir suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Nuteistasis G. S. nurodo, kad K. K. namuose jis nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ , o kieme gulinčiam du kartus spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ . Ant krÅ«tinės nukentėjusiajam jis neÅ¡okinėjo, jo smÅ«giai negalėjo bÅ«ti mirties priežastimi. Be to, jis neturėjo jokių priežasčių ar motyvų pyktis su nukentėjusiuoju, tuo labiau jį nužudyti, jokio iÅ¡ankstinio susitarimo su kitais nuteistaisiais nebuvo.

Apeliantas teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi V. K. parodymais, kuriuos pastaroji kiekvienÄ kartÄ apklausiama keitė. Be to, priimdamas nuosprendį teismas iÅ¡ esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio nuostatÄ , kad teismo nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų K.

K. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis G. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo G. S. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji V. K. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistųjų K.

K. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų sudėties, K. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, G.

S. ir V. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. IÅ¡ dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundÄ , apygardos teismo nuosprendis K. K. , G. S. ir V. K. atžvilgiu keičiamas bausmių skyrimo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirtų bausmių (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reglamentuojant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodoma, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems K. K. , G. S. ir V. K. bausmes, atsižvelgė, jog pastarieji padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Å iuo nusikaltimu buvo sukeltos neatstatomos pasekmės – nukentėjusysis A. M. neteko gyvybės. K. K. , G. S. ir V. K. nusikaltimÄ padarė veikdami netiesiogine tyčia.

Kita vertus, nuteistųjų nusikalstami veiksmai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusio A. M. atžvilgiu įvykio metu pasireiÅ¡kė ilgalaikiu (trukusiu apie valandÄ laiko) muÅ¡imu. Nuteistieji nukentėjusiajam sudavė daugybę smÅ«gių rankomis ir kojomis, tame tarpe į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvÄ , krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo sritis), be to, ant nukentėjusiojo krÅ«tinės ir pilvo Å¡okinėjo kojomis, taip pat smurtaudami panaudojo įrankius – metalinę kėdutę, akmenį, medinį pagalį, o tai rodo didesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistųjų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, t.y. kad pagrindiniai sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistųjų K. K. bei G. S. nusikalstamais veiksmais, šokinėjant A. M. ant krūtinės, taip pat panaudojant akmenį ir pagalį, į kaltininkų asmenybes, t.y. kad K. K. ir G. S. bausti administracine tvarka (t. 2, b.l. 184-185, t. 3, b.l. 67-68, 71-72, 162), pastarasis ir V. K. charakterizuojami neigiamai (t. 3, b.l. 70, 161), K. K. charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 191).

G. S. ir V. K. praeityje neteisti (t. 3, b.l. 63-66, 154-155). K. K. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teistumo, tačiau jau buvo padaręs dvi nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, už vienÄ iÅ¡ kurių yra nuteistas įsiteisėjusiu TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė praėjus Å¡iek tiek daugiau nei pusei metų po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu dėl nesunkaus J.

T. sveikatos sutrikdymo (t. 2, b.l. 173-178, 181-182), kas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apygardos teismas, skirdamas K. K. , G.

S. ir V. K. bausmes, įvertino tinkamai. Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde teigia, kad skiriant bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog jis neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį, tačiau, kaip jau minėta, apygardos teismas konstatavo, jog pastarasis nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, ir Å¡iÄ aplinkybę, patvirtinančiÄ , jog K. K. nesiekė nukentėjusiojo mirties, skirdamas bausmę įvertino. Dar kartÄ atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę, o taip pat į tai, kad K.

K. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas tinkamai įvertinta apygardos teismo nuosprendyje, bei tuo pagrindu Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo. K. K. apeliaciniame skunde nurodytas spartus visuomenės vystimosi tempas nėra bausmės Å¡velninimo pagrindas. Ta aplinkybė, jog nuteistasis K. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo supykęs ant pastarojo dėl prieÅ¡ eilę metų įvykusio įvykio, kurio metu A.

M. V. K. jokios realios žalos nepadarė, taip pat nesudaro pagrindo skirti K. K. Å¡velnesnę bausmę. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo G. S. apeliacinio skundo turinio, pastarasis teigia, jog apygardos teismas netinkamai įvertino jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nes jis įvykio metu nukentėjusiajam sudavė tik kelis smÅ«gius, t.y. vienÄ smÅ«gį į kairį Å¡onÄ dar jiems bÅ«nant kambaryje, o lauke gulinčiam nukentėjusiajam du smÅ«gius koja. Tačiau toks G. S. aiÅ¡kinimas yra paneigtas nuteistosios V.

K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad G. S. kambaryje sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , Å¡onÄ , taip pat vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ ir sudavė per nugarÄ metaline kėdute, po to su K. K. iÅ¡sivedė nukentėjusįjį į kiemÄ ir kartu su ja ir K. K. nukentėjusįjį spardė kojomis į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, Å¡okinėjo nukentėjusiajam ant pilvo ir krÅ«tinės (t. 3, b.l. 101-103, 104-105, 108-110). Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad nuteistoji V.

K. , proceso metu duodama parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. K. parodymai apie smurto nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimo aplinkybes pasitvirtino byloje esančiomis specialisto iÅ¡vadomis bei teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimas teisme, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas apie valandÄ laiko, mirtini sužalojimai buvo padaryti sudavus apie 16 smÅ«gių, įvykio metu pastarajam buvo smÅ«giuojama ne tik rankomis ir kojomis, tačiau ir pagaliu, akmeniu, buvo mindoma krÅ«tinės lÄ sta, iÅ¡ priekio spaudžiamas kaklas (t. 1, b.l. 49-52, 65-68, t.4, b.l. 90), todėl netikėti V.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie G. S. aktyvius nusikalstamus veiksmus įvykio metu, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad pastaroji iki įvykio su G. S. buvo geruose santykiuose ir neturėjo jokio pagrindo jį apkalbėti. Be to, tas aplinkybes, kad G. S. spardė gulinčiam nukentėjusiajam į galvÄ , ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis K. K. (t. 2, b.l. 123-124). G. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis neturėjo jokių priežasčių pyktis su nukentėjusiuoju, tačiau tai prieÅ¡tarauja ne tik byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir paties apelianto parodymams, kad įvykio metu jis buvo supykęs ant A.

M. dėl jo elgesio V. K. atžvilgiu, t.y. bandymo jÄ iÅ¡prievartauti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis G. S. buvo aktyvus Å¡io tyčinio labai sunkaus nusikaltimo dalyvis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia nuteistojo G. S. dėmesį į tai, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata nereiÅ¡kia, jog nuosprendyje teismas gali remtis tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad teismas turi teisę remtis visais duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais duomenimis, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visetÄ , o ne atskirus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2007, 2K-200/2009 ir kt.). Å iuo konkrečiu atveju byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas (t. 4, b.l. 25-29, 57-63, 90-91) patvirtina, kad apygardos teismas teisiamajame posėdyje apklausė nuteistuosius K. K. , G. S. , V. K. , nukentėjusįjį B. M. , liudytojus J. Å . , R. K. , L. G. , D. S. , teismo medicinos ekspertÄ D.

V. , perskaitė nuteistųjų, liudytojos D. S. , R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius bylos įrodymus ir Å¡ių duomenų visumÄ vertino. Taigi, nepagrįstas nuteistojo G. S. argumentas, kad apygardos teismas, grįsdamas jo kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad apygardos teismas, nuosprendyje konstatavęs, jog K.

K. , G. S. ir V. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punkte, padarė veikdami kartu, nepagrįstai nesvarstė galimybės Å¡iÄ aplinkybę pripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai, kad veikÄ padarė bendrininkų grupė, yra atsakomybė sunkinanti aplinkybė.

Å iuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu nuteistiesiems girtaujant kartu su nukentėjusiuoju K. K. gyvenamojoje vietoje, tarp V. K. ir A. M. kilo konfliktas dėl praeities įvykių, kuomet, pasak V. K. , nukentėjusysis bandė jÄ iÅ¡prievartauti. Kilus konfliktui, nuteistasis K. K. sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius rankos kumščiu ir koja į veido sritį, o G. S. – ne mažiau kaip du kartus ranka Å¡iam į Å¡onus, veido sritį, taip pat spyrė koja į veido sritį ir metaline kėdute sudavė per nugarÄ .

Po to K. K. ir G. S. iÅ¡tempė A. M. į kiemÄ , kur K. K. , suduodamas alkÅ«ne smÅ«gį nukentėjusiajam į nugaros sritį, pastarÄ jį pargriovė ant žemės. Nukentėjusiajam nukritus, visi trys nuteistieji sudavinėjo smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvos, krÅ«tinės lÄ stos, pilvo sritis, K. K. ir G. S. kojomis Å¡okinėjo ant A. M. krÅ«tinės ir pilvo, o K. K. – dar akmeniu ir pagaliu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kiÅ¡o pagalį jam į burnÄ . Taigi, visi trys nuteistieji naudojo smurtÄ prieÅ¡ A.

M. , suduodami smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – galvÄ , krÅ«tinės ir pilvo sritis, o kaip matyti iÅ¡ byloje esančių teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų, bÅ«tent nuo į Å¡ias kÅ«no vietas suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, lėmę jo mirtį, t.y. daugybinės kraujosruvos po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, gerklų kremzlių lūžiai, krÅ«tinkaulio ir daugybiniai abipusiai Å¡onkaulių lūžiai, Å¡irdies sumuÅ¡imas bei kepenų plyÅ¡imai, kas patvirtina, jog visi nuteistieji realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, objektyviuosius požymius, t.y. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojai.

Be to, atlikdami Å¡iuos nusikalstamus veiksmus, K. K. , G. S. ir V. K. matė vienas kito atliekamus veiksmus ir jiems pritarė patys smurtaudami nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, veikė bendrininkų grupe. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi nuteistasis G. S. , byloje nėra duomenų, patvirtinančių iÅ¡ankstinį ar žodinį nuteistųjų susitarimÄ smurtauti A. M. atžvilgiu, tačiau akivaizdu, kad jų susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais, t.y. veiksmais, rodančiais, kad visi trys nuteistieji vienas kito veiksmams pritaria, su jais sutinka, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ norÄ atlikti smurtinius veiksmus.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės rodo didesnį nuteistųjų padarytos veikos pavojingumÄ , todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas veikimÄ bendrininkų grupe pripažinti K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apygardos teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei apeliacinės instancijos teisme nustatytÄ K. K. , G.

S. ir V. K. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iems nuteistiesiems už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, paskirtos laisvės atėmimo bausmės turi bÅ«ti griežtinamos, K. K. skiriant laisvės atėmimo bausmę, virÅ¡ijančiÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, o nuteistiesiems G. S. ir V. K. skiriant laisvės atėmimo bausmes, artimesnes sankcijoje nustatytam Å¡ios bausmės vidurkiui.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, jog apygardos teismo nuosprendį skundžia tik dėl nuteistiesiems pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktÄ paskirtų aiÅ¡kiai per Å¡velnių bausmių, tačiau, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo rezoliucinės dalies, praÅ¡o griežtinti ir K. K. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo nuteistajam K. K. už tyčinį nesunkų J. T. sveikatos sutrikdymÄ paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė  nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

Å i bausmė yra teisinga, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, todėl tenkinti pirmiau paminėtÄ prokuroro praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo, juolab, kad ir pats apeliantas nenurodo jokių šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:               Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

              Pripažinti nuteistųjų K. K. , G. S. ir V. K. atsakomybę sunkiančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).               K. K. , pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.               Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, K.

K. Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirtÄ 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.               G. S. , pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

              V. K. , pripažintai kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.               KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .               Nuteistųjų K. K. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                          SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                                               Valdimaras Bavėjanas                                                                                                            Kęstutis Jucys