57b4e1eb-cbbc-489b-b367-9f9af4e8e007 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1188-374/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02039-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.5.; 1.3.5.7.; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja RÅ«ta Gustienė, Sekretoriaujant R. K., dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. paslaugų įmonės ieÅ¡kinį atsakovui T. R. dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas, patikslinęs reikalavimus, teismo praÅ¡o iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ir atsakovo T. R. darbo ginÄÄ dėl teisės, nustatant, jog atsakovui nepriklauso darbo užmokestis sumoje – 2067,37 Eur ir 1144, 48 Eur netesybos už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2019 m. vasario 1 d. iki kovo 8 d. ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nei ieÅ¡kovo atstovas - advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, ieÅ¡kovo atstovas S. S. pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , dėl S. S. ligos, prie praÅ¡ymo pateikė medicininę pažymÄ .

3. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kime peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių nurodo, kad ieÅ¡kovo atstovas negalėjo ir negali paaiÅ¡kinti Å¡alių rengtų darbo dokumentų, vykdytos apskaitos ir atliktų duomenų pakeitimo pagrindų, kad teismas bÅ«tų galėjęs juos objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai vertinti. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad byloje nebuvo įvertinti visi surinkti įrodymai, tame tarpe ir duomenys apie fiksuotus praneÅ¡imus Sodrai, kurie nėra nuginčyti ar paneigti, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, Å¡iai dienai galiojantys bei liudija prievolių atsakovui nebuvimÄ . IeÅ¡kovo manymu, faktus lemiančius duomenų įraÅ¡us byloje buvo galima vertinti tik iÅ¡klausius ginčo Å¡alis gyvai, tame tarpe iÅ¡analizavus duomenis, liudijančius ar asmuo vykdė darbo veiklÄ ar ne, bei kokie įrodymai patvirtina ar paneigia Å¡ių faktų buvimÄ .

4. IeÅ¡kovas taip pat įsitikinęs, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nebuvo atsakovo nustatyta tvarka ir terminais ginčytas, kaip neginčijo ir pačios atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros. IeÅ¡kovo nuomone, teismas neturi teisės savo iniciatyva vertinti Å¡io klausimo, o atsakovo nuomonė, nurodyta atsiliepime, negali bÅ«ti prilyginama prieÅ¡ieÅ¡kiniui ar savarankiÅ¡kiems reikalavimams. Todėl, ieÅ¡kovo teigimu, teismas peržengė ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas ir argumentacijÄ , bei konstatavo faktus, kurių vertinimas nebuvo net suformuluotas procesiniais dokumentais iÅ¡ atsakovo pusės.

5. Atsakovo atstovas advokatas E. R. praÅ¡o bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo atstovams nedalyvaujant, nes, jo teigimu, ieÅ¡kovas visose bylose teikia analogiÅ¡kus praÅ¡ymus, tuo vilkindamas bylos nagrinėjimÄ . Atstovo teigimu, papildomus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovas turėjo galimybę pateikti anksčiau. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.

6. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ praÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ , nepateikia jokių naujų raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas – juridinis asmuo, turintis savo atstovÄ advokatÄ , kuris taip pat be jokios pateisinamos priežasties į teismo posėdį neatvyko, todėl byla nagrinėtina ieÅ¡kovo atstovams nedalyvaujant (CPK 246 str.).

7. Nustatyta, kad teismas 2019-12-05 priėmė sprendimÄ už akių, ieÅ¡kovas 2019-12-30 pateikė pareiÅ¡kimÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, teismas 2020-01-07 nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ priėmė ir nustatė atsakovui 14 d. terminÄ pateikti atsiliepimui į pareiÅ¡kimÄ . Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. Teismas 2020-01-23 nutartimi 2019-12-05 priimtÄ sprendimÄ už akių panaikino.

8. Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Kauno darbo ginčų komisijÄ , kuri 2019-05-22 sprendimu Nr. DGKS-2926 nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. S. paslaugų įmonės (įm.k. (duomenys neskelbtini) T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 - 2067,37 Eur, ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ - 1144,48 Eur 9. IeÅ¡kovas S. S. paslaugų įmonė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ , nurodydama, kad darbo ginčų komisija rėmėsi tik vienu Å¡altiniu kaip įrodymų byloje, patvirtinančiu, kad atsakovui nebuvo iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo užmokestis – Sodros duomenimis ir visiÅ¡kai ignoravo ieÅ¡kovo pateiktus duomenis. Å ie duomenys, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad atsakovui nepriklausė pagrindiniai mokėjimai, kiek priklausė mokėti už atliktas darbo funkcijas.

10. IeÅ¡kovas naujų įrodymų nepateikė, pripažino, kad teismas spręsdamas ginÄÄ turėtų vadovautis Darbo ginčų komisijai pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovo argumentas, kad faktus lemiančius duomenų įraÅ¡us byloje buvo galima vertinti tik iÅ¡klausius ginčo Å¡alis gyvai, vertintinas kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovui ir jo atstovams buvo sudarytos visos sÄ lygos tinkamai atstovauti įmonę byloje, pateikti papildomus įrodymus bei žodžiu pasisakyti ir paaiÅ¡kinti aplinkybes. Kaip minėta, nei vienas ieÅ¡kovo atstovas byloje nedalyvavo, ieÅ¡kovas – juridinis asmuo, įmonė, kuri negali nei sirgti, nei turėti kitų fiziniams asmenims bÅ«dingų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, įmonės interesus atstovavo advokatas D. V., kuris taip pat teismo posėdžiuose nedalyvavo ir apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė.

11. Darbo sutartis yra dviejų Å¡alių susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ , paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

12. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad darbdavys – S. S. paslaugų įmonė neatsiskaitė su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju – atsakovu, t. y. savo pareigos pagal darbo sutartį darbuotojui neįvykdė. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas aptariamu laikotarpiu – nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 nebuvo darbe, jam buvo žymimos pravaikÅ¡tos, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pateiktas „RaÅ¡tas pagal faktÄ dėl T. R. neatvykimo į darbÄ â€œ.

13. Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovui.

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovo pateiktas „RaÅ¡tas pagal faktÄ dėl T. R. neatvykimo į darbÄ â€œ yra suraÅ¡ytas po atsakovo T. R. atleidimo iÅ¡ darbo: atsakovas iÅ¡ darbo atleistas 2019-03-08, raÅ¡tas suraÅ¡ytas – 2019-03-12, ir pasiraÅ¡ytas trijų asmenų, kurių visų pavardės – kaip ir įmonės vadovo - S.

15. Minėtame raÅ¡te teigiama, kad atsakovui neatvykus į darbÄ be pateisinamos priežasties daugiau nei vienÄ darbo dienÄ ir tuo Å¡iukščiai pažeidus darbo drausmę, spręstinas klausimas dėl darbo santykių su darbuotoju nutraukimo LR DK 58 str. 3 d. 1 punkto pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). Sutinkamai su 2018-09-14 Darbo sutarties Nr. 114, sudarytos su atsakovu T. R., įraÅ¡u apie darbo sutarties pasibaigimÄ , darbo sutartis su atsakovu T. R. pasibaigė darbuotojo praÅ¡ymo pagrindu, pagal LR DK 55 str. 1 d.

16. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta nuomone, kad darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės yra reglamentuotas DK 58 straipsnyje. Darbo sutarties nutraukimo minėto straipsnio pagrindu tvarkÄ detaliai reglamentuoja imperatyvios kodekso normos. Reikalaujama, kad darbdavys turėtų visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ , todėl darbdavys privalo reikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo. Reikalavime nurodytas paaiÅ¡kinimo pateikimo terminas turi bÅ«ti protingas, vadinasi, turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbuotojo nebuvimÄ darbe, administracijos darbo laikÄ , galimybes patikrinti faktų teisingumÄ . Darbuotojas savo paaiÅ¡kinimÄ turi pateikti raÅ¡tu darbdavio nurodytam asmeniui (arba nurodytu adresu); raÅ¡ytiniam pateikimui prilyginamas ir dokumento pateikimas įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis. Tokias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų byloje nepateikta.

17. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas – darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju – atsakovu T. R., patvirtina ir pats ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, todėl jam nebuvo pagrindo už neatliktas darbo funkcijas mokėti. Kaip aptarta aukščiau, ieÅ¡kovo pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, po atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo suraÅ¡ytas raÅ¡tas dėl T. R. neatvykimo į darbÄ , įtikinamai nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių.

18. Tokiu bÅ«du, aukščiau nustatytos aplinkybės ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas – darbdavys neiÅ¡mokėjo darbuotojui – atsakovui T. R. darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 - 2067,37 Eur (iÅ¡ informacijos apie valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad ieÅ¡kovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. vasario mėn. - 1361,79 Eur, kovo mėn. - 705,58 Eur), tuo pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas neįrodytu ir dėl Å¡ių priežasčių atmestinas (DK 146 str. 2 d.).

19. Atsakovas prašė darbo ginčų komisijos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo netesybas, nes darbdavys, atleidžiant atsakovÄ iÅ¡ darbo su juo neatsiskaitė.

20. LR DK 146 str. 2 d. numato, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju ne vėliau, kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitarė kitaip. DK 147 str. 2 d. numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (Å¡io kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iÅ¡ uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iÅ¡ Å¡eÅ¡ių. Todėl atsakovas turi sumokėti ir netesybas, kas sudaro vidutinį darbo užmokestį 1144,48 Eur iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už 6 mėn. Netesybų apskaičiavimo pagrįstumui privalomai turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios aplinkybės:

1) vėlavimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas faktas;

2) pavėluotai išmokėtos sumos dydis;

3) laikotarpis, už kurį yra skaičiuojamos netesybos;

4) darbo sutarties (ne)galiojimas, kurių visuma leidžia spręsti dėl atitinkamos DK 147 straipsnio nuostatos taikymo. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-967/2020). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama bÅ«tinybė užtikrinti proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas-darbdavys su darbuotoju-atsakovu nėra atsiskaitęs iki Å¡iol, todėl netesybų suma bÅ«tų – 4478,40 eurų. Todėl, įvertinus proporcingumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principus, spręstina, kad nekeistina priteistina Darbo ginčų komisijos apskaičiuota netesybų suma.

Visos privalomos netesybų apskaičiavimui nustatyti aplinkybės egzistuoja, todėl DK 147 straipsnio nuostatos šiuo atveju taikytinos.

21. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1891-253/2019).

22. Kaip minėta, ieÅ¡kovo su atsakovu darbo santykiai baigėsi 2019-03-08, darbdavys iki Å¡iol su darbuotoju neatsiskaitė, t.y. daugiau nei 6 mėn., todėl tenkintinas atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo. IÅ¡ informacijos apie valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad ieÅ¡kovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. vasario mėn. - 1361,79 Eur, kovo mėn. - 705,58 Eur, į Darbo ginčų komisijos bylÄ pateiktas atsakovo praÅ¡ymas, jog jis sutinka, kad pilnas atsiskaitymas bus sumokėtas iki 2019-03-20, todėl komisija netesybas skaičiavo nuo 2019-03-20 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos - 2019-05-29, už 46 d. po 24,88 Eur (ieÅ¡kovo vienos dienos darbo užmokestis), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistina 1144,48 eurų netesybų.

Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu, o ieškinys šioje dalyje atmestinas. Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1144,48 eurų netesybų, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.

23. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo teigė, kad teismas peržengė ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas ir argumentacijÄ . Darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ , jeigu nustato, kad darbuotojo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-967/2020). Pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 414 str. 3 d. bei 417 str., teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus ir taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų darbuotojų teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ , taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Šiuo atveju, teismas ieškinio ribų neperžengė ir dėl papildomų reikalavimų sprendimo nepriima.

24. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

25. Sutinkamai su LR CPK 282 str. 2 d. 2 p., sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo vykdytinas skubiai.

26. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-289 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. paslaugų įmonės (įm.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-03-08 – 2067,37 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus 37 ct) ir netesybas už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ â€“ 1144,48 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 48 ct).

SprendimÄ dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1361,79 Eur (vienas tÅ«kstantis trys Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas euras 79 ct) iÅ¡mokėjimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja (pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u) RÅ«ta Gustienė