2019-10-31 Nr. AB-21113-3-61-3-01147-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2214-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01147-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra, atsakovas) 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. IT01„Dėl pažeidimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas dėl Administracijos įgyvendinamo projekto „Socialinio būsto plėtra Švenčionių rajono savivaldybėje“ Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0010 (toliau – ir Projektas). Įgyvendindama Projektą, Agentūra supaprastinto atviro pirkimo būdu atliko gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) naujos statybos darbų pirkimą, įskaitant darbo projekto parengimą (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (byloje aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir VPĮ), Administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A40 patvirtintomis ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtomis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Baigusi Pirkimo procedūras, Perkančioji organizacija su Pirkimo nugalėtoju – ūkio subjektų grupe uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“, atstovaujama UAB „Statybų kodas“, sudarė Statybos rangos sutartį Nr. J-452 (toliau – ir Sutartis).

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra, atlikusi tyrimą, nustatė viešųjų pirkimų pažeidimą, už kurį nusprendė taikyti Projekto finansines korekcijas – tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 10 proc. Sutarties vertės. Agentūra Sprendime konstatavo, kad Pirkimo dokumentų sąlygos neatitinka VPĮ 3 straipsnyje nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų bei viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Administracija pažymėjo, kad nesutinka su Sprendimo išvadomis, ir nurodė, kad Sprendime nėra aiškiai išskirtos viešųjų pirkimų principus pažeidžiančios Pirkimo sąlygos, Sprendime nurodyti UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“ pasiūlymo trūkumai nepagrindžia pasiūlymų vertinimo nelygiateisiškumo, Sprendimas priimtas klaidingai išaiškinus VPĮ nuostatas ir nesivadovaujant kasacinio teismo išaiškinimais viešųjų pirkimų bylose.

4. Administracija akcentavo, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 69 punkte nustatė, jog pasiūlymai bus vertinami pagal jų ekonominį naudingumą bei vienu iš kriterijų pasirinko „Darbų atlikimo terminą (T2)“. Sprendime šio kriterijaus pasirinkimo teisėtumas neginčijamas. Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatytas ekonominio naudingumo kriterijų kiekybinio vertinimo būdą: Pirkimo sąlygų 72–75 punktuose nustatyta, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo balai pagal kriterijus apskaičiuojami dalyvio pasiūlytos kriterijaus reikšmės ir geriausios kriterijaus reikšmės santykį padauginant iš kriterijaus lyginamojo svorio. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad dalyvis savo pasiūlyme privalo nurodyti siūlomas ekonominio naudingumo kriterijų reikšmes, užpildydamas pasiūlymo formos lentelę (Pirkimo sąlygų 1 priedas). Pirkimo sąlygų 73 ir 75 punktuose nustatytas reikalavimas pateikti siūlomas kriterijų reikšmes įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, pagrįsdamas siūlomą kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ reikšmę (siūlomą darbų atlikimo terminą), dalyvis privalo pateikti Darbų vykdymo aprašymą, atitinkantį Pirkimo sąlygų 76 punkte nustatytus reikalavimus. Dalyvių rengiami dokumentai pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijų reikšmėms pagrįsti, įskaitant Darbų vykdymo aprašymą, vadovaujantis Pirkimų sąlygų 33.7 punkto sąlyga, sudaro pasiūlymo turinį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime tiesiogiai neginčijamas nė vienos iš išvardytų Pirkimo sąlygų teisėtumas, tačiau suabejota kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ reikšmingumu vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą (nors jo teisėtumo ir nekvestionuoja). Perkančioji organizacija nelaikė šio kriterijaus svarbiausiu (pagal Pirkimo sąlygų 70 punktą jam suteiktas lyginamasis svoris – 10 proc.), tačiau manė, kad jis yra pakankamai svarbus tam, kad į siūlomą darbų atlikimo terminą būtų atsižvelgta vertinant pasiūlymo ekonominį naudingumą. Savo argumentus, kodėl vienu iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pasirinko „Darbų atlikimo terminą“, Perkančioji organizacija detaliai išdėstė savo 2017 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (4.11)1 S-1318 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.1.2.-CPVA-R-408-01-0010 „Socialinio būsto fondo plėtra Švenčionių rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Raštas Nr. 1).

5. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimas tiekėjams parengti ir kartu su pasiūlymu pateikti Darbų vykdymo aprašymą, atitinkantį Pirkimo sąlygų 76 punkto reikalavimus, nustatytas ir tam, kad dalyvių siūlomi darbų atlikimo terminai būtų realūs, t. y. pasiūlymus teiktų tik išsamiai su techniniu projektu (Pirkimo sąlygų 11 priedas) susipažinę ir realiai pasirengę atlikti perkamus darbus tiekėjai. Detaliai aprašyti reikalingus statybos darbus, technologiškai pagrįstą darbų eiliškumą, numatomus naudoti mechanizmus, įrangą, suplanuoti brigadas ir pan., yra įmanoma tik detaliai išanalizavus visus Pirkimo dokumentus, įskaitant Techninio projekto sprendinius, todėl Agentūros išvada, kad šio tikslo Perkančioji organizacija nesiekė tiek nustatydama pasiūlymų vertinimo tvarką, tiek vertindama gautus tiekėjų pasiūlymus, pareiškėjo manymu, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka faktinės situacijos. Agentūra nepagrįstai sprendė, kad nustatydama kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T2)“, Perkančioji organizacija galbūt nesiekė nustatyti pasiūlymo ekonominio naudingumo, o norėjo tik įvertinti dalyvių gebėjimą įvykdyti Sutartį. Tokią išvadą Agentūra padarė nevertindama paties kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ teisėtumo, o rėmėsi vien Darbų vykdymo aprašymo reikalavimų analize.

6. Agentūra Sprendime pripažįsta Perkančiosios organizacijos teisę Pirkimo dokumentuose nustatyti, kad nepagrindus darbų atlikimo termino, tiekėjui pagal šį kriterijų būtų skiriama „0“ balų (Pirkimo sąlygų 75 p.), tačiau ginčija Pirkimo sąlygų 67.8. punkte įtvirtintą reikalavimą atmesti pasiūlymą, jeigu bent vienas ekonominio naudingumo kriterijus įvertintas „0“ balų, teisėtumą. VPĮ ir Taisyklėse nėra tiesioginės rekomendacijos, pasiūlymą vertinant pagal ekonominio naudingumo kriterijų, pirkimo sąlygose nustatyti minimalų surenkamų balų skaičių, kurio nesurinkus, pasiūlymas būtų atmestas, tačiau nėra ir tiesioginio tokių sąlygų draudimo. Tai, kad pirkimo sąlygose gali būti nustatyti tokie pasiūlymo vertinimo reikalavimai, t. y. reikalavimai, kurie pasiūlymo vertinimo stadijoje galėtų lemti pasiūlymo atmetimą (pvz., nustatytas minimalus surenkamų balų skaičius) ir tokie reikalavimai nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės“ (toliau – ir Gairės). Gairėse rekomenduojama, siekiant įsigyti kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus, visais atvejais numatyti minimalų balų skaičių, kurio nesurinkęs pasiūlymas būtų atmestas. Pareiškėjo nuomone, Agentūra klaidingai išaiškino VPĮ 39 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymo vertinimą, ir dėl to nepagrįstai sprendė dėl Pirkimo sąlygų 67.8. punkto neatitikimo viešųjų pirkimų principams.

7. Pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų, suteikiančių teisę atmesti reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, teisėtumo, pareiškėjas paaiškino, kad Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 33 punkte nustatė pasiūlymo A dalį sudarančių dokumentų sudėtį, į kurią įtraukė ir dokumentus pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijų reikšmėms nustatyti, įskaitant Darbų vykdymo aprašymą (33.7 p.), o Pirkimo sąlygų 76 punkte nustatė minimalius reikalavimus Darbų vykdymo aprašymo turiniui. Pagal Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, komisija pirmiausia privalėjo patikrinti, ar dalyvio parengtame Darbų vykdymo aprašyme pateikti visi privalomi duomenys (76 p.), ir tik tuo atveju, jeigu tiekėjo parengtas Darbų vykdymo aprašymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus – lyginti vertinamo dalyvio siūlomą darbų atlikimo terminą su trumpiausiu pasiūlytu terminu, t. y. vertinti pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T2)“ (75 p.). Dalyviui nepateikus pasiūlymą sudarančio dokumento (Darbų vykdymo aprašymo), arba pateikus Darbų vykdymo aprašymą, kuris iš esmės neatitinka Pirkimo sąlygų 76 punkte nustatytų minimalių reikalavimų, komisija neturėjo teisės tokį pasiūlymą vertinti ar leisti daryti pakeitimus, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis reikalavimus. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 75 punkte nustatė, kad tiekėjui nepateikus „Darbų vykdymo aprašymo“ arba pateikus reikalavimų neatitinkantį „Darbų vykdymo aprašymą“, kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinamas 0 balų, o 67.8 punkte – kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu bent vienas dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas „0“ balų. Pareiškėjo nuomone, sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentų 67.8 ir 75 punkto sąlygas spręstina, kad jomis faktiškai realizuojamos VPĮ 39 straipsnio nuostatos, įpareigojančios atmesti reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, t. y. pagrįstai ir teisėtai atmetusi tiekėjų pasiūlymus, kurie, atsižvelgiant į turiningojo pasiūlymo vertinimo pirmenybės principą, neatitiko esminių Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (pateiktas Darbų vykdymo aprašymas neatitiko minimalių reikalavimų turiniui), Perkančioji organizacija nepažeidė viešųjų pirkimų principų.

8. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros išvada dėl nustatyto ekspertinio (kokybinio) kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinimo ir nurodė, kad Agentūra nepagrįstai sutapatino pasiūlymą sudarančio dokumento (Darbų vykdymo aprašymo) ir ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinimo procedūras. Kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ įvertinamas lyginant tik dalyvių siūlomus darbų atlikimo terminus savaitėmis (mažiausio Pmin ir siūlomo Pp terminų santykį dauginant iš kriterijaus lyginamojo svorio Y2), t. y. nustatytas kiekybinis šio kriterijaus vertinimas. Pagal nustatytą formulę siūlomo kriterijaus vertinimą atlieka komisija ir Pirkimo dokumentuose, priešingai, nei teigiama Sprendime, nėra numatyta galimybė kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinimui pasitelkti ekspertus. Pirkimo sąlygų 77 punkte numatyta komisijos prievolė, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 75 ir 76 punktų reikalavimais, įvertinti dalyvio parengto Darbų vykdymo aprašymo atitiktį nustatytiems reikalavimams, t. y. nustatyti, ar dalyvis pateikė Darbų vykdymo aprašymą, o jeigu pateikė, – ar Darbų vykdymo aprašymas, atsižvelgiant į turiningojo pasiūlymo vertinimo pirmenybės principą, atitinka esminius jam keliamus reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad Darbų vykdymo aprašymo atitikties vertinimui gali prireikti specialiųjų žinių, Pirkimo sąlygų 77 punkte numatyta komisijos teisė pasitelkti ekspertus. Pareiškėjas pripažino, kad Darbų vykdymo aprašymo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimas yra susijęs su kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinimu (lyginami tik realūs siūlomi darbų atlikimo terminai, kurių realumas yra pagrįstas reikalavimus atitinkančiu Darbų vykdymo aprašymu), tačiau pažymėjo, kad šios procedūros nėra tapačios. Pirmiausia tikrinama dalyvio parengto Darbų vykdymo aprašymo atitiktis nustatytiems reikalavimams (tikrinama, ar parengtas aprašymas atitinka minimalius Pirkimo sąlygų 76 punkte nustatytus reikalavimus) ir tik pripažinusi, kad dalyvio siūlomas darbų atlikimo terminas yra pagrįstas, komisija vertina dalyvio pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T2)“ kiekybiniu vertinimo būdu, t. y. lygindama siūlomus terminus savaitėmis.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tiekėjams nekilo klausimų dėl Pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos, pasiūlymų vertinimo tvarka jiems buvo aiški. Komisijos pasitelkti ekspertai savo išvadose konstatavo, kad dalyvių UAB „Versina“, UAB „Statmax“, UAB „Dauniškis ir KO“ parengti Darbų vykdymo aprašymai turi esminių trūkumų (nepateiktas darbų atlikimo grafikas ar pateiktame grafike nekonkretizuoti darbai, aprašymas neatitinka specifikacijų ir pan.). Komisija, susipažinusi su pasiūlymais, tokioms ekspertų išvadoms pritarė ir vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 67.8 punkto sąlyga, dalyvių pasiūlymus atmetė. Dalyvio, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ buvo įvertintas pritaikius Pirkimų sąlygų 75 punkte nustatytą formulę, t. y. kiekybiniu vertinimo būdu. Nurodytos aplinkybės paneigia Agentūros išvadą dėl Pirkimo dokumentuose nustatytos neva neaiškios pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos, taip pat paneigia išvadą, kad pasiūlymo kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ buvo vertinamas ekspertiniu (kokybiniu) būdu. Agentūros Sprendime pateikti argumentai neįrodo, kad Pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymo vertinimo tvarka yra neteisėta, o nustatyti atrankos kriterijai nepagrįstai ribojo tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime. Vien galimi netikslumai Perkančiosios organizacijos raštuose taikytoje terminologijoje (pvz., komisijos protokole nurodytas „ekspertinis vertinimas“, pranešime tiekėjams „pasiūlymų vertinimui pasitelkė ekspertus“, „išviešinti ekspertinį vertinimą atlikusius tiekėjus“ ir pan.), pareiškėjo teigimu, nepaneigė Pirkimo dokumentuose nustatytos ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo tvarkos ir jos vykdymo teisėtumo.

10. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Agentūros išvada, kad dalyvių pasiūlymai buvo vertinami nevienodai. Pareiškėjas pripažino, kad visų dalyvių parengti Darbų vykdymo aprašymai turi trūkumų, tačiau ūkio subjektų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“ parengto Darbų vykdymo aprašymo trūkumai, kurie nurodomi Sprendime, savo esme skiriasi nuo trūkumų, kuriuos komisija nustatė kitų dalyvių pasiūlymuose. Tikrindama dalyvių parengtus Darbų vykdymo aprašymus, komisija pirmiausia atsižvelgė į šio pasiūlymą sudarančio dokumento paskirtį – pagrįsti dalyvio siūlomo darbų atlikimo termino realumą, todėl vertindama Darbų vykdymo aprašymo atitiktį Pirkimo dokumentų 76 punkto reikalavimams, komisija fiksavo tik esminius aprašymo trūkumus, kurių, pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįmanoma pašalinti nepakeitus pasiūlymo esmės. Patikrinusi dalyvių pateiktus Darbų vykdymo aprašymus, komisija nustatė, kad dalyvių UAB „Versina“, UAB „Statmax“, UAB „Dauniškis ir KO“ parengti Darbų vykdymo aprašymai turi esminių trūkumų, kuriuos norint ištaisyti, Darbų vykdymo aprašymus būtina keisti iš esmės, kai imperatyvioji VPĮ 39 straipsnio 1 dalies norma tai draudžia daryti. Išnagrinėjusi dalyvio UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“ parengtą Darbų vykdymo aprašymą, komisija esminių trūkumų nenustatė. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (4.11)1 S-l445 (toliau – ir Raštas Nr. 2) detaliai paaiškino priežastis, dėl kurių dalyvio parengtas Darbų vykdymo aprašymas buvo pripažintas atitinkančiu reikalavimus.

11. Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Agentūra paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 67.8 punkte buvo nurodyta, jog pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija atmeta pasiūlymą, jeigu bent vienas dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas „0“ balų. Vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų buvo „Darbų atlikimo terminas (T2)“, kurio turinys ir vertinimo tvarka buvo apibūdinta Pirkimo sąlygų 75 punkte, maksimali balų suma už šį kriterijų sudarė 10 balų. Įvertinus šio punkto nuostatas buvo nustatyta, kad šis kriterijus savo prigimtimi yra kiekybinis, t. y. jam apskaičiuoti yra naudojami dalyvių pateikti darbų atlikimo terminai, kurie išreiškiami savaitėmis. Tačiau tame pačiame punkte buvo pateikta informacija, kad siekdamas pagrįsti siūlomą darbų atlikimo terminą, tiekėjas turi pateikti Pirkimo sąlygų 76 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį Darbų vykdymo aprašymą. Nepateikus šio aprašymo arba pateikus neišsamų, reikalavimų neatitinkantį aprašymą, kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinamas 0 balų. Pirkimo dokumentų 77 punkte numatyta, kad Darbų vykdymo aprašymą vertins komisija ir, jei reikia, jos pasitelkti ekspertai. Atsižvelgusi į tai, Agentūra padarė išvadą, kad buvo numatytas ekspertinis (kokybinis) vertinimas, todėl Pirkimo dokumentuose turėjo būti numatyta aiški ekspertinio vertinimo tvarka, aiškūs skiriamų balų kriterijai. Pirkimo dokumentuose tokia tvarka nebuvo nustatyta, todėl nėra aišku, kaip objektyviai galėjo būti įvertinti tiekėjų pasiūlymai ir ginama tiekėjų teisė žinoti, kaip jų pasiūlymai bus vertinami.

13. Agentūros nuomone, kiekybinis ir objektyvus kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ dėl pareiškėjo veiksmų tapo vertinamuoju, suteikiančiu jai neribotą diskreciją spręsti, ar tam tikro tiekėjo pateiktas Darbų vykdymo aprašymas atitinka vertinimo metodiką, kuri tiekėjams nebuvo viešai paskelbta. Aiškios vertinimo tvarkos nepaskelbimas neužtikrino skaidrumo principo laikymosi, taip pat sudarė pareiškėjui galimybę nepagrįstai naudotis diskrecijos teise aiškinti Pirkimo sąlygas taip, kaip nebuvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, sudarant situaciją, kai tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nelygiateisiškai ir neskaidriai. Tai patvirtino ir faktas, kad vadovaujantis Pirkimo sąlygų 67.8 ir 75 punktų nuostatomis, buvo atmesti trys iš keturių Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, skiriant jiems „0“ balų už kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T2)“. Sistemiškai įvertinusi ekonominio naudingumo kriterijus, Agentūra padarė išvadą, kad vykdant šį Pirkimą, pareiškėjas iš esmės siekė gauti kuo mažesnės kainos pasiūlymus, nes kainos lyginamasis svoris sudarė 80 balų, kitiems dviem kriterijams skiriant po 10 balų, todėl Pirkimo sąlygų 67.8 ir 75 punktų nuostatos iš esmės apribojo pareiškėjo galimybę gauti konkurencingus pasiūlymus. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus bei nepasiekė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešųjų pirkimų tikslo.

14. Atsakovas nurodė, kad kitas pažeidimui konstatuoti reikšmingas aspektas, yra tai, jog vienų dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, kaip neatitinkantys Pirkimo dokumentų reikalavimų, kai laimėtojo pasiūlymas, kuris taip pat neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, buvo pripažintas tinkamu. Agentūra pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog laimėtojo Darbų vykdymo aprašymas atitiko Pirkimo dokumentų 76 punkto reikalavimus. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

15. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Komisijos gairės) 2.1 lentelės 9 punkto ir 2.2 lentelės 16 punkto nuostatomis, Agentūra pritaikė finansinę korekciją – tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 10 proc. Sutarties vertės.

16. Dėl Pirkimo dokumentų nuostatos, kuri leido pareiškėjui atmesti tiekėjų pasiūlymus, teisėtumo, Agentūra paaiškino, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų 67.8 punkte nustatė, jog jei bent vienas dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas 0 balų, pasiūlymas yra atmetamas. Tų pačių dokumentų 67.9 punkte pareiškėjas nustatė, kad jeigu dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T balų suma (T1 + T2) įvertinta mažiau negu 10 balų, pasiūlymas yra atmetamas. Šiame Pirkime buvo naudojami trys ekonominio naudingumo kriterijai, kurių lyginamieji svoriai buvo: „Kaina (C)“ – 80 balų; „Specialisto patirtis (T1)“ – 10 balų; „Darbų atlikimo terminas (T2)“ – 10 balų. Įvertinusi nurodytus kriterijus, Agentūra padarė išvadą, kad Perkančiosios organizacijos pagrindinis tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiūlymus, tačiau Pirkimo dokumentų 67.8 ir 67.9 punktuose nurodytos sąlygos lėmė tai, kad T1 ir T2 kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikšmė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės, nes, pavyzdžiui, pasiūlymas, kuris būtų surinkęs 9 balus už kriterijus T1 ir T2, būtų buvęs atmestas, nors už kainą jis galėjo gauti maksimalią 80 balų sumą, t. y. bendra balų suma galėjo sudaryti net 89 balus. Agentūros teigimu, kriterijaus T2 vertinimo tvarka buvo neskaidri ir neaiški bei suteikianti per didelę diskrecijos teisę pareiškėjui spręsti, ar pasiūlymai yra tinkami. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo, kad pareiškėjo nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes nustatytos priemonės (balų skyrimo ir atmetimo tvarka) neleido pareiškėjui pasiekti viešųjų pirkimų tikslo, nurodyto VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje.

17. Dėl Pirkimo sąlygos, suteikiančios teisę atmesti reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą Agentūra pažymėjo, kad Sprendime nėra ginčijama VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga pareiškėjui. Sprendime yra ginčijami pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo sukurta neskaidraus pasiūlymų vertinimo situacija ir laimėtoju pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų. Pareiškėjas pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes laimėtoju pripažino pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentų 75 ir 76 punktuose nurodytų reikalavimų.

18. Pasisakydamas dėl Pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos, atsakovas paaiškino, kad sistemiškai įvertinęs Pirkimo sąlygų 75–76 punktų nuostatas ir pareiškėjo paaiškinimus, padarė išvadą, jog kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ yra kiekybinis, nes jam apskaičiuoti yra naudojamas tiekėjo nurodytas darbų atlikimo terminas, kuris išreiškiamas savaitėmis. Tačiau pareiškėjo pasirinktas ekspertinis Darbų vykdymo aprašymo vertinimas iš esmės pakeitė šio kriterijaus kiekybinį vertinimą, nes jis buvo įmanomas tik po Darbų vykdymo aprašymo ekspertinio įvertinimo, t. y. pareiškėjas Pirkimo dokumentuose įtvirtino ketvirtą savarankišką ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – Darbų vykdymo aprašymą, jo neišviešindamas. Kadangi Darbų vykdymo aprašymas iš esmės yra vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, pareiškėjas privalėjo nustatyti aiškią jo vertinimo tvarką, skiriamų balų skaičių, jų intervalus ir kitą svarbią informaciją. Tai, kad Darbų vykdymo aprašymas yra atskiras kriterijus, atsakovo nuomone, patvirtina ir tai, jog jame pateikiama informacija ne tik apie darbų vykdymo terminą, bet ir apie sutarties įgyvendinimą, pavyzdžiui, naudojamus mechanizmus, riziką, kuri gali būti nesusijusi su sutarties įgyvendinimo terminu, rizikos valdymą, darbų valdymo administracinę tvarką (susitikimų organizavimą ir pan.), t. y. jame pateikiama žymiai daugiau informacijos, nei reikia kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ pagrįstumui nustatyti.

19. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, Pirkimo dokumentų 75 ir 76 punktuose nustatydamas kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes neišviešino Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarkos.

20. Pasisakydama dėl dalyvių pasiūlymų vertinimo, Agentūra paaiškino, kad remdamasi Pirkimo dokumentais nustatė, jog pareiškėjo pasitelkti ekspertai nustatė, kad UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“ Darbų vykdymo aprašymas buvo parengtas tinkamai ir be klaidų, tačiau skunde pareiškėjas jau teigia, kad visų dalyvių parengti Darbų vykdymo aprašymai turėjo trūkumų, tačiau vienų tiekėjų padarytas klaidas įvertino, kaip esmines, o laimėtojo – kaip neesmines, nors vertinimo metodikos, kokiu atveju trūkumai bus laikomi esminiais, kokiu — ne, Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Tokio aprašymo neturėjo ir ekspertai. Šio ginčo atveju skaidrumo principo laikymasis nebuvo užtikrintas, nes pasiūlymų vertinimo tvarka nebuvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, atliktas vertinimas neaiškus ir neskaidrus, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

21. Agentūra teigė, kad priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, teisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, todėl teisingai ir teisėtai nustatė netinkamas finansuoti išlaidas pagal Sutartį.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad:

23.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, atliko supaprastintą atvirą pirkimą. Paskelbtame supaprastintame konkurse pasiūlymus teikė keturi ūkio subjektai: UAB „Dauniškis ir Ko“, jungtinės veiklos grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“, UAB „Statmax“ ir UAB „Versina“.

23.2. Atlikus Pirkimą 2017 m. rugpjūčio 31 d. su Pirkimo laimėtoju ūkio subjektų grupe – UAB „Statybos kodas“ ir UAB „Nimetus“, atstovaujama UAB „Statybos kodas“, sudaryta rangos darbų sutartis Nr. J-452, kurios darbų vertė 1 183 588,82 Eur su PVM.

23.3. Agentūrai 2017 m. spalio 12 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą buvo pateikti Pirkimo dokumentai. Įvertinus pateiktus Pirkimo dokumentus ir vadovaujantis PAFT 303 punktu, 2017 m. lapkričio 13 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Projekte ir pradėtas pažeidimo tyrimas.

23.4. Agentūra 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2017/2-7157 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti informaciją, kuri gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo rezultatams.

23.5. Agentūra, atlikusi pažeidimo (pažeidimo unikalus kodas R1303/SADM/08.1.2-CPVA-R-408-01-0010/01) tyrimą, 2018 m. vasario 23 d. sprendime konstatavo, kad Pirkimo dokumentų sąlygos neatitinka VPĮ 3 straipsnyje nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų bei viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, ir už tai pareiškėjui pritaikė Projekto finansines korekcijas – tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 10 proc. Sutarties vertės. Pažeidimas nustatytas, vadovaujantis tuo, kad kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ dėl pareiškėjo veiksmų tapo vertinamuoju, suteikiančiu jam neribotą diskreciją spręsti, ar tam tikro tiekėjo pateiktas darbų vykdymo aprašymas atitinka vertinimo metodiką, kuri tiekėjams nebuvo viešai prieinama. Aiškios vertinimo tvarkos nepaskelbimas buvo įvertintas kaip neatitinkantis skaidrumo principo, suteikiantis pareiškėjui galimybę nepagrįstai naudotis diskrecijos teise aiškinant Pirkimo sąlygas, kaip nebuvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose. Dėl šių priežasčių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nelygiateisiškai ir neskaidriai. Trijų iš keturių Pirkime dalyvavusių dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes darbų vykdymo aprašymai buvo įvertinti 0 balų, o Pirkimo laimėtojo pateiktas Darbų vykdymo aprašymas, nors ir nustatyta, jog jis neatitinka dalies reikalavimų, įvertintas 10 balų.

24. Teismas nurodė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkimo komisija rinko pagal šiuos vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius: kaina (C) – 80, specialisto patirtis (T1), – 10, darbų atlikimo terminas (T2) – 10 (Pirkimo sąlygų 70 p.). Atsižvelgęs į tai, kad pasiūlymo kainos lyginamasis svoris sudaro 80 balų iš 100, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju didžiausią įtaką pasiūlymams vertinti turėjo kaina. Tik tuo atveju, jeigu tiekėjai pasiūlytų vienodas arba panašias kainas, kriterijai T1 ir T2 taptų reikšmingi. Tačiau Pirkimo sąlygų 32 punkte nurodyta, kad pasiūlymą sudaro A ir B dalys (A dalis skirta techniniams pasiūlymo duomenims, B dalis skirta kainai), o pagal Pirkimo sąlygų 49 punktą, jei patikrinus A dalies duomenis tiekėjo pasiūlymas atmetamas, B dalies duomenys (kaina) nebetikrinami. Teismas nurodė, kad nors iš Pirkimo sąlygų 70 punkto galima spręsti, jog pagrindinis ekonominio naudingumo kriterijus turėtų būti kaina, tačiau tais pačiais Pirkimo dokumentais didžiausias lyginamasis svoris suteikiamas kitiems kriterijams, t. y. techniniams pasiūlymo duomenims. Kadangi Pirkimo sąlygų 16 punkte nurodyta, kad atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams tikrinama tik to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo), esminę įtaką ekonominiam vertinimui šiuo atveju turėjo ne kaina, o darbų atlikimo terminas, ką patvirtina tai, kad trijų tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti pagal darbų atlikimo termino kriterijų, net neįvertinus šių tiekėjų siūlomos kainos. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, nes nustatytos priemonės (balų skyrimo ir atmetimo tvarka) neleido pareiškėjui pasiekti viešųjų pirkimo tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

25. Teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintomis Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos), nurodė, kad ekonominio naudingumo vertinimas atliekamas kiekybiniu arba kokybiniu (ekspertinio vertinimo) būdu, t. y. kriterijui ar jo subkriterijui pasirenkamas ekspertinis vertinimo būdas, kai balus suteikia komisija ar jos pasitelkti ekspertai, arba kiekybinis, kai iš esmės tarpusavyje lyginamos pasiūlyme nurodytos reikšmės ir didžiausias balas skiriamas tam tiekėjui, kuris pasiūlo geriausią reikšmę, kitiems tiekėjams proporcingai skiriant mažesnius balus.

26. Atsižvelgęs į Pirkimo sąlygų 75 punkte nurodytą formulę, pagal kurią apskaičiuojami kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ balai, teismas padarė išvadą, kad šis kriterijus yra kiekybinis, skaičiuojamas savaitėmis. Tačiau Pirkimo dokumentų 75 punkte nustatyta, kad siekdamas pagrįsti siūlomą darbų atlikimo terminą, tiekėjas turi pateikti nustatytus reikalavimus atitinkantį Darbų vykdymo aprašymą. Nepateikus aprašymo arba pateikus neišsamų, reikalavimų neatitinkantį aprašymą, kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ vertinamas 0 balų. Pirkimo dokumentų 77 punkte nurodyta, kad minėtą aprašymą vertins komisija ir, jei reikia, jos pasitelkti ekspertai. Teismas pažymėjo, kad šios Pirkimo dokumentų nuostatos leidžia konstatuoti, kad kiekybinis kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ šiuo atveju iš esmės veikiamas kito – kokybinio kriterijaus – Darbų vykdymo aprašymo, kurio vertinimo tvarka, įskaitant skiriamų balų sistemą, pagal teisinį reguliavimą turi būti išsamiai nurodyta Pirkimo dokumentuose. Tačiau šiuo atveju Pirkimo dokumentuose tokia tvarka nustatyta nebuvo, t. y. nėra pateikta kriterijaus atitikimo reikalavimams vertinimo skalė ar jo vertinimo balais intervalai, nepateiktas ekspertinių vertinimų metodikos aprašymas, todėl nėra aišku, kaip objektyviai galėjo būti įvertinti tiekėjų pasiūlymai ir ginama tiekėjų teisė žinoti, kaip jų pasiūlymai bus vertinami. Teismas akcentavo, kad neaiškios ir dviprasmiškos Pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos, atitinkančios skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

27. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus.

28. Teismas, remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nurodė, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, t. y. juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus.

29. Įvertinęs byloje esančius Pirkimo dokumentus, teismas nustatė, kad šiuo atveju buvo atliktas Pirkimo dalyvių pasiūlymų atitikimo kriterijams „Specialisto patirtis (T1)“ bei „Darbų atlikimo terminas“ (T2) reikalavimams ekspertinis vertinimas, kurį atliko du ekspertai, savo vertinimus pateikdami tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketose. Nesant nustatytos ekspertinio vertinimo tvarkos, iš šių anketų turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais esminiais kriterijais remiantis ekspertai padarė išvadas, kad Darbų vykdymo aprašymas atitiko / neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimams, kodėl buvo skirti būtent tokie balai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasirinkto tiekėjo pasiūlyme pateiktą darbų aprašymą, taip pat nustatė jo neatitiktį kai kuriems Pirkimo dokumentų reikalavimams (nepateikta brigados ir jos grandžių kokybinė sudėtis ir darbų paskirstymas, neišsamiai nurodyti planuojami naudoti mechanizmai, nepateiktas visų mechanizmų pasirinkimo pagrindimas ir darbų našumo skaičiavimai, nedetalizuota šalių susitikimo tematika, nepateikta su pirkimo objektu susijusi darbų rizikų suvaldymo strategija). Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nevienodai, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.

30. Pasisakydamas dėl tiekėjų pretenzijų negavimo, teismas pažymėjo, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kriterijus yra aiškus ir teisingas. Pretenzijų nebuvimas nėra pagrindas spręsti, ar pirkimo sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų vertinti perkančiosios organizacijos nustatytų kriterijų teisėtumo.

31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo susirašinėjimuose su tiekėjais bei komisijos protokoluose pateikta klaidinga informacija, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

32. Pasisakydamas dėl pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos teismas, vadovaudamasis Komisijos gairių 2.1 lentelės 9 punktu, 2.2 lentelės 16 punktu ir Komisijos gairių 1.3 punktu, taip pat įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padarytą pažeidimą ir jo pobūdį, konstatavo, kad pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija laikytina tinkama ir proporcinga padarytam pažeidimui.

III. 33. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

34. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Pareiškėjas paaiškina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo Projekto dokumentų atitikties VPĮ normoms, o iš sutarties nuostatų matyti, jog Projekto dokumentus parengė UAB „SKIC“, kuri įsipareigojo konsultuoti pareiškėją, ištaisyti trūkumus bei atlyginti nuostolius. Pareiškėjas pažymi, kad dėl teismo sprendimo gali kilti UAB „SKIC“ atsakomybė dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl tikslinga, jog šioje byloje UAB „SKIC“ pateiktų savo poziciją ir būtų įtraukta į bylą, kadangi akivaizdžiai teismo sprendimas turi įtakos UAB „SKIC“ teisėms ir pareigoms, dėl kurių teismas pasisakė savo sprendime, konstatuodamas Projekto dokumentų prieštaravimą VPĮ nuostatoms ir taip sudarydamas prielaidas civilinei UAB „SKIC“ atsakomybei.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog buvo pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus, o ne mažiausios kainos kriterijus vertinant tiekėjų pasiūlymus, todėl teismas neteisingai aiškino, jog turėtų būti didžiausias svoris suteikiamas kainai vien dėl to, jog svertinis koeficientas (C) – 80. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu kaina būtų vertinama atsietai nuo techninės pasiūlymo dalies, ekonominio naudingumo kriterijaus pasirinkimas netektų prasmės, kadangi šiuo atveju iš esmės būtų vertinama tik kaina, t. y. ekonominio naudingumo kriterijaus pasirinkimas netektų prasmės ir logikos ir būtų atliekamas de facto (faktiškai) pirkimas pagal mažiausios kainos kriterijų. Šiuo atveju tam ir buvo pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus atliekant pirkimą, tam, jog tuo atveju, jeigu techniniai duomenys neatitinka reikalavimų, būtų galimybė nevertinti pasiūlymo, nors jo kaina ir būtų žema (kitu atveju, kaip jau buvo minėta, ekonominio naudingumo kriterijai (techniniai) neturėtų jokios įtakos pirkimui, kadangi jie sudaro tik 20 nuošimčių pirkimo rezultato, t. y. iš esmės kainos dydis ir nulemtų visą pirkimo baigtį, net ir tiekėjams neatitinkant techninių reikalavimų, dėl ko ir buvo pasirinktas ekonominio naudingumo kriterijus).

36. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad akivaizdu, jog šiuo atveju galima situacija, kai perkančioji organizacija nustatytų minimalius kriterijus, kurių netenkinus net ir mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas nelaimėtų konkurso. Šiuo atveju būtent ir buvo nustatytas minimalus T1 ir T2 kriterijų slenkstis tam jog būtų iš esmės įvertinta tiekėjų kvalifikacija bei gebėjimas įvykdyti savo įsipareigojimus (t .y. įsipareigojimų įvykdymo realumas), kas yra svarbiau nei Projekto kaina, kadangi perkančiajai organizacijai šiuo atveju labai svarbūs yra ir darbų atlikimo terminai.

37. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai nurodė, jog Projekto dokumentuose didžiausias svoris suteikiamas ne kainai, nors jos lyginamasis svoris didžiausias, tačiau kitiems kriterijams. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog Pirkimo vertinimą sudarė dvi dalys: pirmiausiai įvertinama techninė pirkimo dalis (T1) + (T2), kurios bendras lyginamasis svoris sudarė 20 nuošimčių, privalėjo būti bendrai įvertinta ne mažesniu nei 10 balų (67.9 p.), o kiekvienas atskirai ne mažesniu kaip 1 balas (67.8 p.), t. y. iš esmės buvo nustatyti minimalūs balų kriterijai, kuriems esant gali būti vertinama kainos dalis. Pareiškėjas nurodo, kad joks teisės aktas nenustato draudimo įtvirtinti minimalų vertinamo kriterijaus ar jų sumos balų skaičių.

38. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog kriterijus T2 dėl termino šiuo atveju nebuvo detaliai aprašytas, t. y. buvo neišsamus, dėl ko neaišku, kokiais konkrečiais kriterijais rėmėsi perkančioji organizacija, vertindama T2 kriterijų, neva tokia tvarka Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta – nepateikta skalė ar vertinimo balais intervalai, nepateiktos ekspertų vertinimo metodikos aprašymai, todėl nesudaromos tiekėjams galimybės žinoti, kaip jų pasiūlymai bus vertinami, o tai pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Pasisakydamas dėl šio teismo argumento, pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju būtina atriboti pasiūlymo vertinimo elementus nuo tiekėjo kvalifikacijos / galimybės atlikti darbus įvertinimo. Šiuo atveju objektyvusis kriterijus, kuris įeina į ekonominio pasiūlymo naudingumo vertinimą, yra T2 – darbų atlikimo terminas. Tai yra objektyvus kriterijus, pagal kurį suteikiamas atitinkamas taškų skaičius. Tačiau papildomai, tam kad perkančioji organizacija išvengtų nesąžiningų tiekėjų, kurie darbų atlikimo terminą nurodytų visiškai nepagrįstą vien tam, jog įgytų pranašumą prieš kitus tiekėjus vertinant pasiūlymą, buvo įvesta darbų atlikimo termino realumo nustatymo procedūra, įtvirtinta Projekto 76–77 punktuose.

Minėta procedūra neįeina į vertinimo formulę S = C +T1 + T2, nustatytą 71 punkte ir todėl negali būti traktuojama kaip ekonominio naudingumo vertinimo procedūra. Minėta darbų atlikimo realumo vertinimo procedūra skirta įvertinti, ar apskritai pateikti tiekėjų darbų atlikimo aprašymai yra įmanomi atlikti per jų nurodytus terminus, jeigu to padaryti neįmanoma, toks pasiūlymo kintamasis T2 darbų atlikimo terminas vertinamas 0 balų vien dėl to, jog realiai darbų atlikti per pasiūlyme nurodytą terminą atsižvelgiant į jų aprašymą, neįmanoma, todėl pasiūlymą vertinanti Komisija negali vertinti T2 kintamojo, kadangi realus darbų įvykdymo terminas nenustatytas (iš esmės nepateiktas), dėl ko tiekėjo pasiūlymas neatitinka reikalavimų, t. y. iš esmės nepateiktas būtinasis pasiūlymui įvertinti kriterijus T2 – realus darbų atlikimo terminas.

Teismas šiuo atveju painioja tiekėjo pasiūlymui vertinti nustatytą minimalų reikalavimą su ekonominio naudingumo vertinimo formulės vienu iš kriterijų T2 – realiu darbų atlikimo terminu. Pareiškėjas pažymi, jog nepateikus realaus darbų atlikimo termino, kurio realumas vertinamas ekspertų pagal pateiktą tiekėjo aprašymą ir vertinamas ne balais, o ar darbai gali realiai būti atlikti per nurodytą tiekėjo terminą, komisija negali vertinti pasiūlymo kriterijaus T2, dėl ko jis automatiškai vertinamas 0 balų (Projekto sąlygų 75 p.).

Teismas nepagrįstai sutapatino ekonominio naudingumo kiekybinį kriterijų T2 su į ekonominio naudingumo skaičiavimo formulę nepatenkančia procedūra dėl pasiūlymo kriterijaus T2 realumo. Pareiškėjas ir negalėjo Projekto sąlygose nustatyti T2 realumo įvertinimo procedūros objektyviomis skalėmis, taškais, intervalais, kadangi komisija nustato, ar tiekėjo pateiktas kriterijus T2 realus arba ne, o jau tik tada pradėdamas atlikti termino ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimas balais, įsitikinus, jog tiekėjas nepiktnaudžiauja (iš esmės tai yra tiekėjo pasiūlymo atitikties Pirkimo dokumentams įvertinimas, o įvertinus, jog pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų, jis apskritai negali būti vertinamas).

Komisija iš esmės įvertino, ar pasiūlymai neturi esminių trūkumų prieš atliekant ekonominio naudingumo vertinimą (VPĮ 39 str. 1 d.). Kriterijus T2 nėra veikiamas dar kažkokio kokybinio kriterijaus, kadangi tokių kriterijų į formulę nėra įtraukta, T2 veikiamas tik minėto pačių pareiškėjų pateikto kriterijaus – termino – realumu, t. y. pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentams vertinimu. Projekto sąlygų 75 punktas dėl vertinimo 0 balų neturėtų būti suprantamas, kaip apskritai vertinimas, kadangi komisija nustačiusi, jog pasiūlymo termino realumo identifikuoti neįmanoma, iš esmės konstatuoja, jog tiekėjas neturi kvalifikacijos atlikti darbus, todėl iš esmės jo pasiūlymo net nevertina (šiuo atveju nurodyta, kad kriterijus T2 lygus 0 balui, o tai reiškia, jog pasiūlymas nevertinamas, jei bent vienas iš kriterijų nesurenka bent 1 balo (Projekto 67.8 p.).

39. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai nurodo, jog nėra pateikta detali tvarka, kaip atliekamas vertinimas. Projekto sąlygų 75 punkte aiškiai nurodytas kriterijaus vertinimo būdas ir skaičiavimas, kuris objektyviai išreikštas formule, be to, visiškai konkrečiai apibrėžtas ir tiekėjo kriterijaus (T2) realumo nustatymas Projekto sąlygų 76 punkte. Iš Projekto sąlygų 76 punkto aiškiai matyti, ką pasiūlyme kriterijaus T2 realumo pagrindimui būtina nurodyti, tam, kad komisija galėtų pasakyti, ar darbų atlikimo terminas realus ar ne.

40. Pasisakydamas dėl teismo argumento, kad nėra aišku, kodėl UAB „Statybos kodas“, UAB „Dauniškis ir Ko“, UAB „Statmax“ bei UAB „Versina“ pasiūlymo T2 kriterijaus vertinimas buvo atitinkamai 10, 0, 0 ir 0 balų, pareiškėjas pažymi, kad konkrečios aplinkybės aptartos bylos komisijos sprendimuose ir ekspertų vertinimuose, iš pateiktų vertinimų matyti, jog šiuo atveju apskritai nėra įmanomas objektyvus balais, skalėmis termino realumo vertinimas, kadangi aprašymo realumą sudaro nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurias gali pateikti tiekėjai, kaip kad šiuo atveju, kaip galima apibrėžti kiekvieną statybų objektą, todėl negali būti reikalaujama iš pareiškėjo to, kas neįmanoma.

41. Pareiškėjo nuomone, teismas taip pat neteisingai nurodė, jog pretenzijų negavimas negali būti vertinamasis kriterijus, ar vertinimo kriterijai aiškūs. Pareiškėjas pažymi, kad esant neaiškumams tiekėjai yra neribojami teikti klausimus perkančiajai organizacijai, šiuo atveju tiekėjams klausimų apskritai nekilo, kadangi pastariesiems buvo visiškai aišku, ką konkrečiai vertins perkančioji organizacija.

42. Dėl finansavimo korekcijos proporcingumo pareiškėjas nurodo, kad Komisijos gairės yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, be to, Komisijos gairių 23 punkte nurodyta sankcijos taikymo formuluotė – „10 proc. sutarties sumos. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą“ – leidžia daryti išvadą, jog 10 proc. dydžio korekcija laikytina pagrindine sankcija už šiame punkte aprašytų pažeidimų padarymą. Šios korekcijos dydžio sumažinimas (iki 5 proc.) yra galimas, taikomas atsižvelgiant išimtinai tik į padaryto pažeidimo sunkumą. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į viešąjį interesą ir galimo pažeidimo pobūdį, 10 proc. pritaikyta Projekto korekcija yra neproporcinga sankcija.

43. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Pasisakydamas dėl UAB „SIKC“ įtraukimo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atsakovas pažymi, kad ginčo objektas yra pareiškėjo padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma. Ginčo objektu nebuvo ir nėra UAB „SIKC“ veiksmai, įgyvendinant 2016 m. gegužės 24 d. paslaugų sutartį Nr. J-233 ar kiti veiksmai, todėl teismas tinkamai įvertino ginčo objektą ir nustatė, kad bylos išsprendimas neturės įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Jei pareiškėjas mano, kad UAB „SIKC“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, jis turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir įrodyti visetą aplinkybių, kurios leistų taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 str.). Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo padarytam viešųjų pirkimų pažeidimui visiškai nedaro įtakos jo paties nekompetencija arba tai, jog Pirkimo dokumentus rengė UAB „SIKC“, nes įstatymu imperatyvi pareiga tinkamai atlikti pirkimą yra nustatyta pareiškėjui.

45. Pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas akivaizdžiai siekė, jog tiekėjai varžytųsi teikdami kuo mažesnės kainos pasiūlymus, tačiau jis savo veiksmais sukūrė situaciją, kai „Darbų atlikimo terminas (T2)“ (lyginamasis svoris sudaro tik 10 balų) ir su juo susijęs Darbų vykdymo aprašymo vertinimas (Pirkimo sąlygų 76 p.) iš esmės tapo pagrindiniu kriterijumi, kuris lėmė ne tik balų skyrimą, bet ir tiekėjų galimybę dalyvauti tolimesnėse procedūrose, siūlant kainą, už kurią buvo suteikiamas didžiausias balų skaičius.

46. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, priešingai nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, bando įrodyti, kad Pirkimo sąlygų 75–76 punktų nuostatos dėl darbų vykdymo aprašymo parengimo ir vertinimo yra ne ekonominio naudingumo kriterijus, o kvalifikacijos reikalavimas. Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų 76 punkte įtvirtino ketvirtą savarankišką ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – darbų vykdymo aprašymą, jo neišviešindamas. Kadangi Darbų vykdymo aprašymas iš esmės yra vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pareiškėjas privalėjo nustatyti aiškią jo vertinimo tvarką, skiriamų balų skaičių, jų intervalus ir kt. svarbią informaciją. To nepadaręs pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnyje nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

47. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijus negali būti laikomas kvalifikacijos reikalavimu, patvirtina tai, jog jis yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo sąlygų 75 punkte nurodytu ekonominio naudingumo kriterijumi „Darbų atlikimo terminas (T2)“. Tą patvirtina ir pats pareiškėjas apeliacinio skundo 19 punkte. Pirkimo sąlygų 75 punkte nurodoma, kad balai už kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T2)“ yra skiriami tik tuo atveju, jeigu tiekėjas pateikia tinkamai paruoštą Darbų vykdymo aprašymą (Pirkimo sąlygų 76 p.), kurio vertinimui gali būti pasitelkiami ekspertai (Pirkimo sąlygų 77 p.), šie punktai yra Pirkimo sąlygų XI dalyje „Pasiūlymų vertinimas ir pasiūlymų eilė“ ir taikyti būtent pasiūlymų vertinimui atlikti ir balus suteikti (ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti). Atsakovas pažymi, kad pagal ESTT praktiką kvalifikacijos reikalavimais yra siekiama įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, todėl jie negali būti naudojami siekiant nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas ekonominio naudingumo kriterijų susiejo su kvalifikacijos reikalavimu, nors jų paskirtis yra visiškai skirtinga.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Pirkimo sąlygų 16 punkte nurodoma, jog atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams tikrinama tik to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo). Komisija priima sprendimą dėl dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Jeigu dalyvis, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiko perkančiosios organizacijos keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kitų dalyvių kvalifikacija netikrinama, t. y. tiekėjų kvalifikacija vertinama tik tada, kai pateiktas pasiūlymas yra įvertinamas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais, įskaitant Darbų vykdymo aprašymą (Pirkimo sąlygų 76 p.). Tarpinis kvalifikacijos vertinimas Pirkimo dokumentuose nenumatytas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad darbų vykdymo aprašymas yra kvalifikacijos reikalavimas, prieštarauja Pirkimo dokumentų nuostatoms.

49. Atsakovas pažymi, kad jokiame dokumente nėra nurodyta Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarka (pvz., kurie atitikimai yra esminiai arba neesminiai), ekspertų protokoluose pasitenkinama lakoniškomis frazėmis dėl tiekėjų pateiktų darbų vykdymo aprašymo vertinimo. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018), nurodo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), bet prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai. Pareiškėjas nenurodė, kaip bus vertinamas darbų vykdymo aprašymas, taip pat jo neišskyrė į atskirą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

50. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad tiekėjų pretenzijų nebuvimas nedaro įtakos vertinimui, ar Darbų vykdymo aprašymo kriterijus yra aiškus bei teisėtas, ir tai iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, kad teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus teikiant pretenzijas – subjektinė teisė, kurios naudojimasis nepriklauso nuo kitų subjektų naudojimosi ja.

51. Pasisakydamas dėl finansinės korekcijos taikymo, atsakovas nurodo, kad neginčija fakto, jog Komisijos gairės yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad PFAT 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos apraše“ 6 punkte nurodoma, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Komisijos gairėmis. Atsakovo nuomone, pareiškėjas ne tik kad neužtikrino viešojo intereso apsaugos, o priešingai, jį pažeidė. Pareiškėjo nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka apribojo tiekėjų sąžiningą konkurenciją, kuri taip pat yra viešasis interesas, todėl nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Nepasiekus viešųjų pirkimų tikslo buvo pažeistas visuomenės interesas, kad darbai būtų įsigyti racionaliai naudojant lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundo reikalavimas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2018 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. IT01, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė viešojo pirkimo taisyklių, Pirkimo dokumentų sąlygos neatitiko VPĮ 3 straipsnyje nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų ir viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas; tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 10 proc. nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų vertės (118 358,88 Eur), pagrįstumas ir teisėtumas.

53. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo, padaręs išvadą, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ dėl pareiškėjo veiksmų tapo vertinamuoju, suteikiančiu jam neribotą diskreciją spręsti, ar tam tikro tiekėjo pateiktas Darbų vykdymo aprašymas atitinka vertinimo metodiką, kuri tiekėjams nebuvo viešai prieinama; aiškios vertinimo tvarkos nepaskelbimas neatitiko skaidrumo principo, suteikė pareiškėjui galimybę nepagrįstai naudotis diskrecijos teise aiškinant Pirkimo sąlygas, kaip nebuvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose, todėl tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nelygiateisiškai ir neskaidriai (trijų iš keturių Pirkime dalyvavusių dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes Darbų vykdymo aprašymai buvo įvertinti 0 balų, o Pirkimo laimėtojo pateiktas darbų vykdymo aprašymas, nors ir nustatyta, jog jis neatitinka dalies reikalavimų, įvertintas 10 balų).

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra neteisinga. Be to, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl UAB „SIKC“, kuri pagal 2016 m. gegužės 24 d. sutartį buvo įsipareigojusi parengti Projekto rangos darbų pirkimo dokumentus ir specifikacijas, atsakymus į tiekėjų paklausimus ir pretenzijas, teikti pareiškėjui konsultacijas, laiku ir tinkamai teikti paslaugas ir ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atlyginti pareiškėjui tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, teisių ir pareigų.

55. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, pirmiausia nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius sukėlė teismo sprendimas.

56. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas atsakovo Sprendimas ir pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl šio Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų, turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu tiems asmenims nustatė, pripažino, pakeitė, panaikino teises ir pareigas ar priėmė kitokį sprendimą, kuris turi įtakos neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendimas nebuvo susijęs su UAB „SIKC“ teisėmis ir pareigomis, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino šios bendrovės veiksmų ir dėl jų nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad net jei teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Šiuo atveju dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo būtų galima spręsti nustačius ne tik UAB „SIKC“ suinteresuotumą byloje, tačiau ir tai, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičia šios bendrovės teisinę padėtį, teises bei pareigas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl UAB „SIKC“ teisių ir pareigų nustatymo, pasikeitimo ar panaikinimo, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl UAB „SIKC“ pareigų ar teisinio statuso.

57. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „SIKC“ buvo užkirsta galimybė pasisakyti dėl teismo sprendime nurodytų aplinkybių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad į bylą traukiami asmenys proceso šalimis ne dėl to, kad jie išsakytų savo nuomonę, bet dėl to, jog byloje priimtas sprendimas ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl UAB „SIKC“ teisių ir pareigų, todėl konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

58. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, pažymi, kad VPĮ 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiosioms organizacijoms užtikrinti, jog atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę; VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai užtikrinti, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šis įstatymas aiškintinas ir taikytinas taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

59. Racionalių lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017).

60. Perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams ESTT jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

62. Pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

63. Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).

64. Byloje nustatyta, kad pagal Pirkimo sąlygų 70 punktą tiekėjų pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal šiuos kriterijus ir jų lyginamuosius svorius ekonominio naudingumo įvertinime: kaina (C) – 80, specialisto patirtis (T1), – 10, darbų atlikimo terminas (T2) – 10. Taip pat nustatyta, jog ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos C ir kitų kriterijų T1 ir T2 balus (Pirkimo sąlygų 71 p.). Šios Pirkimo sąlygos sudaro pagrindą teigti, kad pagrindinis kriterijus buvo kaina, kuri turėjo sudaryti 80 proc. viso pasiūlymo vertės. Tačiau Pirkimo sąlygų 67.8 punkte nustatyta, jog komisija atmeta pasiūlymą, jei bent vienas pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas „0“ balų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taikė šią nuostatą ir trijų tiekėjų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 įvertino „0“ balų ir atmetė jų pasiūlymus, nevertindamas kainos ir specialisto patirties. Realiai susidarė tokia situacija, kad iš esmės Pirkimo laimėtoją lėmė vertinamasis kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“.

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su tiekėjų kvalifikacijos tikrinimu, ir tai, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 6 dalį tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai toliau nevertinami. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T2)“ negali būti laikomas kvalifikacijos reikalavimu, nes šis nustatytas kriterijus yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo sąlygų 75 punkte nurodytu ekonominio naudingumo kriterijumi „Darbų atlikimo terminas (T2)“. Pirkimo sąlygų 16 punkte nustatyta, kad atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams tikrinama tik to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo). Pirkimo sąlygų 76 punkte nurodytame Darbų vykdymo aprašyme prašoma pateikti informaciją apie darbų vykdymo terminą, sutarties įgyvendinimą (naudojamus mechanizmus, rizikas, susijusias su sutarties įgyvendinimu, rizikų valdymą, darbų valdymo administracinę tvarką ir kt.). Pirkimo dokumentuose nėra įtvirtinta, kad kriterijus T2 yra tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus, kuris nustatytas tam, jog būtų išsiaiškinta, ar tiekėjai turi teisę verstis atitinkama veikla; koks jų finansinis ir ekonominis pajėgumas; techninis ir profesinis pajėgumas, kt. (VPĮ 34–38 str.).

66. Pažymėtina, kad minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais; už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas; reikalavimai tiekėjams nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymo; negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį (žr. ESTT 2008 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Lianakis ir kt., C-532/06; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2801/2013).

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi Pirkimo sąlygų 75 punkte nurodytą kriterijaus T2 aprašymą (kriterijus apėmė ne tik darbų atlikimo termino nurodymą, bet ir Darbų vykdymo aprašymo pateikimą), nuostatą, kad nepateikus Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus neišsamų, reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, kriterijus T2 vertinamas 0 balų, 76 punkte nurodytas nuostatas, kokius reikalavimus turi atitikti Darbų vykdymo aprašymas, bei tai, kad pateiktų Darbų vykdymo aprašymų vertinimą atlieka pasitelkti ekspertai (Pirkimo sąlygų 77 p.), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas kriterijus T2 yra neaiškus, trukdantis nustatyti, kaip objektyviai gali būti įvertinti tiekėjų pasiūlymai ir ginama tiekėjų teisė žinoti, kaip jų pasiūlymai bus vertinami. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti konkretūs Darbų vykdymo aprašymo vertinimo kriterijai, nenurodyta, kokiais kriterijais remiantis bus nustatoma, jog Darbų vykdymo aprašymas bus vertinamas kaip neišsamus, neatitinkantis Pirkimo sąlygų 76 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. vertinamas 0 balų, kokiais atvejais Darbų vykdymo aprašymas bus vertinamas nuo 1 iki 10 balų.

68. Iš Pirkimo sąlygų 76 punkte nurodytų reikalavimų nėra galimybės nustatyti, kurie reikalavimai yra esminiai, kurie yra nurodomi, kaip papildomi, kaip bus vertinamos nurodomos abstrakčios ir vertinamojo pobūdžio sąvokos (pvz., išsamus darbų atlikimo grafikas; detalus ir logiškas aiškinamasis raštas; išsamiai, plačiai detalizuota su pirkimo objektu susijusių darbų rizikų suvaldymo strategija ir kt.).

69. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis tiekėjo, laimėjusio Pirkimą, Darbų vykdymo aprašyme taip pat buvo neatitikimų (nepateikta brigados ir jos grandžių kokybinė sudėtis ir darbų paskirstymas, neišsamiai nurodyti planuojami naudoti mechanizmai, nepateiktas visų mechanizmų pasirinkimo pagrindimas ir darbų našumo skaičiavimai, nedetalizuota šalių susitikimo tematika, nepateikta su Pirkimo objektu susijusi darbų rizikų suvaldymo strategija), tačiau tai buvo įvertinta kaip mažareikšmės klaidos ir tam tiekėjui buvo skirta 10 balų. Iš byloje pateiktų ekspertų Tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketų matyti, kad nurodomi abstraktūs duomenys, dėl kurių trijų tiekėjų Darbų vykdymo aprašymai įvertinti 0 balų, nesiremiama jokia vertinimo metodika.

70. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Pirkimo sąlygos yra teisėtos dėl to, jog vykdant Pirkimą nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų, nes tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, jog jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytinos pirkimo sąlygos yra teisėtos.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).

72. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjo nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principus ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, yra pagrįstas ir teisėtas.

73. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Komisijos gairių nuostatomis, taip pat sutiko su atsakovo pritaikyta pareiškėjui taikyta finansine korekcija. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 buvo pažymėta, kad Komisijos gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstai vadovaujamasi Komisijos gairėmis, nustatant taikytiną finansinę korekciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-718-438/2019; kt.).

75. Nagrinėjamu atveju atsakovas taikė Komisijos gairių 2.1 lentelės 9 punktą, dėl kurio pareiškėjui tinkamomis nebuvo pripažintos 10 proc. išlaidų nuo Sutarties vertės; 2.2 lentelės 16 punktą, dėl kurio pareiškėjui tinkamomis nebuvo pripažintos 10 proc. išlaidos nuo Sutarties vertės. Vadovaujantis Komisijos gairių 1.3 punktu, nurodančiu, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisos normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, pareiškėjui galutinė pritaikyta finansinė korekcija – netinkamomis pripažintos 10 proc. išlaidų nuo Sutarties vertės, t. y. 118 358,88 Eur.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendime nustatytus pareiškėjo padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus, tai, kad šiais pažeidimais taip pat buvo pažeistas viešasis interesas, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai buvo nustatyta minėto dydžio finansinės korekcijos norma, kuri atitinka pažeidimų pobūdį, proporcingumo principą.

77. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

78. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė