2026-02-11 Nr. AB-3069-3-61-3-05486-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1669-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05486-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kazimiero Simonavičiaus universitetas), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 25S203836 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu (Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – ir VGTU). Tačiau, kadangi pareiškėjas buvo pašalintas iš VGTU studentų sąrašų, jam (apie tai nepranešus ir nesuteikus galimybės pateikti paaiškinimų) buvo panaikintas minėtas leidimas. Byloje skundžiamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad jis ketina studijuoti Kazimiero Simonavičiaus universitete (toliau – ir KSU).

2.2. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 7 d. Tačiau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo procesas užsitęsė ir sprendimas dėl šio leidimo išdavimo buvo patvirtintas tik 2023 m. rugsėjo 27 d., nors pareiškėjo studijos VGTU buvo prasidėjusios 2023 m. rugsėjo 1 d. Dėl to jis praleido pirmo semestro dalį, patyrė stresą ir prisitaikymo sunkumus, jautė kalbos barjerą, susidūrė su orientavimosi nepažįstamoje aplinkoje problemomis, jautė socialinio palaikymo stoką. Nepaisant to, pareiškėjas intensyviai įsitraukė į studijas – išlaikė atsiskaitymus bei egzaminus, pristatė projektus. Tačiau galutinio egzamino metu buvo informuotas, kad negali laikyti šio egzamino dėl ankstesnių „praleidimų“. Antrame studijų semestre pareiškėjas viską atliko laiku, tačiau dėl ligos praleido perlaikymų sesiją, vėliau sužinojo, kad semestras yra pasibaigęs. VGTU patvirtino, kad pareiškėjas gali kartoti tik neišlaikytus dalykus. Vėliau šis sprendimas buvo pakeistas, VGTU pranešė atsakovui, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo pašalintas iš studentų sąrašų dėl nepakankamo akademinio pažangumo.

2.3. 2025 m. birželio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į KSU dėl priėmimo į magistrantūros studijas. 2025 m. birželio 26 d. pareiškėjas sumokėjo registracijos mokestį, o 2025 m. birželio 30 d. gavo patvirtinimą dėl priėmimo bei sąskaitą. 2025 m. liepos 1 d. sumokėjo 2 900 Eur už mokslą ir gavo priėmimo patvirtinimą. 2025 m. liepos 3 d. jam išduotas tarpininkavimo raštas, tą pačią dieną jis pradėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi teikimo procedūrą. 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjui buvo paskirtas vizitas Migracijos departamente. 2025 m. rugsėjo 17 d. atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuris grindžiamas prielaidomis apie nelegalios migracijos grėsmę, t. y. kad pareiškėjas atidarė barą ir neturi pakankamos motyvacijos mokytis. Tačiau pareiškėjas neturi jokios įmonės ar verslo, visos mokslų išlaidos apmokėtos, studijos KSU prasidėjo 2025 m. rugsėjo 16 d., KSU patvirtino jo statusą.

2.4. Pareiškėjas ne tik pradėjo studijas Lietuvoje, tačiau taip pat į tai investavo finansiškai, todėl atsakovo vertinimas, jog pareiškėjas nenori mokytis, neatlikus išsamaus individualaus vertinimo, yra neteisėtas ir prieštarauja teisės principams (proporcingumo, objektyvumo, tikslingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, gero administravimo).

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad buvo itin motyvuotas studijuoti KSU, šiame universitete susirado draugų. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju įvyko nesusipratimas. Atsakovas neteisingai vertino, kad pareiškėjas įsteigė „kompaniją“. Nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teigė, kad fiziškai nedalyvauja studijose, tačiau studijų medžiagą gali parsisiųsti internetu. Patvirtino, kad studijos yra tęsiamos, tačiau tokiu būdu jis daug praranda. Nurodė, kad KSU taip pat studijuoja ir pareiškėjo sesuo, studijas KSU pasirinko tikslingai, planuodamas ateitį. Iki išvykimo vykdė individualią veiklą – dirbo kurjeriu.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Byloje nėra skundžiamas atsakovo sprendimas grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, kurį pareiškėjas įvykdė. Byloje sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

5.2. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš papildomų studijų programos VGTU dėl nepažangumo, taip pat kad kartu su prašymu išduoti naują leidimą lakinai gyventi Lietuvoje pateiktame paaiškinime dėl studijų institucijos keitimo nurodyti argumentai buvo paviršutiniški ir grindžiami tik noru studijuoti kartu su seserimi, sudarė pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, siekdamas gauti minėtą leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tikrąjį savo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą, tokiu būdu pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatyto leidimo laikinai gyventi mokslo pagrindu tikslo – leisti asmeniui ir toliau mokytis Lietuvos Respublikoje. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia įtarimų, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė. Nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

5.3. Pareiškėjo argumentai dėl studijų VGTU, kurie nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, nėra reikšmingi. Byloje neginčijama, kad studijos buvo nutrauktos dėl pareiškėjo nepažangumo, dėl to jam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas nurodyto sprendimo neskundė. Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nereglamentuoja išimčių.

5.4. Pareiškėjas skunde apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikė išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl tikslo ir motyvacijos studijuoti KSU. Todėl argumentai dėl proporcingumo atmestini.

5.5. Pareiškėjo argumentus dėl pažeistos teisės būti išklausytam prieš priimant ginčijamą Sprendimą paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Be to, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kurie buvo įvertinti priimant Sprendimą.

5.6. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurios sutrukdė jam mokytis VGTU, nesutrukdė dirbti visą laikino leidimo gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjo paaiškinimai sustiprina abejonę dėl jo suformuluotų tikslų gyventi Lietuvos Respublikoje ir leidžia abejoti jo tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje ir gauti atitinkamą išsilavinimą. Abejones dėl tikrovės neatitinkančio tikslo patvirtina pareiškėjo neigiami studijų rezultatai VGTU ir jo paaiškinimai. Minėto tikslo neatitiktis vertintina kaip piktnaudžiavimas migracinėmis procedūromis, t. y. siekis įsiteisinti Lietuvoje bet kokiais pagrindai, neturint tikslo jų atitikti. Tai vertintina kaip grėsmė nelegaliai migracijai.

II

7. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą.

8. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

8.1. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas nutraukė studijas VGTU, 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtame sprendime pažymėta, kad studijos buvo nutrauktos 2025 m. rugpjūčio 8 d. dėl pareiškėjo nepažangumo.

8.2. Migracijos departamentas skundžiamu 2025 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas nustačius, kad: 1) duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

8.3. Migracijos departamento 2025 m. spalio 7 d. sprendimu grąžino pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 21 d. nuo sprendimo įteikimo dienos (t. y. iki 2025 m. spalio 28 d.).

9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Įstatymo (26 str. 1 d. 1–6 p., 35 str. 1 d., 40 str. 1 d., 46 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; 10 str. 5 d. 5–6 p.), nuostatomis, taip pat jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10. Teismo vertinimu, pagrindiniai skundžiamo Sprendimo motyvai yra susiję su Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas įvertino tai, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į VGTU papildomų studijų programą, tačiau 2025 m. rugpjūčio 8 d. iš jos buvo pašalintas dėl nepažangumo; taip pat kad pareiškėjas savo paaiškinime kaip priežastis, dėl kurių ketina studijuoti KSU, nurodė, jog KSU studijuoja jo sesuo ir kad VGTU nesurinko pakankamai kreditų; tai, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu papildomai žodžiu paaiškino, kad Vilniuje atidarė barą ir tikėjosi, jog egzaminus bus galima išlaikyti vėliau, tačiau VGTU to padaryti nebeleido.

11. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, priėjo prie išvados, kad atsakovas nevertino 2025 m. liepos 9 d. pareiškėjo prašyme išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir su juo pateiktuose prieduose nurodytos informacijos, visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sudaryta nauja studijų sutartimi su KSU. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 9 d. prašyme nurodė, kad yra priimtas studijuoti į KSU. Kartu su minėtu prašymu pateiktas KSU tarpininkavimo raštas. Minėto tarpininkavimo rašto duomenimis, atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjas priimtas studijuoti pagal studijų programą. Su prašymu taip pat teikti ir kiti dokumentai, kurie susiję su prašymo pagrindą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad faktas, jog pareiškėjas įstojo į KSU, šalių nėra ginčijamas ir (ar) vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės. Sprendimas iš esmės motyvuojamas bendro pobūdžio teiginiais dėl nepažangumo VGTU ir pareiškėjo vykdytinos individualios veiklos, tačiau nebuvo pasisakyta dėl esminių prašymo, taip pat tarpininkavimo rašte nurodytų, aplinkybių. Teismo vertinimu, net ir nustačius Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindus, privaloma įvertinti visus dokumentus, kurie teikiami siekiant patvirtinti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, ir motyvuotai dėl jų pasisakyti. Be to, vien tai, kad pareiškėjo paaiškinimuose pažymėta, jog KSU taip pat studijuoja ir jo sesuo, savaime neleidžia spręsti dėl nesąžiningų pareiškėjo tikslų / siekio išlaikyti savo teisinį statusą Lietuvoje.

12. Teismas pastebėjo, kad, nors Sprendime teigiama, jog pareiškėjo tikrasis tikslas yra kurti verslą Lietuvoje, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Pareiškėjo teigimu, individualią veiklą jis įregistravo siekdamas laisvu nuo studijų laiku užsiimti kurjerio veikla, o ne, kaip teigiama Sprendime, užsiimti verslu bare. Aktualu ir tai, kad atsakovas tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo nepažangumo VGTU ir nevertino, ar tam galėjo turėti įtakos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (dėl kurių jis negalėjo surinkti reikalaujamo minimalaus kiekio studijų kreditų), taip pat nevertino pareiškėjo įgyto išsilavinimo jo kilmės valstybėje (kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo pasirinktų studijų krypties tęstinumą KSU), realių pareiškėjo galimybių sėkmingai studijuoti KSU.

13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių.

III

14. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Vertinant užsieniečio atvykimo bei buvimo Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias asmens galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas jau buvo pašalintas iš VGTU dėl nepažangumo; jo motyvai studijuoti KSU yra paviršutiniški, aptakūs ir iš esmės susiję tik su socialinių ryšių palaikymų; tai, kad jis tik atvykęs į Lietuvą pradėjo dirbti, yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

15.2. Pareiškėjas tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad KSU studijuoti pasirinko ne dėl akademinių ar profesinių motyvų, bet dėl asmeninių ir socialinių aplinkybių – šiame universitete studijuoja jo sesė ir draugai, be to, įstaiga yra arčiau jo gyvenamosios vietos. Todėl pareiškėjo pasirinkimą lėmė patogumas ir socialiniai ryšiai, o ne siekis įgyti konkretų išsilavinimą, kuris būtų kryptingai naudingas jo ateities profesinei veiklai. Pareiškėjas nepateikė argumentų ar paaiškinimų, kodėl būtent šis universitetas buvo pasirinktas dėl studijų programos turinio, akademinės reputacijos, reitingų ar sąsajų su planuojama karjera ateityje, todėl jo studijų pasirinkimas vertintinas kaip neparemtas objektyviais ir ilgalaikiais švietimo tikslais. Šios aplinkybės, vertinamos kartu su kitais byloje nustatytais faktais, sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo deklaruojamu studijų tikslo tikrumu.

15.3. Pareiškėjas buvo pašalintas iš VGTU dėl nepažangumo, tai aiškino lietuvių kalbos nemokėjimu, socialinių ryšių (neturėjo draugų) stoka bei nepalankiomis klimato sąlygomis. Tačiau šios aplinkybės jam nesutrukdė aktyviai užsiimti individualia veikla iš karto gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kas leidžia daryti išvadą, jog realios kliūtys studijoms nebuvo esminės. Pareiškėjas nesiekė įgyvendinti deklaruojamą tikslą – studijuoti ir įgyti išsilavinimą, jo tikrasis tikslas – įsiteisinti Lietuvoje, pasinaudojant studijų pagrindu.

15.4. Nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (yra sudaręs studijų sutartį su KSU ir sumokėjęs nustatytą mokestį už studijas), tačiau vien formalių kriterijų įvykdymas savaime nereiškia, kad pareiškėjo ketinimai yra realūs ir sąžiningi. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad egzistuoja pagrįstos ir objektyvios abejonės dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, taip pat dėl jo realaus siekio studijuoti. Šiuo atveju yra rimtas ir pakankamas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

15.5. Teismas nepaaiškino, kaip aplinkybė, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo kilmės valstybėje įgyto išsilavinimo, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo studijų krypties tęstinumą KSU, galėtų lemti kitokio pobūdžio sprendimą. Pats pareiškėjas savo tikslo studijuoti KSU ar gyventi Lietuvos Respublikoje nesiejo su kilmės valstybėje įgytu išsilavinimu ar jo tęstinumu. Priešingai, pareiškėjo nurodyti motyvai buvo susiję su asmeniniu patogumu ir socialiniais ryšiais.

15.6. Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Be to, Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ignoravo.

16. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjas buvo teisėtai priimtas studijoms į KSU, su juo sudaryta studijų sutartis, sumokėta už studijas, KSU išdavė tarpininkavimo raštą. Šiuo aspektu atsakovas rėmėsi tik subjektyvia pareiškėjo nurodytų argumentų interpretacija. Atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia pareiškėjo ketinimo studijuoti ir negali būti laikomi piktnaudžiavimo migracijos procedūromis įrodymu. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš VGTU, nelemia, kad jam nesiseks kitame universitete.

16.2. Visa pareiškėjo vykdyta darbinė ar individuali veikla atitiko teisės aktų reikalavimus ir negali patvirtinti nesąžiningų, atsakovo nurodytų, pareiškėjo ketinimų. Atsakovo minima nelegalios migracijos grėsmė yra hipotetinė ir neparemta jokiais įrodymais ar objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis.

16.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir skundžiamą Sprendimą panaikino, pripažinęs, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių.

19. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

20. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis – šiuo aspektu teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

23. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais. Pagal nurodytas nuostatas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Migracijos departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2328-575/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-552/2025; kt.). Kitaip tariant, leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas gali būti neišduodamas, kai nustatoma, jog užsienietis sąmoningai, žinodamas, kad neatitinka leidimo gavimo sąlygų, teikia melagingus duomenis, tokiu būdu siekdamas apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos 9 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti KSU. Byloje pateiktas KSU tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas buvo priimta studijuoti į KSU (Organizacinių inovacijų ir vadybos programą, studijų pradžia 2025 m. rugsėjo 16 d.).

26. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi anksčiau buvo pašalintas iš VGTU dėl nepažangumo, Migracijos departamento atstovui žodžiu nurodė, kad Vilniuje atidarė barą, KSU pasirinko, nes ten studijuoja pareiškėjo sesuo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas mokytis Lietuvoje ir jam leidimas laikinai gyventi reikalingas tik tam, kad jis galėtų įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o byloje nustatytos aplinkybės suponuoja, kad gali kilti nelegali pareiškėjo migracijos grėsmė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su išdėstytais argumentais.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir atsakovo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad pareiškėjas leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas nėra studijos. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą, už kurią yra sumokėjęs, jo studijos nėra nutrauktos, pareiškėjo atsakovui pateikti duomenys atitinka KSU patvirtintą informaciją apie pareiškėjo studijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad asmuo buvo pašalintas iš VGTU (byloje nebuvo ginčo, kad VGTU pareiškėjas iš tikrųjų studijavo, tačiau iš šio universiteto buvo pašalintas, kadangi nesurinko reikiamo kreditų skaičiaus), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, teikdamas naują prašymą studijoms kitame universitete, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad, teikdamas paaiškinimus ginčo klausimais atsakovui, pareiškėjas papildomai nurodė, kad KSU studijuoja ir pareiškėjo sesuo. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas iš tikrųjų nesiekia studijuoti KSU (įgyti jam reikalingo išsilavinimo) ir kt., vertinami kaip bendro, hipotetinio pobūdžio – pareiškėjas patvirtino, kad studijas KSU pasirinko kryptingai planuodamas ateitį ir siekdamas jam būtinų žinių, todėl priešingi atsakovo teiginiai atmestini.

28. Dėl pareiškėjo darbinių santykių Lietuvoje buvimo pažymėtina, kad atsakovas Sprendimo nemotyvavo tuo, jog studijuojančiam Lietuvoje užsieniečiui, tuo pagrindu turinčiam leidimą laikinai gyventi, neleidžiama dirbti Lietuvoje. Pažymėtina, kad, nors Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas Vilniuje atidarė barą, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Kaip nurodė pats pareiškėjas, individualią veiklą jis įregistravo tam, kad galėtų laisvu nuo studijų laiku užsiimti kurjerio veikla. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas neneigė, kad laisvu nuo studijų metu dirbo, tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje studijų KSU pagrindu.

29. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas objektyviais duomenimis nepagrindė jo pozicijos apie pareiškėjo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

30. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo išvadas, kad pirmiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), prieina prie išvados, jog toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas šios bylos kontekste nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o prielaida, kurią lėmė atsakovo vertinimas, jog pareiškėjas siekdamas gauti leidimą gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas anksčiau (po pirmojo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo) yra įvykdęs Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsakovas grąžino pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo jį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, tai taip sudaro pagrindą paneigti atsakovo išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas tikrinamoje administracinėje byloje neįrodė, kad pareiškėjas teikė neišsamius atsakymus, melagingus duomenis, sąmoningai siekė kitų tikslų nei deklaruoti (gyventi Lietuvoje ir studijuoti KSU), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis. Byloje nenustačius, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitiko tikrovės, taip pat neįrodžius, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

32. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad Migracijos departamento Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl jį panaikino. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius