57aecf1a-40df-4d1a-a491-90944de773cc · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-606/2017Teisėjas Eugenijus Antanauskas                       Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00030-2016-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                             1.2.4.6.1.; 2.4.6.5.2 (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        N U O S P R E N D I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 19 d.

       Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus PreikÅ¡aičio,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant nukentėjusiajam M. B., jo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,iÅ¡teisintajam A. R.,gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.                           M. B. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.                          Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                          A. R. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas dėl to, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 1 val., bÅ«damas taksi automobilyje, stovėjusiame prie namo, (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kumščiu taksi vairuotojui M. B. į deÅ¡inį skruostikaulį ir tokiu veiksmu nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ .                          Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. B. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, A.

R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai ir iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai atlyginti.                           Nukentėjusiojo M. B. nuomone, nuosprendyje be pagrindo nesiremta jo nuosekliais parodymais, nes jis už melagingų parodymų davimÄ buvo įspėtas dėl atsakomybės, prisiekė. Apeliantas nurodo kad atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ , palaukęs 5 minutes prie (duomenys neskelbtini), nesulaukęs kliento pradėjo važiuoti.

Pamatęs porÄ sustojo paklausti, ar ne jie kvietė taksi. Keleiviams įlipus į automobilį, jam reikėjo sužinoti adresÄ , kur vežti, tačiau priekyje atsisėdęs A. R., akivaizdžiai bÅ«damas paveiktas alkoholio, agresyviai reiÅ¡kė pretenzijas, kad ilgai teko laukti, įžeidinėjo. Atvirkščiai, nei teigiama nuosprendyje, apeliantas matydamas, kad su neblaiviu A. R. iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyks, kur juos vežti, paklausė J. R.. Tai sukėlė dar didesnį kaltinamojo įtūžį, jis ėmė grasinti smurtu.

Tada apeliantas, siekdamas iÅ¡vengti konflikto tęsinio, paprašė keleivių iÅ¡lipti. Tada A. R. trenkė jam kumščiu į deÅ¡inįjį skruostikaulį ir iÅ¡lipęs norėjo pasiÅ¡alinti, bet to padaryti nesuspėjo dėl atvykusių kitų taksi vairuotojų, kurie jam užkirto keliÄ . Kaltinamasis A. R. neigė savo neteisėtus veiksmus. Jo versijÄ patvirtino ir sutuoktinė J. R., tačiau jos parodymus teismas vertino kaip nepatikimus dėl suinteresuotumo bylos baigtimi. Kaltinamasis ne tik neigė smÅ«gio sudavimÄ , bet iÅ¡galvojo ir faktÄ , kad jis kvietė policijÄ , o tai parodo jo parodymų neteisingumÄ .

Liudytojai J. J. ir Ž. J. smÅ«gio sudavimo fakto nematė, tačiau į įvykio vietÄ atvyko pagal jo (M. B.) pagalbos Å¡auksmÄ , jie Å¡ias aplinkybes ir patvirtino. Specialisto iÅ¡vada taip pat patvirtina, kad jis buvo sužalotas, nustatytas deÅ¡inės pusės veido sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, atsiradusia dėl poveikio kietu buku daiktu 2–3 dienos iki apžiÅ«ros. Tai papildomai patvirtina prie apeliacinio skundo pridedamas „Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas“, kur užfiksuota, kad trauma patirta 2016 m. balandžio 10 d., (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyriuje medikai atliko jo apžiÅ«rÄ 02.11 val., nustatė sužalojimo pobÅ«dį.

                          Apelianto nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad jį sužalojo A. R.. Teigia, kad liudytojai matė, kad nuo smÅ«gio sudavimo veidas buvo paraudęs, jis jiems paaiÅ¡kino jų iÅ¡kvietimo priežastį. A. R. siekis pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, agresyvus elgesys, rodo, jog jis smÅ«gį sudavė tik prieÅ¡ pat jiems atvykstant. Be to, jis iÅ¡ karto nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kur po valandos jam diagnozavo veido sumuÅ¡imÄ .

Todėl, apelianto tvirtinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis niekur kitur sužalotas nebuvo.              Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis, jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                           Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.                          Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.                          Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M.

B. ginčijo įrodymų vertinimÄ ir faktinių bylos aplinkybių nustatymÄ .                           Įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal teismų praktikÄ tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

                          Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. R., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis M. B. galbÅ«t kaltinime nurodytu metu patyrė sužalojimus yra specialisto iÅ¡vada, tačiau specialisto iÅ¡vada patvirtina patį sužalojimo faktÄ , tačiau nepaneigia aplinkybės, kad šį sužalojimÄ nukentėjusysis M. B. galėjo patirti ir prie kitų aplinkybių, liudytojai J.

J. ir Ž. J. paties konflikto nematė.                          Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino neišsamiai ir nevisapusiškai, iš esmės nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tai, jog liudytojai J. J. ir Ž. J. paties konflikto nematė, nereiškia, kad jų parodymai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų visumoje, nėra reikšmingi nustatant faktines aplinkybes dėl nukentėjusiojo M.

B. sužalojimo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tik paminėjo, kad liudytojai J. J. ir Ž. J. paties konflikto nematė, tačiau jų parodymų nevertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog A. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.                           Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. parodė, kad atvykus taksistui, jis paklausė, kodėl tiek ilgai jis neatvažiavo.

Taksistas jam atsakė, kad reikia nurodyti tikslesnį adresÄ . Automobilyje vyko „aÅ¡trus“, „stiprus“ pokalbis, tačiau jis taksistui smÅ«gio nesudavė, taksistas atsisakė vežti. Pavažiavęs 50 metų, A. R. teigimu, jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo, netrukus prisistatė taksisto draugai, pradėjo jam grasinti, jis iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 30).                          IÅ¡ karto po įvykio 2016 m. balandžio 10 d. paaiÅ¡kinime A. R. neneigė, kad pareiÅ¡kė taksistui pretenzijas dėl to, kad ilgai neatvažiavo, jo teigimu, jis iÅ¡ vairuotojo iÅ¡girdo nepadorių žodžių, o vėliau taksistas liepė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti, iÅ¡kvietė daug kolegų, jie jam grasino. 2016 m. balandžio 13 d. paaiÅ¡kinime A.

R. taip pat patvirtino, kad su taksistu įvyko žodinis konfliktas, taksistas liepė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipti. Jis su žmona iÅ¡lipo iÅ¡ taksi automobilio, žmona nuėjo atgal į pirtį, o jis pasiliko stovėti. Netrukus privažiavo gal penki taksi automobiliai, policija. A. R. teigimu, jis prieÅ¡ taksistÄ nesmurtavo, jam netrenkė, tarp jų įvyko tik žodinis konfliktas (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                          Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja J.

R. parodė, kad jai ir vyrui įlipus į taksi automobilį, vairuotojas piktu tonu pasakė, kad reikia tiksliau nurodyti adresÄ . Tarp jos vyro ir taksisto įvyko žodinis konfliktas. Taksistas pasakė, kad jų toliau neveÅ¡. Jokių smÅ«gių automobilyje nebuvo. Ji iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir nestovėjo, nes buvo Å¡lapiais plaukais, todėl grįžo į pirtį, daugiau nieko nematė. Kai išėjo į laukÄ , matė, kad buvo privažiavę daug taksistų, buvo atvykę policijos pareigÅ«nai (b. l. 30).

Liudytoja J. R. analogiÅ¡kai nurodė ir 2016 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kinime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK VP skyriaus Å iaurinės policijos nuovados virÅ¡ininkui (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                          IÅ¡ aptartų kaltinamojo A. R. ir liudytojos J. R. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje ir paaiÅ¡kinimų Klaipėdos apskrities VPK nustatyta, kad įvykio dienÄ tarp A.

R. ir taksi vairuotojo M. B. įvyko arÅ¡us žodinis konfliktas, A. R. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad taksi ilgai neatvažiavo. Tiek A. R., tiek ir jo sutuoktinė J. R. tvirtino, kad A. R. taksi vairuotojui M. B. smÅ«gių nesudavė. Tačiau tokie kaltinamojo A. R. parodymai vertintini kaip jo gynybos pozicija, tokios pat pozicijos, siekdama padėti iÅ¡vengti atsakomybės, laikėsi ir kaltinamojo sutuoktinė, apklausta kaip liudytoja J. R., kadangi jų parodymai ir paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja ne tik nukentėjusiojo M.

B. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams ir pirminiame paaiškinime policijai nurodytoms aplinkybėms dėl pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį M. B., bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.                          Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. B. parodė, kad kaltinamasis A. R. netinkamai pradėjo elgtis nuo pat pradžių, kai įsėdo į taksi automobilį. A. R. jį įžeidinėjo, jam paklausus su A. R. važiavusios moters, kur juos vežti, A.

R. liepė užsičiaupti. Paklausus dar kartÄ , kokiu adresu nuvežti, A. R. pasakė, kad jeigu jis tars dar žodį, gaus į snukį. M. B. sustojo ir liepė iÅ¡lipti iÅ¡ taksi automobilio. Tada A. R. sudavė jam smÅ«gį į deÅ¡inį žandÄ ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo. M. B. iÅ¡kvietė savo kolegas, policijÄ . Policijos pareigÅ«nams parašė pareiÅ¡kimÄ , su policijos pareigÅ«nų siuntimu nuvyko į ligoninę (b. l. 30).                           IÅ¡ nukentėjusiojo M.

B. teisiamajame posėdyje duotų ir aptartų parodymų taip pat nustatyta, kad tarp M. B. ir A. R. įvyko žodinis konfliktas, dėl to jis ir paprašė, kad A. R. ir jo sutuoktinė išliptų iš automobilio. Šių aplinkybių nepaneigė ir kaltinamasis A. R. bei liudytoja J. R.. Tačiau iš M. B. parodymų matyti, kad jam paprašius A. R. ir J. R. išlipti iš taksi automobilio, A. R. tik tada trenkė M. B. į dešinę veido pusę. Šiuo atveju abejoti nukentėjusiojo M. B. parodymais, kad A.

R. jam trenkė į veidÄ , nėra jokio pagrindo. Akcentuotina, kad aptartos aplinkybės nepaneigia to, kad M. B. dėl žodinio konflikto su klientais, policijos pareigÅ«nų nebÅ«tų kvietęs, dėl to, kad A. R. buvo agresyviai nusiteikęs, M. B. tik atsisakė jį vežti, liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Tačiau po to, kai A. R. pavartojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , M. B. iÅ¡ karto iÅ¡kvietė ne tik policijos pareigÅ«nus, bet prašė pagalbos ir savo kolegų taksistų. Kad tarp nukentėjusiojo M.

B. ir kaltinamojo A. R. įvyko ne tik žodinis konfliktas, bet kaltinamasis A. R. nukentėjusiajam M. B. sudavė ir smÅ«gį į veidÄ , parodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.                           IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK 1-os kuopos mobilaus bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. L. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 1.15 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo sumuÅ¡tas taksistas.

Atvykus į įvykio vietÄ , M. B. paaiÅ¡kino, kad įlipęs vyriÅ¡kis į taksi automobilį jį įžeidinėjo ir trenkė į veidÄ , dėl įvykio jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                          IÅ¡ minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų aplinkybių aiÅ¡kiai matyti, kad policijos pareigÅ«nai gavo iÅ¡kvietimÄ ne dėl to, kad tarp kliento A. R. ir taksisto M.

B. įvyko žodinis konfliktas, o bÅ«tent dėl to, kad buvo sumuÅ¡tas taksistas. Policijos registruojamų įvykių registro kortelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad taksi vairuotojas paskambinęs policijai skundėsi, jog jį kÄ tik sumušė klientai – įtariamieji vyras ir moteris (b. l. 60).                           IÅ¡ karto po įvykio pareiÅ¡kime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK nukentėjusysis M. B. nurodė, kad 2016 m. balandžio 10 d. 1 val., gavo iÅ¡kvietimÄ atvykti prie (duomenys neskelbtini).

Tik įlipęs į automobilį, vyriÅ¡kis pradėjo jį įžeidinėti, buvo nusiteikęs agresyviai, teigė, kad buvo priverstas laukti, nuo vyriÅ¡kio sklido alkoholio kvapas. VyriÅ¡kio paklausus, kur vežti, vyriÅ¡kis keikėsi, grasino trenkti. M. B. supratęs, kad tokį keleivį vežti bus neįmanoma, paprašė jo iÅ¡lipti, tada vyriÅ¡kis jam trenkė į deÅ¡inį skruostikaulį. Po suduoto smÅ«gio, jis nedelsdamas paskambino policijai, kreipėsi pagalbos į kolegas taksistus, kurie sulaikė bandantį pasiÅ¡alinti vyriÅ¡kį (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).

Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 16 d. 1.33 val. kaltinamajam A. R. buvo nustatytas 1,02 promilės neblaivumas (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                          Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. J. patvirtino, kad gavo kolegos pagalbos iÅ¡kvietimÄ . Jis pirmasis atvyko į įvykio vietÄ po minutės laiko, matė, kad kolega M. B. buvo užsiėmęs už veido deÅ¡inės pusės, sakė, kad kaltinamasis sudavė jam į veidÄ ir bandė pasiÅ¡alinti.

Ä® įvykio vietÄ atvyko daugiau kolegų, kaltinamÄ jį apsupo automobiliais. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Liudytojas J. J. matė, kad kaltinamasis buvo girtas ir arÅ¡us, vartojo daug keiksmažodžių (b. l. 31).                          Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas Ž. J. taip pat patvirtino, kad jis atvyko į įvykio vietÄ , gavęs pagalbos iÅ¡kvietimÄ . Ä®vykio vietoje jau buvo daug taksistų, konflikto jau nebebuvo (b. l. 31).                          IÅ¡ policijos ataskaitos duomenų nustatyta, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo gauti duomenys, jog 2016 m. balandžio 10 d., apie 2.11 val., M.

B. kreipėsi į ligoninę dėl to, kad 2016 m. balandžio 10 d., apie 1 val., prie (duomenys neskelbtini), buvo sumuÅ¡tas nepažįstamo asmens. M. B. diagnozuotas veido sumuÅ¡imas (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                          2016 m. balandžio 12 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 658/2016(03) konstatuota, kad apžiÅ«ros metu stebėta poodinės kraujosruvos spalva, įraÅ¡ai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose leidžia teigti, kad veido deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ M.

B. galėjo patirti maždaug prieÅ¡ 2–3 paras iki objektyvios apžiÅ«ros, galbÅ«t 2016 m. balandžio 10 d. pirmoje pusėje. M. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (duomenys iÅ¡ medžiagos, kuria remiantis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ).                           Bylos duomenimis nenustatyta, kad M. B. ir A. R. vienas kitÄ bÅ«tų pažinoję iÅ¡ anksčiau, todėl akivaizdu, kad M. B. jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo prieÅ¡ A.

R. neturėjo, jam apkalbėti A. R. nebuvo jokio pagrindo. To neparodė ir pats kaltinamasis A. R. bei jo sutuoktinė J. R.. IÅ¡ aptartų duomenų visumos aiÅ¡kiai matyti visa įvykių seka, kad nukentėjusysis M. B. bÅ«tent po to, kai kaltinamasis A. R. jam sudavė smÅ«gį į veidÄ , iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir kolegas taksistus. Pažymėtina, kad apklaustas kaip liudytojas Ž. J. parodė tik tai, kÄ jis pats matė, t. y., kai jis atvyko į įvykio vietÄ , jau buvo susirinkę daug taksistų.

Tačiau pirmasis į įvykio vietÄ atvykęs taksistas J. J. matė, kad M. B. buvo užsiėmęs už veido deÅ¡inės pusės. Akcentuotina, kad policijos pareigÅ«nai pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko į įvykio vietÄ bÅ«tent dėl to, jog buvo praneÅ¡ta, kad sumuÅ¡tas taksistas, tokie duomenys, kaip jau buvo minėta, užfiksuoti ir policijos registruojamų įvykių duomenų registro kortelėje. Nukentėjusysis M. B. atvykusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡samiai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip pat, kad kaltinamasis A.

R. jam trenkė į veidÄ . AnalogiÅ¡kai A. B. nurodė ir raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK. Parašęs paaiÅ¡kinimÄ , M. B. iÅ¡ karto nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2.11 val. jam buvo diagnozuotas veido sumuÅ¡imas, o specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 658/2016(03) konstatuota, kad M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje M. B. objektyviai nustatyta diagnozė – veido sumuÅ¡imas ir specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota aplinkybė, jog ir po dviejų dienų, t. y. 2016 m. balandžio 12 d.

M. B. apžiÅ«ros metu buvo nustatytos kraujosruvos deÅ¡inėje veido pusėje, visiÅ¡kai patvirtina ir liudytojo J. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus dėl to, kad jis įvykio vietoje matė, jog M. B. buvo užsiėmęs už veido deÅ¡inės pusės.                          Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai ir jų visuma neleidžia daryti kategoriÅ¡kos ir neginčijamos iÅ¡vados, jog minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytÄ sužalojimÄ nukentėjusysis patyrė dėl neteisėtų ir tyčinių kaltinamojo A.

R. veiksmų, ir konstatuoja, kad A. R. 2016 m. balandžio 10 d., apie 1 val., bÅ«damas taksi automobilyje, stovėjusiame prie namo, (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė kumščiu taksi vairuotojui M. B. į deÅ¡inį skruostikaulį, taip nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.                          Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo A.

R. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (BK 59 straipsnis). Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam A. R. iÅ¡ karto po įvykio buvo patikrintas neblaivumas, jam nustatytas 1,02 promilės girtumas, jis elgėsi agresyviai, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamajam A. R. nustatytas neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir Å¡i aplinkybė, t. y. kad A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , apsvaigęs nuo alkoholio, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

                          Skirdamas bausmę A. R., teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).                          Kaltinamasis A.

R. anksčiau neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, kaip vienai iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, priskiriamÄ prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, sužalojo nukentėjusįjį M. B. jam atliekant darbines funkcijas.                          Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo A. R. asmenybę, į jo nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekta A.

R. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežtesnę negu Å¡velniausia Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 straipsnio 1 dalis), nustatant didesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės apribojimo bausmės dydį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės atitinkamu laikotarpiu tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).                           Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M.

B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.                           Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.                          Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.                           Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.

Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.                          Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo M. B. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.                           Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.               2K-452/2014 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Nustatant nukentėjusiajam M. B. neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis A. R. padarė tyčinį nusikaltimÄ , t. y. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ ir taip nežymiai jį sužalojo, be to, nukentėjusiajam M. B. atliekant darbines funkcijas. Kita vertus, M. B. padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis M.

B. dėl prieÅ¡ jį pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, neabejotinai po tokio įvykio, dirbdamas taksisto darbÄ , jis jautė ir galbÅ«t dar jaučia stresÄ , patiria nesaugumo jausmÄ . Å ios aplinkybės neiÅ¡vengiamai sÄ lygojo emocinį sukrėtimÄ .                          Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistojo kaltės rÅ«Å¡iai (tyčia), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (nusikaltimas žmogaus sveikatai), pasekmėms (padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priklausomai nuo aptartų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nukentėjusiajam nustatytinas neturtinės žalos dydis 200 Eur.

Å iuo atveju dar kartÄ akcentuotina, kad nukentėjusiajam nustatytas neturtinis žalos dydis turi bÅ«ti proporcingas patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams, lyginant juos su patirtais dėl tyčinių nusikaltimų žmogaus sveikatai iÅ¡gyvenimais, kai padaromas tokio pat, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimas, tačiau dėl to atsiranda kokių nors žymesnių, nei kraujosruvos atsiradimas veide, pasekmių.                          Nukentėjusysis M.

B. apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, kad jis advokatui D. Žiedui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur (b. l. 49), Å¡ias iÅ¡laidas prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R..                          Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012 ir kitos). Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.                           Pažymėtina, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir neturtinės žalos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo M. B. apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, t. y. sumažina tik neturtinės žalos dydį. Nustatydamas proceso iÅ¡laidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertintina tai, kad apeliaciniame skunde buvo ginčijamos nusikalstamos veikos faktinės bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės priima naujÄ nuosprendį – A. R. pripažįsta kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ skundžiamu nuosprendžiu jis buvo iÅ¡teisintas, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, praÅ¡omos priteisti 200 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos už advokato D.

Žiedo apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir nukentėjusiojo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra proporcingos suteiktų teisinių paslaugų dydžiui.                           Taip pat nukentėjusysis M. B. turėjo 100 Eur iÅ¡laidų už advokato R. Tumėno privataus kaltinimo skundo suraÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui (b. l. 7), kurias prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R.. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiojo M.

B. privataus kaltinimo skunde nurodyti kaltinimai yra pagrįsti, A. R. pripažintinas kaltu ir nuteistinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad nukentėjusysis, siekdamas apginti savo teises, tam, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas privataus kaltinimo skundas, turėjo teisę pasinaudoti advokato pagalba, o praÅ¡oma priteisti 100 Eur dydžio suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas yra visiÅ¡kai proporcinga suteiktoms paslaugoms.                          Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymÄ , patvirtinančiÄ 87,20 Eur dydžio iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A.

R. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka (b. l. 79).                          Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.                          Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014 ir kitos). Å iuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusiojo M. B. apeliaciniame skunde buvo ginčijamos nusikalstamos veikos faktinės bylos aplinkybės, t. y. apeliacinis skundas buvo paduotas iÅ¡teisintojo A. R. padėtį bloginančiais pagrindais, privataus kaltintojo pusę, t. y. nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo advokatas, todėl siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo užtikrinta ir kaltinamojo gynyba.

Esant aptartoms aplinkybėms, iÅ¡laidos už kaltinamajam A. R. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.                           Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis naikintinas ir, neperžengiant apeliacinio skundo ribų – nepabloginant iÅ¡teisintojo A. R. padėties labiau negu to praÅ¡oma nukentėjusiojo M. B. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys), priimtinas naujas nuosprendis.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 straipsnio 2 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a :                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį A.

R. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             A. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tris (3) mėnesius paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas).              Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. R. nukentėjusiajam M. B. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti.             IÅ¡ nuteistojo A. R. priteisti nukentėjusiajam M. B. 300 Eur proceso iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas.             Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl 87,20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. R. atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                         Edita Lapinskienė Teisėjai                                                                                                   Linas Pauliukėnas                     Remigijus PreikÅ¡aitis