57aeb73c-e778-4650-9b86-16ed638e0249 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2S-1559-658/2012                                                  Teisminio proceso numeris 2-05-3-02017-2012-5                                                Teismo procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)                             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 2 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2S-1559-658/2012 pagal apeliantės (įkeisto turto bendrasavininkės) – L.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8868-285/2012 pagal kreditoriaus – AB „Swedbank“, atstovaujamo Paskolų priežiÅ«ros departamento Privačių klientų paskolų priežiÅ«ros skyriaus projektų vadovės – Brigitos Augustinienės, 2012-04-20 pakartotinį pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiesiems asmenims – skolininkei ir įkeisto turto savininkei – J. T., įkeisto turto bendrasavininkei – L. R. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto ir n u s t a t ė:

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2012-05-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8868-285/2012 pagal kreditoriaus – AB „Swedbank“, atstovaujamo AB „Swedbank“ Paskolų priežiÅ«ros departamento pareiÅ¡kimÄ skolininkei – J. T., suinteresuotam asmeniui ir įkeisto turto bendrasavininkei – L. R. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto tenkino pakartotinį hipotekinio kreditoriaus atstovo pareiÅ¡kimÄ Nr.SR/12-15911 dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nutarė:1. priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J.

T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 55 626,23 Eur (penkiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 23 ct) sumÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių EURIBOR pridedant 2,000 proc. marÅ¾Ä už negrÄ Å¾intÄ 51 937,50 Eur. paskolos sumÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių EURIBOR, pridedant 2,000 proc. marÅ¾Ä už negrÄ Å¾intÄ Â 660,15 Eur. paskolos sumÄ , 5 procentų  dydžio  metines  palÅ«kanas  už negrÄ Å¾intÄ 55 626,23 Eur. sumÄ , skaičiuojant nuo 2012-04-25 iki hipotekos teisėjos nutarties visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt devynis litus) žyminį mokestį.2. priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių J.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,1553 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).3. priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklausantį turtÄ : 0,1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, 154,12 kv. m. bendro ploto, pažymėjimas plane 1A2p, baigtumas 94 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais)-kiemo statiniais (Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys, kiemo aikÅ¡telė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Apeliantė (suinteresuotuoju asmeniu byloje patraukta įkeisto turto bendrasavininkė) L.

R. su Å¡ia teismo nutartimi nesutinka, laiko jÄ neteisėta ir nepagrįsta, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             AtskirÄ jį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais motyvais:1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė apeliantės teisę į nuosavybę ir galimybę jÄ ginti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau nutartyje – EŽTPLAK) Protokolo Nr. 1 1 str. kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe;

Å¡i teisė negali bÅ«ti apribojama paÅ¡alinant teisę ginti savo nuosavybę. Kaip nuosavybė turi bÅ«ti suprantamas ir asmens bÅ«stas, todėl remiantis EŽTPLAK 8 str., apeliantė turinti ir teisę į bÅ«sto neliečiamybę. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pasisakęs, kad EŽTPLAK 8 str. prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos ir apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kuri nustatoma pagal faktines aplinkybes, patvirtinančias pakankamus ir tęstinio pobÅ«džio ryÅ¡ius su konkrečia vieta.

Apeliantės nuomone, teisė į bÅ«sto neliečiamybę apimanti ir asmens teisę žinoti ir suprasti, kokias pasekmes sukelia disponavimas savo nuosavybe. Pasekmių suvokimas priklausantis nuo asmens amžiaus ir iÅ¡silavinimo lygio. Apeliantė esanti senyvo amžiaus, todėl kreditorių ir teismÄ saisčiusi pareiga tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinti pasekmes, kurios kils įkeisto turto savininkei, jei skolininkas laiku ir tinkamai neįvykdys prievolės grÄ Å¾inti skolÄ . Skolininkė Å¡ios pareigos nesilaikė, klaidingai informuodavo įkeisto turto savininkę, jog įsiskolinimas yra padengtas.

Kreditoriaus siunčiamų raÅ¡tų įkeisto turto savininkė negavo, su skolininke jos tarpusavyje konfliktuojančios, todėl apie susidariusiÄ padėtį ji skolininkės galimai neinformuota sÄ moningai. Žinodama susiklosčiusiÄ padėtį ir siekdama neprarasti bÅ«sto, skolininkė bÅ«tų padengusi įsiskolinimÄ . Apeliantė pažymi, kad teismas nepasiÅ«lė jai pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu byloje ir tokiu bÅ«du pažeidė LR CPK 161 str. 1 d. Ä®keistas turtas yra vienintelis apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl jį pardavus iÅ¡ varžytinių, apeliantė liks be bÅ«sto ir gyvenamosios vietos, bus pažeistos EŽTPLAK įtvirtintos apeliantės teisės.2.

Sprendžiant turtinį ginÄÄ nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio asmens, t. y. hipoteka įkeistame bÅ«ste gyvenančio skolininkės – J. T. ir įkeisto turto savininkės – L. R. sÅ«naus – N. R. nepilnamečio sÅ«naus – P. R. interesus. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti Vaiko teisių apsaugos institucijas, gauti jų iÅ¡vadÄ , kokiÄ Ä¯takÄ teismo procesinis sprendimas turės nepilnamečio interesams. Jeigu įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių, nepilnametis asmuo neteks gyvenamosios vietos, kadangi jo tėvai – N. R. ir J.

T. jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimÄ taip pat turėjęs bÅ«ti įtrauktas ir N. R., kuris yra atsakingas už tinkamÄ nepilnamečio sÅ«naus – P. R. teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ . Neįtraukus į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis Vaiko teisių apsaugos institucijos ir N. R., buvo pažeista LR CPK 47 str. 1 d.3. Nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, apribota teisė sudaryti taikos sutartį bei atkurti socialinį teisingumÄ .

Spręsdamas bylÄ , teismas tik formaliai vertino kreditoriaus pateiktÄ sutartį ir praÅ¡ymus, Å¡alims nebuvo pasiÅ«lyta iÅ¡spręsti ginÄÄ panaudojant taikinimo procedÅ«rÄ . Tinkamai informavus įkeisto turto savininkę bei į bylos nagrinėjimÄ Ä¯trauktus trečiuosius asmenis, atsirastų realus pagrindas tikėti, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta. Sužinojusi apie jos turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių, apeliantė nurodo ėmusis aktyvių veiksmų iÅ¡spręsti ginÄÄ su kreditoriumi; surado pirkėjÄ , kuris yra pasirengęs nupirkti įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , Å¡iuo metu yra planuojama pasiraÅ¡yti preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį.

Pardavus žemės sklypÄ , atsiras galimybė iÅ¡ gautų lėšų įvykdyti prievolę kreditoriui. Socialine prasme esÄ svarbu, kad teismas laikytų Å¡alis lygiateisėmis ir nebÅ«tų labiau palankus vienai iÅ¡ Å¡alių, o Å¡ioje byloje procesinį sprendimÄ parduoti įkeistÄ turtÄ priverstine tvarka teismas priėmė remdamasis tik kreditoriaus pateiktais duomenimis.3. Buvo pažeista apeliantės (įkeisto turto bendrasavininkės) L. R. teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai bei dalyvauti procese; ji negavo kreditoriaus siunčiamų praneÅ¡imų ir raginimų įvykdyti prievolę bei nebuvo tinkamai informuota.

Negavusi Å¡ios informacijos, apeliantė negalėjo įvykdyti prievolės kaip solidarioji skolininkė. Taip pat buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas, kadangi apeliantė neturėjo galimybės dalyvauti procese ir tinkamai apginti savo interesus. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į tinkamÄ teismo procesÄ prielaida.             Kreditorius – AB „Swedbank“ pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliantės (įkeisto turto bendrasavininkės) – L.

R. atskirÄ jį skundÄ atmesti, kadangi jis esantis teisiÅ¡kai nepagrįstas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Prievolė grÄ Å¾inti skolÄ nebuvo tinkamai vykdoma, apie tai bankas nuolat informuodavo skolininkę ir įkeisto turto bendrasavininkę. 2011-11-25 buvo pateiktas paskutinis praneÅ¡imas apie susidariusį įsiskolinimÄ su įspėjimu, kad nepadengus įsiskolinimo iki 2012-01-02, kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Kreditorius nesutinka su apeliantės teiginiais, jog apie tai, kad skolinė prievolė nėra tinkamai vykdoma, jai nebuvo žinoma.

Paskutinius banko pranešimus, adresuotus J. T. ir L. R., paštininkas įteikė asmeniškai apeliantei.

2. Hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto praÅ¡antis pradėti asmuo pateikė įrodymus, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Teismas 2012-02-20 nutartyje konstatavo, kad kredito sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo ir tai suteikia teisę bankui kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo LR CK 4.192 str. 1 d. pagrindu. Å ios nutarties skolininkė ir apeliantė neskundė, todėl ginčo Å¡alims ji tapo privaloma.3.

Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimus, susijusius su nepilnamečio interesais, taikos sutarties sudarymu, teise bÅ«ti iÅ¡klausytai, tačiau Å¡ie klausimai nesudaro bylų, kylančių iÅ¡ hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalyko. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra ir nesprendžia tarp Å¡alių kilusių ginčų. Nagrinėjamoje byloje teismas atliko teisinį patikrinimÄ ir nustatė, kad bankas teisėtai nutraukė kredito sutartį ir pagrįstai kreipėsi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Å ių aplinkybių apeliantė neginčija. Hipotekos teisėjo jurisdikcija esanti itin siaura, todėl hipotekos bylų teisenoje nėra galimybės nei siÅ«lyti, nei sudaryti taikos sutartį. Kadangi Å¡ios kategorijos bylos yra nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso forma, galimybės dalyvauti tiesiogiai nėra, o Å¡alys savo nesutikimÄ su teismo procesiniu sprendimu gali iÅ¡reikÅ¡ti paduodamos atskiruosius skundus. BÅ«tent Å¡ia teise apeliantė ir pasinaudojo.

4. Klausimas dėl nepilnamečio teisių ir interesų apsaugos buvo iÅ¡spręstas hipotekos įregistravimo metu, kai skolininkė kreipėsi į teismÄ ir gavo teismo leidimÄ Ä¯keisti nekilnojamÄ jį turtÄ .

5. Hipotekos esmę sudaro tai, jog tai yra supaprastintas procesas, leidžiantis kreditoriui greitai ir efektyviai susigrÄ Å¾inti skolÄ . PrieÅ¡ingu atveju hipoteka netektų savo prasmės, kreditorius bÅ«tų priverstas laukti neapibrėžtÄ laikÄ , kol skolininkas ims vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apeliantės (įkeisto turto bendrasavinkės) – L. R. atskirasis skundas netenkintinas dėl Å¡ių priežasčių.

1. Dėl hipotekos teisinių santykių teisminio nagrinėjimo ribų ir ypatumųHipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo) tvarka. Hipotekos sandoriui sudaryti nėra reikalaujama, kad įkeičiamas turtas priklausytų nuosavybės teise skolininkui, siekdami užtikrinti Å¡io skolinių įsipareigojimų kreditoriui vykdymÄ , turtÄ gali įkeisti ir tretieji asmenys. Toks teisinis santykis yra kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis).

Asmuo, įkeitęs nekilnojamÄ jį daiktÄ kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu ir, įvykdęs prievolę už skolininkÄ arba jeigu įkeistas turtas parduotas iÅ¡ varžytinių, įgyja į skolininkÄ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis). Pagal nutarties priėmimo dienÄ galiojusį teisinį reglamentavimÄ , kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio turto pardavimo iÅ¡ viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Tai yra bendroji iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto taisyklė, kuri taikoma, kai nėra ypatingų, įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant kreditorius įgyja teisę patenkinti turimÄ reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ terminÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad CPK XXXVI skyriaus teisės normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmÄ , kuriuo hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v.

Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sÄ lygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis).

Taigi, tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., Å¡ie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Hipotekos teisėjas, prieÅ¡ pradėdamas veiksmus, susijusius su hipotekos procedÅ«ra, turi atlikti teisinį tyrimÄ , ar atitinkamÄ procedÅ«rÄ jam priklauso atlikti, taip pat, ar pateikti jai vykdyti bÅ«tini dokumentai. Tokio tyrimo rezultatas lemia, ar atitinkamas asmens pareiÅ¡kimas galės bÅ«ti patenkintas ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas “NORD/LB Lietuva” praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-1151/2003).

Kaip minėta, hipotekos teisėjo pareiga yra patikrinti, ar praÅ¡antis pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis sutarties ir įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Jei sutarties nutraukimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto nėra pagrindo. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad skolininkė J. T. su kreditoriumi – AB „Swedbank“ 2006-06-02 sudarė kredito sutartį Nr. 06-038607-FA;

Å¡ios sutarties bendrosios dalies 11.2.1 p. nustatyta, kad bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 (penkiolika) dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai sumokėtų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjai ar bet kuris iÅ¡ jų atskirai padaro bent vienÄ iÅ¡ sutarties 11.2.1.1-11.2.1.3 punktuose nurodytų pažeidimų. Vienas iÅ¡ tokių pažeidimų konstatuojamas, jei kredito gavėjai ilgiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų (b. l. 15).

Skolininkė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė nuo 2011-06-20, t. y. negrÄ Å¾ino paskolos, nesumokėjo palÅ«kanų ir kitų mokėjimų. Kreditorius 2011-10-19 raÅ¡tu informavo skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad sumokėtų esamÄ Ä¯siskolinimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012-01-02. Kadangi iki nurodyto termino sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, kreditorius 2012-01-02 sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ir kreipėsi dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.

Be to, 2012-02-23 tiek skolininkė, tiek įkeisto turto savininkė (apeliantė) įspėtos, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo teismo nutarties areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ Ä¯teikimo dienos, hipoteka įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai atliko teisinių aplinkybių tyrimÄ , įsitikino tuo, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ sutartį kreditorius nutraukė laikydamasis pačioje kredito sutartyje nustatytos tvarkos, todėl jo pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tenkintinas.2.

Dėl apeliantės (įkeisto turto savininkės) – L. R. argumentų, kad jai nebuvo žinoma apie netinkamÄ sutartinių prievolių vykdymÄ Sutarties Å¡alys turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Sutarties galiojimo priklausymas nuo vienos Å¡alies valios neatitinka sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, sutarties privalomumo principų, todėl įstatymų leidėjas apribojo vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybę, nustatydamas atvejus, kuriais ja galima pasinaudoti, taip pat tokios teisės įgyvendinimo tvarkÄ .

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas iÅ¡ anksto praneÅ¡ti apie sutarties nutraukimÄ kitai Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jei toks terminas nenurodytas, – prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. Ä®statyme nenustatyta praneÅ¡imo formos – jÄ Å¡alys gali nustatyti sutartyje arba pasirinkti tokiÄ , kuri priimtinesnė konkrečiu atveju, labiau tinkama Å¡ios informavimo pareigos įvykdymo įrodinėjimui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto praneÅ¡ta kitai sutarties Å¡aliai, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik kaip praneÅ¡imo įteikimas asmeniÅ¡kai.

Toks aiÅ¡kinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties Å¡aliai nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir galėtų skatinti piktnaudžiavimÄ savo teisėmis. Sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali bÅ«ti pateisinamas sutarties Å¡alies elgesys, kai Å¡i vengia priimti sutarta tvarka siunčiamÄ praneÅ¡imÄ , nepraneÅ¡usi pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , neinformavusi kitos Å¡alies ilgam laikui iÅ¡vyksta ir pan.

Ä®statyme konkretizuota Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo pareiga nustatant, kad fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Jeigu asmuo Å¡ios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad praneÅ¡imas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamÄ jÄ ar verslo vietÄ (buveinę), iÅ¡skyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį praneÅ¡imÄ (CK 6.166 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad skolininkei ir įkeisto turto savininkei kreditorius siuntė įspėjimus apie sutarties nutraukimÄ , jeigu sutartiniai įsipareigojimai nebus vykdomi, reiÅ¡kė pretenzijas dėl sutarties nevykdymo (b. l. 33-36), į bylÄ pateikti įrodymai (AB „Lietuvos paÅ¡tas“ įteikimo praneÅ¡imas), jog Å¡ie dokumentai įkeisto turto savininkei (apeliantei) 2011-12-01 įteikti asmeniÅ¡kai (b. l. 37).

Be to, tiek skolininkei, tiek įkeisto turto savininkei įteikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 nutarties, kuria hipoteka įkeistas turtas areÅ¡tuotas, nuoraÅ¡ai (b. l. 56-57). Å ie byloje esantys įrodymai paneigia apeliantės (įkeisto turto savininkės) argumentus, jog informacijÄ apie tai, kad sutartiniai įsipareigojimai tinkamai nevykdomi, skolininkė J. T. nuo jos slėpė ir apie tai bei apie pradėtas procedÅ«ras dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto jai apskritai nebuvo žinoma, nes kitaip ji bÅ«tų skolÄ padengusi.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareigÄ bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai turi abi sutarties Å¡alys, todėl jos turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo Å¡alių bendradarbiavimo prielaida. CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta žinojimo prezumpcija yra viena teisinių priemonių, ribojanti galimybę vengiančiai bendradarbiauti sutarties Å¡aliai piktnaudžiauti savo teisėmis. Prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta, pateikus jÄ paneigiančius įrodymus.

Nors apeliantė ginčija kreditoriaus praneÅ¡imo tinkamumÄ , nurodo negavusi jo siunčiamų praneÅ¡imų, tačiau bylos medžiaga rodo prieÅ¡ingai, todėl laikytina, kad apeliantė neįrodė, jog nebuvo tinkamai informuota, ne dėl jos kaltės nebuvo įmanoma gauti kreditoriaus praneÅ¡imo ir laikytina, jog nenuginčijo CK 6.166 straipsnyje įtvirtintos žinojimo prezumpcijos.

3. Dėl apeliantės argumento, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ raÅ¡ytinio proceso forma ir tokiu bÅ«du pažeidė jos teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai, neįtraukė į bylÄ trečiųjų asmenųŠie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos teisėjas kreditoriaus praÅ¡ymÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto sprendžia supaprastinto proceso tvarka, kuri įstatyme reglamentuojama specialiųjų CPK normų, užtikrinančių procedÅ«rų spartumÄ .

Vienas Å¡io proceso požymių yra tai, kad jis vyksta raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 544 straipsnis), t.y. į posėdį asmenys nekviečiami ir žodiniai jų paaiÅ¡kinimai neiÅ¡klausomi. Atsižvelgiant į supaprastintÄ bylos nagrinėjimo procesÄ ir tai, kad jame nesprendžiami hipotekos teisinių Å¡alių ginčai dėl turto įkeitimo hipoteka sandorio sudarymo ir kt., atmestini apeliantės argumentai, kad teismas suvaržė jos teisę bÅ«ti iÅ¡klausyta. Taip pat nepagrįsti laikomi argumentai, jog į bylos nagrinėjimÄ teismas neįtraukė trečiųjų asmenų.

Pažymėtina, jog pakanka, jog procese dalyvautų bent vienas iÅ¡ nepilnamečio vaiko tėvų, kad vaiko interesai bÅ«tų tinkamai atstovaujami. Å iuo atveju vaiko mama J. T. apie procesÄ Å¾inojo, todėl laikytina, jog ji tinkamai atstovavo ir savo nepilnametį vaikÄ , dėl ko jo teisės, dalyvavimo procese aspektu, nebuvo pažeistos ir atskirai vaiko į procesÄ Ä¯traukti nebuvo bÅ«tina.4. Dėl apeliantės argumentų, kad priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pažeis nepilnamečio asmens interesus, o taip pat jos nuosavybės teisę ir teisę į bÅ«stÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliantės argumentai dėl to, kad priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto procedÅ«ros pažeis nepilnamečio asmens interesus, atmestini atsižvelgiant į hipotekos kaip daiktinės ir absoliutaus pobÅ«džio teisės teisinę prigimtį.

LR CK 4.20 str. numatytas visoms daiktinėms teisės, tame skaičiuje ir hipotekiniam įkeitimui, bÅ«dingas požymis yra tai, kad daiktinė teisė – absoliuti. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iÄ teisę subjektas gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis. Sutiktina su kreditoriaus atstovo pateiktame atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytu argumentu, kad aplinkybė, jog hipoteka įkeistoje gyvenamojoje patalpoje gyvena nepilnametis, buvo įvertinta sudarant įkeitimo sandorį ir kreipiantis į teismÄ leidimo tokio sandorio sudarymui.

Toks leidimas ir buvo bÅ«tinas atsižvelgiant į nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus. Ä®keisto turto savininkei tenka pareiga suvokti teisines pasekmes, kurias sukelia turto įkeitimas hipoteka, kokie padariniai gali kilti tuo atveju, jei hipoteka užtikrinta sutartinė prievolė nebus tinkamai vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ias pasekmes apeliantė suvokė, tai patvirtina ir aplinkybė, kad siekiant įkeitimo sandorio sudarymo, buvo kreipiamasi į teismÄ su praÅ¡ymu duoti leidimÄ tokį sandorį sudaryti.

Atmestini ir apeliantės argumentai dėl jos nuosavybės teisės ir teisės į bÅ«stÄ pažeidimo. Daiktinių teisių sistemoje hipoteka priskiriami ribotų daiktinių teisių arba teisių į svetimus daiktus kategorijai. Viena iÅ¡ priežasčių, kodėl tokios teisės yra nustatomos, yra tai, kad savininkas laisva valia, sudarydamas sandorį jam priklausančiÄ nuosavybės teisę apriboja arba, kitaip tariant, apsunkina ribotomis daiktinėmis teisėmis. BÅ«tent taip pasielgė apeliantė jai priklausantį turtÄ Ä¯keisdama hipoteka.

Taip pat pažymėtina, kad įkeičiant turtÄ buvo privalu įvertinti ir pačios apeliantės cituojamÄ Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymÄ , numatantį, jog tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į bÅ«stÄ , tam tarpe ir įvertinti visas rizikas, kur gyventų vaikas neįvykdžius prievolės. Apeliantė nėra vaiko mama, o vaiko mama aplamai nutarties neskundžia, kas rodo, jog ji su nutartimi sutinka. Be to pažymėtina, jog vaiko teisė į bÅ«stÄ neturi iÅ¡ankstinio prioriteto prieÅ¡ kreditoriaus teisę patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ hipoteka užtikrinto turto.

Å ios aplinkybės galėtų bÅ«ti sprendžiamos nagrinėjant bylÄ ginčo teisenos tvarka. Be to atsakant į kitus skundo argumentus pažymėtina, jog Å¡ios kategorijos byloje nėra nagrinėjami ginčai tarp hipotekos teisinių santykių Å¡alių dėl turto įkeitimo hipoteka sandorio sudarymo ir jo galiojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tokių apeliantės argumentų kaip senyvas jos amžius, iÅ¡silavinimo lygis, apsprendžiantis jos galimybes suvokti hipotekinio įkeitimo esmę.

Å iuos argumentus apeliantė galėtų naudoti ginčydami patį įkeitimo sandorį, tačiau ne skųsdama nutartį dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.             Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus ir vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a:              apeliantės (įkeisto turto bendrasavininkės) – L. R. atskirojo skundo netenkinti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                 Nerijus Meilutis