57add5de-7ff0-4df2-9883-8feccd448219 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6363-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-00317-2015-2  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė: PareiÅ¡kėjas D. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 300 eurų neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-02 buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes palatoje, kurios plotas yra tik 15,25 kv. m, buvo laikomas su dar penkiais asmenimis. Be to, pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, tačiau LAVL administracija į tai neatsižvelgė ir laikė kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Dėl netinkamų sÄ lygų nuolatos jautė galvos skausmus, buvo kankinamas.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 9–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-02 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m, joje įrengtos 8 lovos. Duomenų, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma su pareiÅ¡kėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymÄ si.

LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka taip, kad bÅ«tų užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai. LAVL patalpos yra dezinfekuojamos sanitarų pagal su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytÄ sutartį. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos                              HN 47-1:2010 reikalavimus. Sanitariniui mazgui įrengti LAVL turi bÅ«ti taikomos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 p. nuostatos, o ne Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, nes ji taikoma naujai rekonstruotiems arba naujai statomiems laisvės atėmimo vietų pastatams.

LAVL palatų sanitariniai mazgai nuo kameros atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis ir atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. nuostatas, rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose draudžiama. Ligoninėje gerai matomose vietose yra iÅ¡kabinti įspėjamieji praneÅ¡imai bei ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti LAVL teritorijoje ir patalpose, todėl konstatuotina, kad administracija tinkamai užtikrino Å¡io draudimo įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatytos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo D. D. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                           (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

CK 6.271 str.                    2 ir 3 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytÄ Å¾alÄ jis kildina iÅ¡ to, kad nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, palatose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL pateikti duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-02 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m, joje įrengtos 8 lovos. LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2014-12-02 D. D. nebuvo užtikrintas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                         (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl laikymo palatoje, kurioje nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas, jis patyrė tam tikrus nepatogumus.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė ar fizinė bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 7 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, bei tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, bÅ«nant LAVL, pagerėjo ir jis buvo iÅ¡leistas į pataisos namus (b. l. 13), konstatuoja, kad D.

D. galėjo patirti papildomų neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys a. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 40 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 40 eurų sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas.

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad LAVL palatose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Atsakovės atstovė pateikė teismui fotonuotraukas, patvirtinančias, kad LAVL patalpose ir teritorijoje buvo pateikta informacija apie draudimÄ rÅ«kyti.

IÅ¡kabindama informacijÄ apie draudimÄ rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, LAVL tinkamai užtikrino jai nustatytÄ pareigÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad nuteistieji ir / ar suimtieji šį draudimÄ pažeidžia, pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į LAVL administracijÄ ir informuoti, kad yra pažeidžiamos jo teisės. Aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ , o Å¡i bÅ«tų ignoravusi pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes ir nesiėmusi veiksmų užkirsti keliÄ daromam pažeidimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

LAVL negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad kiti nuteistieji / suimtieji nepaiso draudimo ir rÅ«ko palatose. Be to, teismui pateiktame pareiÅ¡kėjo D. D. gydymo stacionare istorijos iÅ¡raÅ¡e, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, nurodyta, kad jis rÅ«ko. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad LAVL patalpose yra nuolatos rÅ«koma, o administracija jokių veiksmų nesiima.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas Konstatuojaa, kad pareiÅ¡kėjo D. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 40 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teisėja                                                                 nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo D. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 40 (keturiasdeÅ¡imt) eurų neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Egidija Puzinskaitė