2023-02-22 Nr. AB-4321-3-63-3-01745-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-289-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01745-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius, Ginčų komisija prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) Klaipėdos III teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. STS-1711 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. R-2593 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2021 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. SS-1685 (toliau – ir Kontrolės skyriaus Sprendimas); 4) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. S-163 (toliau – ir Ginčų komisijos Sprendimas); 5) įpareigoti NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių pareiškėjai nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 001447, kuriame nurodyta, kad nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai.

3. Pareiškėja teigė, kad Ginčų komisija neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 24 straipsnį, reglamentuojantį specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymą ir specialiųjų poreikių tenkinimą, taip pat neatsižvelgė į šio straipsnio 1–3 dalis.

4. Pareiškėja teigė, kad ji kreipėsi į Skyrių, prašydama nustatyti jai specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Pareiškėjai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, todėl Skyrius turėjo kartu nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nebuvo nustatytas.

5. Pareiškėjos vertinimu, pagal 2007 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus (galiojo iki 2019 m. sausio 1 d.), pareiškėjai dėl neįgalumo lygio nustatymo Skyrius kartu turėjo išspręsti klausimą ir dėl specialiųjų pareiškėjos poreikių. 2007 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai nustačius vidutinių specialiųjų poreikių neįgalumo lygį, nepagrįstai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 2007 metais nebuvo būtinybės atskirai teikti dokumentus neįgalumo lygio nustatymui ir specialiųjų poreikių nustatymui, t. y. specialieji poreikiai buvo nustatomi neįgalumo lygio nustatymo procese.

6. Pareiškėja akcentavo, kad, vadovaujantis NSIĮ 201 straipsnio 10 punkto 2 dalimi, pareiškėjai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (neterminuotai) atitinka pirmojo lygio specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikį). Įgyvendinant NSIĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytų specialiojo poreikio tenkinimo priemonių tikslą ir siekiant gauti tikslinę kompensaciją, turi būti nustatytas atitinkamas specialusis poreikis. Nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Skyrius 5 procentais neteisėtai padidino darbingumo lygį, nors pareiškėjos sveikata buvo pablogėjusi. Dėl šių aplinkybių pareiškėja neteko teisės įsigyti automobilio statymo kortelės, todėl pareiškėja prašė atstatyti netekto darbingumo lygį ((duomenys neskelbtini) proc.).

7. Pareiškėja nurodė, kad Ginčų komisija dėl pareiškėjos materialinės ir socialinės padėties pabloginimo nepasisakė, šio klausimo nenagrinėjo ir nesprendė, taip pažeisdama NSIĮ 24 straipsnio l, 2 dalis, 31 straipsnio 1, 2 dalis.

8. Pareiškėja skundą grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, NSIĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika.

9. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. Skyrius paaiškino, kad specialieji poreikiai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Tvarkos aprašo 1 priedu.

11. Skyrius nurodė, kad Kontrolės skyriaus Sprendimu pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti. Atsižvelgiant į pareiškėjai nustatytas diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, nes jos sveikatos būklė neatitinka kriterijų, nurodytų Tvarkos aprašo 1 priede (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje).

12. Skyrius pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Tvarkos aprašo 1 priedo 9, 5 ir 14 punktai. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 15.3 punktu, tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi. Vadovaujantis NDNT direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintu Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, pareiškėjai pagrįstai neišduota neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelė.

13. Skyrius pažymėjo, kad specialusis poreikis ir specialiųjų poreikių lygis nėra tapačios sąvokos (NSIĮ 2 str. 10 d., 2 str. 12 d.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Al-563 (toliau – ir Aprašas), numato, kad specialiųjų poreikių lygį nustato NDNT.

14. Skyrius nurodė, kad Aprašo 16 punkte nustatyta, kad jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnis specialiųjų poreikių lygis. Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Pareiškėjai nustatytas specialiųjų poreikių lygis galioja iki šiol, nors ir nenustatyti specialieji poreikiai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui specialiųjų poreikių lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius, t. y. nustatyti specialieji poreikiai lemia, koks bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Skyrius akcentavo, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialiųjų poreikių lygis nedaro įtakos specialiųjų poreikių nustatymui.

15. Atsakovas, vadovaudamasis NSIĮ 2 straipsnio 8 dalimi, pažymėjo, kad, nors pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, tačiau galioja anksčiau nustatytas specialiųjų poreikių lygis, o atitinkamos institucijos ir įstaigos asmeniui priklausančias neįgaliųjų asmenų lengvatas teikia pagal turimą specialiųjų poreikių lygį. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas asmenims suteikia panašias socialines garantijas ir lengvatas, kurios taikomos asmenims, kuriems nustatomas neįgalumo ar darbingumo lygis. Visais atvejais tik nustačius vieną iš minėtų lygių (neįgalumo, darbingumo, specialiųjų poreikių) asmuo laikomas neįgaliuoju ir gali naudotis priklausančiomis lengvatomis ir socialinėmis garantijomis.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad objektyvus specialiųjų poreikių vertinimas, remiantis galiojančiais teisės aktais, kuomet specialieji poreikiai nenustatomi, negali būti traktuojamas kaip asmens materialinės ar socialinės asmens padėties bloginimas. Pareiškėjai iki pensinio amžiaus buvo atliekamas darbingumo lygio vertinimas pagal tuo metu pareiškėjai nustatytus funkcinius sutrikimus ir sprendimai buvo priimami remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėjos specialieji poreikiai 2021 m. gegužės–liepos mėnesiais buvo vertinami pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, individualiai atsižvelgiant į pareiškėjos funkcinę būklę ir išliekančius padarinius po pritaikyto gydymo, todėl pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai, taip pat pagrįstai neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos J. P. skundą atmetė.

18. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

18.1. Pareiškėjai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis.

18.2. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 11 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Skyrius 2009 m. lapkričio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3195 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki (duomenys neskelbtini)., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nustatė (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį.

18.3. Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį.

18.4. 2021 m. gegužės 12 d. S. K. įmonės, Bendrosios praktikos gydytojo centro siuntimu į NDNT Nr. 000228/128 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėja buvo nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. Siuntime nurodyta, kad pacientė skundžiasi bendru silpnumu, oro trūkumu, spaudimu krūtinėje, greitu nuovargiu, atminties blogėjimu, ūžimu ausyse, kartais sutrinka pusiausvyra, rankų tirpimu, apsunkintu savęs apsitarnavimu. Kadangi pacientės (pareiškėjos) bendra būklė prastėja, pareiškėja nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui.

18.5. 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėja kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius.

18.6. 2021 m. gegužės 27 d. – 2021 m. gegužės 31 d. Skyrius vertino pareiškėjos specialiuosius poreikius, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.

18.7. 2021 m. gegužės 31 d. NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1259 (toliau – ir Aktas Nr. SP-1259) nurodyta, kad specialieji poreikiai vertinami iš medicininių dokumentų ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno.

18.8. Skyriaus Sprendimu Nr. 2 pareiškėja informuota, kad jai specialieji poreikiai nenustatyti.

18.9. 2021 m. birželio 28 d. pareiškėja apskundė Skyriaus Sprendimą Nr. 1.

18.10. 2021 m. birželio 30 d. – 2021 m. liepos 26 d. Kontrolės skyrius pakartotinai vertino pareiškėjos specialiuosius poreikius, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.

18.11. Kontrolės skyrius, remdamasis Aktu Nr. SP-1259, 2021 m. liepos 26 d. priėmė Kontrolės skyriaus Sprendimą, kuriuo nusprendė palikti galioti Skyriaus Sprendimą Nr. 1, kuriuo pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti bei nuspręsta neišduoti Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės.

18.12. Pareiškėja Kontrolės skyriaus Sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri Ginčų komisijos Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

19. Teismas apžvelgė NSIĮ nuostatas (2 str. 10 p., 12 p., 201 str. 1 d., 2 d., 10 d., 11 d.,), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad teismas, vertindamas, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Teismas pažymėjo, kad kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra, o abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturėjo jokio pagrindo.

20. Teismas apžvelgė Tvarkos aprašo nuostatas (4 p., 6 p., 6.1 p., 6.2 p., 15.1–15.3 p., 16 p., 16.1 p.–16.4 p.), nurodė, kad tiek Skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi Siuntimo, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra.

21. Teismas pažymėjo, kad Skyriaus specialistai 2021 m. gegužės 31 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. 1072 nenustatė specialiųjų poreikių, nes 2021 m. gegužės 12 d. siuntime ir kituose į NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodyta (-ė) diagnozė (-ės) ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų.

22. Teismas konstatavo, kad, remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, darytina išvada, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka aktualių ginčui Kriterijų sąrašo punktų taikymo sąlygų, todėl tiek Skyrius, tiek NDNT ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Teismas pabrėžė, kad priimtų sprendimų teisėtumui neturi įtakos tai, kad Ginčų komisija nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų apie jos materialinės ir socialinės padėties pabloginimą ginčijamais sprendimais.

23. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad jai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, todėl jai kartu turėjo būti nustatytas specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, teismas apžvelgė NSIĮ nuostatas (2 str. 10 d. ir 12 d.), Aprašo nuostatas (16 p.). Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui specialiųjų poreikių lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Tai reiškia, kad nustatyti specialieji poreikiai lemia, koks bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Todėl akivaizdu, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis nėra aktualus vertinant specialųjį poreikį.

24. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai specialusis poreikis nenustatytas pagrįstai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti išduoti pareiškėjai automobilio statymo kortelę, teismas, vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į NDNT, neatitiko nurodytų reikalavimų, todėl jai pagrįstai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.

26. Teismas, įvertinęs ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimo argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. 27. Pareiškėja J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

28. Pareiškėja, pakartodama bylos faktines aplinkybes ir argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, teigia, kad atsakovas nesprendė klausimo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pareiškėjos prašymas liko neišnagrinėtas iš esmės.

29. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai pareiškėjai 5 proc. padidino darbingumo lygį, todėl pareiškėja neteko teisės įgyti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės.

30. Pareiškėja pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakymas turi būti aiškus, išsamus, turi būti pasisakyta dėl visų prašyme nurodytų motyvų, atsakymas negali būti tik įstatymų ir kitų teisės aktų citavimas. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

31. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės subjektyviu teisės aktų nuostatų vertinimu.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai pareiškėjai 5 proc. padidino darbingumo lygį. Atsakovas akcentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas pagal teisės aktų reikalavimus, yra vertinamos ne atskiros ligos, o dėl šių ligų atsiradę funkciniai sutrikimai. NDNT specialistai, kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, remiasi iš naujo pateiktais medicininiais dokumentais, kurie patvirtina tikrinamo asmens būklę.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Ginčų komisijos 2021 m. sprendimų, kuriais pareiškėjai nenustatyti specialieji poreikiai bei atsisakyta išduoti neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėja, manydama, kad dar 2009 m. atsakovo teritorinis skyrius netinkamai nustatė jos darbingumo lygį, o vėliau atsisakė nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį bei išduoti neįgalaus asmens automobilio statymo kortelę, kreipėsi į atsakovo Kontrolės skyrių, po to – į Ginčų komisiją, o Ginčų komisijos nepalankų sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

36. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, pripažinęs, kad atsakovas bei Ginčų komisija veikė teisėtai, pareiškėjai specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nenustatytas pagrįstai, o neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimui pareiškėja taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų.

37. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus bei papildomai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą jo motyvuotumo bei bylos esmės neatskleidimo aspektais.

38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų ar pagrindų peržengti pareiškėjos apeliacinio skundo ribas.

39. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki (duomenys neskelbtini) ( iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, pareiškėjai buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėja, manydama,kad jai turėtų būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos ) poreikis bei išduota neįgalaus asmens automobilio statymo kortelė, kreipėsi į NDNT, kurios Klaipėdos III teritorinis skyrius 2020 m. rugpjūčio 2 d. aktu pareiškėjai nenustatė specialiųjų poreikių ir atsisakė išduoti neįgalaus asmens automobilio statymo kortelę. Tokį sprendimą pareiškėja skundė tiek ikiteismine tvarka, tiek ir administraciniuose teismuose, tačiau jos skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu, įsiteisėjusiu po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr.A-195-463/2022 priėmimo, buvo atmestas. Pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į NDNT, vėl prašydama nustatyti specialiuosius poreikius ir išduoti neįgaliojo asmens automobilio statymo kortelę, tačiau jos prašymai skundžiamais sprendimais nebuvo tenkinti.

40. Sprendžiamam ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. To paties straipsnio 12 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Vadovaujantis NSIĮ 201 straipsnio 2 dalimi specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse; specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (NSIĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys).

41. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka detalizuota NSIĮ įgyvendinančiuose teisės aktuose – Tvarkos apraše ir Apraše . Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyta, kad bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai.

42. Sistemiškai vertinant šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad tam, jog asmeniui būtų nustatyti tam tikri specialieji poreikiai, tiek asmens sveikatos būklė, asmens organizmo funkciniai sutrikimai, tiek šių sutrikimų sąlygoti asmens gebėjimai būti savarankiškam kasdienėje veikloje turi atitikti Tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kurie įvertinami pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelę. Iš pradžių vertinama asmens sveikatos būklė ir asmens organizmo funkciniai sutrikimai, o jei šie neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas toliau nebevertinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė, jai nustatytos diagnozės bei organizmo funkciniai sutrikimai nebuvo tokie, kad atitiktų Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytus kriterijus, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė specialiųjų poreikių.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Taigi teismas, vadovaudamasis NSIĮ, Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju turėjo įvertinti ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

46. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjos apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose, bei pažymėjo, kad byloje nėra pateikta kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei tos, kuriomis rėmėsi NDNT, todėl abejoti byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjai atliktų ir medicininiuose dokumentuose aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturėjo jokio pagrindo.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjos specialiųjų poreikių nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių nustatymo klausimas išspręstas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

48. Apeliantė savo nesutikimą su atsakovo sprendimais bei pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia iš esmės tuo faktu, kad 2009 metais jai buvo neteisėtai ir nepagrįstai nustatytas didesnis darbingumo lygis nei turėtas iki tol. Pažymėtina, kad NDNT 2009 m. lapkričio 11 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-3195 pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo, o šioje byloje jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl NDNT veiklos, yra pabrėžęs, jog kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygis nustatomas iš naujo pagal pateiktus medicininius ir kitus dokumentus (siuntimu į NDNT, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, kt.). NDNT, iš naujo atlikdama vertinimą, nėra saistoma ankstesnių vertinimų ir sprendimų dėl asmeniui nustatyto darbingumo lygio ir objektyviai asmens sveikatos būklę vertina iš naujo pagal jai pateiktus medicininius ir kitus dokumentus ( LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-438-552/2021). Tokia pati procedūra taikoma ir specialiųjų poreikių nustatymui, todėl pareiškėja, manydama, kad jos sveikatos būklė pasikeitė, turi teisę kreiptis į gydantį gydytoją dėl siuntimo į NDNT ir medicininių dokumentų parengimo , kad jos specialieji poreikiai būtų vertinami iš naujo.

49. Antrasis pagrindinis apeliacinio skundo argumentasyra susijęs su tuo, jog pareiškėjai nuo 2011 metų yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. pasikeitė šios srities teisinis reguliavimas, todėl anksčiau savivaldybėse nustatytas specialiųjų poreikių lygis nesuponuoja automatinio specialiųjų poreikių nustatymo. Realiai egzistuojantys specialieji poreikiai turėtų būti nustatomi galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atliekant naują vertinimą.

50. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl neįgaliojo automobilio statymo kortelės išdavimo, nes pareiškėja nepateko į nei vieną Aprašo 4 punkte nurodytą asmenų, kurie turi teisę gauti tokią kortelę, kategoriją.

51. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas