57a705d8-e245-46f7-8ec1-714a334198cc · Vilniaus apygardos teismas

VILNIAUS MIESTO 1

Civilinė byla Nr. 2A-380-302/2011

   Procesinio sprendimo kategorijos:

12.2.2; 14.1; 15.5; 16.2.4; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Neringos Å vedienės, sekretoriaujant  Inesai UlevičiÅ«tei, Â

dalyvaujant ieškovui G.M., jo atstovui advokatui Antonui Kviatkovski, vertėjai Olgai Vostrenkovai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G.M.apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.M.ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei - firmai „VITI“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu bei iÅ¡mokų, susijusių su darbo teisės santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas G.M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ , ir atsakovo akcinei bendrovės - firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo, pripažinti neteisėtu darbo laiko režimo pakeitimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 5 d., viso 1 581,10 Lt, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006-10-10 buvo priimtas į darbÄ Ä¯ AB - firmÄ â€žVITI“ apsaugos darbuotoju taikant suminę darbo laiko apskaitÄ (darbo sutarties 5-as punktas) Darbdaviui įsipareigojant mokėti ne mažesnį darbo užmokestį kaip LR Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ bei generalinio direktoriaus patvirtintÄ priedÄ , mokant darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 15 ir 28 dienomis (darbo sutarties 3-as punktas). Dirbti pradėjo nuo 2006-10-12. IeÅ¡kovo darbo pobÅ«dis - saugoti įvairius statybos objektus tam tikru darbo grafiku: nuo 16.00 valandos iki 07.00 valandos kitos dienos (o Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais - nuo 08.00 valandos iki 08.00 valandos kitos dienos) kas trečiÄ parÄ . 2009-06-05 buvo supažindintas ir pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriuo darbdavys pakeitė darbo sutarties 3-Ä jį ir 5-Ä jį punktus, o bÅ«tent: nuo 2009-06-01 darbdavys įsipareigojo mokėti minimalųjį valandinį atlygį ir nuo tos pačios dienos - 2009-06-01 - taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ nustatant iki 48 valandų per savaitę darbo laiko trukmę. TÄ pačiÄ dienÄ - 2009-06-05 - buvo supažindintas su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui, pagal kurį ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas taikyti ne visas darbo laikas - jis sutrumpėjo iki 4 valandų per budėjimÄ : nuo 16.00 valandos iki 20.00 valandos kiekvienÄ dienÄ nuo pirmadienio iki penktadienio. 2009-07-01 ieÅ¡kovas buvo supažindintas su atsakovo 2009-06-10 įsakymu, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – pastaba - už tai, kad ieÅ¡kovas 2009-06-04 16.00 val. neišėjo į darbÄ . IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiais atsakovo sprendimais pakeisti jam darbo grafikÄ ir sumažinti krÅ«vį bei skirti nuobaudÄ , kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2009-09-11 sprendimu jo praÅ¡ymÄ atmetė. IeÅ¡kovo manymu, darbdavio jam skirta drausminė nuobauda bei darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas: viso darbo laiko pakeitimas ne visu darbo laiku, - yra neteisėti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad apie bÅ«tinumÄ iÅ¡eiti į darbÄ birželio 4 d. nuo 16 valandos jam buvo praneÅ¡ta tik prieÅ¡ 4 valandas, jis tuo laiku buvęs už 40-ties kilometrų nuo Vilniaus ir atvykti į darbÄ negalėjęs. Darbo grafiko darbdavys prieÅ¡ dvi savaites nebuvo sudaręs ir paskelbęs, todėl drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeista darbo sutarties sÄ lyga : vietoje viso darbo krÅ«vio, kas buvo iki 2009 m. birželio 5 d., taikyti ne visÄ darbo laikÄ . IeÅ¡kovas Å¡ios sÄ lygos pakeitimo neprašė, o atsakovas tokio teisinio pagrindo, kaip tai numato DK 146 str. 1 d. neturėjo. SÄ lygų pakeitimas pereinant prie ne viso darbo laiko reiÅ¡kia darbuotojo darbo užmokesčio sumažinimÄ . Apie tai darbuotojui turi bÅ«ti praneÅ¡ta ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Nurodė, kad nuo 2009 m. lapkričio

10 d. ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 127 str. 1 d. jo paties pareiškimu.

Atsakovas AB firma „VITI“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su 2009 m. birželio mėnesio darbo grafiku ieÅ¡kovas buvo supažindintas gegužės 14 d., tačiau jį pasiraÅ¡yti atsisakė. Apsaugos darbuotojai darbo grafikus sudaro ir tarpusavyje suderina savarankiÅ¡kai ir tik po to darbdavys juos tvirtina. Šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ svarstė darbo ginčų komisija ir jį atmetė. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Ginčas dėl darbo laiko režimo pakeitimo darbo ginčo komisijoje nebuvo nagrinėtas, o tai privalomas pirminis organas darbo ginčui nagrinėti, Å¡iuo metu Å¡ia tvarka pasinaudoti nebegalima, todėl byla dėl Å¡io reikalavimo nutrauktina. Jeigu teismas šį ginÄÄ nagrinėtų, tai ieÅ¡kovas jau yra praleidęs vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ . Dėl savo prieÅ¡pensijinio amžiaus ir sveikatos bÅ«klės, pats ieÅ¡kovas pageidavo mažesnio darbo krÅ«vio, nepageidavo naktinio budėjimo, todėl jo žodiniu praÅ¡ymu darbo sutartis iÅ¡ dalies buvo pakeista. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo iÅ¡mokėjimo netenkintinas, nes ieÅ¡kovas darbo ginčų komisijoje Å¡io reikalavimo atsisakė pripažindamas, kad jam už jo dirbtas valandas tinkamai ir pilnai buvo sumokėta. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas.Â

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo

19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti tarp Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl trumpesnio darbo laiko, nes Å¡is susitarimas atitiko ieÅ¡kovo interesus ir buvo pasiraÅ¡ytas jo iniciatyva. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta pagrįstai, kadangi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas budėdavo jam palankiu laiku nuo 16 iki 20 val. ir apie darbo grafikÄ birželio 4 d. iÅ¡eiti į darbÄ jam turėjo bÅ«ti žinoma, todėl ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ negali bÅ«ti pateisintas.

Kadangi darbo ginčų komisijos posėdyje ieÅ¡kovas pripažino, kad jam tinkamai ir pilnutinai buvo sumokėta už dirbtas darbo valandas ir jis net atsisakė nuo praÅ¡ymo sumokėti jam darbo užmokesčio nepriemokas kartu su delspinigiais už birželio ir liepos mėnesius, atsižvelgiant į tai, kad sutrumpintos darbo valandos atitiko paties ieÅ¡kovo interesus, todėl jo reikalavimÄ dėl negautų už keturis mėnesius darbo užmokesčio priemokų, kaip ir įstatymu neparemto reikalavimo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas laikė nepagrįstu ir netenkino.

Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ naikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ laikė teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu ir netenkino.

IeÅ¡kovas G.M. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti AB firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 10 d. įsakymÄ Nr. 559/k dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo; pripažinti sulygtos su juo darbo sutarties sÄ lygos - viso darbo laiko režimo - pakeitimÄ nustatant jam ne viso darbo laiko

režimÄ neteisėtu ir įpareigoti darbdavį sumokėti jam atsiradusį dėl to darbo užmokesčioÂ

skirtumÄ už laikotarpį nuo Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos pakeitimo, t. y. nuo 2009 m. birželio 5 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuo 2009 m. birželio 5 d. iki birželio 30 d. nustatytas darbo valandų skaičius - 135 darbo valandos, aÅ¡ dirbau 68 darbo valandas (skirtumas - 67 darbo valandas); liepos mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 176 darbo valandos, dirbo 88 darbo valandas (skirtumas -88 darbo valandas); rugpjūčio mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 167 darbo valandas, aÅ¡ dirbau 84 darbo valandas (skirtumas -

83 darbo valandos); rugsėjo mėnesiui nustatytas darbo valandų skaičius - 176 darbo valandos, dirbo 88 darbo valandas (skirtumas 88 darbo valandos), taigi iÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. jis neiÅ¡dirbo 326 darbo valandų, ir atitinkamai negavo: 326 d. val. x 4,85 Lt = 1581 Lt 10 ct; priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai, nes ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ negali bÅ«ti pateisintas. Jis nurodo, kad apie bÅ«tinybę budėti 2009-06-04 16.00 val. jis nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Jis neneigia, kad nuo tam tikro laiko (apytiksliai nuo 2008 m. liepos mėn., kai atsirado objektas Tarandėje) jis, papraÅ¡ytas administracijos, geranoriÅ¡kai sutiko sudarinėti apsaugos darbuotojų objekte Tarandėje darbo grafikus, Å¡is darbas buvo papildomas ir ieÅ¡kovui neprivalomas bei neapmokamas, Å¡iuos grafikus sudarinėjo iki 2009 m. gegužės mėn., tačiau po to, kai ieÅ¡kovas balandžio mėnesį kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ su skundu dėl sargams neapmokamų virÅ¡valandžių ir inspekcijos pareigÅ«nai patikrinimo metu nustatė pas atsakovÄ skunde nurodytus faktus, administracija sumokėjo jam už anksčiau dirbtus virÅ¡valandžius gegužės 25 d. ir pažadėjo suteikti laisvadienius budėjimo pagal grafikÄ laiku gegužės 27 ir 30 d. Atvykus į darbÄ gegužės 27 d. 16.00 val., į ieÅ¡kovo darbo vietÄ atėjo nepažįstamas žmogus, kuris pasakė, kad dirbs vietoj ieÅ¡kovo tÄ dienÄ . Administracija informavo ieÅ¡kovÄ , kad Å¡is turi ateiti į darbÄ birželio 1 d., o toliau nurodė, kad praneÅ¡ papildomai. Taigi ieÅ¡kovas apie 2009 m. birželio mėnesio grafikÄ nežinojo ir jam negalėjo bÅ«ti žinoma, nes sutriko iki tol buvusi įprasta sargų keitimosi tvarka, buvo priimti nauji sargai, kurie skiriami budėti atsakovo administracijos, ieÅ¡kovui nežinant apie tokias aplinkybes. Darbdavio pateiktas teismui 2009-05-14 tarnybinis praneÅ¡imas, pagal kurį ieÅ¡kovas su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui neva buvo supažindintas 2009 m. gegužės 14 d., tačiau atsisakė jį pasiraÅ¡yti, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, nes niekas jo su Å¡iuo grafiku nei 2009 m. gegužės 14 d., nei vėliau nesupažindino ir nebandė supažindinti, pasiraÅ¡iusių šį praneÅ¡imÄ Å¾monių (iÅ¡skyrus P. Margelį) iÅ¡ vis nepažįsta, tokio grafiko Å¡iame praneÅ¡ime nurodytu laiku nebuvo, o gegužės 14 d. jam buvo poilsio diena.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas pažeidė Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias darbÄ pagal darbo grafikÄ , nes jis nebuvo supažindintas su darbo grafiku prieÅ¡ dvi savaites, kaip tai numato Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalis, o apie darbÄ 2009-06-04 16.00 val. sužinojo tik tos pačios dienos 12.30 val., kai buvo iÅ¡vykęs į kaimÄ ir negalėjo laiku atvykti į darbÄ , taigi ieÅ¡kovas į darbÄ 2009-06-04 neišėjo į darbÄ ne dėl savo, bet dėl darbdavio kaltės.

Darbdavys pakeitė sulygtas darbo sutarties sÄ lygas ir suteikė ieÅ¡kovui ne viso darbo laiko režimÄ , be to, ieÅ¡kovui sumažino darbo užmokestį vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesant tam ieÅ¡kovo sutikimo tokiems pakeitimams, kas prieÅ¡tarauja įstatymui.

Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė materialinę žalÄ - gavo mažesnį darbo užmokestį negu jam priklausytų, taip pat neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė didele nervine įtampa, stresu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, pažeminimu, reputacijos kaip sÄ Å¾iningo ir pareigingo darbuotojo pablogėjimu, tuo, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Atsakovas AB firma „VITI“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nes teismo priimtas sprendimas yra teisingas, todėl negali bÅ«ti naikinamas. Ginčijama drausminė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta teisėtai, nes pagal 2009 m. birželio mėnesio darbo grafikÄ apeliantas neatvyko į darbÄ 2009 m. birželio 4 d. nuo 16 iki 20 val., t.y. visÄ nustatytÄ darbo laikÄ (pamainÄ ), o su darbo grafiku 2009 m. birželio mėnesiui apeliantas buvo supažindintas 2009 m. gegužės 14 d. Dėl nurodyto pagrįstai netenkintas jo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias drausminės nuobaudos skyrimÄ , taip pat netinkamai aiÅ¡kino teisės normas reguliuojančias suminę darbo laiko apskaitÄ bei netinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimÄ , dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso  329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2006-10-12 pradėjo dirbti apsaugos darbuotoju  atsakovo AB - firmos „VITI“ pagal suminę darbo laiko apskaitÄ (darbo sutarties 5-as punktas). Pagal sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti ne mažesnį darbo užmokestį kaip LR Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ jÄ mėnesinę algÄ bei generalinio direktoriaus patvirtintÄ priedÄ , mokant darbo užmokestį kiekvieno mėnesio 15 ir 28 dienomis (darbo sutarties 3-as punktas). (b.l. 5-6). IeÅ¡kovo darbo pobÅ«dis - saugoti įvairius statybos objektus tam tikru darbo grafiku: nuo 16.00 valandos iki 07.00 valandos, kitos dienos (o Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais - nuo 08.00 valandos iki 08.00 valandos kitos dienos) kas trečiÄ parÄ (b.l. 25). 2009-06-05 Å¡alys pasirašė darbo sutarties pakeitimÄ , kuriuo buvo pakeistas darbo sutarties 3-as punktas - nuo 2009-06-01 darbdavys įsipareigojo mokėti minimalųjį valandinį atlygį, taip pat buvo patikslintas ir 5-as prie taikomos suminės darbo laiko apskaitos nurodant, jog nustatyta iki 48 valandų per savaitę darbo laiko trukmė (b.l. 6). Atsakovo 2009-06-10 įsakymu buvo paskirta ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – pastaba - už tai, kad ieÅ¡kovas 2009-06-04 16.00 val. neišėjo į darbÄ (b.l. 7). Pagal į bylÄ pateiktÄ grafikÄ 2009 m. birželio mėnesiui, ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas taikyti ne visas darbo laikas - jis sutrumpėjo iki 4 valandų per budėjimÄ : nuo 16.00 valandos iki 20.00 valandos kiekvienÄ dienÄ nuo pirmadienio iki penktadienio. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiais atsakovo sprendimais pakeisti jam darbo grafikÄ ir sumažinti krÅ«vį bei skirti nuobaudÄ , 2009-08-31 kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (b.l.37-38), kuri 2009-09-11 sprendimu jo praÅ¡ymÄ atmetė (b.l. 8-11). IeÅ¡kovo manymu, darbdavio jam skirta drausminė nuobauda bei darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas, kai taikant suminę darbo lako apskaitÄ , darbo grafikai sudaromi ne visam darbo laikui, yra neteisėti. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieÅ¡kovui drausmė nuobauda paskirta teisėtai, taip pripažino, jog atsakovas teisėtai taikė pakeistas darbo sÄ lygas sutinkamai su DK 146 straipsnio 1 d. nuostatomis. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis kolegija nesutinka.

Dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo teisėtumo

DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui buvo skirta pastaba. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimÄ . Darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009)

Nagrinėjamoje byloje atsakovas įsakyme nurodė, kad ieÅ¡kovas 2009 m. birželio 4 D. 16.00 val. neišėjo į darbÄ (b.l. 7). Ir už tai jam skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . Teisme tikrinant drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų (arba neveikimo) ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, teismas turi patikrinti ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas kaip ieÅ¡kinio pagrindas, tačiau susijusias su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, t. y. už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimÄ (pažeidimus) skirta nuobauda, ar darbuotojas padarė šį pažeidimÄ , ar yra drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir sÄ lygos, ar nėra pagrindo galiojančiÄ drausminę nuobaudÄ panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, iÅ¡ esmės apsiribojo tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais, liudytojo J.Labučio parodymais apie tai, kad darbo grafikus sudarinėjo pats atsakovas, dėl to padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ negali bÅ«ti pateisintas. Teismas neanalizavo atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų atitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams ir nepasisakė sprendime dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių. Â

Savo pasiaiÅ¡kinime dėl neišėjimo į darbÄ ieÅ¡kovas nurodė, kad apie budėjimÄ nurodytÄ dienÄ ir valandÄ jam buvo praneÅ¡ti tik likus 3,5 valandų iki budėjimo pradžios, o kadangi jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ miesto, todėl negalėjo atvykti į budėjimÄ (b.l. 35). Kaip jau minėta, atsakovo atstovas savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kovas pats sudarinėjo darbo grafikus ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti darbo grafikai (b.l. 61, 63, 25), tačiau tokius grafikus ieÅ¡kovas sudarinėjo iki 2009m. birželio mėn., kÄ teisme patvirtino ir pats ieÅ¡kovas.

Vėliau ieÅ¡kovas grafikų nesudarinėjo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į byloje esantys darbo grafikai už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. (b.l. 27-32). BÅ«tent apie 2009 m. birželio mėn. grafiko sudarymÄ ir supažindinimÄ yra ginčas byloje. Tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas sudarinėjo grafikus ir ginčo laikotarpiu, neatitinka tikrovės. Be to, liudytojas vargu ar galėjo žinoti tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas sudarinėjo grafikus, nes jis tuo metu atsakovo bendrovėje nedirbo – priimtas į darbÄ buvo tik nuo 2009 m. gegužės 31 d. (b.l. 39-40).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 147 straipsnio 3 d. reikalavimus darbo grafikai turi bÅ«ti paskelbti vieÅ¡ai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi savaites iki Å¡ių grafikų įsigaliojimo, o atsakovas įrodinėja, kad su 2009 m. birželio mėn. grafiku ieÅ¡kovas buvo supažindintas gegužės viduryje, liudytojas negalėjo žinoti aplinkybės, kad ieÅ¡kovas sudarė minėto mėnesio darbo grafikÄ ir su juo buvo susipažinęs gegužės viduryje.

Be to, kolegija, įvertinusi tÄ aplinkybę, kad pats atsakovas į bylÄ pateikė du skirtingus 2009 m. birželio mėn. grafikus (b.l. 25, 27), pagal pirmÄ grafikÄ ieÅ¡kovas turėjo budėti nuo 2009 m. birželio 3 d. 16.00 val. iki birželio 4 d. 8.00 val., o pagal kitÄ grafikÄ nuo 2009 m. birželio 4 d. 16.00 val. Iki 20.00 val. IeÅ¡kovas nurodė, kad priėmus į darbÄ naujÄ apsauginį liudytoju byloje apklaustÄ J.Labutį jau 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje grafikas pasikeitė, kas atitinka tikrovę, nes 2009 m. gegužės darbo grafike yra papildomai įraÅ¡ytas Å¡is asmuo kaip apsaugos posto darbuotojas Tarandės objekte (b.l. 63), o pagal to paties mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, jis dirbo 2009-05-31 (b.l. 64).

Paties ginčo 2009 m. birželio mėn. darbo grafiko duomenys paneigia atsakovo nurodytÄ ir teismo nustatytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas su Å¡iuo grafiku (b.l.

27) buvo supažindintas, taip kaip reikalauja įstatymas, prieÅ¡ dvi savaites, t.y. gegužės mėn. viduryje, nes į grafikÄ yra įtrauktas darbuotojas J.Labutis, kuris, kaip jau minėta, dirbti pas atsakovÄ pradėjo tik gegužės 31 d. Atsakovas tvirtindamas apie ieÅ¡kovo iÅ¡ankstinį supažindinimÄ su grafiku, tuo pačiu sutiko su ieÅ¡kovo nurodytu, kad įmonės personalo specialistė 2009 m. birželio 4 d. apie 12 val. skambino ieÅ¡kovui, kad jis nuo 16.00 val. iÅ¡eitų į darbÄ . Tokia atsakovo pozicija kolegijai leidžia Å¡ioje ginčo dalyje vadovautis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, kad jam apie ginčo darbo grafikÄ nebuvo žinoma ir tik telefonu jis sužinojo apie jo budėjimÄ 2009 m. birželio 1 d. ir taip pat apie budėjimÄ birželio 4 d. jam buvo praneÅ¡ta prieÅ¡ 3,5 val. iki budėjimo pradžios.

Atsakovas nesilaikęs DK 147 straipsnio 3 d. reikalavimo darbo grafikÄ paskelbti prieÅ¡ 14 dienų, negali reikalauti iÅ¡ darbuotojo tinkamo pareigų vykdymo, t.y. laiku iÅ¡eiti į Å¡iame grafike numatytÄ jam budėjimÄ , todėl kolegija pripažįsta, jog drausminė nuobauda – pastaba paskirta neteisėtai. Dėl iÅ¡dėstyto naikintinas darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas ir AB – firmos „VITI“ generalinio direktoriaus 2009-06-10 įsakymas Nr/559/k dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui skyrimo.

Dėl darbo sutarties pakeitimo

DK 120 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties sÄ lygų pakeitimas; Å¡io straipsnio 2 d. įtvirtinta norma, kad sÄ lygos, numatytos DK 95 straipsnio 1 ir 2 d., gali bÅ«ti keičiamos esant iÅ¡ankstiniams darbuotojo sutikimui; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų, nustatytų DK straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Kadangi 2006 m. spalio 10 d. darbo sutartyje Å¡alys buvo susitarusios dėl konkrečių darbo apmokėjimo sÄ lygų ir darbo laiko trukmės (sutarta dėl suminės darbo laiko trukmės), 2009 m. birželio 1 d. atsakovas pakeisdamas darbo sutartį taip, kad palikdamas tÄ pačiÄ suminę darbo laiko apskaitÄ ir nustatęs trukmę iki 48 val. per savaitę faktiÅ¡kai nepažeidė nei DK 146 straipsnio 1 d. nuostatų, nei LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 4.2 p reikalavimų, kuriame nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita netaikoma darbuotojams, kurie Å¡alių susitarimu dirba ne visÄ darbo laikÄ . Tačiau šį sutarties pakeitimÄ atsakovas traktuoja savaip ir jį įgyvendina prieÅ¡ingai negu reglamentuota nurodytose teisės normose. Atsakovas tokį darbo sutarties pakeitimÄ , kur suminę darbo laiko apskaitos tvarkÄ detalizavęs „iki 48 valandų per savaitę“, supranta ir praktikoje taiko taip, kad gali darbuotojui pavesti dirbti nuo 1 val. iki 48 val. per savaitę, o iÅ¡ pateiktų į bylÄ darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 59, 61-65) matyti, kad atsakovas nesudarė ieÅ¡kovui sÄ lygų dirbti visÄ darbo dienÄ , o nustatė jam tik darbo laikÄ po 4 val., esant penkių darbo dienų savaitei. Tokiu bÅ«du sudarydamas tokias darbo sÄ lygas atsakovas pažeidė darbo sutarties sÄ lygas (sutarties 5 p.) DK 149 straipsnio 1 d., LR Vyriausybės 2003 m. gegužės

14 d. nutarimu Nr. 587 4.2 punkto reikalavimus (redakcija galiojanti nuo 2009-05-10), o taip ir DK 120 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, kadangi neleistinai sutrumpinus darbo laikui, sumažėjo ieškovo darbo užmokestis.

Nors pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas su tokiu darbo sutarties pakeitimo sutiko, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kad galima bÅ«tų daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Nors atsakovo atstovas savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ieÅ¡kovas pats pageidavo dirbti trumpesnį darbo laikÄ , tačiau savo paaiÅ¡kinimÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad bet koks darbo sutarties esminių sÄ lygų pakeitimas daromas raÅ¡tu ir esant iÅ¡ankstiniam darbuotojo sutikimui. IeÅ¡kovas pasirašė darbo sutartyje, kur buvo įformintas darbo sutarties 3 p. ir 5 p. pakeitimai, tačiau faktiÅ¡kai 5 p. nors ir buvo patikslintas, tačiau nebuvo pakeistas, nes ieÅ¡kovui buvo palikta ta pati suminė darbo laiko trukmė, kaip ir buvo suderinta Å¡alių pasiraÅ¡ant darbo sutartį, todėl ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ymas po tokiais darbo sutarties pakeitimais nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas sutiko, jog jam bÅ«tų sutrumpintas darbo laikas ir tuo pačiu sumažėtų darbo užmokestis.Â

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos Å¡alių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK straipsnis, 94 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui nevykdant tam tikrų susitarimo sÄ lygų - nesudarant galimybės dirbti viso darbo laiko ir tokiu bÅ«du sumažinant darbo užmokestį, darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta ir darbo užmokesčio dalis, kuriÄ darbuotojas bÅ«tų gavęs, jeigu darbdavys bÅ«tų tinkamai vykdęs darbo sutarties sÄ lygas. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b.l. 65, 67-74) matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2009-06-05 iki 2009-06-30 dirbo 68 valandas vietoje nustatytų 135 valandų (skirtumas 67 valandos); liepos mėnesį dirbo 88 valandas, vietoje nustatytų 176 valandų (88 valandos); rugpjūčio mėnesį dirbo 84 valandas, vietoje 167 valandų (skirtumas 83 valandos), o rugsėjo mėnesį – 88 valandas, vietoje nustatytų 176 valandų (skirtumas 88 valandos), viso atsakovas nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui dirbti per laikotarpį nuo 2009-06-05 iki 2009-09-30 326 darbo valandas, o atsižvelgiant į tai, kad valandos vidutinis uždarbio vidurkis pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ Â 4,85 Lt (b.l.  48), ieÅ¡kovas negavo    1 581,10 Lt (4,85 Lt x 326 val.) darbo užmokesčio. Nustačius, kad darbo krÅ«vis ieÅ¡kovui sumažintas neteisėtai, nesilaikant DK 120 straipsnio 2 ir 3 d. reikalavimų, kolegija priteisia ieÅ¡kovui darbo užmokesčio skirtumÄ â€“ 1 581,10 Lt.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra

savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu

nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „ Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti neteisėti darbdavio veiksmai skiriant ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ , o taip pat ir neteisėtai bei neleistinai sumažinus darbo laikÄ , sumažinus darbo užmokestį, dėl tokių atsakovo veiksmų galėjo kilti neturtinės žalos. Darbiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji Å¡alis, bet kokie darbdavio neteisėti veiksmai darbuotojo atžvilgiu iÅ¡Å¡aukia tam tikrÄ nepasitenkinimÄ ir nepasitikėjimÄ darbdaviu, o taip pat sukelia neigiamas emocijas. Asmens darbo veikla yra itin jautri bet kokiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti darbuotojui neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ne viso darbo laiko nustatymo metu ir darbo užmokesčio sumažinimo metu buvo prieÅ¡pensijinio amžiaus, todėl tokie darbdavio veiksmai turėjo įtakos pensijos dydžiui, tai įtakojo jo materialinę gerovę ateityje, kas sukėlė ieÅ¡kovui iÅ¡gyvenimus bei emocinę įtampÄ . Be to, drausminės nuobaudos skyrimas, kai darbdavys pats nevykdė įstatymo reikalavimų – laiku neinformavo ieÅ¡kovo apie jo budėjimÄ , o ieÅ¡kovui neišėjus į darbÄ (budėjimÄ ) atsižvelgiant į tai, jog praeityje ieÅ¡kovas savo darbines pareigas atliko sÄ Å¾iningai, sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nervinę įtampÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti neturtinei žalai atlyginti 5 000 Lt, tačiau kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos dydis priteistinas mažesnis - po 1 000 Lt už kiekvienÄ pažeidimÄ , t.y. viso 2 000 Lt. Dėl iÅ¡dėstyto, pirmos instancijos teismas netenkindamas visiÅ¡kai ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 250 straipsnio ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis iÅ¡dėstytu tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti AB - firmos „VITI“ Darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ visumoje, nes kolegija pripažino, jog ieÅ¡kovui buvo neteisėtai skirta drausminė nuobauda, o taip pat neteisėtai sumažintas darbo krÅ«vis, dėl ko nebuvo iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovas nenurodė, tačiau kolegija priimdama naujÄ sprendimÄ sprendžia ieÅ¡kinio reikalavimus, o atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso

414 straipsnio nuostatas, iÅ¡eina iÅ¡ apeliacinio skundo ribų. Taip pat tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties sÄ lygų pakeitimo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo bei iÅ¡ dalies tenkintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Tokiu bÅ«du pirmos instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patenkinus skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96).                Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti: AB - firmos „VITI“ Darbo ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ ir 2009 m. birželio 10 d. įsakymÄ Nr. 559/k dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui G.M. skyrimo.

Pripažinti darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ â€“ darbo laiko sutrumpinimÄ nuo 2009-06-05, esant suminei darbo laiko apskaitai, neteisėtu.

Priteisti iš AB - firmos „VITI“ 1 581,10 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti G.M..

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti iš AB - firmos „VITI“ 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

  Â

Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai

Andžej Maciejevski  Â

Â

Neringa Švedienė