57a4eb5a-9f2d-4a55-b01d-8636b31c8b2a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr.e2A-74-798/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00061-2015-2                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                2.6.1.6.1.;3.3.1.11.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                   2017 m. vasario 7 d.                                                                  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

B., R. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarųjų akcinių bendrovių „Marių prekyba“, „Boslita“ ir Ko bei „GS Investicija“ ieÅ¡kinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovams V. B., R. B. ir V. B., A. B., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras G. B.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marių prekyba“, „Boslita“ ir Ko ir „GS Investicija“ actio Pauliana ieÅ¡kinyje prašė pripažinti neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-7867, sudarytÄ tarp V. B., R. B. ir V. B., taikyti restitucijÄ , ir įpareigoti V. B. kartu su R. B. grÄ Å¾inti vieni kitiems visa, kÄ yra gavę pagal 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-7867, t. y. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvės patalpÄ kartu su 1/12 pastato – sandėlio, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ prekybinę patalpÄ kartu su 1/12 pastato – sandėlio, esančiÄ (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog 2014-10-08 gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo praneÅ¡imÄ dėl fizinių asmenų bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl patikrino vieÅ¡ai prieinamus duomenis apie atsakovų V.

B. ir jo sutuoktinės R. B. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius. PaaiÅ¡kėjo, kad V. ir R. B. 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido turtÄ savo broliui V. B., tokiu bÅ«du akivaizdžiai sumažino savo mokumÄ ir apsunkino didelės vertės kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , t. y. 116 279,78 Eur dydžio UAB „Marių prekyba“, 21 695,50 Eur dydžio UAB „Boslita“ ir Ko, 3 185,82 Eur dydžio UAB „GS Investicija“ ir taip pažeidė ieÅ¡kovių, kaip kreditorių, teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas V. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 metų lapkričio mėn. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl (duomenys neskelbtini), esančių ir bankui įkeistų parduotuvių patalpų pirkimo–pardavimo už 100 000,00 Eur (345 280,00 Lt). Mokėjimo pavedimais V. B. buvo pervesta 80 720,00 Lt. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2013-09-18, t. y. po to, kai iÅ¡ gautų lėšų V. B. ir jo įmonė UAB „Elektus“ AB DnB bankui padengė 295 289,29 Lt suteiktÄ kreditÄ ir parduodamoms patalpoms buvo panaikinta hipoteka.

Teigė, kad V. B. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie ieÅ¡kovių turimas reikalavimo teises, turtas buvo perleistas už žymiai didesnę sumÄ , nei buvo įvertintas. Be to ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, nebuvo aktyvios, nesidomėjo skolininkų turtine padėtimi ir jų galimybėmis vykdyti savo įsipareigojimus. Pažymėjo, kad yra pažeistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovė A. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko.Patvirtino, kad preliminarus susitarimas dėl pastatų pirkimo buvo sudarytas ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas.

Aplinkybės, kad V. B. turi įsiskolinimų ieÅ¡kovėms, nežinojo ir negalėjo žinoti, prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų sutikusi sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties. Nesutiko, jog ieÅ¡kovių, kaip kreditorių, teisės buvo pažeistos. Atsakovai V. B. ir R. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės neįrodė actio Pauliana taikymo sÄ lygų viseto ir ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus imperatyvų įstatymo nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovų ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2013-09-18, o ieÅ¡kinys pateiktas 2015-02-05.

IeÅ¡kovės galėjo domėtis atsakovų turtine padėtimi, ieÅ¡koti galimybių patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, todėl atsakovų mokumas dėl sandorio sudarymo nepasikeitė. IeÅ¡kovės nepateikė įrodymų, jog po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovai neturėjo jokio kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Papildomai nurodė, kad, nors parduodami jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ V. B. ir R. B. turėjo žinoti, kad turi kreditorių bei jiems neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau Å¡ie faktai nesudarė pagrindo nei pardavėjams, nei pirkėjui V.

B. atsisakyti sudaryti sandorį, nes atsakovai savo turtÄ perleido už kainÄ ne mažesnę nei turto rinkos vertė. Taigi, 2013-09-18 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nesumažino V. bei R. B. mokumo nei prieÅ¡ jÄ sudarant, nei po to; atsakovai neturėjo pareigos apie tai praneÅ¡ti savo kreditoriams, o aplinkybė, kad turtas buvo parduotas V. B. broliui V. B., nesudaro jokio teisinio pagrindo pripažinti sutarties Å¡alis nesÄ Å¾iningomis; ginčijamas sandoris buvo užtikrintas hipoteka, V. B. sumokėjo DNB bankui, t. y.

įvykdė prievolę kreditoriui.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notaras G. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko.Teigė, kad po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovų turtinė padėtis nepablogėjo, nes už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gauta didesnė suma, negu Å¡io turto rinkos vertė. IeÅ¡kovės nebuvo aktyvios ir nesidomėjo skolininkų turtine padėtimi bei jų galimybėmis vykdyti savo įsipareigojimus.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-7867, sudarytÄ tarp atsakovų V.

B., R. B. ir V. B., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo atsakovÄ V. B. grÄ Å¾inti atsakovams V. B. ir R. B. negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ parduotuvės patalpÄ kartu su 1/12 pastato – sandėlio, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ prekybinę patalpÄ kartu su 1/12 pastato – sandėlio, esančiÄ (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovus V. B. ir R. B. grÄ Å¾inti V. B. 123 088,51 Eur; iÅ¡ atsakovų V. B., R. B., V.

B. ir A. B. priteisė po 243,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Boslita“ ir Ko; sprendimÄ Ä¯vykdžius panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartimi.Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimoTeismas, nustatęs, kad atsakovai kreditorių 116 279,78 Eur dydžio UAB „Marių prekyba“, 21 695,50 Eur dydžio UAB „Boslita“ ir Ko ir 3 185,82 Eur dydžio UAB „GS Investicija“ finansinių reikalavimų neginčijo, konstatavo, jog ieÅ¡kovių reikalavimo teisės yra neabejotinos ir galiojančios.Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriuTeismas sprendė, kad pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui pažeidė ieÅ¡kovių teises, todėl jos prarado galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus.

Aplinkybė, kad V. B. turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, leido teismui konstatuoti, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl nepakitusio mokumo kaip nepagrįstus, kadangi atsakovai V. B. ir R. B. savo nemokumÄ patvirtino teikdami pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo.Dėl ieÅ¡kinio senatiesIÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovai neinformavo ieÅ¡kovių apie ketinimÄ sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡i aplinkybė paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovėms gavus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-08 praneÅ¡imÄ apie teisme gautÄ atsakovų V.

B. ir R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra nustatytos pareigos kreditoriui domėtis skolininko sudaromais sandoriais, neprotinga reikalauti iÅ¡ kreditorių nuolat sekti ir domėtis skolininkų sudaromais sandoriais, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovės nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.Dėl privalėjimo sudaryti sandorį Teismo vertinimu atsakovai V. ir R. B. sudarė sandorį, pažeidžiantį kreditorių interesus, todėl jo sudaryti ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo.Dėl atsakovų ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo (žinojimo, kad sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo teises)Teismui nustačius, kad sandoris buvo sudarytas tarp skolininkų V.

B. ir R. B. ir V. B. brolio V. B., buvo pagrindas preziumuoti sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . GinčijamÄ sandorį sudaręs V. B. turėjo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar V. B. ir R. B. neturėjo kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Byloje nėra pateikta V. B. raÅ¡ytinių užklausimų ar kitų dokumentų, kuriais prieÅ¡ ginčijamo sandorio sudarymÄ jis domėjosi kitos sandorio Å¡alies patikimumu, prašė informacijos apie tos Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, atsiskaitymus su tais kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panaÅ¡iai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas V. B., kaip turto įgijėjas, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis pagal teisės normas buvo bÅ«tina, jo, kaip verslininko, statusui.Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ Ä®vertinęs byloje esančius dokumentus, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus teismas pripažino 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-7867, sudarytÄ tarp V. B., R. B. ir V. B., negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms teisės normoms ir kaip pažeidžiančiÄ kreditorių interesus.

Sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo taikė restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigojo V. B. ir V. B. kartu su R. B. grÄ Å¾inti vieni kitiems visa, kÄ yra gavę pagal 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. GB-7867.Teismas netenkino Å¡alių praÅ¡ymo skirti byloje papildomÄ ekspertizę, kadangi ekspertizė bylos iÅ¡nagrinėjimo galutiniam rezultatui teisinės reikÅ¡mės neturi. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniame skunde atsakovai V. B. ir R.

B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus:Dėl kreditorių teisių pažeidimo Pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė, ar 2013-09-18 pirkimo– pardavimo sutarties sudarymas turėjo įtakos atsakovų nemokumui bei galimybei atsiskaityti su kreditoriais; sandorio sudarymo pasekmes sutapatino su iÅ¡ sandorio gautų pajamų panaudojimo pasekmėmis kreditoriams; tinkamai neįvertino atsakovų veiksmų teisėtumo, Å¡iems atsiskaitant su kreditore AB DNB bankas.

Dėl 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovai netapo nemokiais, po šio sandorio sudarymo atsakovų turtinė padėtis pagerėjo, nes jie gavo 91 088,50 Eur pelno ir įvykdė dalį įsipareigojimų kreditoriams; pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog buvo patenkinti hipotekos kreditorės interesai. Aplinkybė, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovai atsiskaitė ne su ieškovėmis, o su hipotekos kreditore, nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris prieštaravo ieškovių interesams, kadangi bet kokiu atveju hipotekos kreditoriaus turiniai reikalavimai priverstinio vykdymo atveju tenkinami pirmiau, nei kitų kreditorių.

Atveju, jei atsakovai nebÅ«tų sudarę ginčijamo sandorio ir nebÅ«tų atsiskaitę su hipotekos kreditore, jų skolos Å¡iai dienai bÅ«tų didesnės, todėl ginčo sandoris jokių neigiamų pasekmių ieÅ¡kovams nesukėlė, prieÅ¡ingai, atsakovų skolos kreditoriams sumažėjo. Dėl atsakovų sÄ Å¾iningumoAtsakovai, sudarydami ginčijamÄ sandorį, neturėjo pagrindo manyti, kad Å¡i sutartis galėtų pažeisti ieÅ¡kovių teises ir interesus, nes sandoris buvo atlygintinis ir skolininkams pelningas, o V.

B., žinodamas, kad apribojimų atsakovams parduoti turtÄ nėra, neturėjo pagrindo abejoti, jog dėl sudaromo sandorio nukentės kitų kreditorių interesai. Sandorio sudarymo metu atsakovai buvo mokÅ«s, nemokumas kilo tik 2014 m. Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoGinčijamo sandorio sudarymo metu buvo suėję prievolių ieÅ¡kovėms įvykdymo terminai, todėl ieÅ¡kovai turėjo kreiptis į skolininkus, domėtis jų turtine padėtimi, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Atsakovai nuo ieÅ¡kovių sandorio sudarymo fakto neslėpė, pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl mano, jog ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2015-01-20, o nuo 2013-09-18.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:Atsakovų V. ir R.

B. turtinė padėtis po ginčijamo sandorio sudarymo pablogėjo, kadangi turtas perleistas už 425 000 Lt, o jo rinkos vertė sudarė 598 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams už parduotÄ turtÄ buvo sumokėta iki ginčijamos sutarties sudarymo, duomenų apie preliminarios sutarties sudarymÄ byloje taip pat nėra. IÅ¡ byloje esančių 2011-11-28–2011-11-30 bankinių pavedimų negalima nustatyti jų paskirties; įraÅ¡as „tarpusavio susitarimas“ nepatvirtinta, kad mokėjimai atlikti pagal preliminariÄ sutartį.

Pažymi, kad maksimali hipotekos suma buvo 89 996,79 Eur, o nekilnojamojo turto rinkos vertė 173 192,77 Eur, todėl, net ir hipotekos kreditoriui nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirma eile, ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ bÅ«tų patenkinę iÅ¡ likusios sumos dalies.Apeliantų nemokumo aplinkybės nagrinėjami bylai nereikÅ¡mingos, nes ginčijamas sandoris nebuvo apeliantų nemokumo priežastimi.Ekspertės I. K. pateikta ginčo turto rinkos vertės ataskaita negalima vadovautis, nes ji neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų.Ginčijamu sandoriu perleistas vertingiausias atsakovų turtas artimam giminaičiui, todėl tikėtina, kad atsakovui V.

B. buvo žinomi brolio ir jo sutuoktinės prisiimti finansiniai įsipareigojimai.Nepagrįsta teigti, jog kreditorius apie ginčo sandorį turėjo sužinoti iÅ¡ sandorių registracijos vieÅ¡uosiuose registruose dienÄ . Å iuo atveju svarbu tai, jog atsakovai neinformavo savo kreditorių apie ketinamÄ sudaryti sandorį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. B. praÅ¡o atsakovų Vaido ir R. B. skundÄ tenkinti.Sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teisme į bylÄ nebuvo įtraukti pagrindiniai skolininkai UAB „Electus“ ir UAB „Provikis“, už kurių prievoles laidavo atsakovai V. ir R.

B..Apeliaciniame skunde atsakovas V. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus:Dėl kreditorių teisių pažeidimoNesuteikus pirmenybės atsiskaityti su hipotekos kreditore AB DNB bankas, ginčijamo sandorio iÅ¡ viso nebÅ«tų įmanoma sudaryti, todėl teismas nelogiÅ¡kai nesÄ Å¾iningumÄ susiejo su mokėjimo eiliÅ¡kumo pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skolininkai atsiskaitė su pirmos eilės hipotekos kreditore, todėl kitų kreditorių teisės negalėjo būti pažeistos. Likusios piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su atsakovo V. B. kreditoriais, įskaitant ir ieškovę UAB „GS Investicija“. Ieškovai nebuvo ėmęsi jokių aktyvių veiksmų savo reikalavimams patenkinti, todėl jų teisės dėl nerūpestingo ir neapdairaus elgesio negali būti ginamos labiau, nei atsakovų.

Pažymi, jog ieÅ¡kovės UAB „Marių prekyba“ elgesys gali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu, nes ji prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimų įskaitymu sumažino UAB „Electus“, kuri laidavo už V. B. pagal 2013-04-18 laidavimo sutartis, turtÄ .Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijamas sandoris nepakeičia atsakovų mokumo, o atvirkščiai, jų mokumÄ padidina, nes turtas parduotas didesne, nei rinkos verte. Be to teismas nepagrįstai rėmėsi FAÄ® įtvirtinta nemokumo samprata, nes kasacinis teismas aiÅ¡kiai atriboja bankroto procedÅ«ras nuo actio Pauliana taikymo.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar sandorio pripažinimas negaliojančiu nepaneigs actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslo.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad V. B. valdomos UAB „Electus“ finansinė padėtis pablogės, sumažės mokumas, dėl ko nukentės Å¡ios įmonės kreditorių interesai.Dėl restitucijos taikymoRestitucija natÅ«ra negalima, nes Å¡iuo metu atsakovai yra nemokÅ«s, pinigai yra sumokėti jiems ir perduoti kreditorei AB DNB bankas. Pritaikius restitucijÄ atsakovai V. ir R. B. ir ieÅ¡kovės nepagrįstai praturtės, o atsakovas V. B. neteks galimybės susigrÄ Å¾inti pinigines lėšas, kuris sumokėjo.

Dėl nesÄ Å¾iningumoPirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl suteiktos pirmenybės kitiems kreditoriams. Atsakovas V. B. nežinojo apie kitų kreditorių egzistavimÄ ir ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų buvę galima suabejoti atsakovų V. ir R. B. mokumu.Dėl privalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorįV. B. privalėjo sandorį sudaryti, nes 2011 m. buvo pasiraÅ¡yta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis ir buvo įmokėta dalis perleidžiamo turto kainos.Dėl ieÅ¡kinio senatiesPrievolių ieÅ¡kovams vykdymo terminai pasibaigė 2010-08-13, 2013-04-19 ir 2013-03-17, tačiau ieÅ¡kovai į atsakovus nesikreipė, jų turtine padėtimi, sudaromais sandoriais nesidomėjo.Dėl atsakovų (ne) mokumo nustatymoPirmosios instancijos teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar atsakovai buvo nemokÅ«s ir, ar ieÅ¡kovai turėjo reikalavimo teises į atsakovus ginčijamo sandorio sudarymo metu.

PaaiÅ¡kino, kad V. B. 2010-09-01 paskolinęs UAB „Electus“ 106 465,13 Eur, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Electus“. UAB „Electus“ 2011-11-30 pervedė ieÅ¡kovei UAB „GS Investicija“ 18 535,68 Eur ir 2013-08-30 – 24 617,70 Eur. Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Å ioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas teikia naujus raÅ¡ytinius įrodymus.PareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie atsakovo V. B. apeliacinio skundo atsakovė A. B. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; palaiko atsakovo V.

B. apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovo V. B. skundÄ atmesti ir atsisakyti priimti pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus.Nurodo, jog atsakovų turtinė padėtis dėl ginčijamo sandorio sudarymo neabejotinai pablogėjo, duomenų apie 123 088,50 Eur sumokėjimÄ atsakovams byloje nėra, preliminarios sutarties nėra, pateikti mokėjimo pavedimai nekonkretizuoti, Å¡alis siejo ne tik giminystės, bet ir verslo santykiai. Ginčijamas sandoris sudarytas nesant jokių ginčo turto suvaržymų, pinigai sumokėti ne hipotekos kreditorei.

Ä®rodymų, kad be ginčo sandorio sudarymo nebuvo galimybės atsiskaityti su hipotekos kreditore, byloje nėra. Teiginiai, jog ginčijamos sutarties kainos dalis buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais yra klaidinantys bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Neabejotinai V. B. žinojo, turėjo žinoti arba galėjo sužinoti, jog jo brolis kartu su sutuoktine pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamos sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Tikėtina, kad turtas buvo perleistas dėl akių, kad iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų nekilnojamojoje turto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restitucijÄ natÅ«ra, kadangi skolos atgavimas nėra nepagrįstas praturtėjimas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai R. ir V. B. praÅ¡o atsakovo V. B. skundÄ tekinti.Sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir papildomai nurodo, jog ginčijamo sandorio metu nežinojo apie atsakovų esamus kreditorius ir atsakovai tokios informacijos nepateikė; atsakovas nepageidavo atskleisti savo turtinės padėties, verslo duomenų net broliui.

          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų Atsakovas V. B. prie apeliacinio skundo pateikė UAB „Electus“ ir V. B. banko sÄ skaitos iÅ¡rašų kopijas, kuriomis įrodinėja, kad atsakovas V. B. atsiskaitė su kreditore AB DNB bankas 85 595,77 Eur hipoteka užtikrintos prievolės ribose, likusi 43 153,38 Eur pinigų dalis buvo pervesta į UAB „Electus“ sÄ skaitÄ , o Å¡i 2011-11-30 pervedė ieÅ¡kovei UAB „GS Investicija“ 18 535,68 Eur (64 000 Lt) ir 2013-08-30 – 24 617,70 Eur (85 000 Lt).

CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė UAB „GS Investicija“ pripažįsta faktinę aplinkybę, jog UAB „Electus“ skolÄ sumokėjo praleidęs Å¡alių sutartÄ 2013-04-19 terminÄ bei įrodinėjo, kad kreditorė UAB „GS Investicija“ turi 3 185,82 Eur dydžio neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkus V. ir R. B., kadangi už pradelstÄ terminÄ buvo paskaičiuotos palÅ«kanos, kurių solidarÅ«s laiduotojai nesumokėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovė UAB „GS Investicija“ neginčija pavėluoto atsiskaitymo fakto ir jos neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į skolininkus sudaro 3 185,82 Eur dydžio palÅ«kanos, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Dėl senaties termino pareikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinįApeliaciniuose skunduose atsakovai V. ir R. B. bei V. ir A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės nepraleido. Atsakovų nuomone ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos (2013-09-18); ieÅ¡kovai, ilgÄ laikÄ nesidomėję atsakovų turtine padėtimi ir sudarytais sandoriais elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.Skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi, viena iÅ¡ actio Pauliana patenkinimo sÄ lygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi.

Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. IÅ¡ jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytÄ sandorį ir, antra, informacija, kad Å¡is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieÅ¡kinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktÄ , taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises.

Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ reglamentuojančių teisės normų ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡is terminas nėra praleistas, kadangi ieÅ¡kovams aplinkybės apie sudarytÄ ginčijamÄ sandorį paaiÅ¡kėjo tuomet, kai jie gavo iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-08 praneÅ¡imÄ apie V. ir R. B. ketinimÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ bei ieÅ¡kovams 2015-01-20 patikrinus vieÅ¡us registrus.

Apelianto argumentai, jog teismas ieÅ¡kinio senatį turėjo skaičiuoti nuo tos dienos, kai atsakovai sudarė ginčijamÄ sandorį, yra nepagrįsti.Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygųActio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovės actio Pauliana ieÅ¡kiniu įrodinėja, jog turi: UAB „Marių prekyba“ – 116 279,78 Eur, UAB „Boslita“ ir Ko – 21 695,50 Eur ir UAB „GS Investicija“ – 3 185,82 Eur finansinių reikalavimų teises į atsakovus V. ir R.

B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai ieÅ¡kovių reikalavimo teisių neginčijo, atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovių reikalavimai pagrįsti. Apeliaciniame skunde atsakovai V. ir R. B. teigia, kad ieÅ¡kovės neįrodė trijų actio Pauliana sÄ lygų:

i) ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ii) nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių teisės ir teisėti interesai, iii) atsakovų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ paneigia bylos faktinės aplinkybės. Apeliantas V. B. ir prie jo apeliacinio skundo prisidėjusi A. B. apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos sprendimÄ dėl nepagrįstai teismo nustatytų Å¡ių actio Pauliana sÄ lygų:

i) ginčo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, ii) sandorio atsakovai neprivalėjo sudaryti, iii) ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, iiii) ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tik dėl keturių actio Pauliana sÄ lygų (ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas), todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ , neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų ieÅ¡kovių teisių CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį „kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės, jei:

1) skolininkas sudaro sandorį, kuris nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti;

2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 29, 2008 m.).

Atsakovai R. ir V. B. teigia, kad nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę atlikusi teismo ekspertė I. K. nustatė, jog ginčijamu sandoriu, perleisto turto vertė sudaro 32 000 Eur, todėl atsakovų turtinė padėtis po ginčijamo sandorio sudarymo pagerėjo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime dėl I. K. atliktos ekspertizės nepasisakė. Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų.

KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 55 punktÄ turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais.

Nustatyta, jog ekspertė I. K. retrospektyvinį ginčijamu sandoriu perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertinimÄ 2013-09-18 datai atliko naudojant lyginamÄ jį metodÄ ir nustatė, jog ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertė yra 32 000 Eur. Atsakovo V. B. į bylÄ pateiktoje UAB „Lituka ir Ko“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto (parduotuvių) vertinimas buvo atliktas dviem metodais: pajamų ir lyginamuoju bei nustatyta 85 800 Eur rinkos vertė. 2013-04-26 Sutartinės hipotekos sutartyje, sudarytoje tarp skolininkės UAB „Electus“, kreditorės AB DNB bankas ir įkaitų davėjų V. ir R.

B., įkeisto turto (parduotuvės ir prekybinių patalpų) įkeitimo vertė yra 248 000 Lt ir 350 000 Lt; bendra vertė 173 192,77 Eur (598 000 Lt); užtikrintos prievolės dydis – 89 996,79 Eur. Pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis ginčijama sutartimi perleisto turto masinio vertinimo vidutinė rinkos vertė 2013 m. duomenimis sudaro 50 593 Eur. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia nesivadovauti ekspertės I. K. atliktu retrospektyviniu nekilnojamojo turto rinkos vertinimu, kadangi Å¡is vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų (atliktas mažiau kaip dviem metodais) ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (nustatyta turto rinkos vertė mažesnė net už masinio vertinimo bÅ«du nustatytÄ vidutinę rinkos vertę).

Atsižvelgiant į tai, kad 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nekilnojamasis turtas perleistas už 123 088,50 Eur (425 000 Lt) sumÄ , o AB DNB bankas Hipotekos sutartyje, sudarytoje prieÅ¡ penkis mėnesius iki ginčijamo sandorio sudarymo, turto rinkos vertė yra 173 192,77 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad turtas pagal ginčijamÄ sandorį perleistas už 50 104,27 Eur (173 192,77 Eur - 123 088,50 Eur) mažesnę sumÄ , todėl atsakovų nurodyti argumentai, jog perleido turtÄ už didesnę, nei rinkos vertę nepagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytais argumentais, kad maksimali hipotekos suma buvo 89 996,79 Eur, o nekilnojamojo turto rinkos vertė 173 192,77 Eur, todėl, net ir hipotekos kreditoriui nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirma eile, ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ bÅ«tų patenkinę iÅ¡ likusios 83 195,98 Eur (173 192,77 Eur - 89 996,79 Eur) sumos dalies. Papildomai pažymėtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai nebuvo primygtinio poreikio pirmumo eile dengti kreditorės AB DNB bankas reikalavimÄ pagal kreditavimo sutartį, kadangi kreditorė AB DNB bankas nebuvo nukreipusi skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka.

Tai matyti iÅ¡ 2013-09-06 AB DNB banko raÅ¡to Nr. 2013/30.56-37/3373, jog įkaito davėjai neprieÅ¡taravo, kad skolininkė UAB „Electus“ grÄ Å¾intų kreditÄ anksčiau kreditavimo sutartyje nurodyto termino bei bankas sutiko padaryti visus įraÅ¡us apie hipotekos reikalavimų įvykdymÄ bei kreiptis į atitinkamas institucijas dėl hipotekos iÅ¡registravimo po to, kai lėšos bus pervestos bankui. Taigi, apeliantų teiginiai, kad ieÅ¡kovių (kreditorių) teisės ir teisėti interesai ginčijamo sandorio sudarymo momentu nebuvo pažeisti, kadangi atsakovai V. ir R.

B. atsiskaitė su pirmos eilės hipotekos kreditorė, nepagrįsti, todėl atmestini.CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2FB-513-676/2015, konstatavo, jog būdami nemokūs R. ir V.

B. sandoriu (ginčijamu nagrinėjamojoje byloje) perleido nekilnojamojo turto už 425 000 Lt sumÄ . Taigi, skundų argumentai, dėl atsakovų nemokumo ginčijamo sandorio sudarymo momentu nebuvimo, pripažintini nepagrįstais.Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčijamu sandoriu pažeistas ieÅ¡kovių teises, kadangi skolininkai sudarė ginčijamÄ sandorį bÅ«dami nemokÅ«s, turtÄ pardavė už mažesnę, nei kreditorės AB DNB bankas nustatytÄ rinkos kainÄ .Dėl skolininkų neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandoriųCK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is neprivalėjo sudaryti.

Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-521/2006). Nagrinėjamoje byloje atsakovai teigia, kad ginčijamÄ sutartį sudariusias Å¡alis siejo preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

Tais atvejais, kai teismas sprendžia, ar skolininko pareiga sudaryti sandorį ateityje kyla iÅ¡ preliminariosios sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, svarbu nustatyti, ar tai yra organizacinio pobÅ«džio derybų metu sudaryta sutartis, kuri bÅ«tų vertinama kaip preliminarioji. Jeigu sutartimi yra numatyta ateityje sudaryti sandorį, tai savaime nereiÅ¡kia, kad ji yra preliminarioji sutartis. Tokia sutartis yra sudaroma kaip organizacinė sutartis derybų metu, kuria Å¡alys nustato sÄ lygas, nuostatas ar įsipareigojimus, kuriais siekiama pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui ir įsipareigojama ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta jo brolio V. B. pasiÅ«lymu 2011 metų lapkričio mėn. gale dėl įkeistų bankui parduotuvių pirkimo už 100 000 Eur (345 280 Lt). Å i sutartis VÄ® „Registrų centras“ įregistruota nebuvo, tačiau po nuosavybės perleidimo fakto įregistravimo VÄ® „Registrų centras“ preliminarioji sutartis buvo sunaikinta kaip nereikalinga. Taigi, įrodymo, pagrindžiančio pasirengiamuosius organizacinio pobÅ«džio veiksmus ir aplinkybes, kurios reikalingos pagrindinei sutarčiai sudaryti, nėra ir teismas neturi galimybės pasisakyti dėl Å¡ios sutarties kvalifikavimo preliminariÄ ja sutartimi.

Kita vertus, ginčijama sutartimi perleistas turtas buvo įkeistas AB DNB bankui, todėl be banko žinios bei atitinkamų susitarimų su banku Å¡alys negalėjo laisvai disponuoti turtu, sudarinėti sandorių. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2013-04-26 sutartinės hipotekos sutarties 8.1 punktas, kuriame nurodyta, kad įkaito davėjas patvirtina, kad įkeičiamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise, kitiems asmenims neperleistas, neareÅ¡tuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamu daiktu.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, atsakovai, kaip verslo patirtį turintys asmenys, turėjo aktyviÄ pareigÄ domėtis, ar siÅ«lomos preliminaraus sandorio sudarymo bei turto pardavimo aplinkybės nepažeis jiems žinomų kreditorių interesų. 2013-09-18 pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. punkte pardavėjai pareiÅ¡kė ir garantavo, jog nėra sudaryta jokių sutarčių, duota sutikimų, pritarimų, priimta sprendimų, nutarimų arba prisiimta įsipareigojimų, susijusių su duodamais daiktais, pagal kuriuos pardavėjai yra skolingi, turi neįvykdytų prievolių arba kitais įsipareigoję sumokėti pinigines sumas, atlikti kokius tai veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, apie kurios nebÅ«tų praneÅ¡ta pirkėjui.

Taip pat ginčijamos sutarties 8.3 punktu Å¡alys patvirtino, kad turėjo pakankamai laiko apsispręsti sudaryti Å¡ia sutartį bei pasikonsultuoti su teisininkais ir gauti reikiamÄ informacijÄ apie Å¡ios sutarties sudarymÄ ir jos teisines pasekmes; sudarydamos Å¡iÄ sutartį, Å¡alys nepažeis jÄ saistančių įsipareigojimų, kitų sutarčių, susitarimų ar dokumentų; Å¡ios sutarties 8.4 punkte Å¡alys pareiÅ¡kė, jog sudaroma sutartis nepažeidžia kreditorių teisių ir Å¡alims yra žinomos CK 6.66 straipsnio nuostatos.

Taigi, atsakovai (sandorio Å¡alys), sudarydami ginčijamÄ sandorį patvirtino, kad nepažeidžia Å¡alių kreditorių teisių, tačiau realiai jas pažeidė, nes apie sudaromÄ sandorį kitų kreditorių neinformavo. Apeliantai 2011-11-28, 2011-11-29, 2011-11-30, 2013-09-04 bei 2013-09-10 bankiniais pavedimais įrodinėja aplinkybes, kad atsakovai A. ir V. B. sumokėjo dalį kainos (90 000 Lt) už ginčijama sutartimi perleistÄ turtÄ . IÅ¡ mokėjimuose nurodytų mokėjimo paskirčių matyti, kad mokėjimai atlikti pagal „tarpusavio susitarimÄ â€œ.

IeÅ¡kovai teigia, jog mokėjimai galėjo bÅ«ti atlikti suteikiant V. B. paskolas, o atsakovai – mokėjimai atlikti pagal preliminariÄ sutartį. Kaip jau minėta, preliminarios sutarties byloje nėra, Å¡i sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, duomenų apie AB DNB bankas susitarimus, sutartis, kuriuose bÅ«tų paminėti Å¡alių ginčijamo sandorio sudarymo ikisutartiniai santykiai byloje nėra, tačiau yra duomenys apie V. B. suteiktas UAB „Electus“ paskolas. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog pardavėjai R. ir V.

B. pageidavo gauti, o pirkėjai A. ir V. B. sutiko sumokėti kainos dalį prieÅ¡ du metus iki ginčijamo sandorio sudarymo neturėdami jokių pagrįstų garantijų, jog turtas ateityje bus atlaisvintas nuo suvaržymų ir neatsiras naujų turtinių apribojimų, sudaro prielaidas abejoti apeliantų deklaruojamomis preliminarios sutarties sudarymo aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas V. B. neįrodė, kad privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį 2011 m. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir 2011 m. sumokėjo dalį ginčijamu sandoriu perleidžiamo turto kainos. Kadangi atsakovų prievolės sudaryti ginčijamus sandorius nenumatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas ir Å¡alims nebuvo bÅ«tinumo sutartį sudaryti, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant trečiÄ jÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ .Dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo Sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.).

Viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

CK 6.67 straipsnyje nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, pagal kuriÄ preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 str. 4 p.). Minėta, jog remiantis Å¡ia nuostata, sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas ir tais atvejais, kai turtas perleidžiamas aiÅ¡kiai mažesne už rinkos vertę kaina.

Nurodytais atvejais nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ privalo paneigti atsakovas ir, remdamasis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sÄ Å¾iningumÄ . Ankstesnėje nutarties dalyje konstatavus, kad ginčo turtas parduotas mažesne už rinkos kainÄ , egzistuoja teisinės prielaidos preziumuoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 str. 1 d.) CK 3.135 straipsnyje nurodyta, jog artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Aptariamu atveju ginčijamo sandorio pirkėjas V. B. yra pardavėjo V. B. brolis, todėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas. Atsakovo V. B. teiginiai, kad brolis jam neatskleidė savo turtinės padėties, verslo duomenų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prieÅ¡ sudarydamas ginčijamÄ didelės vertės sandorį turėjo pakankamai daug laiko pasidomėti, ar brolis neturi daugiau kreditorių. Byloje duomenų, kad dėl savo amžiaus, iÅ¡simokslinimo stokos, patirties, ligos ar kitų faktinių aplinkybių atsakovas V.

B. negalėjo sužinoti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises, nėra, todėl byloje nustatytos aplinkybės, jog kreditas AB DNB bankas padengtas anksčiau kreditavimo sutartyje nurodyto, nes ginčijamu sandoriu gautos lėšos buvo skirtos atsiskaitymui ne su visais atsakovų R. ir V. B. kreditoriais, o tik su viena kreditore (AB DNB bankas), sudaro teisėtÄ pagrindÄ teismui preziumuoti atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir jokių jų preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų, iÅ¡skyrus subjektyvaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus apie ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, atsakovai nepateikė.

Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė egzistuojant trečiÄ jÄ ir ketvirtÄ jÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygas.Dėl restitucijos taikymoAtsakovas V. B. teigia, kad restitucija natÅ«ra negalima, nes pinigai pardavėjams yra sumokėti ir perduoti kreditorei AB DNB bankas, Å¡iuo metu atsakovai yra nemokÅ«s, todėl pritaikius restitucijÄ atsakovai V. ir R. B. ir ieÅ¡kovai nepagrįstai praturtėtų, o atsakovas V. B. netektų galimybės susigrÄ Å¾inti pinigines lėšas, kurias sumokėjo.

Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restitucijÄ konkrečiu atveju, turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo gali kilti įstatyme (CK 6.145 str. 2 d.) numatyti neigiami padariniai. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Restitucija remiasi idėja, pagal kuriÄ turi bÅ«ti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra. Atsižvelgus į tai, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis ir pripažinus, kad sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡sprendė ir restitucijos taikymo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju actio Pauliana ieÅ¡kinio tikslas – perleistÄ ginčijamu sandoriu turtÄ grÄ Å¾inti į atsakovų R. ir V. B. turto masę, kad iÅ¡ jos kreditoriai galėtų iÅ¡ieÅ¡koti (CK 6.66 str. 4 d.).

Byloje konstatuotas atsakovų nesÄ Å¾iningumas, todėl aplinkybės, kad atsakovai V. ir R. B. yra nemokÅ«s, todėl V. B. neteks galimybės susigrÄ Å¾inti pinigines lėšas, kurias sumokėjo, restitucijos taikymui Å¡ioje byloje neturi įtakos.Dėl procesinių klausimųApeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti procesinio pobÅ«džio klausimai, susiję su įtraukimu į bylÄ UAB „Electa“ ir UAB „ Provikis“, nagrinėjamojoje byloje nespręstini.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi atidėjo atsakovams V. ir R. B. 1 792 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, iÅ¡ apeliantų V. ir R. B. valstybės naudai priteisiama 1 792 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 93 straipsnio 3 dalis).Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl valstybei priteistinų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo pažymose apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (t. I, II), paskaičiuota viso 22,24 Eur (21,08 + 1,16 Eur) iÅ¡laidų suma. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įtikimu virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų (3 Eur) dydį, todėl iÅ¡ atsakovų R. ir V. B. lygiomis dalimis valstybei priteistina 22,24 Eur (po 11,12 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sudėjus valstybės naudai priteistinas iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovų R. ir V. B. lygiomis dalimis priteistina viso 1 814,24 Eur (1 792 Eur + 22,24 Eur) (po 907,12 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė :Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovų R.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 814,24 Eur (po 907,12 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                            Konstantinas Gurinas                                                                                                         Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas                                                                                                                                 Â