57a441a3-4ae7-4aed-9366-c2d1dbccb608 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr.eI3-263-283/2022 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00491-2020-5 Procesinių sprendimų kategorijos: 22.3.8; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 15 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei, dalyvaujant per vaizdo konferencijų programÄ â€žZOOM“: pareiÅ¡kėjui V. Z. (V. Z.) ir jo atstovui advokatui P. S., atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms A.

P. ir V. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ ir kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas V. Z. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir V. Z.) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymÄ Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – Ä®sakymas) ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono PK) Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas;

2) priteisti pareiÅ¡kėjui piniginę kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tas nuo nuÅ¡alinimo iÅ¡ vidaus tarnybos (nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. priimtu Ä®sakymu buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Ä®sakymas priimtas, remiantis 2020 m. spalio 21 d. parengta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada “Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V.

Z. ir (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. veiksmų” (toliau – IÅ¡vada). PareiÅ¡kėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1631/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodė, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, visų pirma, turėtų bÅ«ti iÅ¡analizuota, ar IÅ¡vadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymÄ , paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pasisakydamas dėl tariamų pareiÅ¡kėjo pažeidimų, susijusių su galimai padaryto teisės pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimu ir atskleidimu bei bandymu jį nuslėpti, V. Z. vertino, kad nors IÅ¡vadoje ne kartÄ minima, kad jis, nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187, 2811 ir 284 straipsniuose arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas iÅ¡vengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad jo vardu deklaruotas automobilis “Renault Laguna”, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis “Renault Laguna”) dalyvavo įvykyje, bei turėdamas tikslÄ tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų Å¡iems teisės pažeidimams iÅ¡tirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytas iÅ¡vadas ir leistų pagrįstai teigti apie kokį nors teisės pažeidimÄ , dėl kurio reikėtų pradėti kokį nors tyrimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, tiriant jo veiklÄ ir rengiant IÅ¡vadÄ Å¡iuo klausimu, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai ir nebuvo remtasi visa surinkta informacija.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad nebuvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio jis tariamai nustatė akivaizdžius veikų, numatytų BK 187, 2811 ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir, 488 straipsniuose, požymius. V. Z. tvirtino, kad bÅ«tent Å¡is įraÅ¡as, kurį pareiÅ¡kėjas matė kitÄ dienÄ po įvykio vakare, patvirtina, kad jokių teisės pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti pradėtas koks nors tyrimas, nebuvo padaryta – automobiliu “Renault Laguna” niekas nevažinėjo, joks turtas tyčia nebuvo sužalotas.

Be to, pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad atsakovas rėmėsi telefoninių pokalbių fragmentais, tačiau neatsižvelgė į visÄ pokalbių kontekstÄ , iÅ¡ kurio akivaizdu, kad jokie tarnybiniai pareiÅ¡kėjo pažeidimai nebuvo padaryti – automobilį jis paėmė J. P. (toliau – J. P.), siekusios, kad jos sÅ«nÅ«s niekur nevažinėtų ir kad iÅ¡ automobilio bÅ«tų atlyginta žala A. S. (toliau – A. S.), iniciatyva, pareiÅ¡kėjas siekė iÅ¡naudoti visas priemones ginčui iÅ¡spręsti civiline tvarka, kas laikytina tinkamu pareiÅ¡kėjo pareigų vykdymu.

Nurodė, kad buvo neįvertini pareiÅ¡kėjo ir kartu su juo dirbusios, į įvykio vietÄ vykusios ir vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjusios pareigÅ«nės V. G. tarnybiniai praneÅ¡imai, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad jokio teisės pažeidimo, dėl kurio reikėtų pradėti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimÄ , nebuvo padaryta – duomenų apie neblaivių asmenų vairuojamÄ transporto priemonę nebuvo gauta, ženklių A. S. priklausančio automobilio apgadinimų nebuvo matyti, nebuvo duomenų apie kokius nors tyčinius ir/ar chuliganiÅ¡kus veiksmus, turint tikslÄ apgadinti automobilį.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jeigu A. S. automobilis ir buvo apgadintas, tai buvo padaryta netyčia. Pabrėžė, kad buvo neįvertinti A. S. parodymai, susiję su automobilio apgadinimu bei atsisakymu raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kurie iÅ¡ esmės atitinka pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, ir aplinkybė, kad ginčas dėl A. S. automobilio apgadinimo buvo iÅ¡spręstas civiline tvarka. V. Z. tvirtino, kad nors jis iÅ¡ esmės kaltinamas tuo, kad, nustatęs akivaizdžius E. P. ir E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187, 2811 ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir 488 straipsniuose požymius, pažymėjo, kad Å¡ie asmenys apie automobilio vairavimÄ ir kito automobilio apgadinimo aplinkybių nebuvo apklausti.

V. Z. teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog duomenų, leidžiančių objektyviai teigti, kad jis, reaguodamas į telefoninį A. S. praneÅ¡imÄ apie apgadintÄ automobilį, nustatė kokio nors teisės pažeidimo požymių, dėl kurių reikėtų pradėti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimÄ , nenustatyta. Tai, pareiÅ¡kėjo vertinimu, reiÅ¡kia, kad IÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės dėl tariamo pareiÅ¡kėjo veiksmų nesiėmimo nustatytiems pažeidimams iÅ¡tirti neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl IÅ¡vados dalis dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo laikytina vienpusiÅ¡ka, neobjektyvia, neinformatyvia, abstrakčia ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu.

V. Z. tvirtino, kad, nepradėjęs tyrimo dėl A. S. automobilio apgadinimo, jokių teisės aktų, tarp jų – ir nurodytų Išvadoje, nepažeidė. Pažymėjo, kad, ir pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, jokie tyrimai nebuvo pradėti, nors Išvadoje teigiama, jog buvo nustatyti akivaizdūs veikos, numatytos BK 187, 2811 ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir 488 straipsniuose, požymiai. Pareiškėjo nuomone, šis faktas irgi patvirtina, kad jokio įvykio, dėl kurio turėjo būti pradėtas ikiteisminis ar administracinio nusižengimo tyrimas, nebuvo nustatyta, todėl, nesant nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, negalimas ir bandymas juos nuslėpti.

Pasisakydamas dėl tariamai darytos įtakos įvykyje dalyvavusiems asmenims ir veikimo savo naudai, V. Z. tvirtino, kad jis jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems asmenims nedarė, todėl jokių Išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė. Nurodė, kad jeigu ir buvo padaryti kokie nors Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimai, tai jie, vadovaujantis šio kodekso 11 punktu, nesudaro pagrindo konstatuoti tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo.

Pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo jokio tikslo nuslėpti įvykio, kuriame dalyvavo tuo metu jo vardu registruotas automobilis “Renault Laguna”, todėl jokiems asmenims jokios įtakos nedarė ir sau jokios naudos nesiekė. Pareiškėjas tvirtino, kad nerašyti pareiškimo A. S. nusprendė pats, vaizdo įraše pamatęs įvykio aplinkybes, t. y. kad jo automobilis buvo apgadintas netyčia, nedalyvaujančio eisme automobilio durelėmis, ir bendraudamas su pareigūnais sužinojęs apie įvykyje dalyvavusius, kaip paaiškėjo, jam pažįstamus asmenis;

Å¡ias aplinkybes A. S. nurodė paaiÅ¡kinimÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo metu duotame paaiÅ¡kinime; po įvykio automobilį “Renault Laguna“ iÅ¡ E. P. ir E. P. paėmė, nenaudodamas prieÅ¡ juos jokių neteisėtų veiksmų ir nurodytų asmenų motinos J. P. iniciatyva; su pareiÅ¡kėjo vardu registruotu automobiliu “Renault Laguna” jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, o esant pardavimo ir automobilio perdavimo naujam savininkui faktui, net ir teisės pažeidimų darymas su pareiÅ¡kėjo vardu registruotu automobiliu pareiÅ¡kėjo interesams jokios neigiamos įtakos negalėjo turėti.

PareiÅ¡kėjas kritiÅ¡kai vertino J. P. paaiÅ¡kinimÄ , duotÄ tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, ir teigė, kad jis nenuoÅ¡irdus, galimai įtakotas kitų asmenų, kadangi apklausos metu J. P. nurodė nepažįstanti pareiÅ¡kėjo, nors iÅ¡ tikrųjų jie yra pažįstami; įraÅ¡ytų telefoninių įraÅ¡ytų pokalbių turinys patvirtina, kad automobilį J. P. atidavė pareiÅ¡kėjui, kad jos sÅ«nÅ«s automobiliu nepadarytų teisės pažeidimų ir iÅ¡ automobilio bÅ«tų atlyginta žala A.

S. dėl pastarojo automobilio apgadinimo, o pareigÅ«nui O. G. ji skambino ne dėl pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo, bet norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti nakties įvykių aplinkybes ir sužinoti pareiÅ¡kėjo telefono numerį. Kaip pagrįstų abejonių keliančius V. Z. vertino ir E. P. ir E. P. paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, teigdamas, kad jie reguliariai turi reikalų su policijos pareigÅ«nais dėl daromų teisės pažeidimų, todėl Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai apie pareiÅ¡kėjÄ , kaip apie policijos pareigÅ«nÄ , vertintini ypač atsargiai.

V. Z., pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumo, skunde teigė, kad Å¡ie duomenys negalėjo bÅ«ti naudojami tiriant pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ . Pasisakydamas dėl Ä®sakymo neteisėtumo, pareiÅ¡kėjas teigė, kad IÅ¡vada, kuria grindžiamas skundžiamas Ä®sakymas, parengta, nevertinant visų faktinių aplinkybių, o remiantis iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktais pareiÅ¡kėjo pokalbiais, objektyviais duomenimis neparemtas prielaidas laikant egzistuojančiais faktais.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas, pareiÅ¡kėjo veiksmų tiesiogiai nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantÄ atitinkamoje situacijoje, jis privalėjo laikytis, neatskleista tariama pareiÅ¡kėjo siekiama asmeninė nauda, IÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, IÅ¡vada yra vienpusiÅ¡ka, neobjektyvi, neinformatyvi, abstrakti ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu.

Pažymėjo, kad IÅ¡vada ir Ä®sakymas parengti, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio. V. Z. vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad buvo padaryta esminis pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros taisyklių pažeidimas, Ä®sakymo pagrįstumas ir objektyvumas kelia abejonių, todėl turi bÅ«ti panaikintas. V. Z., pasisakydamas dėl skirtinos nuobaudos rÅ«Å¡ies tuo atveju, jeigu nagrinėjant ginÄÄ bÅ«tų nustatyta, kad jis visgi padarė tarnybinį nusižengimÄ , nurodė, jog IÅ¡vadoje trÅ«ksta objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys buvo tiek netinkamas, kad pažemino pareigÅ«no vardÄ , už kÄ turėtų bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-649/2013 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais apie tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , teismo prerogatyvÄ Å¡velninti paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei ji aiÅ¡kiai per griežta, o bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ , bei atsižvelgęs į tai, jis charakterizuojamas gerai, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo ne kartÄ skatintas už tarnybinę veiklÄ , nekilus jokių sunkių pasekmių dėl pareiÅ¡kėjo tariamai padarytos veikos, pabrėžė, jog IÅ¡vadoje visiÅ¡kai nemotyvuota, kodėl pasiÅ«lyta skirti griežčiausiÄ tarnybinę nuobaudÄ .

V. Z. pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas netaikė jokių poveikio priemonių pareigÅ«no O. G. (O. G.) atžvilgiu, nors jis elgėsi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, t. y. gavęs informacijos telefonu apie tariamai neteisėtus pareiÅ¡kėjo veiksmus, nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal galiojančius teisės aktus, ir vertino, jog atsakovas, priimdamas Ä®sakymÄ , siekė ne objektyviai įvertinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, bet paÅ¡alinti jį iÅ¡ tarnybos. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovo atliktas susidariusios situacijos vertinimas neatitinka bendrųjų tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo, įskaitant ir nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų, pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobaudÄ yra aiÅ¡kiai per griežta, kadangi bausmės tikslai galėjo bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nurodė, kad, atsižvelgus į tai, kad nuo Ä®sakymo priėmimo metu buvo praėję daugiau, nei metai, kitos tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies parinkimas pareiÅ¡kėjui negalimas. Teismo posėdžiuose V. Z. ir jo atstovas advokatas P. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjo atstovas, ir advokatas P. S.) prašė tenkinti skundÄ , remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais, iÅ¡dėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikta teismine praktika. V. Z., teikdamas paaiÅ¡kinimus, tvirtino, kad jis iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas dėl subjektyvių priežasčių, nes yra kritiÅ¡kai pasisakęs apie policijos įstaigos vadovybę, ir neigė pažeidęs jo, kaip policijos pareigÅ«no, veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad policijos pareigūnas savo tarnyboje turi ne vien formaliai vadovautis įstatymais, o atsižvelgti į žmones. Advokatas P. S., teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK neturėjo teisės naudoti kriminalinės žvalgybos duomenų, kadangi jie turėjo būti sunaikinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo baigti 2019 m. pabaigoje, tačiau jų metu gautų duomenų išslaptinimas pradėtas tik po 8 mėnesių, t. y. išslaptinti duomenys panaudoti po ilgo laiko, pavėluotai.

Be to, pareiÅ¡kėjo atstovas vertino, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo iÅ¡slaptinti netinkamai. Advokatas P. S. teigė, kad, jeigu V. Z. galimai ir pažeidė teisės normų reikalavimus, Å¡ie pažeidimai nesiekė tokio lygio, kad juos bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK tarnybinę atsakomybę taikė tik V. Z., o kitas pareigÅ«nas iÅ¡vengė teisinių pasekmių. Advokatas P. S. kritiÅ¡kai vertino J. P. ir jos sÅ«nų paaiÅ¡kinimus, duotus per tarnybinio patikrinimo atliktas apklausas, nurodė, kad J.

P. protokolo neperskaitė, abejojo, ar J. P. sÅ«nÅ«s perskaitė ranka suraÅ¡ytus ir dėl to sunkiai perskaitomus protokolus, tvirtino, kad Å¡ie asmenys dėl tam tikrų sveikatos problemų, kurias patvirtina dokumentai, apskritai neskaito. Atsakovas (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepimu prašė V. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – Vidaus tyrimų skyrius) (duomenys neskelbtini) R.

M. (toliau – R. M.) 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 89-PR2-3284 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis praneÅ¡imas) pranešė, jog, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų iÅ¡slaptinimas, turint tikslÄ juos panaudoti pradedant ir atliekant V. Z. tarnybinį patikrinimÄ . Pažymėjo, kad R. M. tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodyta, jog, vykdant V. Z. elektroninių ryÅ¡ių tinklais judriojo ryÅ¡io telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimÄ , buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Pagrįsdamas Ä®sakymo teisėtumÄ , (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime iÅ¡dėstė tarnybinių nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams reglamentuojančias ir atsakomybę nustatančias Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintas bei detaliÄ tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ reglamentuojančio Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nuostatas, įtvirtintas Statuto 39 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Tvarkos apraÅ¡o 3 punkte. Be to, atsakovas iÅ¡dėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant Statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016), ir pabrėžė, kad teisminėje praktikoje konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas tik su visuma teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu. (duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad atsakomybė minėtu pagrindu yra galima, pirma, nustačius pareigÅ«no kaltę dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo bei, antra, nustačius, kad Å¡i veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , akivaizdžiai griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoja ir žemina jos autoritetÄ . (duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad, konstatuodamas IÅ¡vadoje V.

Z. atliktus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigÅ«no vardÄ , be kitų įrodymų, vadovaudamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, rėmėsi ir iÅ¡slaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis – telefono pokalbiais. Vertindamas V. Z. skundo teiginius apie neperžiÅ«rėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad pareiÅ¡kėjas turi omenyje vaizdo įraÅ¡Ä , užfiksuotÄ ant daugiabučio namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, ir kurio A. S. tikrintojui nepateikė.

Atsakovas teigė, kad dėl šios priežasties tikrintojas neturėjo galimybių jo peržiūrėti, bei pažymėjo, kad šis vaizdo įrašas neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas klausimas dėl A. S. automobilio apgadinimo išsprendimo civiline tvarka, kadangi tai neįtakojo pareiškėjo neteisėtų veiksmų įvykdymo. Atsakovas teigė, kad pareigūno vardo pažeminimo faktui įrodyti pakako visumos pareiškėjo neteisėtų veikų:

V. Z. padarė įtakÄ A. S. apsisprendimui, kad Å¡is atsisakytų raÅ¡yti policijai pareiÅ¡kimÄ dėl jam priklausančio automobilio „(duomkenys neskelbtini)“ apgadinimo; 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas nuvyko pas J. P. ir jos sÅ«nus E. P. ir E. P., savavaliÅ¡kai paėmė jiems nuosavybės teise priklausantį, tačiau dar deklaruotÄ pareiÅ¡kėjo vardu automobilį „Renault Laguna“ ir iÅ¡sivežė į savo garaÅ¾Ä ; telefonu bei susitikęs su J. P. ir jos sÅ«numis pats bei per A.

S. ir A. V. darė psichologinį spaudimÄ , kad Å¡ie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos. (duomenys neskelbtini) AVPK tvirtino, kad IÅ¡vadoje detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo neteisėtas elgesys, ir atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo veika buvo prieÅ¡inga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, o bÅ«tent: V. Z. pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigÅ«no, veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, t. y. prieÅ¡ingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams);

žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo iÅ¡aiÅ¡kinimui ir atskleidimui, bet elgėsi prieÅ¡ingai – siekdamas sau tariamos naudos, t. y. iÅ¡vengti tariamų nemalonumų tarnyboje, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebÅ«tų atskleistas. Atsakovas, pagrįsdamas nurodytÄ teiginį, nurodė, kad V. Z., nuvykęs pas J. P. bei jos sÅ«nus E. P. ir E. P., agresyviai elgėsi, suėmęs už drabužių ir supurtęs E. P., reikalavo atlyginti A.

S. padarytÄ turtinę žalÄ , darydamas Å¡iems asmenims psichologinį spaudimÄ , grasindamas prieÅ¡ingu atveju suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieÅ¡taraujant tiek J. P., tiek E. P. ir E. P., iÅ¡ kiemo savavaliÅ¡kai paėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiÅ¡kinęs, kad automobilį grÄ Å¾ins tada, kai A. S. bus atlyginta žala; pats bei per kitus IÅ¡vadoje minimus asmenis reikalavo, kad Å¡ie atlygintų A.

S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas prieÅ¡ingu atveju suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems. Atsakovas atsiliepime pakartojo IÅ¡vados teiginius, kad V. Z. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bei duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ ; Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 166 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiÅ«rinčių jiems priskirtÄ teritorijÄ , pareigÅ«nų kompetencijų nagrinėjant praneÅ¡imus apie įvykius apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 5-V-1066 2.4 punkto, 3 ir 3.1 punktų reikalavimus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 ir 2.2.3 punktus; Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ 5, 6.1 ir 6.8 punktų nuostatas; (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 89-V-44 „Dėl (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigybių apraÅ¡ymo patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 ir 6.12 punktus. (duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad IÅ¡vadoje vertinamas V. Z. neteisėtas elgesys, kildinamas iÅ¡ piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , susijusiÄ su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra prieÅ¡ingi nustatytiems principams, griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažinti kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas.

Vertindamas V. Z. atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad tarnybinei atsakomybei bÅ«dingas nubaudimo elementas (2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008), teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principo suponuojamas reikalavimas, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas, nes atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos nedaro (2004 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-247/04). (duomenys neskelbtini) AVPK, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008, teigė, kad, atleidžiant V.

Z. iÅ¡ vidaus tarnybos, buvo siekiama ne tik drausmine tvarka nubausti pareigÅ«no vardÄ pažeminusį asmenė, bet tokiu bÅ«du saugoti visos vidaus sistemos autoritetÄ visuomenėje ir tarp pareigÅ«nų, formuoti visuomenės ir pareigÅ«nų teigiamÄ požiÅ«rį į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ . Teismo posėdžiuose Panevėžio AVPK atstovės A. P. ir V. D. (toliau – A. P., V. D.) prašė V. Z. skundÄ atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė V.

D., teikdama paaiÅ¡kinimus, teigė, kad iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti teisėtai, jie galėjo bÅ«ti panaudoti per 3 metus nuo nusižengimo veikos padarymo dienos. (duomenys neskelbtini) AVPK atstovė A. P. tvirtino, kad V. Z. įvykdytos veikos, kurios buvo nustatytos atlikto tarnybinio patikrinimo metu, akivaizdžiai kompromitavo policijos įstaigÄ , todėl pagrįstai buvo įvertintos kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Skundas atmetamas. Bylos duomenimis, V. Z. nuo 2018 m. birželio 7 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko 2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimu, atsižvelgus į Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R.

M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame praneÅ¡ime pateikta informacija, buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. Z. ir vyresniojo (duomenys neskelbtini) O. G. tarnybinis patikrinimas. Vidaus tyrimų skyrius vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybiniame praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų iÅ¡slaptinimas pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimÄ dėl V. Z. ir O.

G. galimai padarytų korupcinio pobÅ«džio tarnybinių nusižengimų; nurodyta, kokiomis konkrečiomis veikomis V. Z. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. V. Z. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo)“; pareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 6 d. pateikė Tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio aplinkybių. (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 89-TE-163 V. Z. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo nuÅ¡alintas nuo (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų.

Baigus tarnybinį patikrinimÄ , 2020 m. spalio 21 d. buvo parengta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 89-IS-18 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) V. Z. ir (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. veiksmų”, kuriÄ 2020 m. spalio 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkas V.

V.. (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei IÅ¡vada, 2020 m. spalio 27 d. priėmė įsakymÄ Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, kuriuo V. Z., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. atleido iÅ¡ vidaus tarnybos. Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo atleisti policijos pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ Ä¯ tarnybÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atsakomybę, skatinimÄ , darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir reglamentuojantis kitus vidaus tarnybos santykius, bei tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkÄ reglamentuojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d.

įsakymu Nr. 1V-142. Statute įtvirtinta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ (72 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pareigÅ«no vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis); tarnybinei atsakomybei už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos (39 straipsnio 4 dalis).

Tvarkos apraÅ¡o 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡dėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas (Tvarkos apraÅ¡o 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės iÅ¡vados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminanti veika, iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigÅ«no vardÄ , padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigÅ«no kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigÅ«no tarnybÄ (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiÅ«lymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Statuto nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu;

Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2835-968/2021 ir kt.).

Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad pareigÅ«no atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ , yra savarankiÅ¡kas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimÄ nėra bÅ«tina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedÅ«ros turi bÅ«ti taikomos tiek, kiek yra bÅ«tina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę į gynybÄ , t. y. reikalaujama tik esminių procedÅ«rų laikymosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

Be bendrųjų policijos pareigÅ«no pareigų, įtvirtintų Statuto 21 straipsnio 1 punkte, 3 dalyje, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 27 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 166 straipsnio 1 punkte, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Etikos kodekso 5, 6.1 ir 6.8 punktuose, policijos pareigÅ«nas, paskirtas į operatyvinės grupę, privalo vykdyti ir specialių teisės normų reikalavimus. Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiÅ«rinčių jiems priskirtÄ teritorijÄ , pareigÅ«nų kompetencijų nagrinėjant praneÅ¡imus apie įvykius, apraÅ¡o 2.4 punkte nurodyta, kad operatyvinės grupės funkcijÄ vykdančio pareigÅ«no pagrindinės funkcijos yra neatidėliotinai reaguoti į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, ikiteisminį tyrimÄ , priimti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kai nereikia atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kai nėra praneÅ¡imų apie nusikalstamas veikas, o Å¡io apraÅ¡o 3.1 punktas, be kita ko, numato, kad operatyvinės grupės funkcijas vykdantis pareigÅ«nas, reagavęs į praneÅ¡imÄ apie įvykį ir pagal kompetencijÄ Ä¯vykio vietoje atlikęs bÅ«tinus pirminius veiksmus (priedas, 1 sekos schema), jeigu padaryta nusikalstama veika, pradeda ikiteisminį tyrimÄ .

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių bÅ«tinųjų veiksmų reaguojant į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 punktÄ , pareigÅ«nai, reaguojantys į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas (vagystė, turto sunaikinimas ar sugadinimas, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstama veika, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tyrimas dėl dingusio be žinios asmens ir mirties priežasčiai nustatyti), vadovaudamiesi Å¡io įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į praneÅ¡imus apie kitas nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius bÅ«tinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikÅ¡mingus duomenis;

Å¡io įsakymo 2.2.1 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nai, atliekantys praneÅ¡imo apie nusikalstamÄ veikÄ aplinkybių tyrimÄ , privalo visais atvejais, kai įvykio vietoje ar prie jos prieigose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiÅ«rėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įraÅ¡us, o 2.2.3 punkte - nedelsdami, bet ne vėliau kaip per parÄ nuo praneÅ¡imo gavimo, paskelbti daiktų ar dokumentų paieÅ¡kÄ IeÅ¡komų numeruotų daiktų registre. V. Z., vykdžiusio (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigas, pareigybės apraÅ¡yme numatyta, kad Å¡ias pareigas einantis pareigÅ«nas vykdo Å¡ias funkcijas: užtikrina vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ (6.1 punktas); vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijÄ , užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, marÅ¡rute arba poste, apsaugo įvykių vietas (6.3 punktas); pagal kompetencijÄ atlieka administracinių nusižengimų tyrimÄ ir skiria administracines nuobaudas (6.7 punktas); atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų, tiesioginio vadovo nurodymu vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ir teismo pavedimus bei nurodymus (6.12 punktas).

Byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini), Reagavimo skyriaus 2019 m. spalio mėn. patikslinto darbo grafiko duomenimis, 2019 m. spalio 9 d. V. Z. kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniÄ ja tyrėja V. G. buvo paskirtas į operatyvinę grupę, ir nuo 8 val. iki 20 val. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. buvo užregistruotas A.

S. praneÅ¡imas, kad neblaivus asmuo, darydamas dureles, galimai apgadino jam priklausančio automobilio dureles. A. S. nurodė, kad jis po nakties pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis „Mercedez Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis apgadintas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, spėja, kad tai galėjo padaryti kompanija, kuri buvo susirinkusi vakare apie 12 val. nakties ir triukÅ¡mavo prie jų namo; yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti pažeidėjus, nurodė, kad dienÄ peržiÅ«rės jam pateiktÄ vaizdo medžiagÄ ir praneÅ¡, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .

Reaguojant į A. S. praneÅ¡imÄ , į įvykio vietÄ buvo iÅ¡siųsta operatyvinė grupė, sudaryta iÅ¡ V. Z. ir V. G.. PRÄ®R esančių įrašų ir (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko A. J. 2020 m. spalio 10 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr.89-PR2-3427 duomenimis, dėl įvykio, apie kurį 2019 m. spalio 9 d., apie 7.45 val. pranešė A. S., tyrimas nebuvo atliekamas. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ , sprendžiant ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, nagrinėjamu atveju - (duomenys neskelbtini) AVPK.

Pagal teisminę praktikÄ , nagrinėjant ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, bÅ«tina nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas; pareigÅ«no vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020 ir kt.). (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodė, kad konstatuojant pareiÅ¡kėjo neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigÅ«no vardÄ , vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo remiamasi iÅ¡slaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, t. y.

A. Z. telefoniniais pokalbiais su A. S., A. V., O. G., J. P., E. P.. Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepimo teiginius ir tvirtino, kad kriminalinės žvalgybos duomenys, kuriais rėmėsi IÅ¡vadoje, buvo iÅ¡slaptinti nustatyta tvarka ir tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudoti teisėtai. V. Z., pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumo, skunde teigė, kad, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektÄ nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektÄ rinkimas turi bÅ«ti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), techninių priemonių panaudojimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo sankcionuotas 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpiui, duomenų, jog kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiÅ¡kėjÄ pasitvirtino, nėra, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo pradėtas, todėl jo atžvilgiu surinkta informacija turėjo bÅ«ti nedelsiant sunaikinta. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad surinktos informacijos (telefoninių pokalbių) panaudojimas, praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo informacijos gavimo, yra neteisėtas, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negalėjo bÅ«ti naudojami tiriant pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ .

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas P. S., vertindamas, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptinti netinkamai, nurodė, kad prokurorui, sprendusiam dėl kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimo, buvo pateikta ne visa informacija, o tik Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. parengtas raštas su šios pareigūnės parengtu aprašymu. Be to, pareiškėjo atstovas kėlė abejones, ar buvo gautas Lietuvos policijos departamento įgalioto pareigūno leidimas išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis.

PareiÅ¡kėjo atstovas pabrėžė, kad iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti po ilgo laiko, nors jie turėjo bÅ«ti sunaikinti, jei nebuvo panaudoti tuo tikslu, kuriuo buvo renkami. Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad V. Z. veikas, kvalifikuotas kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, (duomenys neskelbtini) AVPK įrodinėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenimis. Tai nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinė byloje Nr. eA-3410-629/2021, kuria administracinė byla pagal V.

Z. skundÄ dėl grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ buvo grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad ginčo faktinės aplinkybės rodo, jog pareiÅ¡kėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta, atleidžiant jį iÅ¡ statutinio valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgus į kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis (telefoninių pokalbių garso įraÅ¡us) apie pareiÅ¡kėjo padarytas veikas, kurie buvo iÅ¡slaptinti bei perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl Å¡ios priežasties spręstinas kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ (jo veiksmus) panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimÄ ir atleidžiant jį iÅ¡ statutinio valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo klausimas. Tvarkos apraÅ¡o 24 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti panaudojama atliekant tarnybinį patikrinimÄ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ ir 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime KT13-N5/2019 konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ asmeniui turi bÅ«ti suteikiama veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės, t. y. galimybė kreiptis į teismÄ ir skųsti tiek minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos apie jį rinkimo, tiek Å¡ios informacijos perdavimo pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį korupcinio pobÅ«džio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais teisėtumÄ , pagrįstumÄ ir proporcingumÄ .

Byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. S6-303RN nutarė sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka – V. Z., dirbančio (duomenys neskelbtini), elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimÄ 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpiu. Å i teismo nutartis priimta, tenkinant Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant gauti duomenų apie pareiÅ¡kėjo galimÄ piktnaudžiavimÄ tarnyba, t. y. galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė teikimÄ dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka parengė, tenkindama (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymÄ Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN buvo pradėta slapta kontroliuoti ir fiksuoti perduodamos informacijos turinį per teismo sankcionuotÄ laikinÄ 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpį.

IÅ¡vardintų dokumentų duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. Z. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jų taikymÄ sankcionavus Panevėžio apygardos teismo teisėjo motyvuota nutartimi pagal Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės motyvuotÄ teikimÄ , parengtÄ pagal kriminalinės žvalgybos subjekto įgalioto pareigÅ«no pateiktus duomenis, kuriais patvirtintas tokių veiksmų atlikimo bÅ«tinumas ir faktinis pagrindas.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektÄ nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektÄ rinkimas turi bÅ«ti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama; jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektÄ nebuvo panaudota Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimÄ per 3 mėnesius turi bÅ«ti sunaikinama.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo KT13-N5/2019 86.5 punkte pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ pagal ginčijamÄ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, jeigu minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas bÅ«tų negalimas, inter alia bÅ«tų suėjęs teisės aktuose nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas; surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali bÅ«ti laikoma, saugoma ir panaudota pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tik tol, kol nesuėjęs atitinkamuose įstatymuose, įskaitant ir Statuto nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. ne ilgiau nei 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Bylos duomenimis, tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimu; Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) buvo parengtas ir pareiškėjui įteiktas 2020 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui buvo nušalintas 2020 m. rugsėjo 30 d., 16 val., remiantis (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. 89-IL-4463 „Dėl V. Z.“ nuÅ¡alinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 konstatavo, kad tais atvejais, kai naudojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija atskleidžiami tarnybinių nusižengimų požymiai arba nustatomi juos galimai padarę valstybės tarnautojai (pareigÅ«nai), pagal KonstitucijÄ , įskaitant ir jo 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams kyla pareiga tokius teisės pažeidimus tinkamai iÅ¡tirti ir, esant pagrindui, patraukti tuos valstybės tarnautojus (pareigÅ«nus) atitinkamon teisinėn atsakomybėn. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingu atveju, nenustačius galimybės taikyti valstybės tarnautojui (pareigÅ«nui) tarnybinės atsakomybės, inter alia panaudojant kitų įgaliotų valstybės institucijų apie jį įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surinktÄ informacijÄ , bÅ«tų sukurta pagal KonstitucijÄ netoleruotina situacija – nebÅ«tų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, t. y. bÅ«tų sudarytos prielaidos valstybės tarnyboje dirbti asmenims, neatitinkantiems jiems iÅ¡ Konstitucijos kylančių reikalavimų, kaip antai tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, bÅ«ti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, priimti skaidrius ir motyvuotus sprendimus, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (74.2 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija nagrinėjamo ginčo atveju buvo panaudota per Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo veikos padarymo dienos. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019, be kita ko, nurodė ir tai, kad kiekvienu kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo atveju bÅ«tina įvertinti, ar tokiu bÅ«du gautos informacijos panaudojimas korupcinio pobÅ«džio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principÄ ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad veiksmai, prieÅ¡ingi vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų ir pareigÅ«nų veiklos tikslams, teisėtumo užtikrinimo imperatyvams, griauna pasitikėjimÄ vidaus reikalų statutine įstaiga, jÄ kompromituoja, todėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis ir bÅ«dais surinktos informacijos apie statutinio pareigÅ«no atliekamus teisės pažeidimus panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę yra proporcinga priemonė užtikrinant efektyviÄ statutinių institucijų veiklÄ (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4180-415/2020 ir kt.).

Išvados medžiagoje pateikti šie išslaptinti dokumentai: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo; Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN;

Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, 2019 m. spalio 9 d. – 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu vykusių V. Z. pokalbių telefonu su A. S., A. V., O. G., J. P., E. P. įraÅ¡ai ir jų transkripcijos. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 76.3 punkte, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Â aiÅ¡kindamas sistemiÅ¡kai kartu su įtvirtintuoju kitose Å¡io įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, ProkuratÅ«ros įstatymo, BPK ir kitų teisės aktų nuostatose, kriminalinės žvalgybos informacija, t. y. kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, turi bÅ«ti apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ ;

Å¡i informacija gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus tik esant visoms ginčijamoje Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms minėtoms sÄ lygoms. Konstitucinis teismas konstatavo, kad Å¡ios sÄ lygos kartu suponuoja ir atitinkamos procedÅ«ros etapus:

1) kai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį (su 2016 m. birželio 30 d., 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimais) atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ iÅ¡ surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padaryta korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas apie tai informuoja atitinkamos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, numatytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija), vadovÄ , kuris pagal Å¡io įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę spręsti dėl įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos iÅ¡slaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus;

2) kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nusprendęs, jog iÅ¡ turimos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padarytas korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, požymių turintis tarnybinis nusižengimas, kreipiasi į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytÄ specialiai įgaliotÄ prokurorÄ , kad gautų jo sutikimÄ dėl minėtos informacijos iÅ¡slaptinimo ir panaudojimo tiriant tokį nusižengimÄ ;

3) prokurorui iÅ¡ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies kyla pareiga turimos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu įvertinti ir tai, ar Å¡i informacija yra pakankama tarnybiniams nusižengimams tirti ir gali bÅ«ti laikoma informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ , kuri galėtų bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus; įgaliotas prokuroras kiekvienu konkrečiu atveju, siekdamas užtikrinti teisėtumo reikalavimÄ , privalo taip pat įvertinti, kiek yra bÅ«tina, pagrįsta ir proporcinga kiekvienu konkrečiu atveju panaudoti minėtÄ informacijÄ tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, ir turi teisę nuspręsti, ar duoti minėtÄ sutikimÄ ;

4) gavęs prokuroro sutikimÄ informacijÄ apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ iÅ¡slaptinti ir panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kreipiasi į sudarytÄ specialiÄ jÄ ekspertų komisijÄ Â ar asmenį, atsakingÄ už įslaptintos informacijos apsaugÄ , ir praÅ¡o pateikti iÅ¡vadÄ dėl minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos iÅ¡slaptinimo;

5) nors kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui kyla pareiga gauti minėtos specialiosios ekspertų komisijos ar asmens, atsakingo už įslaptintos informacijos apsaugÄ , iÅ¡vadÄ , Å¡i iÅ¡vada jo nesaisto; minėtas vadovas pagal ginčijamÄ Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę, gavęs prokuroro sutikimÄ , priimti galutinį sprendimÄ dėl minėtos įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos iÅ¡slaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus. Byloje nustatyta, kad:

1) Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkė R. M. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. 89-2.5RN(IDS)G-83-RN „Dėl dokumentų iÅ¡slaptinimo“ (iÅ¡slaptintas 2022 m. sausio 19 d. aktu Nr. 89-IL-354) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko pavaduotojÄ , atliekantį virÅ¡ininko pareigas ir prašė iÅ¡slaptinti Å¡iuos dokumentus: Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtÄ Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolÄ Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R.

M. 2019 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymÄ Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN. N. V. tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės R. M. praÅ¡ymas buvo pateiktas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tÄ Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio Policijos generalinio komisaro funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimÄ Nr. 89-2.56RN(IDS)-82-RN, leidžiančius panaudoti leisti kriminalinės žvalgybos metu surinktÄ informacijÄ panaudoti pareigÅ«nų tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkė R. M. aukščiau nurodytÄ 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ grindė tuo, kad kriminalinės žvalgybos metu surinktų elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tikslinga juos iÅ¡slaptinti ir panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimÄ dėl pareigÅ«nų, įskaitant V. Z., galimai padarytų korupcinio pobÅ«džio tarnybinių nusižengimų;

2) Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡slaptintas specialiosios ekspertų komisijos 2020 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. S3-4RN, gavus Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 89-S-3606 „Dėl dokumentų dalinio iÅ¡slaptinimo“, kuriuo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra buvo praÅ¡oma iÅ¡slaptinti aukščiau nurodytÄ teikimÄ ir kreiptis į Panevėžio apygardos teismÄ dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡slaptinimo.

Nurodyto protokolo duomenimis, sprendžiant minėtų dokumentų iÅ¡slaptinimo klausimÄ , Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros specialioji ekspertų komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tu Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio Policijos generalinio komisaro funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimu Nr. 89-2.56RN(IDS)-82-RN, leidžiančiais kriminalinės žvalgybos metu surinktÄ informacijÄ panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigÅ«nų tarnybinių nusižengimų tyrimui;

3) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo iÅ¡slaptinta specialiosios ekspertų komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. aktu Nr. S2-9, gavus Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 6-S-2336 „Dėl įslaptintų dokumentų iÅ¡slaptinimo“. Å iame raÅ¡te, be kita ko, nurodyta, kad buvo gauti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutikimas Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pareigas atliekančio jo pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimas iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautÄ informacijÄ ir jÄ panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigÅ«nų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui;

4) Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sutikimas kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautÄ informacijÄ , iÅ¡dėstytÄ 2020 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-77-RN, panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigÅ«nų, tarp jų – ir V. Z., galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui, suformuluotas 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡te Nr. SD-121-RN „Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo“; nurodytas sutikimas buvo parengtas, gavus Vidaus tyrimo skyriaus virÅ¡ininkės R. M. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡tÄ Nr. 89-2.54RN(IDS)-78-RN „Dėl sutikimo iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis“;

5) Policijos generalinio komisaro pareigas atliekančio jo pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimas iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautÄ informacijÄ ir jÄ panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigÅ«nų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui suformuluotas viza „Leidžiu“, esančia ant Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės R. M. raÅ¡to Nr. 89-2.56(IDS)-82-RN „Dėl leidimo iÅ¡slaptinti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant tarnybinius nusižengimus“.

IÅ¡analizavus Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės R. M. parengtų dokumentų, kuriais ji kreipėsi į kompetentingus subjektus dėl leidimo iÅ¡slaptinti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant tarnybinius nusižengimus, turinį, daroma iÅ¡vada, kad juose yra pateikti duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytus V. Z. veiksmus, sudarančius pagrindÄ spręsti, jog policijos pareigÅ«nas galimai padarė korupcinio pobÅ«dį turinčias veikas; nurodyta, kad Å¡ie duomenys nėra pakankami pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau tikslinga juos iÅ¡slaptinti ir panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimÄ dėl policijos pareigÅ«nų, tarp jų – ir V.

Z., galimai padarytų korupcinio pobÅ«džio tarnybinių nusižengimų. Prie Å¡ių Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkės R. M. kreipimųsi dėl leidimo iÅ¡slaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis, turint tikslÄ juos panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, buvo pridėtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54(IDS)-G-77-RN, kuriame pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, kriminalinės žvalgybos veiksmų apraÅ¡ymas ir rezultatai.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant bylÄ nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu surinkta informacija, turint tikslÄ jÄ panaudoti pradedant ir tiriant V. Z. galimai korupcinio pobÅ«džio tarnybinį nusižengimÄ , buvo iÅ¡slaptinta Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, iÅ¡slaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ gali bÅ«ti panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 punkte konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ veikÄ Â panaudojimo atvejis, t. y. Å¡ios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui. Statute pareigÅ«no vardo pažeminimas, už kurį pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , apibrėžiamas kaip pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡vadoje, kuria remiantis, buvo priimtas skundžiamas Ä®sakymas, nurodyta, kad: 1) (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini)V. Z., 2019 m. spalio 9 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK operatyvinėje grupėje ir pagal tarnybos pobÅ«dį bÅ«damas atsakingas už teisės pažeidimų prevencijÄ ir iÅ¡tyrimÄ , reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotÄ A. S. praneÅ¡imÄ dėl jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, iÅ¡ A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), galimai neblaivÅ«s E. P. ir E. P., konfliktuodami su kitais asmenimis, sukėlė muÅ¡tynes ir vis dar V. Z. vardu deklaruotu, tačiau jau parduotu automobiliu „Renault Laguna“ apgadino A. S. priklausantį automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187, 2811, 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas iÅ¡vengti tariamų neigiamų pasekmių, dėl to, kad jo vardu deklaruotas automobilis „Renault“ dalyvavo minėtame įvykyje, bei turėdamas tikslÄ tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų Å¡iems teisės pažeidimams iÅ¡tirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus, įkalbinėdamas A.

S., kad Å¡is neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtakÄ A. S., kuris atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio apgadinimo;

2) be to, V. Z. 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val., ne tarnybos metu ir bÅ«damas neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sÅ«nus E. P. ir E. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur, agresyviai elgdamasis, suėmė už dėvimų drabužių ir supurtęs E. P., reikalavo pastarųjų atlyginti A. S. padarytÄ turtinę žalÄ ir, darydamas Å¡iems asmenims psichologinį spaudimÄ , grasindamas prieÅ¡ingu atveju suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieÅ¡taraujant J. P., E. P. ir E. P., iÅ¡ kiemo savavaliÅ¡kai pasiėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiÅ¡kinęs, kad automobilį grÄ Å¾ins, kai bus atlyginta žala A. S.;

3) be to, V. Z. pats bei per A. S. ir A. V. telefonu bei susitikimų su J. P. ir E. P. bei E. P. metu reikalavo, kad Å¡ie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas prieÅ¡ingu atveju suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems. IÅ¡vadoje konstatuota, kad:

1) V. Z. įvykdyta veika buvo prieÅ¡inga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi jis pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigÅ«no, veiklÄ reglamentuojančius teises aktus, t. y. prieÅ¡ingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo iÅ¡aiÅ¡kinimui ir atskleidimui, bet prieÅ¡ingai – ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebÅ«tų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – iÅ¡vengti tariamų nemalonumų;

2) V. Z. neteisėtais veiksmais sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bei duotÄ pareigÅ«no priesaikÄ ; pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 27 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnį, 166 straipsnio 1 punktÄ , 172 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ; nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiÅ«rinčių jiems priskirtÄ teritorijÄ , pareigÅ«nų kompetencijų nagrinėjant praneÅ¡imus apie įvykius, apraÅ¡o (toliau – ir PareigÅ«nų kompetencijų apraÅ¡as) 2.4 ir 3.1 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d.

įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.2.1 ir 2.2.3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 6.1, 6.8 papunkčių, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-44 patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 punktų reikalavimų;

3) V. Z. neteisėtas elgesys kildinamas iÅ¡ piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos požymių turinčiÄ neteisėtÄ veikÄ , susijusiÄ su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra prieÅ¡ingi nustatytiems principams, nurodytiems Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, bei numatytoms pareigom, nurodytoms Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose);

4) įvertinus V. Z. kaltus veiksmus kaip griaunančius vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga, jie buvo pripažintini kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas ir, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tvarkos apraÅ¡o 24 punktu, pasiÅ«lyta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini)V. Z. pažemino pareigÅ«no vardÄ , už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos ir nemokėti darbo užmokesčio už nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., 16 val.

Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad, pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenis, nuo 2019 m. gegužės 30 d. V. Z. vardu buvo registruotas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); raÅ¡tu sudarytos 2019 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, automobilį „Renault Laguna“ 2019 m. spalio 7 d. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nusipirko J. P. sÅ«nus E. P., tačiau savo vardu automobilio teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo.

Įvertinus bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus ir kitus dokumentus, daroma išvada, kad dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra. Be to, Išvadoje ir (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad PRĮR buvo užregistruotas A. S. pranešimas dėl jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, toks A. S. priklausančio automobilio pavadinimas minimas ir kituose bylos dokumentuose (atsakovo atsiliepime, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešime Nr. 89-PR1- „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ V.

Z., (duomenys neskelbtini) AVPK 2020 m. rugsėjo 30 d. vyriausiosios (duomenys neskelbtini) teikime „Dėl V. Z. nušalinimo nuo pareigų“. Tačiau PRĮR išrašo duomenimis, A. S. pranešė, jog buvo apgadintas jo automobilis „Mercedez Benz (originale – MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 28 d. A. S. apklausos protokole ir Išvadoje aptariamas A. S. paaiškinimas, kad jis naudojasi automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio ROIK 0119000542776 aplinkybių nustatymo“ nurodyta, kad A.

S. pranešė apie jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimÄ . Atsižvelgus į tai, kad aukščiau iÅ¡vardintuose dokumentuos nurodomas tas pats automobilio valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) sprendžiama, kad IÅ¡vadoje per raÅ¡ymo apsirikimÄ buvo nurodyta, kad apgadinto A. S. automobilio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, IÅ¡vados ir bylos medžiagoje minimas apgadintas A. S. priklausantis automobilis yra „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas sprendžia, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. užregistruotame A. S. praneÅ¡ime, V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 8 val. V. Z. ir V. G., dirbusiems operatyvinėje grupėje, nuvykus į įvykio vietÄ ir apžiÅ«rėjus A. S. automobilį „Mecedez Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad yra apgadintos Å¡io automobilio deÅ¡inės pusės priekinės durelės. Be to, PRÄ®R užregistruoto A.

S. praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, galėjusios užfiksuoti įvykį, kurio metu nukentėjo pranešėjui priklausanti transporto priemonė, o V. Z. ir V. G. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad įvykio vietoje A. S. paaiÅ¡kino apie tai, kad ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, į kurios stebimÄ teritorijÄ pateko ir aikÅ¡telė, kurioje stovėjo A. S. automobilis. Taigi, V. Z., kaip pareigÅ«nui, atliekančiam praneÅ¡imo apie vieno iÅ¡ nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d.

įsakymo Nr. 5-V-92 2.1 punkte, aplinkybių tyrimÄ , neabejotinai tapo žinoma, kad A. S. priklausančio automobilio apgadinimas galėjo bÅ«ti užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad V. Z. privalėjo įvykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 įsakymo 2.2.1 punktÄ ir nedelsdamas peržiÅ«rėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įraÅ¡us. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, jog V.

Z. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 įsakymo 2.2.1 punkto reikalavimų neįvykdė, pavedęs vaizdo stebėjimo kameros įraÅ¡Ä A. S. gauti iÅ¡ jam žinomo savininko ir šį įraÅ¡Ä atvežti į policijos komisariatÄ , ir kad tokia pareiÅ¡kėjo veika naÅ¡ta imtis priemonių įvykio aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti, peržiÅ«rėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įraÅ¡us be pagrindo buvo perkelta praneÅ¡usiam apie įvykį A. S., apgadinto automobilio savininkui.

V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2019 m. spalio 9 d., apie 18 val. peržiÅ«rėjus A. S. pateiktÄ (duomenys neskelbtini) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įraÅ¡Ä , V. Z. tapo neabejotinai žinoma, kad įvykyje, dėl kurio padarinių į policijos įstaigÄ kreipėsi A. S., galimai dalyvavo automobilis „Renault LagunÄ â€œ, kuris raÅ¡ytine sutartimi buvo perleistas E. P., tačiau buvo likęs registruotas pareiÅ¡kėjo vardu.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matomi trys asmenys, kurie tarpusavyje stumdėsi, ir kad tokiais veiksmais galimai galėjo apgadinti A. S. priklausantį automobilį. V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matyti, jog tarp asmenų vyko susistumdymas, galimai konfliktas, kurio metu šios pareigūnės neįvardinto automobilio durelėmis netyčia buvo kliudytas A. S. automobilį „Mecedez Benz“. Įvertinus nurodytus tarnybinius pranešimus ir išanalizavus pareiškėjo pokalbių telefonu su A.

V. (pokalbiai Nr. 1842, Nr. 1843,1853), A. S. (pokalbis Nr. 1852), O. G. (pokalbis Nr. 1879), J. P. (pokalbis Nr. 1881), E. P. (pokalbis Nr. 1919) turinį, E. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokolÄ , daroma iÅ¡vada, kad IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. PRÄ®R registruotÄ A. S. praneÅ¡imÄ dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, iÅ¡ A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad galimai neblaivÅ«s E. P. ir E. P. 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., konflikto su kitais asmenimis sukėlė muÅ¡tynes ir V.

Z. vardu registruoto automobilio „Renault LagunÄ â€œ durelėmis apgadino Å¡alia stovėjusį A. S. priklausantį automobilį bei pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius veikų, numatytų arba BK 187, 2811, 284 straipsniuose, arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ar 488 straipsniuose, požymius, nesiėmė jokių veiksmų Å¡iems teisės pažeidimams iÅ¡tirti ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn. Kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis neturėjo pareigos atlikti įvykio aplinkybių tyrimo, kadangi nenustatė teisei prieÅ¡ingos veikos, kuriÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 187, 2811, 284 straipsnius ar ANK 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 3 dalį, 481 ar 488 straipsnius.

Teismo vertinimu, tokius V. Z. teiginius paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Išanalizavus aukščiau nurodytų telefoninių pokalbių, V. G. 2020 m. spalio 7 d. ir pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybinių pranešimų turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas iš jam tapusių žinomų duomenų apie 2019 m. spalio 9 d. apie 0.00 val., prie (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje įvykusio įvykio aplinkybes (dalyvavusius asmenis, jų atliktus veiksmus, įvykio vietoje buvusias transporto priemones ir jų valdytojus, A.

S. automobiliui „Mecedez Benz“ padarytÄ sužalojimÄ ir kt.) aiÅ¡kiai suvokė, kad buvo padaryta teisei prieÅ¡inga veika, dėl kurios, rengiant atitinkamus procesinius dokumentus, gali bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas ar pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į V. Z. pokalbius telefonu su (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. (pokalbiai Nr. 1879 ir Nr. 1885), A. V. (pokalbiai Nr.1843, Nr.1853), J. P. (pokalbis Nr.1881), E. P. (pokalbis Nr.1919).

Teismo vertinimu, Å¡ių pokalbių metu pareiÅ¡kėjas su juo kalbėjusiesiems asmenims aiÅ¡kiai nurodė apie sugadintÄ svetimÄ turtÄ â€“ A. S. automobilį; kad automobiliu „Renault Laguna“ atvažiavę asmenys buvo galimai neblaivÅ«s ir vieÅ¡oje vietoje sukėlė muÅ¡tynes; kad dėl Å¡io įvykio turi priimti tam tikrÄ procesinį sprendimÄ ; kad Å¡io sprendimo priėmimas priklauso nuo to, ar A. S. bus atlyginta padaryta žala; kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų nedelsdamas pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ , jeigu įvykyje nebÅ«tų dalyvavęs jo vardu registruota transporto priemonė.

Be to, daroma iÅ¡vada, jog IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, kad V. Z., nustatęs akivaizdžius teisės pažeidimų veikų požymius, nesiėmė veiksmų Å¡iems pažeidimams iÅ¡tirti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, taip siekdamas iÅ¡vengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, ir, turėdamas tikslÄ tai nuslėpti, įkalbinėdamas A. S. neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtakÄ A.

S., dėl ko jis atsisakė raÅ¡yti nurodyto turinio pareiÅ¡kimÄ . Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo pokalbius telefonu su O. G., A. S., J. P., E. P.. Kalbėdamas su O. G. (pokalbis Nr. 1879) pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai pareiÅ¡kė, kad jis neturėtų suinteresuotumo, jei automobilis „Renault Laguna“ bÅ«tų registruotas ne jo vardu („jinai neperraÅ¡yta, tame ir reikalas, bÅ«tų ji perraÅ¡yta, (---), supranti, tegu jie ten daužo jÄ â€œ); pokalbio su J. P. (pokalbio Nr. 1881) nedviprasmiÅ¡kai aiÅ¡kino, kad reikia, jog A.

S., apgadinto automobilio savininkas, neparaÅ¡ytų pareiÅ¡kimo; kad pareiÅ¡kėjui įvykis nerÅ«pėtų, jis įvykiu rÅ«pinasi dėl to, nes įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis ( „aÅ¡ tiktai dėl to, kad jinai (t. y. automobilis) ant manęs registruota, vien tik dėl to“); kad jis įkalbėjo A. S. neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes automobilis registruotas pareiÅ¡kėjo vardu („ (duomenys neskelbtini) apsigalvos, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , ar ne, aÅ¡ vakar (t. y. 2019 m. spalio 9 d. ) įkalbėjau, kad neraÅ¡ytų, nes maÅ¡ina ant manęs“); per pokalbį su E. P. (pokalbio Nr. 1919) pasakė, kad jis (t. y. pareiÅ¡kėjas) bÅ«tų dėl įvykio pradėjęs ikiteisminį tyrimÄ dar 2019 m. spalio 9 d., jeigu jame nebÅ«tų dalyvavęs jo vardu registruotas automobilis („ man pradėti ikiteisminį tyrimÄ penkios minutės, aÅ¡ būčiau vakar pradėjęs, jeigu neatpažinčiau savo maÅ¡inos“;

„jau bÅ«tų vakar pradėta ir nei aÅ¡ ten ieÅ¡kočiau, nei man reikia, bet kadangi ta maÅ¡ina kaba dabar ant manęs deklaruota, aÅ¡ nenoriu, kad jinai bÅ«tų ant manęs, kad Å¡itas įvykis bÅ«tų ant manęs“). PareiÅ¡kėjo pokalbių telefonu su A. S. (pokalbiai Nr. 1838) turinys leidžia teigti, kad A. S. 2019 m. spalio 9 d., prieÅ¡ atvažiuodamas su vaizdo kameros įraÅ¡u į (duomenys neskelbtini) rajono PK patalpas, V. Z. nedviprasmiÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad jis nori paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio apgadinimo („tai vis dėlto norėčiau paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jei yra galimybė, aÅ¡ ir filmuotÄ â€œ); pokalbio su A.

S. (pokalbio Nr. 1852) metu pareiÅ¡kėjas pasakė, jog kalbėjo su J. P. apie atlygintinos žalos dydį ir jai pasakė, jog bandys kalbėti su A. S. (originale – žmogumi), nes kol nėra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, niekas neužbaigta (originale – „viskas kaba“), ir kad A. S. pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ys 2019 m. spalio 10 d. (originale – rytoj“). Be to, pareiÅ¡kėjas, 2019 m. spalio 9 d., po pokalbio su A. S. (pokalbio Nr. 1852), kalbėdamas su A. V. (pokalbio Nr. 1853) nurodė, kad jis susitarė su A.

S. dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau, jei žala nebus atlyginta, A. S. raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ ir bus atliekamas ikiteisminis tyrimas („ ir taip pasistengiau susitariau su (duomenys neskelbtini), jisai sakė, nu, gal jisai, jam užtektų pora Å¡imtų eurų“; „ nes jeigu ne (t. y. jei bus neatlyginta žala), tada jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , ir jie tada „tiu tiu na Vorkutiu, ikiteisminis tyrimas jiem“); pareiÅ¡kėjas per pokalbį su J. P. (pokalbio Nr. 1881) pasakė apie, kad jis vakar (t. y. 2019 m. spalio 19 d.) įkalbėjo A.

S. neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kadangi įvykyje dalyvavęs kitas automobilis yra registruotas pareiÅ¡kėjo vardu, kad A. S. parašė raÅ¡telį, kad pagalvos iki 2019 m. spalio 10 d., 14 val. (originale – „dviejų valandų“), kad vaizdo medžiaga yra policijos komisariate, tačiau ji niekam nerÅ«pi, jeigu A. S. neparaÅ¡ys pareiÅ¡kimo (originale – neturės pretenzijų), tai Å¡is įvykis tuo ir baigsis; pokalbyje su O. G. (pokalbio Nr.1879) V. Z. nurodė, jog A. S. buvo atvykęs paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , teigė, jog svarbu atlyginti žalÄ (padengti skolÄ ), kad nukentėjusysis neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, nurodė, jog J.

P. sakė, kad reikia atlyginti žalÄ („jie tegu atiduoda pinigus S., po to tegu pasiima maÅ¡inÄ â€œ) ir kad dar skambins jai; pokalbyje su E. P. (pokalbio Nr.1919) pareiÅ¡kėjas nurodė, jog svarbiausia yra iki 2019 m. spalio 10 d. vakaro atlyginti A. S. už jo automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas pradės dirbti ir privalės priimti sprendimÄ priimti A. S. pareiÅ¡kimÄ ir pradėti teisenÄ arba nutraukti teisenÄ . Apklausos, vykusios 2020 m. rugsėjo 28 d., ir apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje A.

S. tvirtino, kad nerašyti pareiškimo dėl jam priklausančio automobilio nusprendė savarankiškai, neįtakojamas V. Z.. Teismas šiuos A. S. parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia. Teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų V. Z. ir A. S. telefoninių pokalbių autentiškumu. Teismo vertinimu, būtent iš karto po įvykio tarp A. Z. ir A. S. buvusių pokalbių turinys objektyviai patvirtina, kokie motyvai, t. y. kokios V.

Z. suvokiamos priežastys, nulėmė jo veiksmus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad V. Z., siekdamas iÅ¡vengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje, kurio metu buvo apgadintas A. S. automobilis, ir turėdamas tikslÄ nuslėpti, kad Å¡iame įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, įkalbėjo A. S. ir taip jį įtakojo neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo dėl automobilio apgadinimo. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, jog V.

Z. nevykdė jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų ir funkcijų, t. y. kad pareiškėjas neatskleidė galimo teisės pažeidimo ir nesiėmė priemonių šiam pažeidimui atskleisti. Be to, įvertinus 2020 m. rugsėjo 28 d. J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotus paaiškinimus, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val. V. Z., ne tarnybos metu ir neuniformuotas, nuvyko pas aukščiau nurodytus asmenis ir agresyviai elgdamasis su E. P. reikalavo, kad būtų atlyginta A.

S. padaryta turtinė žala, grasindamas prieÅ¡ingu atveju suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimÄ ; prieÅ¡taraujant J. P., E. P. ir E. P. savavaliÅ¡kai iÅ¡ kiemo paėmė automobilį „Renault Laguna“, nurodęs, kad automobilį grÄ Å¾ins, kai A. S. bus atlyginta žala. Teismas vertina, kad nurodytas aplinkybes patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys: pokalbių su A. V. metu (2019 m. spalio 9 d. vykę pokalbiai Nr.1842 ir Nr.1843) pareiÅ¡kėjas vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtino, kad nuvažiuos pas (duomenys neskelbtini) ir atims įvykyje dalyvavusį automobilį, o po to spręs, kÄ daryti („tai reiÅ¡kia aÅ¡ atimsiu tÄ maÅ¡inÄ â€œ, „nuvažiuosiu atsivarysiu, tada žiÅ«rėsima“; pokalbyje su A.

V. (2019 m. spalio 19 d. pokalbis Nr. 1853) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuvažiavo ir paėmė automobilį; pokalbio su A. S. (2019 m. spalio 9 d. pokalbis Nr. 1852) metu V. Z. nurodė, kad paėmė automobilį; V. Z. pokalbiai su O. G. (pokalbiai Nr.1879, Nr. 1885) patvirtina, kad J. P. automobilio paėmimÄ prieÅ¡ jos ir jos sÅ«nų valiÄ Ä¯vertino kaip vagystę ir ketino dėl to kreiptis pareiÅ¡kimu į policijos įstaigÄ ; pokalbio su J. P. (pokalbio Nr. 1881, Nr. 1962) metu V. Z. reikalavo, kad bÅ«tų atlyginta A.

S. bent dalis padarytos žalos, grasindamas, kad prieÅ¡ingu atveju jis priims iÅ¡ A. S. pareiÅ¡kimÄ ; pokalbio su E. P. (pokalbis Nr. 1919) metu V. Z. teigia, kad galėtų grÄ Å¾inti automobilį, jeigu bÅ«tų A. S. atlyginta žala („ mes galėtume, jeigu jÅ«s atsiskaitytumėte su A. dėl sugadinto turto“), bei grasina, kad jeigu nebus atlyginta bent dalis žalos, pareiÅ¡kėjas privalės suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus ar pradėti ikiteisminį tyrimÄ („taigi aÅ¡ jum protokolÄ Å¡iandien suraÅ¡ysiu“, jÅ«s norit, taip norit, kad aÅ¡ nuvažiuočiau, jum Å¡iandien protokolus dar suraÅ¡yčiau“;

„tai va jum dabar, jÅ«sų žingsnis, surast pinigus, atiduoti A. (t. y. A. S.) iki vakaro“ ; „aÅ¡ einu į darbÄ Å¡iandien, aÅ¡ privalėsiu priimt sprendimÄ arba, arba priimt pareiÅ¡kimÄ ir pradėti teisenÄ , arba nutraukt teisenÄ â€œ). KritiÅ¡kai vertinami pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai bei teismo posėdyje kaip liudytoja apklaustos J. P. parodymai, kad pareiÅ¡kėjas į J. P. namus atvyko jos iniciatyva ir automobilį paėmė jos papraÅ¡ytas, kadangi tokie paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja aukščiau aptartiems duomenims.

Teismas neturi pagrindo abejoti J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotais jų paaiÅ¡kinimais apie įvykio aplinkybes, vertina juos kaip nuoseklius, neprieÅ¡taraujančius tarpusavyje bei kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems įrodymams, įskaitant ir telefoninius pokalbius. Nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog iki įvykio tarp V. Z. ir J. P., E. P. ir E. P. bÅ«tų buvę prieÅ¡iÅ¡ki, konfliktiÅ¡ki santykiai, sudarantys pagrindÄ abejoti Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų objektyvumu.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių dėl kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių, kuriais atsakovas rėmėsi, įrodinėdamas pareiÅ¡kėjo padarytus teisės normų pažeidimus, turinio autentiÅ¡kumo, ir kurie, teismo vertinimu, objektyviai atspindi įvykiuose dalyvavusių asmenų elgsenÄ ir jos motyvus. Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, kad aukščiau aptartos V. Z. įvykdytos veikos buvo prieÅ¡ingos tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi pareiÅ¡kėjas pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigÅ«no veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, t. y. prieÅ¡ingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams);

žinodamas, kad buvo galimai įvykdytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo iÅ¡aiÅ¡kinimui, bet elgėsi prieÅ¡ingai – siekdamas sau tariamos naudos, t. y. iÅ¡vengti tariamų nemalonumų, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad pažeidimas nebÅ«tų atskleistas. Teismas vertina, kad IÅ¡vadoje pagrįstai pareiÅ¡kėjo įvykdytos neteisėtos veikos buvo kildinamos iÅ¡ piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintos kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, kadangi tokie veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga.

Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytos V. Z. įvykdytos teisei priešingos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytos bei duotos pareigūno priesaikos sulaužymas, Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktų, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimai, Pareigūnų kompetencijų aprašo 2.4 punkto, 3.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d.

įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių bÅ«tinųjų veiksmų reaguojant į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 punktų, Etikos kodekso 5, 6.1, 6.8 punktų, (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 punktų reikalavimų nevykdymas. Be to, sprendžiama, kad IÅ¡vadoje pagrįstai konstatuota, jog V. Z., įvykdydamas teisei prieÅ¡ingas veikas, turėjo suvokti savo neetiÅ¡kus ir netinkamus veiksmus, kad savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamÄ pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių etikos ir dorovės principus atitinkančių tradicijų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kitokį sprendimÄ , nei nurodytÄ Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte; asmens atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Å¡iame Statute nustatyta teisinė pasekmė, ji negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis teisinio poveikio priemonėmis, Å¡ios pasekmės taikymui ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys, kaltės pripažinimas neturi įtakos;

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ ( žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4852-556/2018; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019).

Atsižvelgus į nurodytÄ Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aiÅ¡kinimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo teigiamas charakterizuojamas tarnyboje, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Atsižvelgus į skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir V. Z. pateiktus paaiÅ¡kinimus, atliktas tarnybinio patikrinimo procedÅ«ras, įvertinus 2020 m. rugsėjo 30 d. PraneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigÅ«no vardo pažeminimo) ir pareiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 6 d. pateikto Tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio aplinkybių turinį, daroma iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedÅ«rinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , pažeidimų nebuvo nustatyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu ginčo santykiams taikomu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Pripažinus Ä®sakymÄ teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinius skundo reikalavimus dėl pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimo į ankstesnes (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos nuo nuÅ¡alinimo iÅ¡ vidaus tarnybos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo.

PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Pagal bendrÄ jį bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principÄ , proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus V. Z. skundÄ , pareiÅ¡kėjo teisės į atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ neįgijo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V.

Z. (V. Z.) skundÄ atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti. Netenkinti V. Z. praÅ¡ymo dėl turėtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Dalytė Zlatkuvienė