57a00f48-4e4c-41ea-8633-cc6232af734a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-594/2018 Proceso Nr. 1-01-1-70048-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.; (S) 2.4.6.4.4.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Ingai Mieldažytei, Laurai Kiškiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. R., nuteistojo E. R. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, civilinio atsakovo „E. I.

S.“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. (toliau – E. R.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant E. R. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista. Nukentėjusiajam T. U. iš E. R. priteista 821,14 (aštuoni šimtai dvidešimt vienas euras 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš civilinio atsakovo „E. I. S.“, Lietuvos filialo – 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos ir 150 (vienas šimtas penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniam ieÅ¡kovui A. U., iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“ Lietuvos filialo priteista 1804,50 (vienas tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai keturi eurai 50 ct) turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ E. R. – 181,71 (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienas euras 71 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje civiliniai ieÅ¡kiniai buvo atmesti. Valstybei iÅ¡ E. R. priteista 34,55 (trisdeÅ¡imt keturi eurai 55 ct) už vyr. eksperto V. M. atvykimÄ Ä¯ teisiamuosius posėdžius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. R. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. balandžio 11 d., apie 01. 25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas jam priklausantį automobilį Mitsubishi Carisma, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų nurodymÄ , kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“, 14 punkto reikalavimÄ , kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>“, 119 punkto reikalavimÄ , kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to“, 127 punkto reikalavimÄ , kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio“, 129 punkto reikalavimÄ , kad „Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu“, nevykdydamas Å¡ių reikalavimų, važiuodamas didesniu kaip 89 km/h greičiu, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo iÅ¡važiavusiu automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu T.

U.. Eismo įvykio metu Audi A6 vairuotojui T. U. padarytos muÅ¡tinės žaizdos kairiame kelyje, kraujo susikaupimas kairio kelio sÄ naryje, kairio kelio girnelės bei kairio Å¡launikaulio vidinio antkrumplio lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo „E. I. S.“ atstovas advokatas J. Sakalauskas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio: iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“ T. U. priteisti 1500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės ir 75 (septyniasdeÅ¡imt penkis) eurus turtinės žalos, o A. U. – 902,02 (devynis Å¡imtus du eurus, 2 ct) turtinės žalos atlyginimo. 2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T.

U. planai tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje bei dirbti policijoje Å¡iuo metu yra neįvykdomi, ar jis yra pripažintas netinkamu karo tarnybai. Å iuo aspektu pažymima, kad pagal įstatymus, ar karo prievolininkas pagal sveikatos bÅ«klę yra tinkamas karo tarnybai, gali konstatuoti tik Å¡auktinių medicinos ekspertizės komisija arba centrinė medicinos ekspertizės komisija. Tas pats pasakytina ir apie tarnybÄ policijoje. Tuo tarpu vertinamu atveju T. U. į KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų rinktinės karo prievolės ir komplektavimo padalinį nenuvyko, specializuotos medicininės ekspertizės Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje neatliko, todėl įrodymų apie jo netinkamumÄ atlikti tarnybÄ , byloje nėra.

Å iame kontekste kritiÅ¡kai vertinamas ir medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as, esantis byloje (b. 1. 130-131), kadangi jis yra be datos, neįskaitoma gydytojo, kuris akivaizdžiai virÅ¡ydamas savo įgaliojimus jį pasirašė, pavardė, Å¡is iÅ¡raÅ¡as atsirado tik atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , nes ekspertizės akte Nr. EDG 30/2016(02) konstatuota, jog paskutiniai T. U. medicininiai duomenys, pateikti ekspertams, yra datuoti 2016 m. sausio 26 d., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog 2 (du) metus iki Å¡io iÅ¡raÅ¡o gavimo į gydymo įstaigas jis nesikreipė. 2.2.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad net ir sutinkant su tuo, jog T. U. iÅ¡ tiesų netinka karo prievolei ar darbui policijoje, tai nėra pagrindas priteisti didesnę neturtinę žalÄ . Tokiais atvejais bÅ«tina atsižvelgti ir į realias nukentėjusio asmens galimybes užsiimti norima veikla – jo turimÄ iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡laikytus egzaminus, kursus, sporto pasiekimus, pastangas, pasiruoÅ¡imÄ bei priemones, kurių Å¡is ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo svajonę. Ir vis tik, tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, o T.

U., apelianto įsitikinimu, praeiti specializuotos medicininės ekspertizės komisijos nesistengė, pasitaikius pirmai progai išvyko dirbti į užsienį. 2.3. Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio išvada dėl sunkių pasekmių T. U. sveikatai, apeliaciniu skundu akcentuojama, kad vertinamu atveju jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kojos girnelės traumos stacionare jis buvo gydomas 7 dienas, praėjus 6 mėnesiams po operacijos nusiskundimų neturėjo, jo kelio funkcija buvo gera, neskaudėjo, gydymas buvo baigtas.

Po 2016 m. sausio 26 d. operacijos, kuomet T. U. dienai buvo stacionarizuotas pooperacinių svetimkūnių pašalinimui, daugiau duomenų, susijusių su jo gydymu, nėra. Tuo tarpu nuosprendyje minimas liekamasis reiškinys – sumažėjusi kelio judesių amplitudė, pagal Teismo ekspertizės išvadas bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakyme patvirtintas normas, yra labai nežymi, beveik artima normaliai, ji buvo nustatyta 2015 m. liepos 30 d., kai gydymas dar nebuvo baigtas.

Å ių duomenų visumoje pažymima ir tai, kad pagal ekspertizės akto duomenis, dėl duomenų skirtumo dviejų savaičių bėgyje T. U. funkcinės bÅ«klės vertinimo objektyvumas ekspertams kelia abejonių. Å iame kontekste atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad pasibaigus T. U. gydymui, jis pradėjo dirbti statybose, vėliau iÅ¡vyko dirbti į užsienį, pastaruoju metu dirba sunkų, su nuolatiniu vaikščiojimu, lipimu, darbu aukÅ¡tyje bei sunkių krovinių kėlimu, susijusį fizinį darbÄ . 2.4.

Be to, apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog įprastiniu atveju už eismo įvykio metu padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai siekia nuo 579,24 eurų iki 2896,2 eurų. Tačiau, apžvelgiant į teismų sprendimus panaÅ¡ių faktinių aplinkybių bylose, matyti, jog apie 3000 eurų siekiančios kompensacijos eismo įvykių bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra priteisiamos už žymiai sunkesnes pasekmes asmens sveikatai.

Pagrįsdamas Å¡iÄ savo pozicijÄ apeliantas aptaria ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , kurios vertinimas, pasak advokato, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog priteisdamas T. U. 5000 eurų neturtinę žalÄ , nesant galÅ«nių kaulų lūžių, kai gydymas iÅ¡ esmės buvo sėkmingas, pasekmės sveikatai yra nežymios, T. U. yra visiÅ¡kai darbingas, o patirta turtinė žala yra labai nedidelė, esant pagrįstų abejonių, ar nukentėjusiojo patirti sužalojimai iÅ¡ tiesų jam sutrukdė užsiimti norima veikla, pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , todėl yra pagrindas priteistÄ sumÄ sumažinti. 2.5.

Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir nukentėjusiojo T. U. didelis neatsargumas eismo įvykio metu. Apklausiamas teisme E. R. parodė, kad T. U. automobilis nestabdydamas iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ir taip užtvėrė jo važiuojamÄ ja kelio dalį. Iki minėto automobilio buvo likę gal 10-15 metrų, todėl jis, bandydamas apvažiuoti T. U., vairÄ pasuko į kairę kelio pusę. Be to, 2015 m. gruodžio 16 d. ekspertizės akte konstatuota, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nebuvo užfiksuoti pėdsakai, susidarę automobilių susidÅ«rimo vietoje (ratu Å¡oninio slydimo, iÅ¡tekėję techniniai skysčiai, asfaltbetonio dangos įbrėžimai), nebuvo pateiktos ir automobilio AUDI A6 deÅ¡inio Å¡ono priekinės dalies fotografijos, dėl ko, negalima nustatyti automobilių tikslaus iÅ¡sidėstymo kelyje prieÅ¡ susidÅ«rimÄ ir atlikti susidÅ«rimo kompiuterinio modeliavimo.

Dėl Å¡ios priežasties, ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti abiejų automobilių tikslių judėjimo greičių prieÅ¡ eismo įvykį. PrieÅ¡ eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis, automobilio AUDI A6 vairuotojas T. U., prieÅ¡ įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ namo kiemo, privalėjo duoti keliÄ gatve prie jo artėjusiam automobiliui, vairuojamam E. R.. Tačiau, daroma labai abejotina iÅ¡vada, jog važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse ir neįvažiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , nuteistasis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo (nors pagal Keliu taisyklių reikalavimus, tokioje situacijoje privalu stabdyti, arba apvažiuoti kliÅ«tį), ir tai neva techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

Tuo tarpu liudytojų, mačiusių eismo įvykį nebuvo, todėl daugiau jokių duomenų apie eismo įvykį nėra. Tokiu bÅ«du, pagal byloje esančius objektyvius duomenis, neabejotinai galima daryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ , kad T. U. pažeidė Keliu eismo taisyklių 102 punkto reikalavimÄ , nes įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ Å¡alia jo esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam E. R. vairuojamam automobiliui, dėl ko, vengdamas susidÅ«rimo, Å¡is iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kur įvyko susidÅ«rimas.

Å iuo aspektu pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik technines, bet ir kitas objektyvias galimybes konkrečioje eismo įvykio situacijoje ir atsižvelgti į tai, ar asmuo turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. 2.6. Apeliaciniu skundu atkreipiamas teismo dėmesys ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Å i norma yra bendroji, t. y. taikoma sprendžiant civiliniu deliktu padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimÄ . Ä® nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama iÅ¡ieÅ¡kant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusiÄ Å¾alÄ ir atlyginant laidojimo iÅ¡laidas (CK 6.282 straipsnio 2 dalis). Å iuo atveju, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pasak civilinio atsakovo, bÅ«tent T. U. veiksmai – netikėtos kliÅ«ties sudarymas, dėl ko nuteistasis, vengdamas susidÅ«rimo (ekspertizė nenustatė, kad važiuodamas leistinu greičiu nuteistasis bÅ«tų spėjęs sustabdyti), keitė važiavimo kryptį, ir galėjo bÅ«ti pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Nuteistojo virÅ¡ytas greitis nagrinėjamoje situacijoje savaime nelėmė eismo įvykio kilimo, ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nėra įrodyta, kad nuteistasis suvokė ar turėjo ir galėjo suvokti rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, bei numatė, jog jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti. Teigiama, kad įvertinus nukentėjusiojo neatsargumÄ yra pagrindas ieÅ¡kovams padarytos žalos atlyginimÄ jeigu ne atmesti, tai bent sumažinti ne mažiau 50 procentų.

3. Civiliniai ieÅ¡kovai T. U. ir A. U. pateikė atsiliepimus į civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovo advokato J. Sakalausko apeliacinį skundÄ , kuriais praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ ; baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant; iÅ¡ „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , T. U. ir A. U. naudai priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovas advokatas J. Sakalauskas, nuteistasis E. R. ir jo gynėja advokatė R. B. pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

5. Civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovo advokato J. Sakalausko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). 6.1. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant E. R. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

7. Nors civilinio atsakovo „E. I. S.“ atstovo advokato J. Sakalausko apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinkama tik su nukentėjusiajam T. U. priteistu neturtinės žalos dydžiu – 5000 (penkiais tÅ«kstančiais) eurų, teigiant, jog toks neturtinės žalos dydis yra per didelis, jis neatitinka analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems priteisiamo neturtinės žalos dydžio, todėl turi bÅ«ti mažinamas (apeliaciniu skundu praÅ¡oma sumažinti ir T. U. bei A. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistus turtinės žalos dydžius, tačiau iÅ¡samesni motyvai Å¡ioje dalyje nepateikiami), tačiau, sprendžiant iÅ¡ pateikto apeliacinio skundo motyvų, praÅ¡oma įvertinti ir skundžiamu nuosprendžiu atliktÄ byloje surinktų įrodymų vertinimÄ dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, kadangi, civilinio atsakovo atstovo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvertintas galimas nukentėjusiojo T.

U. neatsargumas komentuojamo eismo įvykio metu ir tuo pagrindu priteistų žalų dydį sumažinti ne mažiau nei 50 procentų. Tačiau, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio juridinio pagrindo. Jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

8. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jos plotmėje analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , tuo pačiu sprendžiant ir nukentėjusiojo T. U. galimo neatsargumo klausimÄ , visų pirma aptartinos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 16 d. ekspertizės akte konstatuotos aplinkybės. Remiantis paminėto ekspertizės akto duomenimis, pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti techniniu požiÅ«riu buvo Mitsubishi Carisma vairuotojo E. R. veiksmai, kuriais Å¡is, važiuodamas didesniu kaip 89 km/h greičiu virÅ¡ijo leistinÄ gyvenvietėje 50 km/h greitį, vengdamas susidÅ«rimo su iÅ¡ deÅ¡inėje esančio namo kiemo iÅ¡važiavusiu automobiliu Audi A6, vairuojamu T.

U., nesaugiai manevravo į kairę, kur susidÅ«rė su automobiliu Audi A6. Å iame ekspertizės akte techniniu požiÅ«riu buvo vertinami ir automobilio Audi A6 vairuotojo T. U. veiksmai, nurodant, kad prieÅ¡ įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ namo kiemo jis privalėjo duoti keliÄ gatve prie jo artėjusiam automobiliui Mitsubishi Carisma, vairuojamam E. R., čia pat pažymint, kad iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui Audi A6, vairuojamam T. U., įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę – gatve prie jo artėjusio automobilio Mitsubishi Carisma vairuotojas E. R. privalėjo stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę (1 t., b. l. 42-47). 8.1.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes ekspertas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodęs, jog vertinamas eismo įvykis nebÅ«tų kilęs, jei automobilis Mitsubishi Carisma bÅ«tų judėjęs savo eismo juosta ir nevirÅ¡ijęs leistino greičio. Ä®vykio vietoje neužfiksuoti visi pėdsakai, eismo įvykio nuotraukos neinformatyvios, todėl atlikti eismo įvykio kompiuterinio modeliavimo galimybės nėra. Automobilių susidÅ«rimas, pasak eksperto, įvyko kairėje kelio pusėje, kai Audi A6 jau buvo atlikęs savo manevrÄ , t. y. atlaisvinęs kelio juostÄ automobiliui Mitsubishi Carisma (kÄ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir T.

U., nurodęs, jog iÅ¡sukęs į pagrindinį keliÄ jis apie 3 metrus judėjo link (duomenys neskelbtini) g., kai staiga pamatė jam iÅ¡ priekio atvažiuojantį, keistai manevruojantį automobilį). Kadangi E. R. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, įvertinti, per kiek laiko priartės E. R. vairuojamas automobilis, T. U. neturėjo galimybės.

9. Abejonių Å¡iuo techniniu komentuojamo eismo įvykio vertinimu, remiantis kuriuo, bÅ«tent E. R. veiksmai – leistino važiavimo greičio virÅ¡ijimas, nesaugus manevravimas atsiradus kliūčiai kelyje, buvo pagrindinė sÄ lyga komentuojamo eismo įvykio kilimui, teisėjų kolegijai nekyla. VertinamÄ ekspertizės aktÄ pateikė tinkamÄ kompetencijÄ ir pakankamÄ darbo patirtį turintis asmuo – V. M. (V. M.) yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas bei 18 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , – jo iÅ¡vadoje nurodytÄ eismo įvykio mechanizmÄ , kilimo sÄ lygas bei priežastis, betarpiÅ¡kai patvirtino ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertinti įrodymai – nukentėjusiojo T.

U., bei iÅ¡ dalies paties nuteistojo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos aplinkybės, automobilių padėtis po komentuojamo eismo įvykio, jų pažeidimai bei nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«dis, todėl atmesti aukščiau aptartas tinkamÄ kvalifikacijÄ turinčio eksperto nustatytas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl galimai netinkamo eismo įvykio vertinimo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iÅ¡ kaltinamo asmens kaltės įrodymų Å¡altinių, kurio patikimumas, objektyvumas bei pagrįstumas vertinamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, nei viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas ir visi įrodymai turi bÅ«ti įvertinami bendrÄ ja tvarka, kas neabejotinai suponuoja bÅ«tinybę ir ekspertizės aktÄ vertinti ta pačia tvarka, kaip ir informacijÄ , gautÄ iÅ¡ bet kurių kitų įrodymų Å¡altinių.

Sprendžiant ekspertizės akto, kaip įrodymų Å¡altinio, patikimumÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas, duomenys, ar specialistas nevirÅ¡ijo savo specialių žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie virÅ¡ija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinį pagrįstumÄ ir tinkamumÄ . Å iuo atveju neabejojant eksperto V. M. kompetencija bei jo iÅ¡vadas pagrindžiančių metodų moksliniu tinkamumu, abejoti jo pateiktų iÅ¡vadų patikimumu ir teisėtumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Nors apeliaciniu skundu kritikuojant aukščiau aptarto ekspertizės akto iÅ¡vadas, tuo pačiu ir T. U. veiksmų vertinimÄ , iÅ¡ esmės remiamasi E. R. parodymais, kad T. U. vairuojamas automobilis nestabdydamas iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ir taip užtvėrė jo važiuojamÄ jÄ kelio dalį; iki automobilio buvo likę vos 10-15 metrų, todėl, bandydamas jį apvažiuoti, jis vairÄ pasuko į kairę kelio pusę, tačiau Å¡ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad komentuojamo eismo įvykio metu, be nustatyto greičio virÅ¡ijimo ir nesaugaus manevravimo atsiradus kliūčiai kelyje, E. R., prieÅ¡ingai nei T.

U., buvo neblaivus – 2015 m. balandžio 11 d., 5.00 val. (nagrinėjamo eismo įvykio laikas – 01.25 val.) paimtame jo kraujyje buvo nustatytas net 1,67 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 36), kas neabejotinai turėjo įtakos tiek jo situacijos vertinimui, tiek ir jo nelogiÅ¡kų veiksmų (remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, T. U. jau kirtus E. R. važiuojamÄ jÄ kelio dalį, nuteistasis pasuko savo automobilio vairÄ tiesiai į nukentėjusiojo vairuotÄ automobilį, nors E. R. judėjimo eismo juosta jau buvo laisva) atlikimui, todėl Å¡ioje situacijoje vadovautis vien tik E. R. parodymais, sprendžiant, ar T.

U. veiksmai – iÅ¡važiavimas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, tariamai neįsitikinus, kad tai daryti saugu, susiję priežastiniu ryÅ¡iu su komentuojamo eismo įvykio kilimu, prieÅ¡ingai nei tai iÅ¡ esmės sprendžiama apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. 11.1. Å ios iÅ¡vados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Be to, sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad komentuojamo eismo įvykio matę liudytojai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyti, o E. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iÅ¡ esmės nesutapo su nukentėjusiojo T.

U. iÅ¡dėstytomis įvykio aplinkybėmis, pagal kurias, iÅ¡sukęs į pagrindinį keliÄ , T. U. apie 3 metrus jau judėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai staiga pamatė jam iÅ¡ priekio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį (E. R. vairuojamÄ Mitsubishi Carisma), todėl užspaudė stabdžių pedalÄ , tačiau automobilis savo priekine deÅ¡ine dalimi trenkėsi į jo (T. U.) vairuojamo automobilio priekinę deÅ¡inę dalį, kas iÅ¡ esmės atitinka automobilių susidÅ«rimo vietÄ prieprieÅ¡inėje E. R. važiavimo krypčiai eismo juostoje bei automobiliams nustatytus sugadinimus, todėl spręsti, jog komentuojamo eismo įvykį sÄ lygojo ir T.

U. neatsargumas remiantis vien tik E. R. parodymais, nesant jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Ä®vertinus tai, kad komentuojamo eismo įvykio metu E. R. beveik du kartus virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį kelyje, kas neabejotinai sÄ lygojo T. U. galimybių pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį E. R. automobilį nebuvimÄ , atsižvelgiant į tai, kad minėtus veiksmus E. R. atliko bÅ«damas neblaivus, kai praėjus beveik 4 val. po įvykio jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos jo gebėjimui laiku pastebėti T. U. automobilį, iÅ¡važiuojantį iÅ¡ Å¡alutinio kelio, ir tinkamam bei savalaikiam situacijos vertinimui siekiant iÅ¡vengti eismo įvykio, sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog komentuojamÄ eismo įvykį sÄ lygojo ir didelis nukentėjusiojo T.

U. neatsargumas ir Å¡iuo pagrindu mažinti T. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. AnalogiÅ¡kais motyvais atmestinas ir apeliacinio skundo praÅ¡ymas sumažinti T. U. ir A. U. skundžiamu nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ . Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad jokie motyvai dėl skundžiamu nuosprendžiu T. U. ir A. U. priteistos turtinės žalos apeliaciniame skunde nepateikiami, tačiau, įvertinus tai, kad praÅ¡oma turtinę žalÄ sumažinti perpus, pagrįstai manytina, jog turtinę žalÄ praÅ¡oma sumažinti tik dėl galimo T.

U. didelio neatsargumo, kuris aukščiau išdėstytų duomenų visuma nenustatytas.

13. Ir vis tik, įvertinus T. U. nustatytus sužalojimus, jų visumoje įvertinus pateikto apeliacinio skundo argumentus, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu T. U. priteistas 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

14. CK 6.250 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu nesunkų sveikatos sutrikdymÄ patyręs T. U. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.

15. Bylos duomenimis, T. U. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pareiÅ¡kęs patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 15000 (penkiolikos tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tokio dydžio neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, jį tenkino tik iÅ¡ dalies, priteisdamas 5000 (penkis tÅ«kstančių) eurų iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“. Sprendžiant tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.). 15.1.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ . 15.2.

Å iame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. R., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas jaunas vyras. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis (atsižvelgiant į tai, kad E. R. automobilį vairavo neblaivus, žalos dydis priteisiamas nukentėjusiajam iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“ regreso tvarka gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ nuteistojo) bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

17. Bylos duomenimis, po komentuojamo eismo įvykio T. U. buvo nustatytos muÅ¡tinės žaizdos kairiame kelyje, kraujo susikaupimas kairio kelio sÄ naryje, kairio kelio girnelės bei kairio Å¡launikaulio vidinio antkrumplio lūžiai. Kaip nustatyta 2016 m. vasario 3 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro pateikta informacija, 2015 m. balandžio 11 d. eismo įvykio metu T. U. patyrė traumÄ . VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje, priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje jam buvo diagnozuotas kairės girnelės lūžis. 2015 m. balandžio 27 d. jis buvo operuotas – atlikta kairės girnelės lūžio osteosintezė vielomis. 2016 m. sausio 25 d.

T. U. buvo vėl operuotas, paÅ¡alinant lanksčiÄ vielÄ iÅ¡ girnelės; planuojama, kad nedarbingumas bus tęsiamas dar 1 (vienÄ ) mėnesį (2 t., b. l. 37). Remiantis VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ medicininių dokumentų, T. U. dėl jam diagnozuoto kairės girnelės lūžio buvo hospitalizuotas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., nurodyta prognozė – palanki (2 t., b. l. 39).

Po pakartotinės operacijos 2016 m. sausio 25 d., iÅ¡ kairės girnelės paÅ¡alinant vielÄ , T. U. buvo hospitalizuotas vos vienai dienai, t. y. nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nustatyta prognozė – palanki (2 t., b. l. 40). Remiantis T. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, dėl patirto sužalojimo jis negalėjo normaliai vaikščioti, judėti, sportuoti, negali sportuoti ir dabar, juto fizinį skausmÄ . Nustatyta, kad po sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam liko liekamųjų reiÅ¡kinių – kojos kelio sÄ nario judesių amplitudė sumažėjusi, yra nedidelė kontraktÅ«ra (2 t., b. l. 94-98).

Neabejotina, jog Å¡ie faktoriai sukėlė T. U. dvasinius iÅ¡gyvenimus, tam tikram laikotarpiui apribojo jo normaliÄ gyvenimo eigÄ , tačiau sutikti su T. U. teiginiais, jog dėl patirtų sužalojimų buvo sužlugdytas jo siekis tarnauti KraÅ¡to apsaugos sistemoje ar dirbti policijoje, kÄ itin akcentavo pirmosios instancijos teismas už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ neatsargaus nusikaltimo padarymo metu T. U. priteisdamas net 5000 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinę žalÄ , nėra jokio teisinio pagrindo.

Jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. 17.1. Pagal 2015 m. birželio 3 d. siuntimÄ 2015 m. rugpjūčio 6 d., 15.40 val. atvykti į KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų rinktinės karo prievolės ir komplektavimo padalinį T. U., bylos duomenimis, nenuvyko (2 t., b. l. 31). Pagal 2015 m. balandžio 8 d. siuntimÄ atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro centrinę medicinos ekspertizės komisijÄ â€“ taip pat (2 t., b. l. 32).

Ir nors Å¡ių veiksmų T. U. akivaizdžiai neatliko dėl to, kad vertinamo eismo įvykio metu jo patirti sužalojimai ir jų pasekmės vis dar nebuvo praėjusios, tačiau, sprendžiant iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, pakartotinai atlikti Å¡iuos veiksmus jau po baigto gydymo, nukentėjusysis nebandė. Nors skundžiamu nuosprendžiu konstatuodamas, jog T. U. nėra tinkamas karo tarnybai, apylinkės teismas rėmėsi T. U. pateiktu medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u/siuntimu (2 t., b. l. 130-131), tačiau, jo iÅ¡davimo data nėra aiÅ¡ki (nesimato), Å¡iÄ pažymÄ iÅ¡davusio gydytojo kompetencija spręsti, jog T.

U. nėra tinkamas kraÅ¡to tarnybai, nenustatyta, iÅ¡ kokių T. U. medicininių duomenų buvo padaryta tokia iÅ¡vada, taip pat neaiÅ¡ku, todėl remtis vien tik Å¡iuo įrodymu, sprendžiant, jog T. U. nėra tinkamas karo tarnybai, Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos bÅ«klę kriterijai yra nustatyti 2008 m. lapkričio 24 d. KraÅ¡to apsaugos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-1142/V-1139, pagal kuriuos aptartame medicinos iÅ¡raÅ¡e nurodytas 187.2 straipsnis taikomas traumų ar operacijų padarinių atvejais, kai stambaus sÄ nario judesiai nežymiai riboti.

Jis taikomas po stambaus sÄ nario endoprotezavimo (jei sÄ nario funkcija normali ar nežymiai ribota), po ilgųjų kaulų lūžių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimÄ â€žDėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1125, nustatančio karo prievolininkų, Å¡aukiamų į privalomÄ jÄ karo tarnybÄ , asmenų, stojančių į tikrÄ jÄ karo tarnybÄ ar <...> sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarkÄ , nuostatas, minėtų asmenų sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos bÅ«klę atliekama Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijoje. 17.2.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais atmestini ir T. U. teiginiai, jog dėl komentuojamo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis negali dirbti ir policijoje. Jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neįžvelgia, jų apeliacinės instancijos teismui pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ , nepateikė ir pats T. U.. Å ios iÅ¡vados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis negalėjo dirbti pusę metų, vėliau buvo priimtas atgal į darbÄ , jo darbas susijęs su fiziniu judėjimu, jis dirba statybose.

Nuo 2017 m. gegužės 11 d. T. U. pradėjo dirbti UAB „B.“, vykdančios statybos ir remonto darbus užsienyje, statybininko apdailininko pareigose (2 t., b. l. 132). Neabejotina, jog darbas statybose reikalauja fizinės jėgos, tačiau šiam darbui vertinamo eismo įvykio metu T. U. patirti sužalojimai, jam nebuvo kliūtis. Juo labiau, jog minėtoje įmonėje 2018 m. vasario 5 d. nukentėjusysis vis dar dirbo. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kokias pasekmes T. U. eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams ir jų liekamiesiems reiškiniams galėjo turėti sunkus T.

U. fizinis darbas užsienyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. liepos 26 d. ekspertizės akte nurodytus duomenis, remiantis kuriais, 2015 m. liepos 1 d. T. U. bÅ«damas namuose paslydo ir patempė kairį kelio sÄ narį, jam buvo diagnozuotas kairio kelio sumuÅ¡imas, ir sÄ nario patempimas, kas neabejotinai turėjo įtakos ir eismo įvykio metu patirtos traumos gydymui bei pasekmėms. Å iame akte užfiksuota ir tai, kad medicininiuose įraÅ¡uose yra 2015 m. spalio 22 d.

įrašas, kad ligonis nusiskundimų neturi, kairio kelio funkcija gera, neskauda (t. 2, b. l. 94-98).

18. Esant aukščiau aptartų duomenų visumai, įvertinus tai, kad T. U. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų galimybės dirbti darbÄ , kurį dirbo anksčiau (statybose) neprarado, dirba sunkų fizinį darbÄ , duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tų kreipęsis į gydymo įstaigÄ dėl kokių nors liekamųjų reiÅ¡kinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu T. U. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, dėl ko, iÅ¡dėstytų faktinių bei teisinių aplinkybių plotmėje atsižvelgiantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ â€“ eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ asmenims paprastai priteisiama iki 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111/2009, 2K-352/2010) T.

U. priteista 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinė žala mažintina iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.

19. Nukentėjusieji pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , kuriuose prašė jų patirtas proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ (b. l. 100-105, 106-108, t. 3). Pridėtas pinigų priėmimo kvitas bei sÄ skaita-faktÅ«ra patvirtinantys 242 eurų iÅ¡laidas, advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurias apmokėjo T. U. (b. l. 97, 98, t. 3). Atsižvelgiant į tai, jog sutinkamai su BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis proceso iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iÅ¡laidos turėtos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ kaltinamojo, o nagrinėjamu atveju nuteistasis E. R. nuosprendžio neskundė, skundÄ pateikė civilinis atsakovas, be to, skundas iÅ¡ dalies buvo tenkintas, praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam T. U. priteistos neturtinės žalos: T. U. iÅ¡ civilinio atsakovo „E. I. S.“, veikiančio per Lietuvos filialÄ , priteistÄ neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų.

Nukentėjusiųjų T. U. ir A. U. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė