AS-492-440-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-440/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01093-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. V. V. 2012 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2011 m. gruodžio 22 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. V3-2174(12.1); 2) panaikinti 2012 m. kovo 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr. (6.3)-2D-3857; 3) įpareigoti Tarnybą pakeisti rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.3.2.4 punkto sprendinius bei įpareigoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane jį išdėstyti taip: „Teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, rekonstruojant pastatus esamų ir / ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje nedidinamas esamų pastatų užstatymo tankumas, išskyrus teniso aikštelę (sklypas adresu L. Rėzos g. (duomenys neskelbtini), Neringa), kuriame numatoma sporto, sveikatingumo, objekto rekonstrukcija į uždarą statinį. Atliekant pastatų rekonstrukciją, statyba, pastatų išorės formos, fasado apdailos medžiagos, spalvos ir kiti išorės elementai derinami prie esamos kraštovaizdžio aplinkos“; 4) įpareigoti Tarnybą pakeisti rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 87 dalies sprendinius bei įpareigoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ją išdėstyti taip: „Naujesnėms, daugiausia sovietmečiu, užstatytoms Kuršių nerijos gyvenamųjų vietovių dalims nustatytas rekreacinių gyvenviečių intensyvaus (GRi), atskirais atvejais ir ekstensyvaus (GRe), tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentas. Intensyvaus tvarkymo reglamento teritorijose būtina gerinti gyvenamosios-rekreacinės aplinkos kokybę, likviduoti arba neutralizuoti esamus Kuršių nerijos urbanistinio kraštovaizdžio bendrojo pobūdžio pažeidimus, atsisakyti tolesnio užstatymo tankinimo bei tūrių didinimo. Ypač rimti pertvarkymo ir aplinkos harmonizavimo darbai turėtų būti atliekami Nidos šiaurinėje dalyje išskirtoje rekreacinėje zonoje, stichiškai susiformavusioje buvusioje komunalinėje teritorijoje, neturinčioje nei funkcinio, nei architektūrinio vientisumo“.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašyme paaiškino, kad Inspekcija nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – jos esminė funkcija yra užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi kontroliuojamoje srityje, o ne ginčų nagrinėjimas. Teigė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Nurodė, kad remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė nepraėjus vienam mėnesiui nuo Inspekcijos atsakymo gavimo dienos ir apie tai, kad šiuo atveju Inspekcija laikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir skundą turėjo pateikti per ABTĮ 32 straipsnyje nustatytą 20 dienų terminą sužinojo tik gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas individualų administracinį aktą – 2012 m. kovo 13 d. atsakymą, neįvykdė savo pareigos nurodyti jo apskundimo tvarką ir tai suklaidino pareiškėją. Taip pat prašė teismo atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytas terminas praleistas nežymiai – 10 dienų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi netenkino V. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti.

Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas rėmėsi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs 20 dienų skundo padavimo terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog skundo padavimo terminą praleido dėl neaiškiai nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, buvo suklaidintas, nelaikytina pakankama priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/08). Akcentavo, kad skundžiamame 201 m. kovo 13 d. Inspekcijos sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. pateikta nuoroda į įstatymą, kuriame yra nustatyta apskundimo tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjas, elgdamasis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę paduoti skundą teismui nepraleidęs įstatymo numatyto 20 dienų termino.

III. Pareiškėjas V. V. padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį, pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą skundui paduoti atnaujinti bei perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė 2012 m. balandžio 16 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Mano, kad Inspekcija nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Teigia, kad įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą praleido dėl teisės aiškinimo ir taikymo klaidos. Akcentuoja, kad Inspekcijos 2012 m. kovo 13 d. atsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų – jame nenurodyta apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, kad Inspekcija nagrinėjamu atveju nelaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Tarnybai ir Inspekcijai teiktų skundų pobūdį (pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų) bei įvertinęs nurodytų institucijų pateiktus atsakymus, pagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio, reglamentuojančio pasiūlymų teikimą ir ginčų nagrinėjimą, 2 dalyje ir kad Inspekcija, priimdama 2012 m. kovo 13 d. sprendimą, veikė kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl skundas dėl šio akto turi būti paduotas vadovaujantis ABTĮ 32 straipsniu – per 20 dienų nuo skundžiamo akto gavimo dienos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nurodytą sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. kovo 16 d. (b. l. 121–122). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą teismui dėl šio sprendimo pareiškėjas išsiuntė 2012 m. balandžio 16 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą, nes vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, skundas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 5 d.

Pareiškėjas teigia, kad terminą skundui paduoti praleido, nes Inspekcijos sprendime nebuvo tiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka, be to, jis suklydo dėl Inspekcijos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos, statuso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010 sausis-birželis, p. 490–491).

Kaip matyti iš skundžiamo Inspekcijos sprendimo, jame pateikta tik bendro pobūdžio informacija, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas, kaip buvo nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.). Todėl sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-161/2010, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis), publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, 2010 sausis-birželis, p. 490–491).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į skundu inicijuojamo ginčo pobūdį, ginčui taikytinų teisės aktų specifiką, daro išvadą, kad šiuo atveju nepakankamai detalus administracinio akto apskundimo tvarkos nurodymas laikytinas priežastimi, objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nesiderintų su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu. Akcentuotina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teisę į teisminę gynybą realizavo operatyviai, t. y. per protingą laiko tarpą, vos 10 dienų praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą skundui paduoti.

Atsižvelgusi į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, sutrumpintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo apskundimo terminą, tai, kad skundžiamame Inspekcijos sprendime, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nebuvo tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka, taip pat į tai, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, nenustačius, kad pareiškėjas siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą sukliudė objektyvi aplinkybė. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, terminas paduoti skundą atnaujintinas perduodant pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3–4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti. Atnaujinti pareiškėjui V. V. terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė