N-575-463-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-463/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01738-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 50.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas)ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaliniam direktoriui A. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21422 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 2 000 Lt bauda dėl to, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d., nuo 19 val. 45 min. iki 20 val. 25 min., transliavo televizijos laidą „Pagaminta Kinijoje“ ir pateikė šios televizijos laidos rėmėjų prekės ženklus (logotipus) „DnB Nord Bankas“, „Wrislit“ ir „ZTE“ taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, taip pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o paskelbdama laidos rėmėjo „DnB Nord Bankas“ telefono numerį, pažeidė Komisijos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 90 patvirtintos Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 69 punkto reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, 2011 m. vasario 7 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalį, paslėpta reklama ir paslėpta teleparduotuvė draudžiamos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos tiekėją, jo pavadinimą ar veiką, prekių ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo.

Toks pateiktos informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. Tvarkos 69 punkte nustatyta, kad rėmėjo skelbime negali būti nurodomi rėmėjo adresai, telefonai, išskyrus interneto adresą, pagal kurį galima identifikuoti rėmėją (adrese gali būti nurodytas rėmėjo pavadinimas). Teismas darė išvadą, kad institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, surinko įrodymus, kuriais visapusiškai įrodė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Komisijos 2010 m. spalio 5 d. patikrinimo aktas Nr. ST-46 tvirtina, kad transliuotojo VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos interneto svetainėje www.lrt.lt pažintinė laida „Pagaminta Kinijoje“ buvo aprašyta, laidos vedėjai visuomet (išskyrus tada, kai buvo šalta ir vedėjai buvo apsirengę striukėmis) dėvėjo baltus arba raudonus marškinius, ant kurių buvo užrašyta „DnB Nord Bankas“, „Wrislit“ arba „ZTE“.

Laidų pradžioje buvo paskelbta, kad projektą pristato „DnB Nord Bankas“ (paskelbimo trukmė 2 sek., parodytas „DnB Nord Bankas“ logotipas, po kurio užrašyta „Jūsų finansų gidas“ ir „Tel. 1608, www.dnbnord.lt“. Iš VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2010 m. spalio 17 d. atsakymo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nustatė, kad pažeidimą transliuotojas pripažino bei įsipareigojo imtis priemonių, kad ateityje panašūs veiksmai nepasikartotų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, transliuodama televizijos laidą „Pagaminta Kinijoje“, laidos pabaigoje rodant prekės ženklą ir telefono numerį, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos 69 punkto reikalavimus.

Pabrėžė, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius, kuris atsako už šios įstaigos veiklą, parengtas ir transliuojamas programas, todėl pareiškėjas yra tinkamas subjektas.

II. Apeliaciniu skundu A. S., atstovaujamas advokato Irmanto Dobilo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų dėl televizijos laidoje rodytų prekių ženklų vertinimo prekių rodymo aspektu, t. y. neanalizavo ir nevertino Europos Parlamento ir Tarybos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos paskutinių pakeitimų, padarytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/68/EB. Pažymi, kad įgyvendinant minėtos direktyvos nuostatas, 2011 m. sausio 12 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas Nr. KS-1, kuriuo patvirtinta Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarka, kurioje nebeliko apribojimo dėl rėmėjo telefono numerio skelbimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pateiktų dokumentų, kurie patvirtina, jog už reklaminės medžiagos transliavimo kontrolės funkcijų atlikimą buvo atsakingas reklamos vadybininkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 21422 straipsnio 1 dalį už tai, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2010 m. rugsėjo 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 30 d., nuo 19 val. 45 min. iki 20 val. 25 min., transliuodama televizijos laidą „Pagaminta Kinijoje“ pateikė šios televizijos laidos rėmėjų prekės ženklus (logotipus) „DnB Nord Bankas“, „Wrislit“ ir „ZTE“ taip, kad reklamos vartotojai galėjo nesuprasti, kad tai reklama arba galėjo suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo, taip pat paskelbė laidos rėmėjo telefono numerį, taip pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies ir Tvarkos 69 punkto reikalavimus.

ATPK 21422 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimų radijo ir televizijos transliuojamai reklamai ir programų rėmimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą transliuotojams nuo 1 000 iki 3 000 Lt.

Taigi ATPK 21422 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardintas tokio pažeidimo subjektas – transliuotojas. Šiuo atveju toks nurodymas reiškia, kad įvykdžius dispozicijoje apibrėžtą veiką, administracinio teisės pažeidimo subjektą būtina identifikuoti byloje surinktų faktinių duomenų pagalba bei remtis kitais teisės aktais, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį (ir pirmiausia tais, dėl kurių reikalavimų nesilaikymo asmeniui pareikštas administracinis kaltinimas). Už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, t. y. atsakomybės subjektu nebūtinai turi būti tik atitinkamo ūkio subjekto vadovas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį byloje Nr. N575-358/2012).

Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalį visuomenės informavimo priemonė yra ir televizijos programa, o pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį televizijos programa – tai atskirų, savarankiškų savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinių kūrinių (laidų, filmų, reklamos, anonsų, įvairių renginių transliacijų ir kt.) visuma, perduodama visuomenei bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Taigi pagal įtvirtintą reglamentavimą, visuomenės informavimo priemonės, šiuo atveju – televizijos, programa apima atskirus, savarankiškus savo turiniu, struktūra ir transliavimo laiku garso, audiovizualinius kūrinius (laidas, filmus, reklamas, anonsus, įvairių renginių transliacijas ir kt.). Todėl televizijos programos turiniu yra ir reklama.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija televizijos direktoriaus, generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginės instrukcijos 2.6 punkto matyti, kad televizijos direktoriui, generalinio direktoriaus pavaduotojui yra nustatyta pareiga užtikrinti televizijos programos atitikimą Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo bei Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams (b. l. 37). Tuo tarpu pagal televizijos programų direkcijos prodiuserių skyriaus prodiuserio pareiginės instrukcijos 23 punktą, prodiuseris atsako už televizijoje rodomų kuruojamos srities laidų rengimą, jų meninį lygį, turinį ir formą (b. l. 39-40). Taigi televizijos direktorius, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinio direktoriaus pavaduotojas buvo paskirtas asmeniu, atsakingu už televizijos programos turinį, o prodiuseris – už kuruojamos srities laidų turinį. Todėl, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakingu už ATPK 21422 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą yra VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinis direktorius A. S..

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantas A. S. nėra tinkamas subjektas dėl inkriminuoto ATPK 21422 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir Komisijos nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. S., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas