579d1a2d-c703-41a3-9564-e283765785c8 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                               Civilinė byla Nr. 2A-338-883/2016                                                                                  Teisminio proceso numeris nesuteiktas                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.10.;3.3.1.14.;3.3.1.21.; (S)                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,sekretoriaujant I.

Å ., O.S,dalyvaujant ieÅ¡kovei E. S.,atsakovės Z. G. įgaliotam asmeniui V. G. ir advokatei V. P.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. ir atsakovės Z. G. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-715/2015 pagal ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį atsakovei Z. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. S. dėl Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo; tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius ir valstybės įmonės Registrų centro TelÅ¡ių filialas.

Teisėjų kolegija           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. S. ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, teismo prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ 0,0966 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jai nuosavybės teise priklauso 483/966 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalys.

Pagal 2015-11-06 UAB „Profilena“ parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi schemÄ , ieÅ¡kovei ir atsakovei Z. G. bendrai naudotis atitenka 516 kv. m. ploto bendro kiemo ir pastatais užstatytas plotas arba po 258 kv. m. IeÅ¡kovei naudojimuisi atitektų 225 kv. m. ploto dirbamos žemės, kurį sudarytų 2 atskiri 186 kv. m ir 39 kv. m ploto sklypai, iÅ¡ viso 483 kv. m. Atsakovei – 225 kv. m. užstatytos teritorijos ir dirbamos žemės 2 atskiri 194 kv. m. ir 31 kv. m. ploto sklypai, iÅ¡ viso 483 kv. m. Pasak ieÅ¡kovės, pagal jos pateiktÄ projektÄ , tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė turės priėjimÄ prie mÅ«rinio ir medinio Å«kinio pastato.

2. Atsakovė Z. G. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atidalinti Å«kinius pastatus(duomenys neskelbtini) iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir priteisti: Z. G. medinį Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. 900 Eur kompensacijÄ už nevienodo vertingumo pastatus; priteisti ieÅ¡kovei E. S. mÅ«rinį Å«kinį pastatÄ (duomenys neskelbtini), atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės kiemo įrenginius ir priteisti atsakovei Z. G. rÅ«kyklÄ , plane žymima „MN stoginė“, bei Å¡ulinį, plane pažymėtÄ â€žÅ 1“, o ieÅ¡kovei E. S. – mÅ«rinę Å¡iukÅ¡lių dėžę, plane pažymėta „MÅ«rinė organinių medžiagų kompostavimo dėžė“, stoginę, plane pažymėta „N stoginė“, tualetÄ , plane pažymėtÄ â€žV“, ir Å¡ulinį, plane pažymėtÄ â€žÅ 2“; nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ :

Z. G. paskirti naudotis 449 kv. m. faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , plane žymima mėlyna spalva ir simboliu (P1) ir 32 kv. m. miesto fondo žemę, kuri reikalinga parduotuvės-paviljono pastato eksploatacijai, plane žymima simboliu (G) ir mėlyna spalva; E. S. paskirti naudotis 430 kv. m. faktiÅ¡kai naudojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ , plane žymima raudona spalva ir simboliu (P2), ir priteisti iÅ¡ atsakovės Z. G. 286 Eur kompensacijÄ už nevienodo dydžio naudojamÄ Å¾emės sklypo plotÄ ; bendrai Z.

G. ir E. S. paskirti naudotis 55 kv. m. žemės sklypo dalį, plane žymima žalia spalva ir simboliu (B); nustatyti Z. G. ir E. S. 1 m pločio servitutÄ namo eksploatacijai ir priežiÅ«rai bei nuotekų kanalizacijos priežiÅ«rai ir remontui.

3. Atsakovė Z. G. nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimu, kurį Å iaulių apygardos teismas 2010-09-06 nutartimi iÅ¡ dalies pakeitė, nustatyta Å«kinių pastatų, esančių Bažnyčios g. 22, Mažeikių m., naudojimosi tvarka neatitinka faktinio pastatų naudojimo. Siekiant racionalaus ir patogaus bendro daikto naudojimo ir siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų ateityje, mano, kad tikslinga iÅ¡ bendros nuosavybės atidalinti ir bendro naudojimo įrenginius. Atsižvelgiant į buvusių savininkų geranoriÅ¡kÄ susitarimÄ , kuris įtvirtino nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ Å«kiniais pastatais, kiemo įrenginiais bei žemės sklypu, siÅ«lo bendro naudojimo kiemo įrenginius – mÅ«rinę Å¡iukÅ¡lių dėžę (mÅ«rinę organinių medžiagų kompostavimo dėžę), tualetÄ (žemės sklypo plane pažymėtÄ â€žV“), stoginę (žemės sklypo plane pažymėtÄ â€žN stoginė“) ir Å¡ulinį (plane pažymėtÄ â€žÅ 2“), palikti ieÅ¡kovei, o bendro naudojimo kiemo įrenginius, rÅ«kyklÄ (plane žymima „MN stoginė“) ir Å¡ulinį (plane pažymėtÄ â€žÅ 1“) – palikti atsakovei Z.

G.. Pagal UAB „Telsimas“ 2015-02-18 pažymÄ , mÅ«rinio Å«kinio pastato(duomenys neskelbtini) preliminari vertė 2900 eurų, o medinio Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini) preliminari vertė 1100 eurų. MÅ«rinis Å«kinis pastatas pastatytas 1935 m., jo grindys betoninės, o medinis Å«kinis pastatas yra pastatytas 1913 m. iÅ¡ lentų, yra avarinės bÅ«klės ir neturi vertės, todėl atidalijant pastatus iÅ¡ bendros nuosavybės bÅ«tina numatyti kompensavimo bÅ«dÄ . Bendro naudojimo žemės sklypas padidėjo dėl parduotuvės-paviljono statybos, prie namų valdos pridėjus 18 kv. m. miesto žemės fondo dalį (žemės sklypo plane žymima simboliu (G) ir mėlyna spalva), ant kurios suprojektuotas pastato įėjimas bei įrengtas Å¡aligatvis.

Be to, papildomai iÅ¡pirktos žemės didžiÄ jÄ dalį sudaro miesto Å¡aligatvis. Atsižvelgiant į tai, kad parduotuvės-paviljono pastatas priklauso Z. G. ir bÅ«tent pastačius šį pastatÄ padidėjo bendros valdos sklypas bei siekiant iÅ¡saugoti faktinius žemės ir statinių naudojimo santykius, siÅ«lo už didesnę žemės sklypo dalį bei bendrasavininkių iÅ¡pirktÄ miesto fondo dalį ieÅ¡kovei E. S. paskirti kompensacijÄ , atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, kuri nurodyta valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, t. y. 0,0966 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė –10800,00 Eur.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės E. S. ieÅ¡kinį ir atsakovės Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.    Dėl statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės 5. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės E. S. argumentais, kad atsakovės Z. G. siÅ«lomas turto atidalijimas neatitiks jos interesų bei juos pažeis. Pagal atsakovės pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovė galės įvažiuoti į kiemÄ tik iki namo vidurio, o po to prasidės atsakovės faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo plotas, todėl ieÅ¡kovei nebus sudarytos sÄ lygos privažiuoti prie jai priklausančių Å«kinių pastatų, kiemo įrenginių ir gyvenamojo namo dalies.

Pagal atsakovės žemės sklypo planÄ ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudotų 430 kv. m., o atsakovė – 449 kv. m., bendro naudojimo – 55 kv. m., be to, ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamame žemės sklypo plote bÅ«tų nustatytas vieno metro pločio servitutas nuotekų kanalizacijos priežiÅ«rai ir remontui. 6. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės siÅ«loma atidalijimo ir naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 483/966 dalį, o servitutu nustatoma teisė tik į svetimÄ daiktÄ (CK 4.111 straipsnis), todėl bendrosios dalinės nuosavybės atveju servitutas netaikytinas. Atidalijus Å«kinius pastatus, Å¡alys vis tiek liks žemės ir gyvenamojo namo bendraturtėmis, todėl atsakovės siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das neužtikrins geriausio ir maksimaliausio bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Kadangi įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) ir paskirti Å«kiniai pastatai bei kiemo įrenginiai bendrai naudotis, nustatyta, jog kiekviena bendraturtė naudojasi po ½ dalį kiekvieno pastato, todėl ir atidalijant galima kiekvienai atidalinti konkrečiÄ dalį iÅ¡ kiekvieno pastato.       Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos  7.  Teismas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ bÅ«tina vadovautis Civilinio kodekso normomis, galiojusiomis žemės sklypo įsigijimo metu, t. y.

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu įsigaliojusiu nuo 2001-07-01 (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės pateiktoje UAB „Profilena“ 2015 m. lapkričio 6 d. parengtoje žemės sklypo naudojimosi schemoje nėra nurodyti visi ieÅ¡kovės ir atsakovės bendrojo naudojimosi daiktai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl patvirtinus tokį planÄ , nebÅ«tų iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas ir užkirstas kelias galimiems tolimesniems ginčams; tokia tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendrų daiktų naudojimo; nenustačius priėjimo prie bendro naudojimo daiktų, Å¡alis patekimÄ prie bendro naudojimosi daiktų gali interpretuoti įvairiai ir nebus galimybės tokio sprendimo įvykdyti priverstinai; kiemo įrenginiai iÅ¡ viso nepažymėti schemoje, todėl kyla netikslumų prielaida sprendime ir realiai jį įgyvendinant.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės E. S. prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka teisingumo, proporcingumo kriterijų.

8. Teismas, palyginęs ieÅ¡kovės bei atsakovės pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planus bei atsakovės reikalavimÄ atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės statinius, vadovaudamasis bendro turto naudojimo ekonomiÅ¡kumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros iÅ¡laikymo aspektais, padarė iÅ¡vadÄ , kad nė vienas iÅ¡ jų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, byloje nėra pateikta naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarka, kuri iÅ¡ esmės nepažeistų bendrasavininkių interesų, todėl ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

                        III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 9.   Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. S. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo; sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kinys, palikti nepakeistÄ .

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo iÅ¡vados padarytos tinkamai neįvertinus bylos pobÅ«džio ir ginčo esmės. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant bendraturčių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos bendrÄ ja daline nuosavybe nustatymo teismas turi teisę nukrypti nuo Å¡alių pareiktų reikalavimų ir priimti sprendimÄ pagal savo iniciatyva, neprieÅ¡taraujant Å¡alims, gautÄ atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ .

Apeliantės nuomone, jeigu teismas bÅ«tų atkreipęs dėmesį į jo paties konstatuojamus naudojimosi tvarkos žemės sklypu plano trÅ«kumus ir pasiÅ«lęs juos iÅ¡taisyti bei pateikti naujÄ Å¾emės sklypo padalijimo schemÄ , nebÅ«tų pažeidęs dispozityvumo principo ir bÅ«tų galėjęs priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų iÅ¡spręstas Å¡is ilgai trunkantis ginčas.

10.   Apeliaciniu skundu atsakovė Z. G. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuriuo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:        10.1. Teismas motyvuodamas tuo, kad 2010 m. vasario 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, iÅ¡ dalies pakeistu 2010 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių apygardos nutartimi, naudojimosi tvarka Å«kiniais pastatais ir kiemo įrenginiais jau nustatyta, todėl teismo sprendimas Å¡alims yra privalomas ir bylÄ nagrinėjančio teismo negali bÅ«ti revizuojamas, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso normas.

Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus turėjo iÅ¡spręsti, o ne atmesti.    10.2.  Siekiant nustatyti racionaliÄ naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ ir atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka Å«kiniais pastatais neatitinka faktinio Å«kinių pastatų valdymo, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Å«kinių pastatų ir kiemo įrenginių atidalijimo turėjo tenkinti. Atidalijus Å«kinius pastatus, jų tikslinė paskirtis nepasikeis ir kiekvienas pastatas gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas objektas.

Be to, Å«kinių pastatų atidalijimas atitinka bendraturčių idealiÄ sias dalis, kadangi abi bendrasavininkės nuosavybės teise turi po ½ tiek mÅ«rinio, tiek medinio Å«kinio pastato, todėl atidalijimas objektyviai ir techniÅ¡kai įmanomas nepadarant daiktui neproporcingos žalos, o kadangi savininkai naudosis nevienodo vertingumo pastatais, turi bÅ«ti numatytas kompensacijos bÅ«das. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovė nesutinka su Å«kinio pastato atidalijimu, kadangi jos netenkina kompensacijos dydis ir ji neturės galimybės jo sumokėti, todėl atsakovės siÅ«lomas atidalijimas neatitiks ieÅ¡kovės interesų bei juos pažeis, pažeidžia bendrasavininkų lygiateisiÅ¡kumo principus.

   10.3. Apeliantė Z. G. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė E. S. nusipirko neatidalintÄ Å¾emės sklypÄ , nes sovietmečiu to nenumatė galioję teisės aktai. BÅ«tent apeliantės pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka faktinę, ilgalaikę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kuri nustatyta 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu bei geranoriÅ¡kų buvusių bendrasavininkų sutarimu ir kuri ieÅ¡kovei E. S. buvo žinoma įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ , ir kuria bendrasavininkės naudojasi daugiau kaip 44 metus.

   10.4 Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neatidžiai ir tenkindamas tik ieÅ¡kovės E. S. praÅ¡ymus buvo Å¡aliÅ¡kas, Å¡iÄ aplinkybę įrodo tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tikslintas pasibaigus civilinės bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimui, kas neatitinka civilinio proceso kodekso normų.   11.  Atsiliepimu į ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ atsakovė Z. G. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuriuo atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad nors atsakovės atstovai dėjo visas pastangas, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikiai, ieÅ¡kovė elgėsi neoperatyviai, nebendradarbiavo su kita ginčo Å¡alimi, nesiekė spręsti ginčo savitarpio supratimo ir interesų derinimo principu. IeÅ¡kovė ignoravo teismo pastabas dėl žemės sklypo padalijimo plano neatitikties norminiams aktams; E. S. turi projektÄ ir iÅ¡duotÄ leidimÄ Ä¯važiuoti prie mÅ«rinio Å«kinio pastato įrengimui, todėl esant poreikiui ji turi visas galimybes privažiuoti prie jai paskirtų pastatų.

12.  Atsiliepimu į ieÅ¡kovės E. S. apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad tinkamas žemės  sklypo  dalių paskirstymas tarp bendrasavininkių naudotis turi bÅ«ti kuo racionalesnis tiek jo naudotis, tiek privažiuoti, prieiti ir patekti prie nuosavybės teise valdomų pastatų, įrenginių ir jų dalių; teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovės pateiktame plane nėra nurodyti visi ieÅ¡kovės ir atsakovės bendro naudojimosi daiktai, ir tai yra kliÅ«tis pateiktam planui patvirtinti.

13.  Atsiliepimu į atsakovės Z. G. apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius pastatų naudojimosi tvarkÄ , Å¡is sprendimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti revizuojamas; atsakovės pateiktas planas dėl žemės naudojimosi tvarkos neatitinka ekonomiÅ¡kumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros principų, iÅ¡ esmės pažeidžia bendrasavininko interesus, ir dėl Å¡ių priežasčių yra netinkamas.

Teisėjų kolegija           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados             Ieškovės E. S. ir atsakovės Z. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo buvo atmesti reikalavimai dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir statinių (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei E. S. ir atsakovei Z.

G. priklauso po 483/966 žemės sklypo dalis. Ieškovė E. S. ieškiniu, kurį tikslino, o atsakovė Z. G. priešieškiniu, gindamos savo kaip bendraturčių teises, pareiškė reikalavimus, susijusius su joms priklausančių pastatų ir žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu. Visi šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję taip, kad vieno iš jų patenkinimas turi įtakos sprendimui dėl kito reikalavimo pagrįstumo, todėl visų pirma analizuotini tie keliami klausimai, kurie yra pirminiai.

Atsakovė Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalyti Å«kinius pastatus ir kiemo statinius, esančius Å¡alims priklausančiame žemės sklype. Nuo to, koks bus teismo sprendimas dėl statinių atidalijimo, priklauso galimybė patenkinti kitus Å¡alių reikalavimus – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , nes teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti, ar yra galimybė bendraturčiams prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir kiemo statinių.

Iki neiÅ¡spręstas Å«kinių pastatų ir kiemo statinių nuosavybės teisės klausimas, negalima nagrinėti reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl atsakovės Z. G. reikalavimo atidalyti Å«kinius pastatus ir kiemo statinius.        Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalijimo Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Vienas iÅ¡ bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo bÅ«dų, taip pat vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė Z. G. siekia Å«kinių pastatų atidalijimo ir teikia tokio atidalijimo projektÄ . IeÅ¡kovė E. S. prieÅ¡taravo atsakovės pateiktam reikalavimui, tačiau nenurodė aiÅ¡kių argumentų, susijusių su siÅ«lomo atidalijimo projekto netinkamumu, teikė argumentus, susijusius su naudojimusi žemės sklypu tvarka, savo atidalijimo projekto nepateikė. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės nurodytomis praÅ¡omų atidalinti Å«kinių pastatų vertėmis, teigė, kad Å¡ulinys, plane pažymėtas „Š2“, yra ne bendroji, o jos asmeninė nuosavybė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės Z. G. siÅ«lomas turto atidalijimas neatitinka ieÅ¡kovės interesų, atidalijus Å«kinius pastatus Å¡alys vis tiek liks žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtėmis, todėl atsakovės siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das neužtikrins geriausio ir maksimaliausio bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad kiekviena bendraturtė naudojasi po ½ dalį kiekvieno praÅ¡omo atidalinti Å«kinio pastato ir bendrai naudojasi kiemo įrenginiais, todėl ir atidalijant galima kiekvienai atidalinti konkrečiÄ dalį iÅ¡ kiekvieno pastato.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , svarbus argumentas yra ir teismų sprendimais toms pačioms Å¡alims nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais faktiÅ¡kai naudojosi ne pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ (po ½ dalį), o taip, kaip buvo susitarta ankstesnių bendraturčių (ieÅ¡kovė naudojasi Å¡iaurine sklypo dalimi ir mÅ«rinių Å«kiniu pastatu, atsakovė – pietine sklypo dalimi ir mediniu Å«kiniu pastatu).

PareiÅ¡kus reikalavimÄ atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, teismas jį turi iÅ¡spręsti. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklauso ne vienas, o keli daiktai, tai atidalijimas natÅ«ra, atsižvelgiant į bendraturčių interesus, poreikius, iÅ¡reikÅ¡tus pageidavimus, gali bÅ«ti atliktas paskiriant jiems asmeninėn nuosavybėn atskirus daiktus.

Toks atidalijimo bÅ«das yra pranaÅ¡esnis, nes leidžia iÅ¡vengti to paties daikto dalijimo keliems bendraturčiams ir atitinkamai – papildomų padalijimo sÄ naudų ar galimos žalos daikto paskirčiai. Siekdama iÅ¡vengti nesutarimų su ieÅ¡kove, atsakovė Z. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsisakė savo teisių į dalį nekilnojamųjų daiktų ir prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės pinginę kompensacijÄ , t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodė, kad neturi tikslo naudotis mÅ«riniu Å«kiniu pastatu ir dalimi kiemo statinių.

Kaip minėta, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė E. S. nesutiko su Å«kinių pastatų atidalijimu dėl iÅ¡ jos priteistinos kompensacijos dydžio. Nagrinėjamu atveju, nesant atsakovės Z. G. interesų naudotis dalimi ginčo turto, teismas turėjo svarstyti klausimÄ , ar ieÅ¡kovė E. S. gali sumokėti atsakovei kompensacijÄ ir koks nustatytinas kompensacijos dydis. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

PrieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį pareiÅ¡kė atsakovė. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumÄ atsakovė Z. G. apskaičiavo pagal UAB „Telsimas“ 2015-02-18 pažymÄ . IeÅ¡kovė E. S. praÅ¡o vadovautis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e nurodyta ginčo turto vidutine rinkos verte, nustatyta 2014 metais masinio vertinimo metu.

Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡alių pateiktų įrodymų dėl ginčo turto vertės netyrė ir jų nevertino, o apsiribojo nuoroda, kad atidalijant galima kiekvienai (Å¡aliai) atidalinti konkrečiÄ dalį iÅ¡ kiekvieno pastato. Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl atidalijimo grindžiamas tuo, kad Å¡alims priklausančiame žemės sklype yra ne vienas, bet keli statiniai, kurie Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

IeÅ¡kovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje teigė, kad Å¡ulinį iÅ¡ Bažnyčios gatvės pusės iÅ¡sikasė ji pati ir jis nėra bendra dalinė Å¡alių nuosavybė. Tai, kad kiemo statiniai yra keliems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, savaime nereiÅ¡kia, jog jie visi yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Dėl to sprendžiant kiemo statinių atidalijimo klausimÄ reikia nustatyti kiekvieno iÅ¡ Å¡ių statinių nuosavybės teisės rūšį: yra tai asmeninė ar bendroji nuosavybė.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 4.47 straipsnyje. Jame nurodyta, kad nuosavybė, be kitų, gali bÅ«ti įgyta sandorio pagrindu, pagaminant naujÄ daiktÄ ir pan. Todėl, sprendžiant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius kiemo statinius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti nustatyti visi žemės sklype esantys įteisinti kiemo statiniai ir iÅ¡siaiÅ¡kintas kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, pagal kurį sprendžiama, kurie statiniai yra bendrosios nuosavybės teisės objektas ir kuriems bendraturčiams bei kokiomis dalimis jie priklauso (atitinkamai – kurie statiniai yra asmeninė vieno iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių nuosavybė), nes tik taip galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančias dalis ir spręsti jų atidalijimo klausimÄ .

Be to, nustatyti Å¡iÄ aplinkybę svarbu ir dėl to, kad, to nepadarius, neįmanoma iÅ¡spręsti Å¡alių ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pirmiau jau nurodyta, kad vienas iÅ¡ kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra bÅ«tinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimÄ iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; kt.).

Todėl tik suteikus ieÅ¡kovei E. S. galimybę ginčyti registro įrašų atlikimo pagrindÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybę dėl Å¡ulinio, plane pažymėto „Š2“, nuosavybės, galima taikyti CK 4.80 straipsnio normas ir iÅ¡spręsti atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ taip, kad nebÅ«tų pažeisti nė vieno iÅ¡ bendraturčių interesai.          Dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo Kaip jau minėta, tik nustačius, kokie kiemo statiniai priklauso Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise ir iÅ¡sprendus statinių atidalijimo bendraturčiams klausimÄ , siekiant iÅ¡vengti nesutarimų tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu, bus galima nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovė E. S. pateikė UAB „Profilena“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , kuriame atsispindėjo ieÅ¡kovės pageidaujama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė Z. G. nesutiko su siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir pateikė UAB „Geota ir Co“ pagal faktinį naudojimÄ atsakovės Z. G. užsakymu parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alių parengti planai yra netinkami: ieÅ¡kovės E. S. pateiktame plane nėra numatyta galimybė atsakovei Z. G. patekti prie kiemo įrenginių (Å¡ulinio, mÅ«rinės Å¡iukÅ¡lių dėžės, stoginės, tualeto) kurie žemės sklypo plane nėra pažymėti; pagal atsakovės Z. G. pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ ieÅ¡kovei nebus sudarytos sÄ lygos privažiuoti prie jai priklausančių Å«kinių pastatų, kiemo įrenginių ir gyvenamojo namo dalies, atsakovei tektų 19 kv. m. didesnė žemės sklypo dalis, be to, ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamame žemės sklypo plote bÅ«tų nustatytas vieno metro pločio servitutas nuotekų kanalizacijos priežiÅ«rai ir remontui, nors servitutu nustatoma teisė tik į svetimÄ daiktÄ (CK 4.111 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarka, kuri iÅ¡ esmės nepažeistų bendrasavininkių interesų, todėl abiejų Å¡alių reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, tÄ nurodo ir pačios proceso Å¡alys, kad Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, Å¡alys neranda sprendimo bÅ«dų, priimtinų abiems pusėms.

Apeliacinės instancijos teisme vykęs mediacijos procesas taip pat nebuvo rezultatyvus. Teisminėje praktikoje, sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, įstatymo reikalavimus atitinkančio projekto paruoÅ¡imÄ yra inicijavę ir bylÄ nagrinėjantys teismai. Tokių teismo veiksmų kasacinis teismas nepripažįsta Å¡aliÅ¡kais ir vertina kaip teismo bendradarbiavimÄ su dalyvaujančiais byloje asmenimis, siekiant, kad civilinė byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alims pačioms nepavyksta nei susitarti, nei paruoÅ¡ti tinkamų žemės sklypo atidalijimo projektų, sutiktina su ieÅ¡kovės E. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo turėjo teisę nukrypti nuo Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų ir priimti sprendimÄ pagal savo iniciatyva ir neprieÅ¡taraujant ginčo Å¡alims gautÄ naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju Å¡ios pareigos neįvykdė.        Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliaciniame skunde atsakovė Z. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, tenkindamas tik ieÅ¡kovės E. S. praÅ¡ymus, buvo Å¡aliÅ¡kas: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo tikslintas pasibaigus civilinės bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimui.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procese dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Apeliantės įvardijama aplinkybė neatitinka CPK 66 straipsnyje įtvirtinto teisėjo nusiÅ¡alinimo pagrindo, nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos paneigimÄ , todėl nagrinėjimu atveju skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, netyrė ir nevertino tam teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo procesiniam sprendimui priimti nepakanka byloje esančių įrodymų, bÅ«tina nustatyti atidalijamų statinių realiÄ vertę, iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės E. S. pozicijÄ dėl Å¡ulinio, plane pažymėto „Š2“, nuosavybės (ar tai jos asmeninė, ar bendra dalinė nuosavybė), paruoÅ¡ti naujus naudojimosi žemės sklypu planus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Tinkamų planų ir projektų pateikimas apeliacinėje instancijoje jau būtų bylos nagrinėjimas iš naujo iš esmės pagal naujus įrodymus, kurie galėjo ir privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie pažeidimai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNusprendus, kad byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a :panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.TeisėjaiBirutė Simonaitienė Irena StasiÅ«nienė Vilija Valantienė