2024-06-19 Nr. AB-9940-4-45-3-00164-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1937-415/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00164-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant R. S.,

dalyvaujant:

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L., jo atstovei advokatei E. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L. (toliau – ir užsienietis) taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 28 d. kai bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas VSAT. A. L. pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką. 2024 m. balandžio 25 d. pagal Dublino III Reglamentą užsienietis buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių r. policijos komisariate užsieniečio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio (Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) 1 dalį. VSAT teigimu, paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra proporcinga priemonė, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad užsienietis gali pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis buvo apkalbėtas, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Užsieniečiui buvo grasinama, todėl jis, negalvodamas apie pasekmes, išvyko į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pripažino, kad tuo jis padarė pažeidimą. Prašė neapriboti jo judėjimo laisvės, pasižadėjo ateityje nepažeidinėti nustatytos tvarkos, įstatymų. Jis turi gerą specialybę, todėl gali surasti darbą, turėti pragyvenimo šaltinį.

4. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis paaiškino dėl kokių priežasčių išvyko iš Lietuvos ir pažadėjo, kad ateityje laikysis nustatytos tvarkos. Užsienietis nurodė, kad turi gerą specialybę, gali surasti darbą, todėl prašė skirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 2023 m. gegužės 28 d. pareigūnams patikrinus automobilį išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Automobiliu kaip keleivis važiavo A. L., kuris pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet jis neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti. Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. A. L. 2024 m. sausio 3 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S10338, kuriuo nutraukė užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis 2024 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietis VSAT Užsieniečių registracijos centro 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nustatyta.

7. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalį ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, kaip buvo nustatyta, A. L. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

8. Teismas apžvelgė Įstatymo 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo, Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias sulaikymui priemones, nurodė, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d. ). Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

9. Teismas nurodė, kad užsienietis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 2023 m. gegužės 28 d. pareigūnams patikrinus automobilį išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis, nesulaukęs sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis 2024 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Teismas sprendė, kad esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1550-815/2023).

III. 10. (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą, t. y., VSAT Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Analogišką išaiškinimą pateikia 2019 m. Teismams skirta analizė „Tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymas taikant bendrą Europos prieglobsčio sistemą“. Nagrinėjamu atveju užsieniečio prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, tačiau asmuo toliau de facto laikomas sulaikytu, kas negali būti laikoma proporcingai taikoma priemone, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus.

11.2. Užsienietis, kuriam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą VSAT Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti, t. y. jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima. Nagrinėjamu atveju užsienietis yra laikomas de facto sulaikytu, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

11.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nenustatyta duomenų, jog užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, užsienietis yra nurodęs, kad gailisi, jog pasišalino iš Lietuvos Respublikos anksčiau, nurodė pasišalinimo priežastis ir teigė, kad daugiau pažeisti įstatymų neketina. Todėl nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią užsieniečio situaciją, laikytina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, –Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Pareiškėjas VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Pareiškėjas mano, kad alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę.

13.2. Atsižvelgiant į užsieniečio ankstesnį elgesį tikėtina, kad jis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

13.3. Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas truko 2 mėnesius ir šis ribojimas neviršijo Įstatyme numatyto maksimalaus 18 mėnesių termino.

13.4. Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar bandyti vėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, bei įvertinus užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę ir aplinkybę, jog užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas sprendimas, negalima teigti, kad užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį grindžiantys motyvai yra galutinai išaiškinti ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu negalėtų kilti papildomas poreikis prašymą grindžiančiai informacijai surinkti. Užsieniečio byloje nėra aplinkybių, suponuojančių išvadai, jog šiuo metu užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas Centre pernelyg pažeistų užsieniečio teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti galutinį sprendimą užsieniečio prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo patenkintas VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimas bei palikta nepakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsienietis pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, išvyko iš Lietuvos Respublikos, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, teismo vertinimu, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, tačiau asmuo toliau de facto laikomas sulaikytu, kas negali būti laikoma proporcingai taikoma priemone, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Byloje nustatyta, kad užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų 2023 m. gegužės 28 d. pareigūnams patikrinus automobilį išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Automobiliu kaip keleivis važiavo A. L., kuris pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet jis neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti. Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT. A. L. 2024 m. sausio 3 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S10338, kuriuo nutraukė užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis 2024 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Užsienietis VSAT Užsieniečių registracijos centro 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu sulaikytas 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

21. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.).; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 10419 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

23. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios alternatyvios priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

24. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei bandė iš jos išvykti, užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, neapribojus jo laisvės judėti, jis gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, nesulaukus galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje. Užsieniečio apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro prielaidų teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Be to, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra siejama su galimybe išvykti iš Centro teritorijos, gavus Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą, todėl vertintina kaip proporcinga bei būtina.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis