2019-02-20 Nr. AB-4639-3-62-3-00045-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1783-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00045-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. LAVL buvo laikomas netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Atvykus į LAVL, iš jo buvo paimtas maistas (avižiniai dribsniai ir arbata), barzdaskutė, vitaminai, virdulys. Vitaminai nebuvo grąžinti. Kamerose Nr. 104 ir Nr. 226 nebuvo stalo, džiovyklos, kabyklų drabužiams, patalpose trūko vėdinimo ir apšvietimo. Kadangi kamerose nebuvo stalo ir kėdės, nebuvo galimybės rašyti laiškų ir patogiai valgyti. Jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad rašė laišką gulėdamas ant palangės. LAVL dušinėje ir sanitariniame mazge nebuvo lentynėlių higienos priemonėms laikyti, persirengimo kambario, dubens drabužiams skalbti, dėl to kilo nepatogumų. Prieš einant praustis nebuvo išduotas rankšluostis ir apatiniai. LAVL pareigūnai neregistravo raštų. Dėl triukšmo kameroje ir iš koridoriaus kilo nepatogumų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų LAVL jis su skundu kreipėsi į NVSC. Tačiau patikrinimas pagal jo skundą buvo atliktas paviršutiniškai, pažeidimai nebuvo fiksuojami, o atsakyme į skundą buvo pateikta melaginga informacija. Tvirtino, kad NVSC skundėsi dėl nešvaraus lango, neįrengtos ventiliacijos sanitariniame mazge, pelėsio. Neužfiksavus šių pažeidimų, negalėjo surinkti įrodymų.

3. Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovo atstovas LAVL nurodė, kad prieš darant visuminę asmens kratą, pareiškėjui buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, kaip tai numato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvituose yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų sąrašais. LAVL pacientui draudžiama turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus, taigi vitaminai iš pareiškėjo buvo paimti, o jam išvykstant – perduoti konvojui.

Pareiškėjas buvo laikomas Psichiatrijos skyriuje, kur elektros srovės nėra, todėl barzdaskutė iš pareiškėjo buvo paimta. 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti į lauką, šie duomenys yra užfiksuoti Tarnybinių pranešimų žurnale. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti, kadangi į skyrių atvyko apie 17.00 val. Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir higienos norma HN 47:2011), nenumato reikalavimo, kad palatose turi būti stalas, kėdė, virdulys, lentynėlė higienos reikmenims susidėti. Teisės aktai taip pat nenumato prievolės dušuose įrengti lentynėles higienos reikmenims susidėti. Pareiškėjui atvykus į LAVL, jam buvo išduotas patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė, o jo asmeniniai drabužiai buvo saugomi sandėlyje. Teisės aktai nereglamentuoja LAVL prievolės kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklas ar išduoti indą drabužiams skalbti.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos vandens temperatūros nepagrįsti, kadangi LAVL yra įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Pareiškėjo argumentus dėl per didelio triukšmo paneigia NVSC patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad pažeidimų dėl triukšmo lygio nebuvo nustatyta. LAVL kamerų tipo patalpose esančios spintelės yra kieto ir plataus paviršiaus, ant kurio galima rašyti, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad nėra kur rašyti, nepagrįstos. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

5. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas NVSC nurodė, kad pareiškėjas su 2017 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją nurodydamas, kad 2017 m. birželio 21 d. jis buvo patalpintas į LAVL Nr. 104 kamerą, kur sienos ir lubos padengtos pelėsiu, sanitarinis mazgas dvokia pelėsiu, langai purvini, su kraujo apnašomis, tualete netinkama ventiliacija. Pagal šį skundą 2017 m. liepos 21 d. LAVL buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu nustatyta, kad Nr. 104 palatoje (tualete ir kameroje) pelėsio nėra, langai švarūs, tualete įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjo argumentai, kad specialistai dirbo šališkai ir nefiksavo pažeidimų, yra nepagrįsti. Operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus. Patikrinimą atliko trys Kauno departamento specialistai, patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti patikrinimo akte. Byloje nėra duomenų, jog NVSC specialistai veikė netinkamai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas LAVL pareigūnų veiksmus deliktinės atsakomybės kontekste, nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d. – Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 104 ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. – Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 226.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 17, 34, 35, 39 punktais bei įvertinęs NVSC 2017 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-954(16.3.187.2.12/2.13), sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, netinkamo vėdinimo, nešvarių langų yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio patalpose. Be to, nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Pareiškėjo argumentai apie kameros apšvietimą ginčo laikotarpiu yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, o jo argumentai dėl netinkamo kameros vėdinimo, apšvietimo, susikaupusio pelėsio, nešvarių langų laikytini deklaratyviais ir atmetami.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad kamerose nebuvo stalo, džiovyklos, kabyklų, sanitariniame mazge – lentynėlės higienos priemonėms laikyti, dušinėje – indų drabužiams skalbti, pareiškėjas neturėjo kur rašyti laiškus, o dėl rašymo ant palangės gavo nuobaudą, vadovaudamasis higienos normos HN 47:2011 21 punktu, bylos duomenimis nustatė, kad kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, yra aprūpintos lovomis, daiktų spintelėmis, drabužių spintomis. Lietuvos higienos norma HN 47:2011 stalų, kėdžių, suoliukų, veidrodėlių ir lentynėlių įrengimo LAVL gyvenamojoje patalpoje nenumato, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Kita vertus, atsakovo atstovo teigimu, LAVL kamerų spintelės yra pritaikytos valgymui ir rašymui, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nebuvo pagrindo rašyti laiškus ant palangės. Be to, LAVL direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. NB-309 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ duomenimis, pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta ne už laiškų rašymą, kaip pareiškėjas nurodo skunde, bet už gulėjimą ant palangės ir nereagavimą į pareigūnų nurodymus nulipti.

11. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad LAVL nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę nusiprausti po dušu, dušų patalpose yra įrengtos persirengimo patalpos. Asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, be to, prie palatų yra įrengtos automatinės skalbyklės. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo baldais ir inventoriumi iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

12. Teismas dėl pareiškėjo argumento, jog dušinėje nebuvo karšto vandens, nurodė, kad iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad karšto vandens tiekimo sistema ir karštas vanduo yra tiekiamas centralizuotai. Teismas nenustatė, kad karšto vandens tiekimas LAVL būtų nutrūkęs, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimus dėl didelio triukšmo, kuris sklido iš koridoriaus, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atlikti aplinkos triukšmo tyrimų duomenys, iš kurių matyti, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis patikrinimo metu atitiko Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir higienos norma HN 33:2011).

14. Teismas dėl barzdaskutės ir elektrinio virdulio paėmimo, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 76 punktu, nurodė, kad barzdaskutė ir elektrinis virdulys patenka į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, todėl atsakovo atstovas neturėjo pagrindo iš pareiškėjo paimti minėtus daiktus. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad iš 2017 m. birželio 21 d. ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjo kratos protokolų ir perduodamų saugoti daiktų kvitų matyti, kad barzdaskutę ir virdulį pareiškėjas atidavė saugojimui, o asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo nieko nebuvo paimta. Atsižvelgiant į tai, kad daiktus pareiškėjas atidavė saugojimui, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl paimtos barzdaskutės ir virdulio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

15. Teismas dėl paimto maisto (avižiniai dribsniai ir arbata), vadovaudamasis Taisyklių 76 punktu, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie gydytojo rekomendacijas dėl minėtų maisto produktų vartojimo, todėl pareiškėjo argumentai, jog iš jo nepagrįstai buvo paimti maisto produktai, nepagrįsti.

16. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad iš jo nepagrįstai buvo atimti vitaminai. Akcentavo LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 30.2 punktą, kuriame yra įtvirtintas draudimas turėti ir vartoti gydytojo nepaskirtus medikamentus. Byloje duomenų, kad minėtus medikamentus pareiškėjui skyrė gydytojas, nėra, todėl pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl paimtų medikamentų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Teismas pažymėjo, kad iš 2017 m. birželio 28 d. nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad pareiškėjui išvykstant iš LAVL vitaminai buvo perduoti konvojui, o pareiškėjas pretenzijų neturėjo.

17. Teismas dėl pareiškėjo išvedimo pasivaikščioti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70, 103 straipsnių nuostatomis, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke, pagal kurią nuteistųjų pasivaikščiojimai trunka nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val., bylos duomenimis nustatė, kad 2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas į LAVL atvyko apie 14.00 val. ir buvo išvestas į pasivaikščiojimų kiemelį nuo 16.25 val. 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas į LAVL atvyko apie 17.00 val. ir į kiemelį nebuvo išvestas, kadangi pagal nustatytą dienotvarkę pasivaikščiojimų laikas jau buvo pasibaigęs. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

18. Teismas dėl drabužių, rankšluosčio pareiškėjui neišdavimo, vadovaudamasis Taisyklių 258 punktu, LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktu, neabejojo atsakovo atstovo paaiškinimais, kad LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl pareiškėjui atvykus į LAVL pagal nustatytą tvarką buvo išduotas patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Pareiškėjo asmeniniai drabužiai buvo saugomi daiktų sandėlyje. LAVL yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje yra dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Nešvarūs LAVL skalbiniai perduodami UAB „Kauno skalbykla“, kuri pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. CP089747 atlieka skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo pateikti argumentai apie pareiškėjui išduotą patalynę, drabužius ir avalynę, atliktus dezinfekavimo darbus bei sutartinius įsipareigojimus dėl drabužių skalbimo, paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo aprūpintas švariais drabužiais ir patalyne.

19. Teismas dėl skunde akcentuojamo pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo raštų, aplaidžiai atliko pareigas) pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Sprendė, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio nepagrįsti.

20. Teismas, vertindamas NVSC pareigūnų veiksmus deliktinės atsakomybės kontekste, nustatė, kad pareiškėjas su 2017 m. birželio 30 d. skundu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuriame nurodė, kad 2017 m. birželio 1 d. jis buvo patalpintas į kamerą Nr. 104, kurioje ant lubų ir sienų buvo pelėsis, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kameros langai nešvarūs, patalpoje nėra ventiliacijos. NVSC Kauno departamento direktorius 2017 m. liepos 21 d. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosioms specialistėms T. B. ir V. U. bei Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei N. M. pavedė atlikti operatyviąją kontrolę pagal pareiškėjo skundą. Patikrinimo tikslas – įvertinti pareiškėjo minimų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normų reikalavimams. NVSC atliktos operatyvios kontrolės metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad palatoje Nr. 104 pelėsio nėra, patalpos langai švarūs, tualete įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes buvo konstatuota, kad kameroje pažeidimų nėra. Apie atliktos operatyvios kontrolės rezultatus pareiškėjas buvo informuotas NVSC Kauno departamento 2017 m. liepos 31 d. raštu. NVSC atsakymas pareiškėjui iš esmės paremtas 2017 m. liepos 28 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-954(16.3.187.2.12/2.13).

21. Teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, sprendė, kad NVSC pagal pareiškėjo 2017 m. birželio 30 d. skundą atliko išsamų patikrinimą, įvertino visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl spręsti, jog NVSC neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. NVSC atsakymas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad NVSC atstovai buvo šališki ir nefiksavo pažeidimų. Teismas pareiškėjo argumentus, jog NVSC specialistai pažeidimų nefiksavo, laikė deklaratyviais.

22. Teismas likusius pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

23. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat atsakovo atstovų ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą išnagrinėti ir tenkinti visiškai.

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina skunde nurodytas aplinkybes. Teismo sprendimas priimtas aplaidžiai, šališko teismo. Pareiškėjui kalint LAVL buvo padaryta eilė higienos normų pažeidimų, t. y. neužtikrintas kietasis inventorius, atvykus į LAVL, kratos metu turimi daiktai paimami ir padedami į sandėlį. Teismo vertinimas, kad daiktus į sandėlį pareiškėjas padėjo savo noru, yra nepagrįstas. BVK 103 straipsnis nustato pasivaikščiojimą gryname ore be išimčių, kurias nepagrįstai nurodė teismas.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC Kauno departamento, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, kvalifikuotai įvertino ir priėmė motyvuotą sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad teismas veikė aplaidžiai.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar nesutikimo su teismo sprendimu motyvų.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. V. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis ir NVSC galimai neteisėtų veiksmų, atliekant patikrinimą LAVL pagal pareiškėjo skundą ir atsakant į pareiškėjo skundą.

34. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs LAVL, NVSC ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų / neveikimo pareiškėjo nurodytais aspektais bei neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino skundo argumentus dėl LAVL kamerose Nr. 104 ir Nr. 226 neužtikrinto apšvietimo ir nesudarytos galimybės išsidžiovinti drabužius.

39. Pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

40. Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

41. Higienos normos HN 47:2011 41 punktas nustato palatos dirbtinio apšvietimo mažiausias ribinės vertės normas. NVSC Alytaus departamento 2017 m. spalio 20 d. ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. spalio 20 d. raštuose užfiksuotas Lietuvos higienos normos HN:47:2011 41 punkto pažeidimas, nurodant, kad operatyviosios kontrolės metu pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 3 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. skunduose nurodytose patalpose (Nr. 104, Nr. 226) buvo išmatuota dirbtinė apšvieta ir vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolais Nr. F-A-632/2017 ir Nr. A-532/2017 nustatyta, kad: 11 korpuso 104 palatoje (matavimo vieta: stalo paviršiaus tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 57 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx); 11 korpuso 104 palatos asmens higienos patalpoje (matavimo vieta: tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 46 lx (norma ne mažiau kaip 100 lx); 12 korpuso 226 palatos asmens higienos patalpoje (matavimo vieta: tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius, buvo 25 lx (norma ne mažiau kaip 100 lx) (b. l. 7–9, 23–25). LAVL nepateikė priešingų duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. palatose Nr. 104 ir Nr. 226, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintos higienos normos HN:47:2011 41 punkte nustatytos dirbtinės apšvietos normos, ar kitaip nepaneigė pareiškėjo teiginių, todėl yra pagrindas pripažinti LAVL neteisėtą neveikimą užtikrinant dirbtinį apšvietimą.

42. Higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. NVSC Alytaus departamento 2017 m. spalio 20 d. ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. spalio 20 d. raštuose užfiksuotas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkto pažeidimas, nurodant, kad 11 korpuse prie 104 ir 12 korpuse prie 226 palatų nėra sudaryta galimybė išsidžiovinti asmeninius drabužius (b. l. 7–9, 23–25). LAVL nepateikė priešingų duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. birželio 28 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. prie kamerų tipo patalpų Nr. 104 ir Nr. 226 pareiškėjui buvo sudaryta galimybė džiovinti asmeninius drabužius, ar kitaip nepaneigė pareiškėjo teiginių, todėl yra pagrindas pripažinti LAVL neteisėtą neveikimą sudarant galimybę išsidžiovinti drabužius.

43. Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

44. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Dėl kitų skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, jog atsakovo atstovai ar pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, t. y. šiuo aspektu nėra atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

45. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl jam neužtikrinto kietojo inventoriaus atmeta kaip nepagrįsta bei pritaria pirmosios instancijos teismo šio skundo argumento vertinimui (Nutarties 10 punktas). Be to, papildomai pažymėtina, kad NVSC Alytaus departamento 2017 m. spalio 20 d. ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. spalio 20 d. raštuose nurodyta, kad pagal 2017 m. vasario 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-39 patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 19.1 punktą LAVL 11 korpuso 104 palatoje bei 12 korpuso 226 palatoje būtinas išduoti inventorius, t. y. lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis ar kabykla) asmeniniams daiktam laikyti, yra. Teisės aktai nenumato reikalavimo palatoje turėti stalą (b. l. 7–9, 23–25).

46. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįstai paimtų kratos metu ir padėtų į sandėlį jo asmeninių daiktų atmeta kaip nepagrįsta bei pritaria pirmosios instancijos teismo šio skundo argumento vertinimui (nutarties 14 punktas). Akcentuotina, kad aplinkybę, jog pareiškėjo daiktai į sandėlį buvo atiduoti esant pareiškėjo sutikimui, patvirtina byloje esantis Perduotų saugoti ir turimų daiktų 2017 m. birželio 21 d. kvitas (b. l. 26).

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad BVK 103 straipsnis nustato pasivaikščiojimą gryname ore be išimčių, kurias nepagrįstai nurodė teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą dėl jam nesuteiktų pasivaikščiojimų, vadovavosi LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtinta nuteistųjų dienotvarke (nutarties 17 punktas). BVK 103 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, tačiau pagal BVK 117 straipsnį pataisos įstaigos direktorius įsakymu nustato dienotvarkę, kuri, be kita ko, privalo griežtai reglamentuoti buvimo gryname ore laiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog BVK įtvirtinta teisė turi būti taikoma be jokių apribojimų, atmestini kaip nepagrįsti.

48. Nagrinėjamu atveju įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, t. y. ginčo laikotarpiu LAVL kamerose Nr. 104 ir Nr. 226 neužtikrino dirbtinio apšvietimo bei nesudarė galimybės išsidžiovinti drabužius, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti LAVL neteisėtą neveikimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia apimtimi nenustatė neteisėto LAVL neveikimo.

49. Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

50. Byloje nustatyta, kad 16 dienų pareiškėjas buvo laikomas LAVL neužtikrinant teisės aktuose nustatytos dirbtinio apšvietimo normos ir jam nebuvo suteikta galimybė džiovinti drabužius, t. y. pripažįstama, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko higienos normų (HN:47:2011 41 punktas, HN 134:2015 40 punktas) reikalavimų. Tik šių išvadų apimtimi kinta pirmosios instancijos teismo sprendimas.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, iš esmės, yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidimų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl konstatuotina, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

52. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant to, kad Nutarties 41 ir 42 punktuose nurodytais argumentais patvirtinti pareiškėjo teisių pažeidimai, iš esmės paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė