2020-07-08 Nr. AB-13448-3-62-3-02539-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1439-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02539-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo kalinamas Alytaus PN (1-ame, 8-ame ir 9-ame lokaliniuose sektoriuose). Bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose, t. y. buvo pažeista minimali 3,1 kv. m. gyvenamo ploto norma.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, grindys išpuvusios, sienos ir lubos ištrupėjusios, langų rėmai išpuvę, laikydavosi drėgmė, kaupėsi pelėsis, būdavo šalta, netinkamas patalpų apšvietimas, buvo buitinių parazitų.

4. Pareiškėjo teigimu, tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais, padidėjusia fobija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Alytaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2018 m. spalio 29 d. atliko bausmę Alytaus PN. Pareiškėjui būnant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktų nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamo ploto norma. Atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų.

7. Atsakovo atstovas teigė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktą Nr. PA-430, kurio išvadoje pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Taip pat tokia išvada pateikta ir 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA-309. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujasi HN 134:2015 reikalavimais ir užtikrina, kad šiltuoju metų laiku bendrabučio tipo patalpose oro temperatūra būtų 18 °C – 28 °C, šaltuoju metų laiku gyvenamųjų patalpų oro temperatūra ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu būtu 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku 0,15 m/s, šaltuoju – 0,05 – 0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Bendrabučio tipo patalpos ir uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus.

9. Atsakovo atstovas akcentavo, kad sanitariniai 3, 7 ir 21 būrių mazgai yra atskiri nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti ne mažesnėmis, kaip 1,5 metro aukščio sienelėmis. Be to, pagal sudarytą sutartį su V. M. individualia įmone, įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos ir deratizacijos darbai.

10. Atsakovo atstovas prašė daliai pareiškėjo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo G. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo G. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties terminą (1.125 str. 1 d. 8 p., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d.), nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 27 d. iki 2015 m. spalio 29 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

13. Teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, nurodė, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, taip pat bylos medžiaga, nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo ir dušo kabinų įrengimo, teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodė, kad dušų patalpoje turi būti įrengti dušo sieteliai, prausykloje – praustuvės, tualete – klozetai arba unitazai, tačiau nei šis, nei kiti teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų, praustuvių ar tualetų konstrukcinių ypatumų. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią nustatyta, jog aplinkybės, kai pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje, teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms, pripažinti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentą dėl netinkamo tualetų įrengimo teismas atmetė.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad HN 134:2015 16 punktas nustato pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privalomą užtikrinti oro temperatūrą, tačiau nenumato šių patalpų įrengimo specifikacijos, be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklų su pertvaromis, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kadangi teisės aktai nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti rūbų kabyklų su pertvaromis, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

17. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN 2-ojo bendrabučio būklės (langai išdužę, langų bei durų rėmai kiauri, grindys sutrūniję), teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 12 ir 13 punktus, taip pat į byloje pateiktus patikrinimo aktus, konstatavo, kad 2008 m. vasario mėn. buvo nustatyta, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 yra blogos būklės ir reikalingas šio pastato pamatų, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas, analogišką išvadą apie bendrabučio Nr. 2 kapitalinio remonto būtinumą pateikė ir 2016 m. gruodžio 7 d. patikrinimą atlikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad bausmės atlikimo sąlygos iš dalies buvo netinkamos ir tai nulėmė bloga bendrabučio Nr. 2 patalpų, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę, būklė.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad patalpose buvo drėgna, buvo pelėsis, teismas nurodė, kad patalpų vėdinimas per atidaromus langus būdas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal HN 134:2015 37 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte nurodyta, jog Alytaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose. Teismas vertino, kad patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir jose besiveisiančio pelėsio atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

19. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad žiemą gyvenamosiose patalpose buvo labai šalta, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 16 punktą, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie oro temperatūrą pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu, tačiau nurodė, kad Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visa parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas, visuose pataisos namuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Įvertinęs tai, teismas pareiškėjo argumentą dėl šalčio kamerose atmetė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, kadangi jie buvo deklaratyvūs.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad gyvenamosiose patalpose buvo pilna tarakonų ir pelių, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. sausio 29 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157 su V. M. individualia įmone bei 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikė duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėje. Teismas vertino, kad vien sutartis nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog virtuvėje buvo kenkėjų (tarakonų) ir padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, padarė išvadą, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis (bloga bendrabučio Nr. 2 būklė, atsakovo atstovo nepaneigta aplinkybė, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių – HN 134:2015 20 punkto pažeidimas), nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 22. Pareiškėjas G. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo nuomone, jei nebausti atsakovo finansiškai, pažeidimai tęsis ir toliau.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas G. L. kildina iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

26. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir pažeidimų, o nesutinka tik su tuo, jog jam nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis (bloga bendrabučio Nr. 2 būklė, atsakovo atstovo nepaneigta aplinkybė, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir pelių – Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimas). Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą šių aplinkybių taip pat neginčija.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

30. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui padaryti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

32. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai (pareiškėjo laikymas ginčo laikotarpiu netvarkingame, kapitalinio remonto reikalaujančiame bendrabučio pastate, HN 134:2015 20 p. neužtikrinimas), sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos administracijai būtų teikęs skundus (prašymus) dėl netinkamos patalpų būklės, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pats pareiškėjas taip pat niekaip nedetalizavo, kokią žalą patyrė dėl nustatytų pažeidimų.

34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė