5792b294-2eae-4839-a6b7-e45c3f8633a8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-1703-1058/2017  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29127-2016-3              Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorams Žanetai Žalėnaitei, Rūtai Pečkaitytei, Mantui Januškevičiui,kaltinamajam R.

S. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui,kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei J. K.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovamas T. A. ir J. L.,vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Galinai Matačino, Jolantai Misiulytei, Evelinai Martinkienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, teistas: 2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę 1 metų laisvės apribojimo bausmę kartu su įpareigojimais:

1) bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) toliau tęsti mokslÄ ;

3) uždrausti visÄ bausmės laikÄ bendrauti su A. M. bei 4) per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalÄ ;2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bÅ«ti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslÄ ;2016 m. spalio 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ;2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ dvylikai mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2016 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai), paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę 40 parų areÅ¡tÄ , jÄ subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ 2017 m. birželio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimÄ 10 mėnesių, įpareigojant jį visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslÄ , paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslÄ , uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

R. S. 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val., po patirtos galvos traumos atvežtas greitosios pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje gydytojo T. I. kabinete įžūliu elgesiu – necenzÅ«riniais žodžiais prieÅ¡ pagalbÄ jam suteikiančius asmenis ir fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Gydytojo T. I. kabinete atlikus plaÅ¡takos, kuri buvo susiÅ«ta anksčiau, apžiÅ«rÄ ir suteikiant pirmÄ pagalbÄ â€“ pertvarstymÄ bei pradėjus galvos žaizdų apžiÅ«rÄ , R.

S. pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ apžiÅ«ra, naudoti necenzÅ«rinius žodžius ir taip sukėlė konfliktÄ . Gydytojui T. I. praÅ¡ant nusiraminti, R. S. neklausė ir atsikelbinėjo. Tuomet, T. I. atsisakius toliau tęsti apžiÅ«rÄ ir ėjus kviesti kitÄ gydytojÄ , R. S. kėsinosi suduoti smÅ«gį slaugytojai J. L. bei puolė gydytojui                                  T. I. iÅ¡ paskos bandydamas suduoti smÅ«gį ranka. SuÅ¡ukus J.

L., T. I. spėjo pasitraukti ir R. S. jam nepataikė. T. I. sugriebė jo rankas ir prispaudė prie stalo. R. S. besiprieÅ¡inant, T. I. deÅ¡ine ranka ties R. S. kaklu prispaudė jį prie kabineto sienos, vienÄ R. S. rankÄ laikė užlaužęs T. I., kitÄ laikė R. S. draugė A. N.. Tuo metu R. S. įkando T. I. į deÅ¡inės rankos dilbį. Kol belaikant R. S. T. I. stovėjo jam už nugaros, R. S. jam sudavė smÅ«gį pakauÅ¡iu į veidÄ . Tuo metu, kai vyko grumtynės J. L. iÅ¡kvietė į pagalbÄ ligoninės personalÄ , kurie padėjo sutramdyti R.

S.. Jo apžiÅ«rÄ ir gydymÄ , užbaigė kitas gydytojas. Å iais R. S. tyčiniais veiksmais gydytojui T. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. R. S. teismo posėdyje pripažino savo kaltę dėl kaltinimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Parodė, kad Å¡venčiant gimtadienį jis patyrė traumÄ â€“ nukrito ir susižalojo galvÄ . Ranka buvo sužalota anksčiau. Draugai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Nuvykęs į ligoninę (duomenys neskelbtini), nuėjo į gydytojo kabinetÄ , kur tarp jo ir gydytojo kilo konfliktas.

Tuo metu buvo visiÅ¡kai blaivus, tačiau kas vyko ligoninėje ir kaip jis elgėsi gydytojo kabinete – neatsimena. Neatsiminė, kodėl keikėsi. Atėjęs į gydytojo kabinetÄ atsigulė ir su juo pradėjo Å¡iurkščiai elgtis, gydytojas T. I. ėmė Å¡iurkščiai tvarkyti jo žaizdÄ galvoje. Kol gydytojas tvarkė galvos žaizdÄ , medicinos sesuo buvo Å¡alia, tačiau neprisiminė, ar ji atliko kokius nors veiksmus su juo. Parodė, kad daktarui sakė, jog jam nepatinka, kaip tvarkoma jo žaizda, tačiau neprisiminė, kas nepatiko.

Jam skaudėjo, nes gydytojas smarkiai kraipė jo galvÄ . PorÄ kartų paprašė, kad bÅ«tų Å¡velnesnis. Vėliau kilo žodinis konfliktas ir jie su daktaru susistumdė. Dėl ko tiksliai – neatsiminė. Daktaras pasakė „nevaidink erelio, apraminsiu“, jis atsakė „apramink“. Žodinio konflikto metu galėjo keiktis. Kas įvyko po Å¡ių žodžių, neatsiminė. Paskui buvo susistumdymas. Atsiminė kaip jis atsidÅ«rė prie sienos ir buvo smaugimas. Tai vyko gydytojo kabinete, ne apžiÅ«ros kabinete.

Gydytojo kabinete jis stovėjo veidu į sienÄ , o daktaras savo ranka laikė jį prispaustÄ ties kaklu. Jo rankÄ laikė užlaužtÄ . Jis prašė, kad paleistų. Kadangi daktaras nepaleido, jis, nebeturėdamas kÄ daryti, įkando jam į rankÄ , paskui su galva atsiloÅ¡damas sudavė daktarui į galvÄ . Tuo metu kabinete buvo jis, seselė, mama ir draugė A. N.. Neprisiminė, ar kabineto durys buvo atidarytos, ar uždarytos. Mama Å¡aukė, kad jį paleistų, o kÄ veikė kiti – neatsiminė.

Girdėjo sesutės Å¡auksmÄ . Vėliau atėjo kiti daktarai ir juos iÅ¡skyrė. Kodėl daktarui reikėjo laikyti prispaudus jį prie sienos, nežino. IÅ¡ pradžių jis elgėsi mandagiai, tačiau daktarui grubiai atsakinėjant, jis ėmė elgtis taip pat, kilo žodinis konfliktas, po to perėjo prie veiksmų. Kas iÅ¡kvietė policijÄ , kitus daktarus, nežino. Kai jį apžiÅ«rinėjo kitas daktaras, elgėsi ramiai, nes apžiÅ«ra buvo normali – sutvarkė žaizdÄ , suteikė psichologinę pagalbÄ .

Teigė žinantis, kaip reikia elgtis gydymo įstaigoje, tačiau mano, kad „kai su tavimi elgiasi kaip su Å¡iukÅ¡le, reikia atsakyti tuo pačiu“. Jam nepatiko gydytojo gydymas, jis elgėsi Å¡iurkščiai ir atmestinai, užtepė „zelionkės“ ir pasakė „eik iÅ¡ čia“. Nežino, ar gydytojas norėjo žaizdÄ susiÅ«ti, ar tik apžiÅ«rėti. Jis to nesakė. Pats jis visiÅ¡kai nežinojo, kas su juo yra daroma. Savo elgesio neteisino. Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko.Ikiteisminio tyrimo metu R.

S. savo kaltę neigė. Papildomai buvo nurodęs, kad kai jis su A. N. atvažiavo į ligoninę, mama jo jau laukė. Jokios eilės nebuvo, nebuvo nei vieno laukiančio žmogaus. IÅ¡ karto iÅ¡ registratÅ«ros jis, mama ir draugė užėjo į gydytojo traumatologo kabinetÄ . Gulint ant apžiÅ«ros stalo jam labai skaudėjo, todėl jis kelis (gal tris, keturis) kartus paprašė gydytojo tvarkyti jo žaizdÄ atsargiau, nes jam skauda. Prašė mandagiai. Gydytojas atsakė, kad jis nemokintų jo, kaip reikia gydyti, pasakė, kad jis yra gydytojas, o ne R.

S.. Tuomet jis pasakė, kad juk gražiai praÅ¡o, kad Å¡velniau tvarkytų. Tuomet gydytojas nusikeikė necenzÅ«riÅ¡kai, pasakė: „Pohuj, iÅ¡ viso netvarkysiu“. Daktaras išėjo iÅ¡ operacinės patalpos į kitÄ kabinetÄ . R. S. atsikėlė nuo stalo ir kartu su mama ir drauge taip pat išėjo iÅ¡ operacinės. Nuo to ir kilo konfliktas. Daktaras keikėsi jo atžvilgiu, jis atsakinėjo jam tuo pačiu. Sesutė iÅ¡bėgo iÅ¡ kabineto kviesti pagalbos. Konflikto metu daktaras vadino jį ereliu, sakė, kad nuleis ant žemės. Jis ir vėl netylėjo, sakė, kad nuleistų.

Mama taip pat reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ gydytojo darbu. Gydytojas agresyviai priÅ¡oko prie jo iÅ¡ nugaros suėmė jo abi rankas ir suspaudė į priekį. Jis paprašė, kad jis jį paleistų, tačiau jis toliau laikė ir tuomet jis įkando daktarui į dilbį, nes kitaip negalėjo nuo jo iÅ¡silaisvinti. Daktaras vis vien jo nepaleido, o prirėmė prie sienos veidu į sienÄ ir rankos dalimi nuo alkÅ«nės iki rieÅ¡o spaudė kaklÄ . Jis bandė iÅ¡silaisvinti. Mama su drauge priėjo ir paprašė, kad daktaras jį paleistų.

Daktaras vis vien jo nepaleido, o tik perdėjo rankÄ iÅ¡ priekio ir toliau spaudė kaklÄ . Tik tuomet atbėgo sesutė ir dar du daktarai vyrai, kurie juos iÅ¡skyrė. Be R. S. prisipažinimo kaltu teismo posėdyje, jo kaltė padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Ä¯rodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais įrodymais.Nukentėjusysis T. I. teismo posėdyje parodė, kad jo budėjimo metu greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabentas R. S.. Jį lydėjo mama ir draugė. Kaltinamasis buvo susižeidęs Å¡aka, galvos žaizda buvo negili, pavirÅ¡inė, kaukolės pažeidimų ar smegenų sukrėtimo požymių nebuvo.

Jis buvo paguldytas operaciniame kabinete. R. S. kairė ranka buvo subintuota, bet tvarsčiai ant rankos kruvini. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad jis pirmiausia apžiÅ«rinėjo tvarčius ant rankos, o ne žaizdÄ galvoje. Sakė, kad nėra čia ko žiÅ«rėti, nes žaizda yra galvoje. ApžiÅ«rėjęs rankÄ , pamatė, kad naujų sužeidimų nėra ir liepė sesutei sutvarstyti. Tada ėmė apžiÅ«rinėti žaizdÄ galvoje. Visi jo veiksmai R. S. kėlė nepasitenkinimÄ â€“ jis nesutiko nusimauti batų operacinėje, papraÅ¡ius antrÄ kartÄ , pradėjo pykti ant jo (T.

I.), sakydamas „kÄ Äia įsakinėji“. Ant galvos esančioje žaizdoje kraujas buvo sukrešėjęs, todėl jis (T. I.) pasiėmė pincetÄ , kad galėtų atsikirti plaukus vienÄ nuo kito. Galvos apžiÅ«rėjimo metu, R. S. sakė, kad peÅ¡a, todėl kelis kartus prašė jo pakentėti. R. S. reiÅ¡kė nepagarbÄ , keikėsi. Jis T. S. sakė, kad supranta, jog nemalonu, paaiÅ¡kino, kad arba skus plaukus, arba reikia pabÅ«ti ramiai. Kai draugė jo dar kartÄ paprašė nusiraminti, jis pasakė, kad geriau „pasėdės“, bet duos jam (T.

I.) į galvÄ . Kai jis pradėjo sakyti „eikim fiziniu bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti“, jis (T. I.) atsisakė jį gydyti. Jis R. S. atžvilgiu nevartojo žodžio „erelis“ ir pan., nenorėjo konfliktuoti. Pamatęs, kad konfliktas įsisiÅ«buoja, garsiai sesutei pasakė, kad jo negydys ir eina į kitÄ kabinetÄ kviesti kito gydytojo. Jį paliko ant operacinio stalo kartu su sesute ir jo drauge. Beeinant prie telefono aparato, sesutė suÅ¡uko „T.“, kai atsisuko pamatė, kad jį puola. IÅ¡bėgdamas iÅ¡ operacinės, jis mojavo rankomis, buvo smÅ«giavimo veiksmas.

Jis spėjo pasitraukti ir parvertęs R. S. ant stalo, prirėmė jį, laikydamas rankas, kad nenaudotų veiksmų. Sesutė išėjo ieÅ¡koti pagalbos. Jis bandė iÅ¡trÅ«kti ir suduoti, tada viena ranka ties pečiais prirėmė jį prie durų. KitÄ jo rankÄ laikė draugė, ji bandė jį raminti. Tada kaltinamasis įkando jam į rankÄ . Kadangi jo nepaleido, atloÅ¡damas galvÄ kaltinamasis smÅ«giavo jam į galvÄ . Po Å¡io smÅ«gio jis pakėlė rankÄ taip, kad laikytų jo galvÄ ir negautų dar vieno smÅ«gio į galvÄ .

Juos iÅ¡skyrė greitosios pagalbos felčeris ir vairuotojas, kurie tuo metu atvežė kitÄ pacientÄ . Kai jie atėjo, perdavė R. S., o pats nuėjo pakviesti daktaro S., kuris užbaigė gydymo procesÄ . R. S. elgėsi neadekvačiai, todėl laikydamas jį, jis saugojosi pats ir aplinkinius, o taip pat ir kaltinamÄ jį, kad labiau nesusižeistų. Jis aktyviai bandė iÅ¡silaisvinti, greičiausiai, ir naudoti prievartÄ prieÅ¡ jį. Kabinete tuo metu buvo sesutė, jis, R. S. ir jo draugė. Patalpose jo mama buvo, tačiau ji nėjo į operacinę, kodėl – nežino.

Sesutė vėliau iÅ¡bėgo ieÅ¡koti pagalbos. Priėmimo skyrius iÅ¡kvietė policijÄ . Konflikto metu durys buvo atidarytos, sesutė iÅ¡bėgo kviesti pagalbos, žmonių koridoriuje buvo nemažai, jie viskÄ girdėjo. Sesutė matė grumtynių pradžiÄ ir iÅ¡bėgo kai jis laikė R. S. prie durų. Nematė, kad jis bÅ«tų daręs kÄ nors sesutei, tačiau ji minėjo, kad vos nesudavė ir jai, kai lipo nuo operacinio stalo ir bėgo link jo. Vaikų ligoninėje dirba jau 3 metus, tačiau toks atvejis buvo pirmas.

R. S. tikrai nebuvo tuo metu blaivus, elgėsi neadekvačiai ir nekoordinuotai. Jis neklausė „kÄ darysi“. Civilinį ieÅ¡kinį palaikė, prašė atlyginti neturtinę žalÄ . Nurodė, kad po įvykio turėjo kęsti skausmus veido srityje, jo emocinė bÅ«klė buvo sutrikdyta, turėjo anksčiau imti atostogas, nes negalėjo dirbti. Veido skausmas truko 2-3 savaites, teko vartoti nuskausminamuosius. Sužalojimas matėsi iÅ¡oriÅ¡kai. Kadangi darbas yra reprezentatyvus, su žmonėmis, jis jautė psichologiÅ¡kai diskomfortÄ , nes matėsi mėlynė.

Tai sutrikdė jo įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Nedarbingumo nepasiėmė, nes atsakingai žiÅ«ri į savo darbÄ ir nusprendė dirbti. Atostogas ėmė kiek vėliau, nes valstybiniame darbe nėra taip lengvai gaunamos, be to, jis turi suplanuotas operacijas, guldymo. Ikiteisminio tyrimo metu T. I. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, papildomai buvo nurodęs, kad nuo R. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, eisena buvo nekoordinuota, neriÅ¡li kalba, vaikinas vartojo įvairius necenzÅ«rinius žodžius, buvo agresyvus, gÄ sdino ( b. l. 24-25).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje T.

I. nustatyta deÅ¡inės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu, deÅ¡inio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).Nukentėjusioji J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo kelios dienos iki jos atostogų, buvo apie 22.30 val., daug pacientų. IÅ¡leidžiant prieÅ¡Â tai buvusį pacientÄ , įėjo R. S., jo mama ir draugė. Gydytojas liepė nusiauti batus ir eiti į operacinę.

Mamos ji paprašė prisėsti Å¡alia jos, nes reikės sutikimo ant operacinio lapo. Mamos paklausė, kas atsitiko, ji grubiai atsakė „iÅ¡ kur aÅ¡ žinau, klauskite jo. Kodėl aÅ¡ turiu kažkÄ pasiraÅ¡inėti“ Ji paaiÅ¡kino. Gydytojas T. I. nusivedė vaikÄ ir ji dar rinkdama paraÅ¡us girdėjo, kaip pacientas grubiai kalba su gydytoju „tu man čia nereguliuosi, kas tu toks esi“ „tu tik pasižiÅ«rėk, jis pradeda apžiÅ«rÄ nuo rankos, tai, ar jis ne „debilas“, „jis daktaras, aÅ¡ tau sakau, galvÄ man skauda“.

Tuo metu ji įėjo į kabinetÄ . Gydytojas I. buvo tuo metu atbintavęs rankÄ , pasakė, kad yra Å¡iek tiek prasiskyrę, sujudėję siÅ«lai. Dar prieÅ¡ įeinant į kabinetÄ jautėsi alkoholio kvapas, R. S. vos nusėdėjo ant kuÅ¡etės, ilgai nesugebėjo nusiauti batų. Tada, kai ligonis buvo paguldytas ant stalo, T. I. paprašė užeiti subintuoti rankÄ . Ligonis kėlėsi nuo stalo, muistėsi, kol T. I. pasakė, kad tos žaizdos nesiÅ«s. Kai T. I. nuėjo kviesti į pagalbÄ kito gydytojo, R.

S. užsimojo ta ranka, kuriÄ ji bintavo ir mojosi, tačiau nepataikė. Vos per akimirkÄ ji spėjo pasitraukti prie Å¡aldytuvo, nes bÅ«tų sudaužęs ir akinius, ir veidÄ . Jai susidarė įspÅ«dis, kad jis norėjo trenkti. S. nulipdamas nuo stalo žiÅ«rėjo agresyviai, buvo piktas. Ji matė kaip jis nulipo nuo stalo ir iÅ¡bėgęs pro duris lėkė prie T. I., mano, kad bÅ«tų jam smogęs. Paties smÅ«gio gydytojui nematė. S. pradėjo tyčiotis iÅ¡ daktaro, keiktis – pasiuto, susinervino.

Kai ji iÅ¡bėgo į apžiÅ«ros kabinetÄ , ten visi popieriai buvo ant grindų, T. I. laikė R. S. prispaudęs prie stalo. Tai pamačiusi, iÅ¡bėgo kviesti pagalbos. Kabinete buvo mama ir jo draugė. Ji nematė pačių grumtynių, nes nubėgo į priimamÄ jį, kad darbuotojos pakviestų policijÄ . Priimamojo darbuotojos pasakė, kad policija jau iÅ¡kviesta dėl mamos. PapraÅ¡iau jų kviesti gydytojus, kurie buvo arčiausiai. Tuo metu atvažiavo greitosios ekipažas (3 moterys ir vyras), jie atėjo padėti.

Kai ji atėjo į kabinetÄ , gydytojas T. I. stovėjo „pilkas“. Pasakė, kad R. S. įkando į rankÄ , matėsi atvira kraujosrÅ«va, tada atėjo trys greitosios ekipažo darbuotojai ir gydytojas Kviklys. Vyrai laikė S., moteris jį ramino. S. pradėjo gÄ sdinti vienÄ iÅ¡ greitosios ekipažo darbuotojų, sakė: „tu pliki, dink iÅ¡ čia, nes gausi į snukį“. Kilo konfliktas tarp greitosios ir ligonio. Tada atėjo gydytojai S. ir J.. Vėliausiai atvyko policijos pareigÅ«nai. Gydytojas T.

I. išėjo. Gydytojas S. apžiÅ«rėjo R. S. žaizdÄ ir pasakė, kad tai pavirÅ¡inė žaizda, liepė užbintuoti. IÅ¡ priimamojo dar buvo atėjusi ir A. S.. Ji uždėjo tvarstį. Tada R. S. priėjo prie veidrodžio ir demonstratyviai nusiėmė tvarstį bei pasakė „o dabar bintuokite iÅ¡ naujo“. VisÄ situacijÄ stebėjo mama, kuri ligonį kurstė, grasino ir jai, ir A. S., „kad jÅ«s Å¡iandien dirbat, o rytoj stovėsit prie darbo biržos.“ Tuomet policijos pareigÅ«nas pasakė, kad koridoriuje laukia ligoniai, į tai R.

S. atsakė, kad jam visiÅ¡kai vienodai. Tada suimtas, užlaužus rankÄ , S. policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡vestas iÅ¡ ligoninės, o vėliau kieme, prie automobilio, pabėgo. Nukentėjusioji palaikė civilinį ieÅ¡kinį, teigė, kad tai buvo koÅ¡mariÅ¡kas budėjimas, po įvykių jÄ turėjo pavaduoti A. S., nes ji bijojo grįžti į kabinetÄ . Grįžus namo savijauta buvo prasta, ji jautė didelį stresÄ , jaučia jį iki Å¡iol. Atostogos buvo sugadintos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J.

L. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 32-33).Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. K. teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus dėl jos sÅ«nui R. S. pareikÅ¡to kaltinimo. Savo sÅ«nų apibÅ«dino kaip Å«maus bÅ«do, greitai supykstantį. Å iuo metu jis mokosi komunalinių paslaugų mokykloje, nes dėl ankstesnių teistumų nenorėjo grįžti į gimnazijÄ . 2015 m. jis buvo teistas už plėšimus ir vagystes. Ji blogai vertina tokį sÅ«naus elgėsi, teigė, kad kreipėsi pagalbos į vaikų teises, į psichologus, psichiatrus.

Å iuo metu sÅ«nus nusikaltimų nedaro, mandagiai elgiasi su kaimynais ir draugais, dėl niekų nekonfliktuoja. Alkoholio kiekvienÄ dienÄ nevartoja. Gimtadienių metu iÅ¡geria, kaip ir visi paaugliai. Ji kalbasi su juo ir dėl alkoholio, ir dėl narkotinių medžiagų, jis ir Å¡iuo metu lankosi ir pas psichologÄ , ir pas psichiatrÄ . Lankosi dėl elgesio, pykčio priepuolių. Å iuos apsilankymus rekomendavo ir vaikų teisės, ir probacijos skyrius. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), puse etato, pajamos apie 500 EUR, nuomoja butÄ ir augina tris vaikus.

Kitų dviejų vaikų iÅ¡laikymui gauna 300 EUR, o R. iÅ¡laiko viena, už jį iÅ¡ vaikų fondo gauna 44 EUR. VasarÄ užsidirba iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Prekiauti padeda sÅ«nus R.. Su civilinių ieÅ¡kinių dydžiais nesutiko. Teigė, kad nukentėjusiosios patirti iÅ¡gyvenimai yra neįrodyti dokumentais. Ji turėjo kreiptis pas psichologus, kitus gydytojus ir pateikti dokumentus. Sutinka su 200 EUR civilinio ieÅ¡kinio suma nukentėjusiajai. Gydytojui, jos nuomone, protinga suma bÅ«tų 500 EUR. Atkreipė dėmesį, kad jis taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių iÅ¡gÄ stį, patirtÄ diskomfortÄ , kad gėrė vaistus ir pan.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodymų nedavė (b. l. 56).Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Jolantai Misiulytei teismo posėdyje nurodė, kad iš kolegių aktų žino, kad kaltinamojo mama aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime. Bendraujant su pačiu R., jis buvo mandagus, malonus. Matė, kaip jis bendravo su kolegėmis, iš to sprendė, kad jis elgėsi maloniai.              Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad budėjimo metu jam paskambino sesutė J. L. ir pranešė, kad įvyko konfliktas ir sumušė T.

I., kad reikia ateiti daktarui į pagalbÄ . Nuėjus į įvykio vietÄ , viskas jau buvo pasibaigę, kaltinamÄ jį laikė 2 sanitarai paėmę už rankų, prisispaudę prie Å¡onų. Laikė, nes buvo agresyvus, konfliktiÅ¡kas, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Kaltinamojo žaizda buvo pradėta apžiÅ«rėti, bet apžiÅ«ra nebaigta, kraujavo. Žaizda buvo kaltinamojo galvoje, jÄ skubiai reikėjo sutvarkyti. Kitų žaizdų neprisiminė. Kai tvarkė R. S. žaizdÄ , jis klausė, bet buvo agresyvus su policininkais, apsižodžiavo, konfliktavo su sesutėmis.

Neprisimena, ar atėjus kabineto durys buvo atviros, bet greitosios sanitarai, laikė kaltinamÄ jį. Atmosfera buvo konfliktinė, visi buvo pakankamai įsiaudrinę, vyko apsižodžiavimai. T. I. prie akies buvo paraudimas, jis buvo strese, Å¡oke, sakė, kad jį sumušė. KÄ sakė kiti neprisiminė. T. I. ir J. L. vėliau pasakojo, kad norint susiÅ«ti žaizdÄ , kaltinamasis pabėgo nuo apžiÅ«ros stalo, įvyko žodinis ir vėliau fizinis konfliktas, vėliau, bandant jį sulaikyti, kaltinamasis galva smogė T.

I. į veidÄ . Nepasakojo, kad prieÅ¡ sesutę bÅ«tų buvęs pavartotas smurtas. T. I. apibÅ«dino kaip kompetentingÄ , tvarkingÄ gydytojÄ , nekonfliktuojantį nei su pacientais, nei su personalu. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. davė analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 52).             Liudytoja P. N. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų priėmimo chirurginiame skyriuje. Vakare, apie 22 val. pirma į ligoninę atvažiavo kaltinamojo mama, netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis su R.

S.. Ji pradėjo registracijÄ , iÅ¡ pradžių                          R. S. elgėsi normaliai, o mama visÄ laikÄ buvo pakėlusi tonÄ , agresyviai elgėsi. Po to ir kaltinamasis pradėjo elgtis agresyviai, į praÅ¡ymus ramintis nereagavo, todėl iÅ¡kvietė policijÄ . Užregistravus palydėjo į apžiÅ«ros kabinetÄ . Ir vėl iÅ¡ jų sulaukė daug agresijos, todėl dar kartÄ kvietė policijÄ . VisÄ laikÄ iÅ¡ mamos pusės jautėsi nepasitenkinimas, agresyvumas.

Kaltinamasis keikėsi, grasino, o mama Å¡alia stovėjo ir juokėsi. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, iÅ¡ jo elgesio taip pat buvo galima spręsti, kad jis buvo neblaivus. Jo galva ir ranka buvo apibintuotos, pats jis nepasakojo, kas nutiko, sakė, kad ne jų reikalas, keikėsi. Po pirminės apžiÅ«ros juos nusiuntė pas traumatologus ir dar kartÄ paskambino policijai. TÄ dienÄ dirbo traumatologas T. I. ir slaugytoja J. L.. Vėliau iÅ¡girdo slaugytojos J. L. Å¡auksmÄ â€žgreičiau kvieskit pagalbÄ .

Darykit kÄ nors, jis daktarÄ užmuš“. Tuo metu prie kabineto buvo labai daug tėvų su vaikais, jie visi greitai kažkur dingo. Atvažiavusios greitosios darbuotojų paprašė padėti. Mama tuo metu lakstė su telefonu, reikalavo tapatybės kortelių, grasino, kad atleis iÅ¡ darbo, susidoros. Kaltinamasis irgi buvo agresyvus. Agresyviai elgėsi ir koridoriuje. Tiek priimamajame, tiek prie traumatologinio punkto tuo metu buvo labai daug tėvų su vaikais. Pagal taisykles R. S. turėjo palaukti prie traumatologinio savo eilės, bet jie pradėjo rėkti, kad žaizda, kad jie nelauks eilės, kad jiems tuojau pat reikalingas daktaras ir tiesiai įsiveržė į kabinetÄ .

Tada iÅ¡girdo slaugytojos J. L. pagalbos Å¡auksmÄ . Ji iÅ¡bėgo į koridorių Å¡aukdama, kad greičiau kviestume pagalbÄ . Pacientai iÅ¡silakstė. T. I. apibÅ«dino kaip taktiÅ¡kÄ , malonų, gerÄ specialistÄ . Tarp jo ir pacientų nėra buvę konfliktinių situacijų. Slaugytoja po Å¡io įvykio buvo iÅ¡sigandusi, iÅ¡balusi, drebėjo, davė jai raminančiųjų. Pasakojo, kad kaltinamÄ jį atvedė į kabinetÄ , paguldė ant stalo, kad galėtų apžiÅ«rėti žaizdÄ . Tada ėmė pacientui apžiÅ«rinėti galvÄ .

Galva buvo sužeista jau prieÅ¡ tai. Jis pradėjo rėkti, kad jam sužeista ranka, o ne galva, pradėjo keiktis. Daktaras jo prašė nusiraminti arba, kitu atveju, jis toliau nebežiÅ«rės. Pacientas nenusiramino, tada gydytojas T. I. parašė kviesti vyr. budintį gydytojÄ S.. Tuo metu pacientas Å¡oko ir trenkė daktarui. Konfliktas įvyko dėl to, kad daktaras apžiÅ«rėjo ne tÄ Å¾aizdÄ , kuriÄ , kaltinamojo nuomone, turėjo apžiÅ«rėti. Kai įvyko konfliktas, kai ji atbėgo kviesti pagalbos, nuo tada kabineto durys buvo atidarytos, girdėjosi riksmai, Å¡aukė ir kaltinamojo mama, ir jis pats.

Å aukė, kad susidoros, kad atleis iÅ¡ darbo, bus blogai visiems darbuotojams. JI ir kitos darbuotojos jautėsi nemaloniai, policijai skambino tris kartus. Ar toks atvejis buvo vienintelis L., nežino, nes dirba skirtingomis pamainomis, tačiau agresyvių pacientų bÅ«na dažnai, kartais užtenka pagÄ sdinti policija. Ikiteisminio tyrimo metu P. N. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus ( b. l. 41-42).Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninėje, priėmimo skubios pagalbos skyriuje.

TÄ dienÄ , kai kaltinamasis atvyko su greitÄ ja ji kartu su N. K. ir P. N. buvo priėmime. Kaltinamasis buvo nepatenkintas, kad reikia pasakyti vardÄ , pavardę, adresÄ . Ji stovėjo netoliese, todėl girdėjo triukÅ¡mÄ . Buvo ir necenzÅ«rinių žodžių. Jis elgėsi kaip pavartojęs alkoholio. PolicijÄ kvietė iÅ¡ karto, kadangi tiek vaiko, tiek mamos elgesys buvo labai agresyvus. Koridoriuje prie traumatologinio punkto kabineto buvo daug pacientų, taip pat ir su mažais vaikais. Nematė kaip jie reagavo, nes visada buvo priėmime.

Skambino policijai 2 kartus, nes situacija paÅ«mėjo. Jie nelaukė savo eilės, iÅ¡ karto nuėjo pas gydytojÄ ir viskas prasidėjo. Po kelių minučių atbėgo J. L., praÅ¡ydama pagalbos. Kai nuėjo prie traumatologinio punkto padėti, koridoriuje dar buvo daug žmonių, neprisiminė, ar kabineto durys buvo ar atviros. J. L. buvo labai iÅ¡sigandusi. Kabinete pamatė visÄ pabalusį daktarÄ T. I., ant jo veido buvo žymė nuo smÅ«gio, vėliau ant jo rankos pamatė dantų žymes. Daktaras vėliau pasakė, kad kaltinamasis jam įkando.

Kai ji atėjo, daktaras laikė R. S. ir stovėjo prie sienos. Tuo metu iÅ¡ paskos grįžo L. ir netrukus atėjo greitosios darbuotojai. Ji nuėjo pasakyti, kad kviestų dar kartÄ policijÄ ir pakviesti kitÄ gydytojÄ , nes daktaras I. tokiomis aplinkybėmis negalėjo suteikti pagalbos. R. jo atsisakė. Atėjo daktaras S., ji padėjau atlikti apžiÅ«rÄ , tačiau R. visiÅ¡kai nepriėmė jos pagalbos, jis viskÄ nuplėšdavo, iÅ¡mesdavo. Sakydavo „žiÅ«rėk, man kraujuoja, kaip jÅ«s čia tvarstėt?“.

Daktaro S. klausė, nekonfliktavo. IÅ¡ vėlesnių pasakojimų suprato, kad R. buvo traumuota ranka ir daktaras norėjo jÄ apžiÅ«rėti. Pagal bendrÄ tvarkÄ , jei ateina sužeistas žmogus, nesvarbu, kur jam sutvarstyta, apžiÅ«rimos visos žaizdos. R. sakė „man čia nereikia, man reikia tik galvÄ â€œ, tačiau bÅ«tent gydytojas nusprendžia, kur reikia apžiÅ«rėti. Konfliktas įvyko dėl to, kuri žaizda buvo apžiÅ«rėta pirmiau. Net ir apžiÅ«rint gydytojui S., kartais R. reikėjo sulaikyti, nes jis vis kažkur brovėsi eiti.

Dėl viso Å¡io įvykio ji jautėsi labai nemaloniai, norėjo viskÄ pamirÅ¡ti. J. taip pat buvo labiausiai prislėgta, ji sakė, kad bijojo tų grasinimų, jautėsi iÅ¡sigandusi. TÄ Ä¯vykį prisimindavo, kai aplinkybės primindavo apie tai. T. I. apibÅ«dino kaip draugiÅ¡kÄ ir nekonfliktuojantį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 45-46).Liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad apie 9.30 val. vakaro atvyko greitoji ir atsivežė vaikinÄ su apibintuota galva.

IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , užėjo į registratÅ«rÄ , ten buvo kaltinamasis. Ji paklausė vaikino, kas atsitiko, tačiau jis nieko nenorėjo sakyti. Mama taip pat nežinojo, kas jam yra. Kaltinamasis ėmė Å¡aukti ant jos, ko jos lenda prie mamos, nes jos ten nebuvo, ji nieko nežino. Pradėjo agresyviai elgtis ir keiktis. Registruojanti kolegė ėmė kviesti policijÄ . Kadangi vaikinas nesakė, kas jam yra, ji užrašė tai, kÄ matė, ir nusiuntė pas traumatologÄ . Tuo metu prie traumatologinio punkto buvo nemažai žmonių, kas ten įvyko nematė.

Kažkas vėliau pasakojo, kad iÅ¡silakstė visi tėvai, kurie laukė prie kabineto. TÄ dienÄ dirbo traumatologas T. I.. Jis yra ramus, santÅ«rus žmogus. Su juo dirbo J. L.. Ji į situacijas reaguoja adekvačiai. Ji girdėjo, kaip L. garsiai Å¡aukdama prašė kviesti policijÄ . Policija atvyko po trečio kvietimo. Kaltinamasis prieÅ¡ jas nesmurtavo, bet buvo agresyvus. Ä® tÄ kabinetÄ nebuvo nuėjusi, nes negalima palikti posto. Po įvykio visi bendradarbiai buvo įsiaudrinę. Nematė, kad gydytojas bÅ«tų sužalotas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. davė analogiÅ¡kus parodymus (b. l. 38).Liudytoja A. N. teismo posėdyje parodė, kad tÄ dienÄ ji ir R. S. buvo su draugais. Ar kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus neprisiminė. Ji pati nevartojo. Jis parkrito lauke ir susižeidė galvÄ , todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Kol jos laukė, kaltinamasis buvo apalpęs. Ji važiavo kartu į ligoninę, nes to paprašė jo mama. Priimamajame kaltinamasis buvo suirzęs, jis kažkodėl pyko, keikėsi. Budėtojos ir ji prašė nusiraminti.

Dėl ko jis keikėsi, neatsiminė. Kai ėjo pas gydytojÄ , prie kabineto žmonių beveik nebuvo, eilėje nelaukė. Chirurgo kabinete jį paguldė ant kuÅ¡etės, ji buvo Å¡alia kambarėlyje, durys buvo praviros, viskÄ girdėjo. ApžiÅ«ra prasidėjo taip, kad gydytojas į rankÄ net nežiÅ«rėjo, seselė apžiÅ«rėjo rankÄ ir perriÅ¡o, nes ranka Å¡iek tiek kraujavo. Gydytojas pasirodė piktas jau nuo įėjimo į kabinetÄ , pradėjo daryti kažkokiÄ procedÅ«rÄ , elgėsi Å¡iurkščiai, R. pasakė „gulėk“, kelis kartus Å¡iurkščiai pasuko jo galvÄ , liepė nejudėti, nesakė kÄ darys.

Kol gydytojas apžiÅ«rinėjo galvÄ , seselė perriÅ¡inėjo rankÄ . IÅ¡ pradžių R. gražiai kelis kartus paprašė gydytojo elgtis atsargiau, bet gydytojo elgesys nepasikeitė. Tada R. supyko, jis pakėlė balsÄ , keikėsi, garsiai Å¡aukė. Po to gydytojas susinervino, metė įrankius, pasakė „nieko nedarysiu“ ir nuėjo į kabinetÄ . R. supyko dėl tokio daktaro elgesio. Ji tuo metu jau buvo tame pačiame kabinete. Kai daktaras išėjo iÅ¡ kabineto, R. nuÅ¡oko nuo stalo ir nubėgo paskui gydytojÄ .

Jis nuÅ¡oko į kitÄ pusę nei stovėjo sesutė, jos užgauti negalėjo, jai nieko nesakė. Sesutė elgėsi normailai. Kai R. nuÅ¡oko nuo kuÅ¡etės, įvyko muÅ¡tynės. Ji nespėjo R. pagauti. Nuėjusi į kitÄ kabinetÄ , bandė juos atskirti. Jie abu kumščiavosi per stalÄ . Vienas kitam bandė trenkti. Paskui gydytojas užlaužė R. rankas ir prirėmė prie sienos. Ji bandė nuraminti R.. Tada atėjo greitosios pagalbos darbuotojai ir juos iÅ¡skyrė. R. prašė gydytojo, kad Å¡is jį paleistų, bet gydytojas neklausė.

Kai jie griuvo per stalÄ , tai ir gydytojas užsimojo, bet ar sudavė, ji nematė. Ji su daktaru R. laikė, kad toliau nebÅ«tų muÅ¡tynių. Jų metu kabineto durys buvo uždaros, tačiau triukÅ¡mas buvo didelis. Tada atėjo greitosios pagalbos darbuotojai ir juos iÅ¡skyrė. ApibÅ«dindama R. S. charakterį teigė, kad jis greitai supyksta. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, papildomai buvo nurodžiusi, jog ir gydytojas Å¡aukė ant R., kad už sukeltÄ konfliktÄ jis atsakys, vadino jį ereliu, sakė, kad nuleis jį ant žemės. R. atsakinėjo daktarui taip pat nemandagiai.

Ji ir R. mama prašė, kad R. ir daktaras nusiramintų. Daktarui prispaudus R. S. prie sienos, jis bandydamas iÅ¡silaisvinti įkando daktarui į kažkuriÄ rankÄ bei galva trenkė į veidÄ (b. l. 54).Teismas paskelbė ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. I. duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis dirba GMP pagalbiniu darbuotoju. 2016 m. birželio 21 d. vakare gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), Vilniuje dėl galvos sumuÅ¡imo. Atvyko su brigada 0803. Ten buvo daug nepilnamečių, vienas iÅ¡ jų gulėjo, buvo sumuÅ¡ta galva ir kiti sužalojimai.

Gydytoja suteikė pirmÄ pagalbÄ ir jie nuvežė vaikina į (duomenys neskelbtini). Kartu pasiprašė važiuoti vaikino draugė. Pakeliui berniukas elgėsi agresyviai, keikėsi. Jie jį paliko (duomenys neskelbtini), daugiau nieko nežino (b. l. 50).IÅ¡ BRIT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 21 d. dėl SantariÅ¡kių vaikų ligoninėje triukÅ¡mavusio agresyvaus paauglio (R. S.) buvo gauti du praneÅ¡imai (b. l. 7-10).T. I. 2016 m. birželio 21 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl paciento R.

S. agresyvaus įžūlaus elgesio (keiksmų, smurto naudojimo ir sukelto fizinio skausmo) jo apžiÅ«ros metu (b. l. 11).T. I. 2016 m. birželio 22 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val. traumpunkto operacinėje jį užpuolė pacientas R. S. ir įkando į deÅ¡inės rankos dilbį bei sudavė smÅ«gį pakauÅ¡iu į galvos sritį, deÅ¡inį skruostÄ (b. l. 12).J. L. 2016 m. birželio 22 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. apie 22.30 val. traumpunkto operacinėje jÄ užpuolė pacientas R.

S. ir bandė suduoti smÅ«gį ranka į galvos sritį (b. l. 13).Vaikų ligoninės direktorius J. R. 2016 m. birželio 23 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje 22.25 val. įvykusio incidento metu dėl R. S. panaudoto smurto nukentėjo gydytojas T. I., skyriuje įvyko stresinė situacija, buvo iÅ¡gÄ sdinti pacientai ir jų įstatyminiai atstovai (b. l. 14).IÅ¡ 2016 m. birželio 22 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas Vaikų ligoninės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-21).Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-07-21 įstatymo redakcija) vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl yra bÅ«tina nustatytai ne tik bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje nurodytų asmens veiksmų, atliktų bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje, tačiau ir tai, kad toks elgesys sukėlė pasekmes, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti.

Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Å iuo atveju byloje nustatyta, kad R. S. ypač įžūliai elgėsi bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje – vaikų ligoninėje. Visi liudytojais apklausti asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis tiek ligoninės priimamajame, tiek traumatologiniame kabinete girdint tiek ligoninės personalui, tiek joje esantiems vaikams ir jų tėvams, elgėsi nepagarbiai – daug ir garsiai keikėsi, neklausė ligoninės personalo darbuotojų praÅ¡ymų nusiraminti, atsikalbinėjo, nesilaikė bendros patekimo pas gydytojÄ tvarkos ir nelaukdamas savo eilės pas jį pateko.

Nurodyti  R. S. veiksmai neabejotinai rodo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė įprastÄ Ä¯staigos darbÄ . Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. S. netinkamai elgėsi vaikų ligoninėje, kur keliami ypač dideli visuomenės rimties ir tvarkos reikalavimai, privalu gerbti ne tik įstaigos darbuotojus bet ir kitus pacientus, kurie dėl sveikatos sutrikimų ir jauno amžiaus jautriau reaguoja į aplinkÄ . Kaltinamojo elgesys (keiksmai, Å¡Å«kavimas, muÅ¡tynės) yra nepriimtinas moralės požiÅ«riu ir galėjo sukelti ypač nemalonius iÅ¡gyvenimus mažamečiams, juos iÅ¡gÄ sdinti.

Tai, kad laukiamajame buvę pacientai girdėjo ir matė kaltinamojo veiksmus bei iÅ¡sigando, patvirtina priimamojo darbuotojų parodymai –                    R. S. pradėjus Å¡Å«kauti, iÅ¡siskirstė visi prie traumatologinio eilėje laukę pacientai, J. L. iÅ¡bėgus kviesti pagalbÄ , kabineto durys liko praviros, taigi, visi galėjo matyti, kas ten vyksta. Tai, kad triukÅ¡mas iÅ¡ kabineto buvo didelis girdėjosi iki pat priimamojo, patvirtino liudytojos P. N., A. S. ir N. K..

Visos Å¡ios liudytojos patvirtino, kad prie traumatologinio kabineto buvo pacientų eilė. Vaikų ligoninės direktorius J. R. 2016 m. birželio 23 d. pareiÅ¡kime taip pat nurodė, kad dėl R. S. elgesio skyriuje įvyko stresinė situacija, buvo iÅ¡gÄ sdinti pacientai, jų įstatyminiai atstovai (b. l. 13). Nurodyti įrodymai tarpusavyje sutampa ir vienas kitÄ papildo, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Priimamojo skyriaus darbuotojos N. K., P. N. ir A. S. teigė buvo Å¡okiruotos kaltinamojo elgesio, blogai dėl to jautėsi.

Tai patvirtina aplinkybė, kad nuo pat R. S. pasirodymo ligoninėje policijos pareigÅ«nai buvo kviečiami net kelis kartus (7-10). BÅ«damas traumatologiniame kabinete, matant ne tik jį atlydėjusiai J. K. bei                          A. N., tačiau ir medicinos seseriai J. L. bei gydytojui T. I., R. S. nesiliovė elgtis agresyviai, keikėsi, atsikalbinėjo, bendravo pakeltu tonu, Å¡aukė. ApžiÅ«ros metu neklausė gydytojo T. I. nurodymų gulėti ramiai ir pakentėti, kol bus atlikta procedÅ«ra, provokavo konfliktÄ ir jį užpuolė.

Bandant sulaikyti, įkando T. I. į deÅ¡inį dilbį ir pakauÅ¡iu sudavė smÅ«gį į veido sritį. Dėl tokių R. S. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta T. I. sveikata (b. l. 27). Nurodyti R. S. veiksmai neabejotinai įžeidė T. I. ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Dėl kaltinamojo veiksmų didžiulį stresÄ patyrė bei nesaugi savo darbo vietoje jautėsi ir nukentėjusioji J. L.. J. L. parodė, kad Å¡okdamas nuo apžiÅ«ros stalo ir mojuodamas rankomis, R. S. vos jos neužgavo, smÅ«gio ji iÅ¡vengė tik greitai pasitraukdama.

R. S. neigė, kad norėjo suduoti J. L.. Liudytoja A. N. parodė, kad R. S. nuo apžiÅ«ros stalo nuÅ¡oko į kitÄ pusę, nei stovėjo sesutė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prieÅ¡ kaltinamajam nuÅ¡okant nuo apžiÅ«ros stalo, J. L. perriÅ¡inėjo jo rankos žaizdÄ , siekdamas iÅ¡traukti rankÄ , R. S. turėjo imtis veiksmų ir jÄ iÅ¡traukti. Nukentėjusioji teisme parodė, kaip buvo į jÄ užsimota, jos parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka kitų liudytojų parodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Tuo tarpu pats kaltinamasis teisme parodė, kad nelabai prisimena savo veiksmų sekÄ ir priežastis, todėl Å¡iais jo parodymais teismas nesivadovauja. Nors R. S. teigė, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo Å¡iurkščiai atliekama jo galvos žaizdos apžiÅ«ra ar paties gydytojo fiziniai veiksmai, nuo kurių jis tik gynėsi, tokius jo parodymus paneigia liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dar vežamas į ligoninę kaltinamasis buvo neramus ir keikėsi.

IÅ¡ priimamojo darbuotojų parodymų matyti, kad dar iki T. I. apžiÅ«ros kaltinamasis elgėsi agresyviai, įėjęs į traumatologo kabinetÄ sunkiai vykdė reikalavimÄ nusiauti batus, nepagarbiais komentarais nesutiko su atliekamos apžiÅ«ros eiliÅ¡kumu. Teismo vertinimu, R. S. elgesys dar iki patenkant į traumatologinį kabinetÄ ir iki galvos žaizdos apžiÅ«ros jau buvo nesuderinamas su vieÅ¡Ä ja tvarka ir rimties palaikymu tokioje specifinėje įstaigoje. Kaltinamojo nurodyta konflikto priežastis yra visiÅ¡kai mažareikÅ¡mė ir nepateisina jo tolesnio agresyvaus elgesio – beatodairiÅ¡ko Å¡okimo nuo apžiÅ«ros stalo, ko pasėkoje vos neužgavo J.

L. ir fizinio smurto T. I. atžvilgiu vartojimo. Tai, jog bÅ«tent R. S. pirmas ėmėsi fizinių veiksmų gydytojo atžvilgiu patvirtina A. N., J. L. ir T. I. parodymai iÅ¡ kurių matyti visa įvykių seka – T. I. atsisakęs apžiÅ«rėti kaltinamÄ jį išėjo į kitÄ kabinetÄ ir bÅ«tent R. S. nuÅ¡okęs nuo apžiÅ«ros stalo jį nusivijo. Jei R. S. nebÅ«tų užpuolęs gydytojo, jam nebÅ«tų reikėję jo laikyti. R. S. smÅ«gis pakauÅ¡iu ar įkandimas, tikslu iÅ¡silaisvinti, kaip teigė pats kaltinamasis, yra nepateisinami Å¡iuo atveju.

Tiek pats T. I., tiek J. L., tiek ir R. S. draugė A. N. patvirtino, kad gydytojo veiksmai buvo nukreipti iÅ¡imtinai siekiant sulaikyti R. S.. Jeigu jis bÅ«tų elgęsis adekvačiai, nusiraminęs ir nesiprieÅ¡inęs, T. I. nebÅ«tų buvę jokio tikslo jį laikyti, o pastarajam siekti iÅ¡trÅ«kti. Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik gydytojas spaudė kaltinamÄ jį prie sienos, bet ir A. N. laikė jo rankÄ . Tai rodo, kad gerai pažinodama R. S. jo draugė situacijÄ laikė pakankamai rimta. Å ios bylos kontekste aktualu ir tai, kad nukentėjusįjį pažįstantys ligoninės darbuotojai –  N. K., P. N., A.

S., J. L. ir E. S. gydytojÄ T. I. apibÅ«dino, kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį, tuo tarpu tiek kaltinamojo mama, tiek jo draugė A. N. parodė, kad R. S. yra Å«maus bÅ«do ir greitai supyksta, todėl, teismo vertinimu, galėjo neadekvačiai sureaguoti į gydytojo atsisakymÄ suteikti jam pagalbÄ .Taigi, įvertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad R. S., nors ir patvirtino žinantis kaip reikia elgtis tokioje įstaigoje kaip ligoninė, tačiau nepaisė tinkamų visuomenės normų ir bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, demonstravo nepagarbÄ aplinkinių atžvilgiu, savo elgesiu – triukÅ¡mavimu, necenzÅ«rinių žodžių ir smurto vartojimu, iÅ¡gÄ sdino ne tik ligoninės personalÄ bet ir joje buvusius pacientus bei jų įstatyminius atstovus, T.

I. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie R. S. veiksmai truko pakankamai ilgÄ laikÄ ir neabejotinai laikytini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, todėl pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Dėl bausmės skyrimo. R. S. yra nepilnametis, todėl bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis). Byloje nustatyta, kad R. S. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai.

Nusikaltimas padarytas veikiant neapibrėžta tyčia – iÅ¡ R. S. veiksmų akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu, kokį poveikį aplinkiniams turės jo atliekami veiksmai, tačiau nors ir bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus turėjo suvokti, jog dėl tokio jo elgesio bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Juo labiau, kad teismo posėdyje patvirtino, kad jam žinomos bendrosios elgesio normos. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. I. sveikata, nukentėjusieji patyrė neturtinę žalÄ , aplinkiniai (ligoninės personalas, pacientai) buvo Å¡okiruoti, sutrikdyta normali gydymo įstaigos veikla.

Tai, kad vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vaikų ligoninėje, matant nepilnamečiams pacientams, kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ daro dar pavojingesne. R. S. teisme pripažino iÅ¡ esmės visas kaltinimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, dėl savo elgesio apgailestavo, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinami ir į kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys – baustas administracine tvarka, veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau vėliau teistas 6 kartus, pastarasis jo nusikaltimas padarytas vėliausiai (b. l. 75-107).

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis bÅ«tų nesilaikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo reikalavimų ar pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus. Kaltinamojo įstatyminė atstovė parodė, kad Å¡iuo metu                R. S. lankosi pas psichologus ir ji mato jo pastangas elgtis tinkamai. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė taip pat patvirtino, jog neturi duomenų apie probacijos sÄ lygų pažeidimus, kaltinamÄ jį apibÅ«dino kaip mandagų ir malonų asmenį.

Tai rodo, kad nežiÅ«rint į tai, jog R. S. jau yra eilę kartų teistas už sunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymÄ , tačiau duomenų, kad po 2016 m. birželio 22 d. jo atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, byloje nėra. Å iuo metu jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje 10 klasėje, nedirba, tačiau padeda mamai prekiauti turguje. Nurodytos aplinkybės patvirtina asmens siekį pasitaisyti ir keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Kaltinamasis gyvena kartu su motina, kuri parodė, kad jis augo be tėvo, tėvas niekada juo nesirÅ«pino, kas, teismo vertinimu, taip pat galėjo įtakoti netinkamÄ kaltinamojo elgesį.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti R. S. skiriant prokuroro pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , kurio dydis, atsižvelgiant į BK 90 straipsnio 4 dalyje nustatytas Å¡ios bausmės ribas, parinktinas artimas bausmės vidurkiui.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme – laisvės atėmimu.             Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Å iuo atveju teismas įvertinęs tai, kad po 2016 m. birželio 21 d. nusikalstamos veikos R. S. naujų nusikaltimų nepadarė, mokosi, Vaikų teisių apsaugos tarnybos yra charakterizuojamas teigiamai, duomenų apie anksčiau paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo reikalavimų pažeidimÄ byloje nėra, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo dar nebuvo teistas ir vis dar yra nepilnametis, sprendžia, kad yra tikslinga atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ dvejiems metams. Tai padėtų iÅ¡saugoti dabartinius kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius bei suteiktų galimybę baigti mokslus ir įgyti specialybę.

Tuo tarpu BK 41 straipsnio 2 dalyje bei 80 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skirtinos auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimas ir elgesio apribojimas maksimaliam laikotarpiui – 12 mėnesių. Siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir padėti pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , jam skirtinas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslÄ , be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.             Kaltinamajam 2016 m. birželio 23 d. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti ( b. l. 72), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje T. I. pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 EUR neturtinės žalos priteisimo (b. l. 28), o J. L. praÅ¡o priteisti 1 300 EUR neturtinę žalÄ (b. l. 35). Nukentėjusysis T. I. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jam dėl R. S. veiksmų po deÅ¡ine akimi buvo padaryta kraujosruva, kuri tris savaites matėsi vizualiai ir kenkė jo įvaizdžiui, be to, dėl sumuÅ¡imo jis jautė skausmÄ . Ä®vykis paveikė psichologiÅ¡kai, jam buvo sunku kelis mėnesius dirbti mediko darbÄ .

Nukentėjusioji J. L. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl R. S. elgesio patyrė Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, baimę ir įtampÄ , jai buvo sunku dirbti iki budėjimo galo tÄ dienÄ ir dar kelias savaites po to. Po visko, jai teko sutvarkyti visus kaltinamojo iÅ¡mėtytus dokumentus, dėl patirto streso negalėjo užmigti visÄ naktį, negalėjo atsigauti net netrukus prasidėjusių atostogų metu. Nurodė, kad tokio incidento nėra buvę per visÄ jos darbo staÅ¾Ä .Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis yra nustatomas individualiai, įvertinus jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). J. L., A. S. ir E. S. patvirtino, kad po įvykio T. I. buvo iÅ¡blyÅ¡kęs ir sukrėstas. Pats T. I. teismui patvirtino, kad dėl R. S. veiksmų net kelias savaites kentė fizinį skausmÄ , jo suduotų smÅ«gių pasekmės gan ilgÄ laikÄ buvo matomos vizualiai, todėl logiÅ¡ka, kad dirbdamas su pacientais ir bÅ«damas vieÅ¡oje erdvėje jis jautėsi negerai, be to, jis buvo užpultas savo darbo vietoje, kas pagrįstai sukėlė jam didelį stresÄ , pažeminimÄ , nesaugumo jausmÄ ir neigiamus prisiminimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas kompensuoti pinigais.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir J.

L. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Posėdyje apklaustos priimamojo darbuotojos tvirtino, kad J. L. dėl įvykio buvo labai iÅ¡sigandusi, drebėjo, gėrė raminančius vaistus, buvo iÅ¡balusi, Å¡oko bÅ«senoje. BÅ«dama savo darbo vietoje prieÅ¡ savo valiÄ ji tapo nepagarbaus ir moraliÅ¡kai nepateisinamo elgesio liudytoja, pagrįstai iÅ¡gyveno dėl savo saugumo ir sveikatos, todėl teismas sutinka su ieÅ¡kinyje ir teismo posėdyje nurodytais civilinės ieÅ¡kovės argumentais dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, kurie galėjo bÅ«ti tiek stiprÅ«s, kad net ir praėjus kuriam laikui po įvykių, ji galėjo jausti stresÄ , baimę ir įtampÄ .

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. yra nepilnametis ir niekur nedirba. Jį išlaiko civilinė atsakovė J. K., kuri viena augina tris nepilnamečius vaikus. Visos jos pajamos yra iš darbo užmokesčio – 500 EUR per mėnesį. Papildomai R. S. išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo gauna 44 EUR, tėvas niekada nepadėjo ir nepadeda. Nors J. K. nurodė, kad kitų dviejų vaikų išlaikymui per mėnesį gauna dar 300 EUR, tačiau teisingumo principo neatitiktų R.

S. veiksmais padarytos žalos atlyginimo iÅ¡laidas nukreipti į kitiems vaikams skirtas pajamas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais dėl R. S. nusikalstamų veikų iÅ¡ jo yra priteista virÅ¡ 1 500 EUR žalos atlyginimo, todėl įvertinus civilinės atsakovės turtinę padėtį, tai, kad R. S. Å¡iuo metu mokosi ir nuosavų pajamų neturi, ankstesniais nuosprendžiais iÅ¡ R. S. priteistų žalos atlyginimų dydį, nukentėjusiųjų patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, T. I. patirtÄ fizinį skausmÄ ir tai, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, protingumo ir teisingumo kriterijus, tinkama J.

L. padarytos žalos kompensacija laikytina 200 EUR, o T. I. – 500 EUR. Nurodyta neturtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo R. S., o Å¡iam neturint nuosavų lėšų iki jo pilnametystės subsidiariai iÅ¡ jo įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės J. K. (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 23 (dvideÅ¡imt trijų) parų areÅ¡to bausmę, jÄ atliekant areÅ¡tinėje.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir R.

S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams, 7 (septyniems) mėnesiams ir 17 (septyniolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį atliktÄ ir įskaitytÄ bausmės dalį.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ R.

S. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslÄ , uždraudžiant be Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .R. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.R.

S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusiojo T. I. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: solidariai iÅ¡ R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iÅ¡ jo įstatyminės atstovės J. K., priteisti nukentėjusiajam T. I. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: solidariai iÅ¡ R. S., o jam neturint lėšų iki jo pilnametystės iÅ¡ jo įstatyminės atstovės J.

K., priteisti nukentėjusiajam J. L. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.             Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Giedrė Telksnienė