2019-01-09 Nr. AB-781-3-62-3-00198-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-234-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00198-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 7/07-657 (toliau – ir Įsakymas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2S-310 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo įrašytas į Nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitą (toliau – ir Įskaita). Įsakymas yra nepagrįstas, priimtas neteisingai interpretavus pareiškėjo žodžius jo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde, adresuotame Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjui būnant Marijampolės PN jokių incidentų ar konfliktų su pareigūnais ar kitais nuteistaisiais nebuvo. Marijampolės PN drausmės komisija (toliau – ir Drausmės komisija), svarstydama pareiškėjo įrašymo į Įskaitą klausimą, nesiaiškino, ką pareiškėjas galvojo rašydamas 2016 m. gruodžio 5 d. skundą Kalėjimų departamentui, ar jis planuoja, ką nors užpulti. Pareiškėjas Drausmės komisijai išaiškino tikrąją skunde nurodytų aplinkybių prasmę, tačiau į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo iškviestas pokalbiui su Marijampolės PN psichologe S. S. Šios psichologės išvada yra priešinga Drausmės komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimui Nr. 14/07-5730, kuriuo nutarta įrašyti jį į Įskaitą. Pareiškėjas tvirtino, kad, įrašius jį į Įskaitą, jam atsirado neigiamos pasekmės, taikomas draudimas pasinaudoti teise į atostogas, į lygtinį paleidimą ir kitomis teisėmis.

4. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN buvo įpareigoti Kalėjimų departamento imtis visų priemonių galimų naujų nusikalstamų veikų užkardymui, kurias galbūt padarys pareiškėjas Marijampolės PN. Vykdant Kalėjimų departamento nurodymą, Marijampolės PN drausmės komisija vertino galimas naujas nusikalstamas veikas, pareiškėjo elgesį, charakteristiką ir buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas savo grasinimus gali iš tiesų įvykdyti. Pareiškėjas dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, turėjo realią galimybę duoti paaiškinimus, jis buvo supažindintas su Drausmės komisijos protokolu, be to, pareiškėjas buvo kviestas pasiaiškinti į Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrių ir 2016 m. lapkričio 16 d. Marijampolės PN direktoriui teikė rašytinį pasiaiškinimą, kuris taip pat buvo vertinamas Drausmės komisijoje. Buvo nutarta pareiškėjui taikyti sustiprintą priežiūrą, įrašant pareiškėją į Įskaitą. Pareiškėjo pokalbis su psichologe įvyko po Įsakymo priėmimo. Todėl pareiškėjas pokalbiui su psichologe galėjo pasiruošti tinkamai, t. y. psichologei galbūt įvardino visai kitas mintis, ketinimus, nei iš tiesų turėjo omenyje. Nuteistojo polinkį į nusikalstamas veikas patvirtina 2017 m. vasario 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Marijampolės PN direktoriaus Įsakymą ir Kalėjimų departamento direktoriaus Sprendimo dalį dėl pareiškėjo įrašymo į Įskaitą. Teismas taip pat priteisė iš Marijampolės PN į teismo specialiąją sąskaitą 12,31 Eur liudytojai išmokėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

7. Teismas sutiko, kad 2016 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo skunde Kalėjimų departamentui nurodytas teiginys „teks imtis drastiškų priemonių“ gali būti siejamas su galima grėsme, tačiau šis teiginys yra nekonkretus, abstraktaus pobūdžio, iš šios formuluotės nėra aišku, ar pareiškėjas grasina panaudoti fizinę prievartą, užpulti laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, ar kitus asmenis, ar, siekdamas savo ir savo šeimos narių saugumo, kitų nuteistųjų bus priverstas atlikti nusikalstamas veikas ir pan. Todėl, teismo vertinimu, vienareikšmiškai tvirtinti, kad pareiškėjas grasino panaudoti fizinę prievartą ar ketino užpulti laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį ar kitus asmenis, negalima. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodyti teiginiai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu įrašyti pareiškėją į Įskaitą.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktoje Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 9/07-16891 nurodyta, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas gali įvykdyti naują nusikaltimą, neturi. Tai prieštarauja Drausmės komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimui Nr. 14/07-5730, kuriuo pareiškėją nutarta įrašyti į Įskaitą. Byloje liudytoja apklausta Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistė S. S. nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo jos vedamoje grupėje „Kitoks“. Užsiėmimų su pareiškėju metu jis elgėsi ramiai, noriai bendravo, analizavo savo nusikalstamą elgesį, todėl negali teigti, jog pareiškėjas gali užpulti kitus asmenis. Nors S. S. buvo nurodyta Drausmės komisijos nare, tačiau teismo posėdyje šią aplinkybę liudytoja paneigė, nurodydama, jog nėra Drausmės komisijos narė, šios komisijos posėdžiuose nedalyvavo.

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tik pareiškėjo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodytų teiginių subjektyvaus vertinimo pagrindu priimtas Įsakymas negali būti pripažintas objektyviai pagrįstu ir tinkamai motyvuotu. Todėl teismas panaikino ginčijamą Įsakymą ir Sprendimo dalį dėl pareiškėjo įrašymo į Įskaitą.

10. Teismas pabrėžė, kad Kalėjimų departamento direktorius Sprendimu netenkino ne tik pareiškėjo prašymo dėl jo išbraukimo iš Įskaitos, bei ir atsisakė perkelti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčo dėl jo neperkėlimo į Vilniaus pataisos namus nekėlė, todėl, teismo nuomone, pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento Sprendimo dalį dėl atsisakymo perkelti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus, nėra.

11. Teismas pažymėjo, kad į 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. teismo posėdžius buvo kviesta ir liudytoja apklausta Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistė S. S., kurios prašymais Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. nutarčių pagrindu iš teismo specialiosios sąskaitos jai buvo išmokėta 12,31 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi byloje buvo tenkintas pareiškėjo iškeltas skundo reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus, todėl liudytojai S. S. teismo apmokėtas jos išlaidas teismas priteisė į teismo specialiąją sąskaitą iš atsakovo Marijampolės PN.

III. 12. Atsakovas Marijampolės PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi minčių sužaloti kitus asmenis, t. y. nuteistuosius ar darbuotojus, negalima. Marijampolės PN įsitikinimu, tokio pobūdžio skundai, kuriais yra netiesiogiai grasinama įvykdyti naują nusikalstamą veiką, turi būti vertinami labai rimtai ir griežtai. Todėl buvo imtasi visų tinkamų ir reikiamų prevencinių veiksmų nusikalstamai veikai užkardyti. Marijampolės PN pabrėžia, kad nors Drausmes komisijos posėdžio metu buvo surašytas protokolas, kuriame pateikta tik pati Drausmės komisijos pozicija, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas žodžiu nebuvo klausiamas apie savo ketinimus, savijautą, polinkį į naują nusikaltimą, taip pat nereiškia, jog nebuvo aiškintasi, ką pareiškėjas turėjo omenyje rašydamas tokio turinio skundą Kalėjimų departamentui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pokalbis su psichologe įvyko jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, dėl to pareiškėjas pokalbiui su psichologe galėjo pasiruošti tinkamai, t. y. psichologei galbūt įvardino visai kitas mintis, ketinimus, nei iš tiesų turėjo omenyje. Marijampolės PN nuomone, ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

14. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjo teigimu, teismas, išnagrinėjęs visą bylos medžiagą, apklausęs liudytoją ir jį patį, priėmė teisingą sprendimą, nes jokių konkrečių faktų ar įrodymų, kad jis yra linkęs užpulti kitus, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 7/07-657 (b. l. 54), kuriuo pareiškėjas įrašytas į Nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitą, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2S-310 (b. l. 59–60), kuriuo minėtas Įsakymas pripažintas pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą iš esmės patenkino – panaikino Įsakymą ir Sprendimo dalį, kuria minėtas Įsakymas buvo pripažintas pagrįstu. Teismas nepanaikino tik Kalėjimų departamento Sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad Marijampolės PN administracija pagrįstai pareiškėjo neperkėlė iš Marijampolės PN į Vilniaus pataisos namus, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas dėl šios Sprendimo dalies ginčo byloje nekėlė.

18. Atsakovas Marijampolės PN apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo įrašytas į Nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo dalies pagrįstumą patvirtinančius motyvus. Apeliantas nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl ginčijamų administracinių aktu nepagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų detalių ir išsamių argumentų nebekartoja.

22. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 135 punkte nustatyta, kad suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Į Drausmės komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis arba nuteistasis, kuriam Drausmės komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą įrašyti į linkusiųjų užpulti įskaitą. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Įskaitą buvo įrašytas vertinant, kad jis turi ketinimų (grasino) užpulti (panaudoti fizinį smurtą) laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitus nuteistuosius, suimtuosius ar kitus asmenis. Tokia išvada buvo padaryta, remiantis pareiškėjo teiginiais jo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde (b. l. 22–24) Kalėjimų departamentui.

24. Vis dėlto teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai „teks imtis drastiškų priemonių užtikrinti savo bei savo šeimos saugumui <...> už tolimesnius savo veiksmus aš neatsakau“ yra nekonkretūs, abstraktaus pobūdžio, remiantis šiais teiginiais, vienareikšmiškai tvirtinti, kad pareiškėjas grasino panaudoti fizinę prievartą ar ketino užpulti laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitus nuteistuosius ar kitus asmenis, negalima. Todėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 5 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodyti minėti teiginiai negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu įrašyti pareiškėją į Įskaitą.

25. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu buvo nustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas įrašyti pareiškėją į Įskaitą. Tuo tarpu liudytoja apklausta Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistė S. S. nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo jos vedamose užsiėmimuose, šių užsiėmimų metu jis elgėsi ramiai, noriai bendravo, analizavo savo nusikalstamą elgesį, todėl negali teigti, jog pareiškėjas gali užpulti kitus asmenis.

26. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas į Įskaitą buvo įrašytas Instrukcijos 135 punkto pagrindu pagrįstai. Todėl ginčijami Įsakymas ir Sprendimas pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. panaikinęs Įsakymą ir Sprendimo dalį, kuria minėtas Įsakymas buvo pripažintas pagrįstu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius