2022-06-13 Nr. BB-4096-1-01-1-08282-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2735/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08282-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, susipažinusi su nuteistojo R. A. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. A. ir jo gynėja advokatė E. Grucytė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį) ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Nėra neabejotinai nustatyta, kad R. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, jų sąsajumo, byloje nėra nė vieno nuteistojo kaltę pagrindžiančio įrodymo, kaltė preziumuota. Nukentėjusioji turėjo suinteresuotumą išprovokuoti konfliktą. Nepaneigti R. A. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme, kad nukentėjusioji galėjo iš keršto pati sau pasidaryti įdrėskimą. Nukentėjusiajai nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tai patvirtina faktą, kad fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Nuteistojo kaltė buvo įrodinėjama redaguotu, daugiau kaip dvigubai sutrumpintu vaizdo įrašu, originalų vaizdo įrašą nukentėjusioji nuslėpė. Vaizdo įrašo redagavimo aplinkybės nebuvo tiriamos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose. Remiantis registrų centro duomenimis, nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu yra įregistruota mažoji bendrija, teikianti vaizdo ir garso įrašų kūrimo ir redagavimo paslaugas, todėl nukentėjusioji turėjo realią galimybę redaguoti vaizdo įrašą. Ši versija nebuvo tirta, dėl to buvo šiurkščiai pažeistos kaltinamo procesinės teisės. Nuteistojo kaltė buvo grindžiama tik nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais. Aplinkybės, kad R. A. dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kairįjį skruostą yra išgalvotos, nelogiškos ir neįmanomos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. A. ir jo gynėja nesutinka su R. A. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą įvykio situacijos bei įrodymų (nukentėjusiosios parodymų, vaizdo įrašo) vertinimą, tvirtina, kad jie nepatikimi ir jų nepakanka nuteistojo kaltei pagrįsti ir deklaratyviai nurodo, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Bylos duomenų vertinimas, jų patikimumo bei pakankamumo kaltinamojo kaltei pagrįsti klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo sritis. Kasacine tvarka bylos nagrinėjamos tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kasaciniame skunde pateiktas prašymas – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir R. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas nuosprendžių nepriima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas