Legislator Case Law & Legislation
578ab141-d707-4fd8-ab46-4cddfaec08df AI generated

578ab141-d707-4fd8-ab46-4cddfaec08df · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 578ab141-d707-4fd8-ab46-4cddfaec08df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismo iÅ¡vada, jog UAB „Saurida“ neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įrodinėjimo taisyklėms ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principams. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam. UAB „Saurida“ pateikė įrodymus, jog A. K. II pažeidinėjo sutartyje nustatytus mokėjimo terminus. Atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Pagal sutartines nuostatas, UAB „Saurida“ turėjo teisę be jokio papildomo pareikalavimo skaičiuoti delspinigius ir turėjo teisę iÅ¡ mokėtinų sumų pirma eile užskaityti delspinigius. Å iuo atveju nebuvo bÅ«tini iÅ¡ankstiniai praneÅ¡imai, įspėjimai ar sÄ skaitos. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, UAB „Saurida“, gavusi įmokÄ , iÅ¡ karto iÅ¡ mokėtinų sumų nuskaitydavo delspinigius, o likusi įmokos dalis buvo skiriama pagrindinės skolos dengimui.

Legislator headnote

AI generated

578ab141-d707-4fd8-ab46-4cddfaec08df · Lietuvos apeliacinis teismas: Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog UAB „Saurida“ ir A. K. IÄ® konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartyse numatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ . PareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pakeitė įmokų paskirstymo tvarkÄ , nei numatyta sutartyje, turėjo atsakovas A.K. II. Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno skolos suderinimo akto, praneÅ¡imo, praÅ¡ymo ar kitokio dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, jog sutarties vykdymo metu Å¡alys buvo nustačiusios kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , nei įtvirtinta sutartyse. Atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog vykdant sutartį, UAB „Saurida“ gaunamomis sumomis dengė tik pagrindinę skolÄ ir neskaičiavo delspinigių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-1430/2013 Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.4; 36.1; 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 17 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ praÅ¡ymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ bankrutavusios A.

K, individualios įmonės bankroto byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-641-372/2013. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas UAB „Saurida“ bankrutuojančios A. K. individualios įmonės bankroto administratoriui UAB „Alisanta“ pareiÅ¡kė 159 566,79 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ ir prašė įtraukti šį reikalavimÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä bei pateikti jį teismui tvirtinti.            Teigė, kad tarp UAB ,,Saurida“ ir A.

K. IÄ® 2004 m. spalio 8 d. buvo pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 164A, kurios pagrindu UAB ,,Saurida“ paskolino A. K. individualiai įmonei 400 000,00 Lt, kurie turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inami lygiomis dalimis per septynis metus. Kadangi skolininkas laiku nevykdė įsipareigojimų, už pradelstus mokėjimus buvo skaičiuojami delspinigiai, kurių per visÄ sutarties vykdymo laikotarpį buvo priskaičiuota 82 913,98 Lt. IÅ¡ mokėtinų sumų buvo iÅ¡skaičiuota 76 067,87 Lt delspinigių. Todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, K.

IÄ® 2012 m. vasario 19 dienai jam liko skolinga 82 913,96 Lt (76 067,85 Lt pagrindinės skolos ir 6846,11 Lt delspinigių).            2006 m. sausio 11 d. tarp A. K. IÄ® ir UAB „Saurida“ buvo pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 2006-3, kurios pagrindu UAB „Saurida“ pardavė, o A. K. IÄ® nusipirko prekių už 119 162,08 Lt sumÄ . Per sutarties vykdymo laikotarpį buvo priskaičiuota 59 767,29 Lt delspinigių, pirma eile iÅ¡skaičiuota 56 071,26 Lt delspinigių. Pagal sutartį Nr. 2006-3 A.

K. IÄ® 2012 m. vasario 19 dienai pagal liko skolinga 13 962,79 Lt (10 266,76 Lt pagrindinės skolos ir 3696,03 Lt delspinigių).            2008 m. sausio 3 d. tarp UAB „Saurida“ ir A. K. IÄ® buvo sudaryta suskystintų dujų (balionuose) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. BD08/2008, kuria A. K. IÄ® įsigijo prekių už 40 707,82 Lt sumÄ . Kadangi skola nebuvo padengta jokia dalimi, A. K. IÄ® buvo priskaičiuoti delspinigiai už 180 kalendorinių dienų, t. y. 21 982,22 Lt. Todėl bendras įsiskolinimas kreditoriui pagal suskystintų dujų (balionuose) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. BD08/2008 sudaro 62 690,04 Lt.

Todėl UAB „Saurida“ turi bÅ«ti įtrauktas į bankrutuojančios A. K. individualios įmonės bankroto bylÄ su 159 566,79 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Saurida“ praÅ¡ymÄ dėl 159 566,79 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmetė. Teismas, įvertinęs A. K. IÄ® bankroto administratorės pateiktus įrodymus apie atliktus mokėjimus, konstatavo, jog A. K. IÄ® grÄ Å¾ino visÄ 400 000,00 Lt paskolÄ pagal 2004 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 164A ankščiau laiko, o pagal dvi likusias sutartis (2006 m. sausio 11 d. ir 2008 m. sausio 3 d. sutartis) atsakovas baigė atsiskaityti 2011 m. vasario mėnesį.

Teismas nurodė, jog kreditorius iki 2010 m. vasario 24 d. pretenzijos pateikimo priimdavo skolininko mokėjimus, taigi, tokiu savo elgesiu patvirtino, jog sutinka su tokia mokėjimo tvarka. Teismas atmetė UAB ,,Saurida“ argumentÄ , jog skolininkas ne vienÄ kartÄ Å¾odžiu buvo raginamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus laiku, padengti susidariusias skolas gera valia, o pagal sutartis tam nebÅ«tinas joks atskiras praneÅ¡imas skolininkui, nes, teismo vertinimu, jau pasiraÅ¡ydamas sutartis, skolininkas žinojo, kokios bus pavėluoto atsiskaitymo pasekmės. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ Ä¯mokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-460/2010).

Toks reikalavimas, anot teismo, kyla iÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimui ir registravimui. Taip pat teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, pagal kuriÄ laikoma, kad kreditorius, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iÅ¡ naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis bÅ«tų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, elgiasi nesÄ Å¾iningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. priimta nutartis Nr.2A-628/2011).

Todėl teismas laikė nepagrįstu kreditoriaus argumentÄ , kad skolininkas, neatlikdamas mokėjimų sutartyse nustatytais terminais, privalėjo suvokti, kad kreditorius pasinaudos savo teise skaičiuoti delspinigius ir vykdys įmokų paskirstymÄ sutartyje nustatyta tvarka, o pagal sutartis tam nebÅ«tinas joks atskiras praneÅ¡imas skolininkui. Teismas taip pat atmetė kreditoriaus argumentÄ , jog pagal sutarčių sÄ lygas sÄ skaitų - faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymas delspinigiams nebuvo numatytas bei nėra bÅ«tinas ir pažymėjo, jog tiek pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3, tiek pagal 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. BD08/2008 atsiskaitymai turėjo bÅ«ti vykdomi iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ir atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorius nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymu, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, kaip jis skaičiavo ir ar skaičiavo delspinigius už uždelstas mokėjimo dienas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Saurida“ savo reikalavimÄ teismui pateikė tik gavusi bankrutuojančios A. K. IÄ® bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ apie 2012 m. vasario 9 d. Å iaulių apygardos teisme iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ A. K. IÄ®, o  atsakovas anksčiau nežinojo apie skaičiuojamus kreditoriaus delspinigius, sprendė, kad kreditorius UAB „Saurida“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytus bendradarbiavimo ir kooperavimo principus. Teismas konstatavo, jog UAB „Saurida“ neįrodė savo reikalavimų, nes nėra pateikti mokėjimo nurodymai (pavedimai), kuriais atsakovas mokėjo įmokas UAB „Saurida“, buhalterinės apskaitos dokumentai apie vidaus operacijų duomenis, Å«kinių operacijų, susijusių su atsakovo skolos skaičiavimu.

Anot teismo, nėra aiÅ¡ku, kokias Å«kines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, vykdė pareiÅ¡kėjas, gaudamas atsakovo įmokas: t. y. gautomis lėšomis mažindavo tik pagrindinę skolÄ ar ir delspinigius; kaip ir kokiu metu juos skaičiuodavo, ar tai darydavo iÅ¡ karto gavęs įmokas, ar tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ pateikdamas bankroto administratorei reikalavimÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių duomenis iÅ¡ jo apskaitos registrų, buhalterinių sÄ skaitų apie pajamas, gautas iÅ¡ atsakovo, vykdant sutartis.

Todėl teismas sprendė, jog UAB „Saurida“ tik formaliai remiasi savo teisėmis nuskaičiuoti delspinigius, numatytus visose trijose sutartyse. Teismas, pripažinęs, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė teisės į kreditorinio reikalavimo tvirtinimÄ , nutarė neanalizuoti administratoriaus praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas UAB „Saurida“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patvirtinti jo pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ A.

K. IÄ® bankroto byloje, o nesant galimybės iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Teismo iÅ¡vada, jog UAB „Saurida“ neįrodė ieÅ¡kinio pagrįstumo, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įrodinėjimo taisyklėms ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principams. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė jam. UAB „Saurida“ pateikė įrodymus, jog A. K. II pažeidinėjo sutartyje nustatytus mokėjimo terminus. Atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo. Pagal sutartines nuostatas, UAB „Saurida“ turėjo teisę be jokio papildomo pareikalavimo skaičiuoti delspinigius ir turėjo teisę iÅ¡ mokėtinų sumų pirma eile užskaityti delspinigius. Å iuo atveju nebuvo bÅ«tini iÅ¡ankstiniai praneÅ¡imai, įspėjimai ar sÄ skaitos. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, UAB „Saurida“, gavusi įmokÄ , iÅ¡ karto iÅ¡ mokėtinų sumų nuskaitydavo delspinigius, o likusi įmokos dalis buvo skiriama pagrindinės skolos dengimui.

2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog UAB „Saurida“ ir A. K. IÄ® konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartyse numatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ . PareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡alys konkliudentiniais veiksmais pakeitė įmokų paskirstymo tvarkÄ , nei numatyta sutartyje, turėjo atsakovas A.K. II. Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno skolos suderinimo akto, praneÅ¡imo, praÅ¡ymo ar kitokio dokumento, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, jog sutarties vykdymo metu Å¡alys buvo nustačiusios kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , nei įtvirtinta sutartyse. Atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog vykdant sutartį, UAB „Saurida“ gaunamomis sumomis dengė tik pagrindinę skolÄ ir neskaičiavo delspinigių.

3. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti A. K. IÄ® žodinius paaiÅ¡kinimus, jog Å¡alys vykdydamos sutartis, pakeitė jose numatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ . IeÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti apribotos tik dėl to, jog A. K. IÄ® kitaip interpretuoja aiÅ¡kiai sutartyse įtvirtintas nuostatas.

4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kreditorius UAB „Saurida“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, delspinigius atsakovui A. K. individualiai įmonei paskaičiavęs tik tuomet, kai sužinojo apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , o atsakovui įmokų paskirstymo tvarka anksčiau nebuvo paskelbta ir jis nežinojo apie kreditoriaus skaičiuojamus delspinigius. Jau 2010 m. vasario 24 d. jis siuntė A. K. IÄ® pretenzijÄ â€“ praneÅ¡imÄ dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. A. K. IÄ® pretenzijas dėl įmokų paskirstymo tvarkos turėjo reikÅ¡ti iÅ¡ karto, o ne iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Todėl atsakovas pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ sutarties Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principÄ .

5. Skundžiama teismo nutartimi buvo pažeista sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra, nes teismas neiÅ¡sprendė klausimo, kaip kompensuoti UAB „Saurida“ patirtus nuostolius dėl atsakovo praleistų mokėjimo terminų. Teismas skundžiama teismo nutartimi įteisino situacijÄ , kai sutarties Å¡alis (A. K. IÄ®), nevykdanti sutartinių įsipareigojimų, gali vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti sutartyje numatytas nuostatas (įmokų paskirstymo, delspinigių skaičiavimo tvarkÄ ). Tokia situacija yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo principams. Teismas privalėjo bent svarstyti galimybę nors iÅ¡ dalies patvirtinti kreditorini reikalavimÄ , užuot jį visiÅ¡kai atmetęs. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo UAB „Saurida“ atskirÄ jį skundÄ atsakovas bankrutavusi A. K. individuali įmonė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ , o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Nepaisant to, kad pagal sutarčių nuostatas delspinigių skaičiavimui nebuvo bÅ«tini jokie iÅ¡ankstiniai praneÅ¡imai, įspėjimai ar sÄ skaitos, UAB „Saurida“, norėdamas įskaityti sumokėtÄ sumÄ , kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje, iÅ¡raÅ¡ydama apskaitos dokumentÄ , nes toks reikalavimas seka iÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, pagal kurias visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tai, kad sutartys ir įstatymas numatė galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolÄ , neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos informuoti skolininkÄ (teikti ataskaitas) apie tokius įskaitymus ir likusius įsiskolinimus, remiantis Å¡alių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje.

2. UAB „Saurida“ privalėjo įrodyti, kad pagal sutartis gautos įmokos buvo iš karto paskirstytos jų gavimo metu, iš mokėtinų sumų buvo nuskaitomi susikaupę delspinigiai, o likusi įmokos dalis buvo skiriama pagrindinės skolos dengimui. Tačiau apeliantas šių aplinkybių neįrodė. Apelianto vienašališkai parengtos ir bankrutuojančios įmonės administratorei pateiktos skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelės nepagrindžia aplinkybės, kad sutarčių vykdymo metu A. K. IĮ sumokėtas įmokas UAB „Saurida“ pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti.

3. Kreditorius neteisingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes ir sÄ moningai klaidina teismÄ . Apie tai, kad dėl paskolos negrÄ Å¾inimo UAB „Saurida“ skaičiuoja delspinigius A. K. IÄ® sužinojo tik gavusi 2010 m. vasario 24 d. pretenzijÄ -praneÅ¡imÄ , o apie tai, kad skaičiuojami delspinigiai pagal kitas sutartis (pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3 ir suskystintų dujų (balionuose) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BD08/2008) įmonė sužinojo tik gavusi 2012 m. balandžio 16 d. kreditorinį reikalavimÄ .

4. Nepagrįsti argumentai, kad teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ UAB „Saurida“ buvo atimta teisė iÅ¡ mokėtinų sumų iÅ¡skaičiuoti delspinigius ir gauti kompensacijÄ už skolininko praleistus mokėjimo terminus. Kreditorius UAB „Saurida“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes tik gavęs bankrutuojančios A. K. IÄ® bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ apie tai, kad A. K. IÄ® 2012 m. vasario 9 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, 2012 m. balandžio 16 d. pateikė teismui savo 159 566,79 Lt kreditorinį reikalavimÄ .

Anot atsakovo, iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl nors ir dalies UAB „Saurida“ reikalavimo tvirtinimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja: Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å ios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.). Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl UAB „Saurida“ 159 566,79 Lt finansinio reikalavimo, pareikÅ¡to A. K. individualios įmonės bankroto byloje, pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria UAB „Saurida“ praÅ¡ymas patvirtinti jos finansinį reikalavimÄ buvo atmestas, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad bankrutavusios A. K. individualios įmonės įsiskolinimÄ UAB „Saurida“ kildina iÅ¡ kelių sutarčių: 2004 m. spalio 8 d. sutarties Nr. 164A (8-9 b. l.), 2006 m. sausio 11 d. sutarties Nr. 2006-3 (11-12 b. l.) ir 2008 m. sausio 3 d. suskystintų dujų (balionuose) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BD08/2008 (15-16 b. l.). Byloje nustatyta, kad sutarties Nr. 164A pagrindu UAB ,,Saurida“ paskolino A. K. individualiai įmonei 400 000,00 Lt. Å ios sutarties 5 punkte buvo nustatyta, kad paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inama lygiomis dalimis per 7 metus, mokant lygiomis dalimis kasmet ne vėliau kaip paskutinę einamų metų, skaičiuojant nuo paskolos gavimo datos, dienÄ .

Sutartimi paskolos gavėjas (Å¡iuo atveju atsakovas) įsipareigojo palÅ«kanas nuo paimtos ir negrÄ Å¾intos paskolos sumos UAB „Saurida“ mokėti kas mėnesį, skaičiuojant nuo paskolos paėmimo dienos, sumokant iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės darbo dienos (7 p.), o uždelsus laiku grÄ Å¾inti paskolÄ ar palÅ«kanas, kaip numatyta Å¡ios sutarties 7 punkte, paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti UAB „Saurida“ 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos paskolos ar palÅ«kanų sumos.

Sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad pavėluoto paskolos grÄ Å¾inimo atveju kiekviena paskolos gavėjo sumokama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, o sumokėjus delspinigius, sekančios sumos yra užskaitomos kaip paskolos (palÅ«kanų) dengimas (13 p.). Byloje taip pat nustatyta, kad sutarties Nr. 2006-3 pagrindu UAB ,,Saurida“ pardavė, o A. K. IÄ® nupirko prekių už 119 162,08 Lt sumÄ . Å ia sutartimi Å¡alys susitarė, kad pirkėjui (Å¡iuo atveju A. K. IÄ®) laiku neatsiskaičius, skaičiuojami delspinigiai - 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (3.4 p.); pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai; sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus (3.5 p.).

Taip pat nustatyta, kad suskystintų dujų (balionuose) pirkimo-pardavimo sutartimi           Nr. BD08/2008 UAB ,,Saurida“ ir A. K. individuali įmonė susitarė, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius, skaičiuojami delspinigiai - 0,3 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (3.2 p.); kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai; sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už prekes (3.3 p.).

PareiÅ¡kėjas UAB „Saurida“ pareikÅ¡tu kreditoriniu reikalavimu įrodinėjo, kad 2012 m. vasario 19 dienai pagal sutartį Nr. 164A A. K. IÄ® liko skolinga 76 067,85 Lt pagrindinės skolos ir 6846,11 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 82 913,96 Lt, pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį – 13 962,79 Lt, o pagal 2008 m. sausio 3 d. sutartį – 62 690,04 Lt (6-7 b. l.). PareiÅ¡kėjas atsakovo įsiskolinimo dydį apskaičiavo, remdamasis sutarčių nuostatomis, numatančiomis delspinigių dydį ir užskaitymo tvarkÄ ir teigė, kad jis pagal sudarytas sutartis turėjo teisę iÅ¡ atsakovo gautas įmokas pirmiausia padengti delspinigius, o likusiÄ Ä¯mokų dalį – pagrindinei skolai mažinti.

UAB „Saurida“ savo pareikÅ¡to finansinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti taip pat pateikė įsiskolinimų paskaičiavimo lenteles (10, 13-14, 17-19 b. l.), 2010 m. vasario 24 d. pretenzijÄ â€“ praneÅ¡imÄ (20-21 b. l.). Tuo tarpu atsakovas, įrodinėdamas, jog sumos pagal sudarytas sutartis yra visiÅ¡kai sumokėtos, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (61-68 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus buhalterinius duomenis, nustatė, jog A. K. IÄ® visÄ 400 000,00 Lt paskolÄ pagal 2004 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 164A pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾ino anksčiau laiko, o pagal dvi likusias sutartis atsakovas baigė atsiskaityti 2011 m. vasario mėnesį.

Ginčo, kad atsakovas A. K. IÄ® savo kreditoriui UAB ,,Saurida“ pinigų sumas, atitinkančias įsiskolinimo pagal aptariamas sutartis dydį (neskaitant delspinigių), sumokėjo, nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir pareiÅ¡kėjo UAB „Saurida“ elgesį sutarčių vykdymo laikotarpiu, iÅ¡ esmės nusprendė, jog pareiÅ¡kėjas savo elgesiu pakeitė sutartyse nustatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ . Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo nesutikti.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais.

Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje N. 3K-3-460/2010, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-628/2011, iÅ¡aiÅ¡kinimais, kadangi Å¡iose iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose ir Å¡ioje byloje sutampa ne tik ieÅ¡kovas (UAB „Saurida“), bet ir iÅ¡ esmės sutampa ir ieÅ¡kinio dalykas bei ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, remiasi (cituoja) jau suformuota kasacinio teismo praktika, kuri yra reikÅ¡minga nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilusiam ginčui iÅ¡spręsti.

Kaip antai, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sÄ lyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, pirkėjui laiku neapmokėjus sÄ skaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Be to, įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas.

Toks reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal minėtos teisės normos 1 dalies nuostatÄ , visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Aptariamojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal Å¡io straipsnio 4 dalį apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Aptartosios įstatymo nuostatos patvirtina iÅ¡vadÄ , kad, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iÅ¡ naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis bÅ«tų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003), taip pat jau mÅ«sų minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-628/2011. Taigi, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯mokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto, gavęs skolininko įmokas. Ä®vertinusi pareiÅ¡kėjo elgesį sutarčių vykdymo laikotarpiu ir byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Å¡alių sudarytose sutartyse buvo numatyta pareiÅ¡kėjo galimybė pavėluoto mokėjimo atveju atsakovo pervestas sumas pirmiau užskaityti kaip delspinigius, pareiÅ¡kėjas Å¡ia savo teise iÅ¡ karto nepasinaudojo (kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, visÄ sutarties vykdymo laikÄ pareiÅ¡kėjas priimdavo atsakovo mokėjimus, be to, atsakovas nebuvo informuotas apie delspinigių skaičiavimÄ bei apie tai, kad sumokėtomis pinigų sumomis pirmiau buvo padengiami delspinigiai).

Be to, pareiÅ¡kėjo elgesys, kai jis iÅ¡ naujo paskirsto įmokas kita tvarka, tik nutrÅ«kus prievoliniams santykiams su kita Å¡alimi (kalbant apie 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3 ir 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. BD08/2008) arba praėjus dideliam laiko tarpui nuo sutarties sudarymo (kalbant apie 2004 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 164A), negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, nes tokiu bÅ«du yra pažeidžiami CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendradarbiavimo ir kooperavimosi principai. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, jog apie tai, kad dėl paskolos negrÄ Å¾inimo UAB „Saurida“ skaičiuoja delspinigius, jis sužinojo tik gavęs 2010 m. vasario 24 d. pretenzijÄ â€“ praneÅ¡imÄ (20-21 b. l.), o iki to laikotarpio jokių praneÅ¡imų apie susidariusias delspinigių sumas, sÄ skaitų – faktÅ«rų su paskaičiuotais delspinigiais, įmonė nebuvo gavusi, apie tai, kad skaičiuojami delspinigiai pagal kitas sutartis (pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3 ir 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. BD08/2008), įmonė sužinojo tik gavusi 2012 m. balandžio 16 d. kreditorinį reikalavimÄ .

IÅ¡skyrus įsiskolinimų paskaičiavimo lenteles, kurios buvo sudarytos          2012 m. balandžio 16 d., bei pretenzijÄ , ieÅ¡kovas daugiau jokių duomenų savo finansinio reikalavimo pagrįstumui įrodyti nėra pateikęs. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡ atsakovo pagal sutartis gautomis lėšomis delspinigiai buvo užskaitomi iÅ¡ karto, o ne tada, kai buvo ruoÅ¡iama pretenzija dėl sutarties Nr. 164A nevykdymo ir reiÅ¡kiamas kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje, kÄ skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės ir pripažino pirmosios instancijos teismas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių aplinkybių apeliantas neįrodė ir atskiruoju skundu. Todėl kaip neįrodyt atmetami apelianto argumentai, kad jis paskirstydavo įmokas iÅ¡ karto jų gavimo metu, t. .y tik gavęs įmokas, iÅ¡ mokėtinų sumų nuskaitydavo susikaupusius delspinigius, o likusiÄ Ä¯mokos dalį skirdavo pagrindinės skolos dengimui. Vadovaujantis Å¡ioje nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika, aplinkybė, jog atsakovas vėluodavo atsiskaityti nustatytais terminas, nebeturi teisinės reikÅ¡mės, nes: pirma, atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė pagal sutartis; antra, UAB „Saurida“ iÅ¡ karto nepasinaudojo teise iÅ¡ sumokėtų įmokų pirmiau padengti delspinigius.

Apeliantas teigia, jog pretenzija atsakovui buvo įteikta dar sutarties Nr. 164A vykdymo laikotarpiu, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis delspinigius paskaičiavo tik tada, kai sužinojo apie atsakovui iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , o įmokų paskirstymo tvarka, kai pirmiau yra padengiami delspinigiai, atsakovui nebuvo anksčiau paskelbta. Pažymėtina, kad sutartimi Nr. 164A atsakovas įsipareigojo paskolÄ UAB „Saurida“ grÄ Å¾inti per 7 metų terminÄ , mokant lygiomis daliomis kiekvienais metais, sutartis buvo sudaryta 2004 m. spalio 8 d., tuo tarpu pretenzijÄ kartu su informacija apie delspinigių įskaitymÄ UAB „Saurida“ pareiÅ¡kė tik 2010 m. vasario 24 d., t. y. daugiau kaip po penkerių metų.

Taigi, UAB „Saurida“ ilgÄ laikÄ neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios atsakovo sumokėtomis įmokomis pirmiau padengti delspinigius, todėl atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog tarp Å¡alių nusistovėjo kitokia atsiskaitymo tvarka. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad skolininkas, neatlikdamas mokėjimų sutartyse nustatytais terminais, privalėjo suvokti, kad kreditorius pasinaudos savo teise skaičiuoti delspinigius ir vykdys įmokų paskirstymÄ sutartyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Be to, kaip jau minėta, UAB „Saurida“ nepateikė įrodymų, įrodančių, jog jis, gavęs iÅ¡ atsakovo įmokas, iÅ¡ karto jomis pirmiausia padengdavo delspinigius. Todėl labiau tikėtinas yra faktas, jog tik reikÅ¡damas pretenzijÄ dėl sutarties Nr. 164A netinkamo vykdymo, pareiÅ¡kėjas vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiavo ir delspinigius, gautus iÅ¡ atsakovo mokėjimus paskirstė delspinigiams, po to pagrindinei skolai apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Saurida“ savo pasyviu elgesiu (neveikimu) sutarties vykdymo laikotarpiu praktikavo ir toleravo kitokiÄ , negu buvo sutarta sutartyje Nr. 164A, įmokų paskirstymo tvarkÄ , iÅ¡ esmės savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl Å¡ios tvarkos, todėl praėjus nemažam laiko tarpui vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsdamas perskirstyti atsakovo sumokėtas įmokas jau sutartyje numatyta tvarka, atsakovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Teisėjų kolegija sutinka, jog apelianto nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog UAB „Saurida“, tik gavęs bankroto administratoriaus praneÅ¡imÄ apie        2012 m. vasario 9 d. Å iaulių apygardos teisme iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ A. K. IÄ®, 2012 m. balandžio 16 d. pateikė teismui kreditorinį reikalavimÄ 159 566,79 Lt sumai. Taigi, yra pakankamas pagrindas teigti, jog bÅ«tent iÅ¡ UAB „Saurida“ pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo atsakovui tapo žinoma, jog ir pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3 bei 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. BD08/2008 iÅ¡ atsakovo gautomis įmokomis pareiÅ¡kėjas ketina pirmiausia padengti delspinigius, o tiki po to pagrindinę skolÄ , nes nagrinėjamoje byloje UAB „Saurida“ neįrodė, jog atsakovas iki to laiko buvo informuotas apie kokių nors delspinigių skaičiavimÄ ir įskaitymÄ pagal minėtas sutartis.

Taigi, atsakovas turėjo pagrindo tikėtis, jog pareiÅ¡kėjas gautomis įmokomis padengia pagrindinę skolÄ ir pagal 2006 m. sausio 11 d. sutartį Nr. 2006-3 bei 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. BD08/2008. Apeliantas teigia, jog sutarčių nuostatos nenumatė, jog delspinigių skaičiavimui bÅ«tini iÅ¡ankstiniai praneÅ¡imai, įspėjimai ar sÄ skaitos. Tačiau kasacinis teismas yra aiÅ¡kiai suformavęs praktikÄ , jog delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, pirkėjui laiku neapmokėjus sÄ skaitos, bet pardavėjui pareikalavus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jis kokia nors forma atsakovÄ bÅ«tų periodiÅ¡kai informavęs apie delspinigių apskaičiavimÄ ir jų padengimÄ atsakovo įmokomis (pvz., iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose dėl įmokų mokėjimo pagal sutartis, skolų suderinimo aktuose ir pan.). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra aiÅ¡ku, kokias Å«kines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, vykdė kreditorius, gaudamas atsakovo įmokas, t. y. gautomis lėšomis mažindavo tik pagrindinę skolÄ ar ir delspinigius; kaip ir kokiu metu juos skaičiuodavo, ar tai darydavo iÅ¡ karto gavęs įmokas, ar tik vienÄ kartÄ prieÅ¡ pateikdamas bankroto administratoriui reikalavimÄ .

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tik įvertinus ieÅ¡kovo buhalterinių sÄ skaitų duomenis, pajamų struktÅ«rÄ , kaitÄ ir Å«kinių operacijų atlikimo sÄ lygas, gali bÅ«ti nustatytos tikrosios ieÅ¡kovo ir atsakovo elgesio, mokant ir paskirstant įmokas, aplinkybės, jos tinkamai kvalifikuojamos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas ir teisingai nustatoma atsakovo skola ieÅ¡kovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, Å«kines operacijas, susijusias su atsakovo skolos skaičiavimu.

Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas delspinigius apskaičiavo ir gautas įmokas paskirstė tik teikdamas pretenzijÄ atsakovui ir reikÅ¡damas kreditorinį reikalavimÄ atsakovo bankroto byloje. Apeliantas teigia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pažeista sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra, nes teismas neiÅ¡sprendė klausimo, kaip kompensuoti dėl atsakovo pradelstų mokėjimo terminų UAB „Saurida“ patirtus nuostolius. Tačiau aplinkybės, kad tokie nuostoliai iÅ¡ tiesų buvo patirti dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir kokio jie yra dydžio, apeliantas nenurodo ir neįrodinėja.

Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2010; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, kt.).

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ . Ta pati nuostata įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, Å¡alys sutartimis susitarė, jog pavėluoto atsiskaitymo (ar paskolos grÄ Å¾inimo) atveju kiekviena atsakovo sumokama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai. Tačiau, kaip nustatyta Å¡ioje teismo nutartyje, pareiÅ¡kėjas laiku (iÅ¡ karto gavęs iÅ¡ atsakovo įmokas) savo teise kompensuoti savo minimalius nuostolius, gautomis įmokomis pirmiau padengiant delspinigius, nepasinaudojo.

Todėl reikalavimas kompensuoti nuostolius, apelianto teigimu, jo patirtus dėl atsakovo praleistų mokėjimo terminų, pripažintinas nepagrįstu. Kiti atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai pagrindo daryti kitokias, nei padarytos Å¡ioje nutartyje, iÅ¡vadas, nesudaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes, susijusias su tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ sutartinių santykių praktika, vykdant mokėjimo prievolę ir paskirstant, gaunamas įmokas, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, ir pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiÅ¡kėjo UAB „Saurida“ pareikÅ¡tÄ finansinį reikalavimÄ .

Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiÅ¡kėjo UAB „Saurida“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                         Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                                                                         Donatas Å ernas Â