2025-02-26 Nr. AB-3370-3-61-3-06165-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1370-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06165-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 24S235678, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760314910, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 7 d. (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760314910 (toliau – ir Leidimas) iki 2025 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, nes, pasak pareiškėjo, nustatė, kad jį ketinusi įdarbinti bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir nemokėjo reikiamo atlyginimo, kurį įsipareigoji mokėti pagal pateiktą tarpininkavimo raštą.

Pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių nesuprato situacijos, kad jis gali būti neįdarbintas. Pareiškėjas nespėjo pakeisti darbdavio Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu jis jau yra susiradęs kitą darbdavį ir planuoja pateikti naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tik dar nespėjo šių veiksmų atlikti. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas per griežtas, nes jis negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai, jis bendradarbiauja su atsakovu ir noriai teikia visą informaciją.

Pareiškėjas jokių pažeidimų per visą savo buvimą Lietuvos Respublikoje nėra padaręs. Tik dėl bendrovės, kuri tarpininkavo dėl įdarbinimo, kaltės buvo priimtas Sprendimas. Apie netinkamą bendrovės įsipareigojimų vykdymą pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Jis negavo mokėjimų iš bendrovės, nors ši tarpininkavimo raštu įsipareigojo asmenį įdarbinti ir mokėti jam sutartą atlyginimą ne mažiau kaip 6 mėn. Pareiškėjas, prieš vykdamas į Lietuvą, tikėjosi atvykti į teisinę valstybę, kurioje aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reguliavimas, kad Lietuvoje galioja teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai, kad Lietuvos Respublikos valstybė laikysis prisiimtų įsipareigojimų prieš užsieniečius, o užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

Pareiškėjas dėl kalbos barjero nesuprato, kaip veikia įstatymai, kokias teises ir pareigas jis turi, ir kokius veiksmus atliko ar neatliko bendrovė. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs. Sprendimo pažeidimai gali būti ištaisyti teisme.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis, kaip užsienietis, ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Zaukos transportas“ (toliau – ir Bendrovė). Migracijos departamento duomenimis, UAB „Zaukos transportas“ darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Įvertinus visus duomenis 2024 m. spalio 22 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5. Atsakovo teigimu, teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien tai, kad darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra Įstatyme nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus. Šiuo atveju asmenų kaltės klausimas (darbdavio veiksmai) neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes jis buvo priimtas nustačius imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas, nes jis ketino dirbti UAB „Zaukos transportas“, o jam nesudarius darbo sutarties, išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Pareiškėjo skundo argumentai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, lūkesčiai dėl teisinės valstybės, teisės laisvai judėti, pažeidimai (ne)padaryti Lietuvos Respublikoje, atsakovo vertinimu, nėra reikšmingi, kadangi tai nėra ginčo klausimas. Teisiškai nereikšmingi yra ir argumentai, jog pareiškėjas nesupranta lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, yra užsienietis. Šie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento nustatytas faktines aplinkybes.

7. Atsakovo nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, taigi vertintina, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II. 8. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

9.1. pareiškėjas M. A. yra Pakistano pilietis. Jis 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą Nr. 2309-LLG-11241 išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad ketina įsidarbinti UAB „Zaukos transportas“ tolimųjų reisų vairuotoju.

9.2. Tarpininkavimo rašte Nr. 20231026-208105 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo nurodyta, jog kvietėjas yra UAB „Zaukos transportas“, kviečiamas asmuo – pareiškėjas M. A.. Atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – pareiškėjo ketinimas dirbti pagal darbo sutartį, profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209) – yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir pareiškėjui nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.

9.3. Pareiškėjui 2023 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. gruodžio 7 d.

9.4. Bendrovė pateikė 2023 m. gruodžio 27 d. pranešimą Nr. 2312-PRNŠ-3770 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad pareiškėjas neįdarbintas. Pranešimo skiltyje „Darbdavio pateikiamas situacijos paaiškinimas“ nurodyta: „UAB „Zaukos transportas“ atsisako įdarbinti M. A., kadangi vairuotojas yra nepatikimas“.

9.5. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamento duomenimis įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

9.6. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikoje nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė registruota individualia veikla pagal pažymą ar su verslo liudijimu, taip pat nėra informacijos apie gautą darbo užmokestį.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis jau susirado kitą darbdavį, tačiau dar nespėjo pateikti dokumentų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalėjo jame nurodytu laikotarpiu dirbti pas konkretų darbdavį arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą. Bendrovė dar 2023 m. gruodžio 27 d. buvo apsisprendusi neįdarbinti pareiškėjo, taigi pareiškėjas turėjo daugiau nei 9 mėn. pateikti naują prašymą.

11. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta darbo sutartis. Migracijos departamentui nėra nustatyta ir besąlyginė pareiga kreiptis į užsieniečius dėl papildomų paaiškinimų gavimo. Vien faktas, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi, yra Įstatyme nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo nustatytus faktus, todėl skundo argumentus, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, teismas laikė nepagrįstais ir juos atmetė.

12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvada, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Migracijos departamentas veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

III. 13. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti arba skundą perduoti jį nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis atitiko visus reikalavimus tam, kad būtų įdarbintas Bendrovėje, todėl jam turėjo būti išduotas leidimai laikinai gyventi. Nėra informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai – jis bendradarbiauja su Migracijos departamentu ir noriai teikia visą informaciją. Jis jau susirado naują darbdavį, bet jis nutraukė darbo sutartį, todėl pareiškėjas nespėjo susirasti naujos darbo vietos ir pasikeisti galiojančio leidimo laikinai gyventi. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko tikėdamasis aiškaus ir tinkamo migrantams teisinio reguliavimo, kuris užtikrintų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Jis, nesuprasdamas lietuvių, anglų ir rusų kalbų, negalėjo suprasti kaip veikia įstatymas ir kokias jis teises bei pareigas turi pagal Įstatymą.

15. Pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, nepadarė jokių pažeidimų, o būtent dėl Bendrovės kaltės ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Apie netinkamus Bendrovės įsipareigojimus pareiškėjas sužinojo tik gavęs Sprendimą. Pareiškėjas negavo darbo užmokesčio ir po to jam buvo pranešta, kad su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, nors tarpininkavimo raštu Bendrovė privalėjo jį įdarbinti ir mokėti sutartą atlyginimą ne mažiau kaip 6 mėn.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra Įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus.

18. Pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nesudarius sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir šio Leidimo teisinis pagrindas. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

19. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, neturi teisinių žinių, yra užsienietis, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesutrukdė jam ginti savo galbūt pažeistas teises ir kreiptis į teismą, todėl savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo.

20. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 24S235678, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760314910, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 7 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė ir, susiradęs naują darbo vietą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo), konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino bei neatsižvelgė į pareiškėjo individualias aplinkybes.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti Leidimą, kuris pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 7 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta (Įstatymo 50 str. 1 d. 2, 6 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.).

26. Vertindama pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o, nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

28. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

29. Pasisakydama dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Nr. 760314910 pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Zaukos transportas“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Zaukos transportas“ nebuvo įdarbintas (UAB „Zaukos transportas“ 2023 m. gruodžio 2 d. pranešimas Nr. 2312-PRNŠ-3770, kuriame nurodyta, jog Bendrovė atsisako įdarbinti užsienietį, nes vairuotojas nepatikimas) šios aplinkybės pareiškėjas neneigia.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjui neįsidarbinus Bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą Leidimą. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas, Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino Leidimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog būtent Bendrovė yra kalta, kad jo neįdarbino, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą, kadangi pareiškėjas fakto, jog nebuvo įdarbintas Bendrovėje, nepaneigė, o atsakomybė, kad jis atitiktų Įstatymo nustatytas sąlygas Leidimui išduoti, atitenka jam pačiam.

31. Pasisakydama dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo (duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024) Įstatymo nuostatų pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas gavo Leidimą tuo pagrindu, jog jis dirbs UAB „Zaukos transportas“, jam bus mokamas 1 387 Eur darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas apskritai nepradėjo dirbti Bendrovėje ir negavo darbo užmokesčio), tačiau atsakovas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

32. Pažymėtina, kad Sprendimas buvo priimtas nustačius imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis neįsidarbino Bendrovėje, valstybinės kalbos nemokėjimas, asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu (darbdavio veiksmai, kuriuos nurodo pareiškėjas skunde) bei kitos aplinkybės neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024). Kartu pažymėtina tai, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, lūkesčiai dėl teisinės valstybės, teisės laisvai judėti, pažeidimų nepadarymas Lietuvos Respublikoje nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes tai nėra ginčo dalykas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 24S235678 nurodytą leidimo M. A. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė