Legislator Case Law & Legislation
2017-06-28 Nr. AB-12927-3-62-3-01498-2015-4 AI generated

2017-06-28 Nr. AB-12927-3-62-3-01498-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-06-28 Nr. AB-12927-3-62-3-01498-2015-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktu, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Bausmių vykdymo kodeksui. Nuteistiesiems neteisėtai Alytaus PN draudžiama turėti asmeninius lovos užtiesalus (pledus). Lovos užtiesalas (pledas) yra skirtas uždengti patalynę, taip ją apsaugant nuo dulkių bei kitų nešvarumų. Toks draudimas, kuriuo vadovaujasi Alytaus PN, yra įtvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punkte, tačiau jis yra neteisėtas, nes prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 7, 10 straipsniams, kurie tokio draudimo nenumato; šis Taisyklių 173.16 punktas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, nes draudimas naudotis nuosavu pledu žemina asmens orumą ir garbę.

Legislator headnote

AI generated

2017-06-28 Nr. AB-12927-3-62-3-01498-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-754-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01498-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio 3 d. atvyko į Alytaus pataisos namus iš Marijampolės pataisos namų ir kartu su savimi atsivežė pledą, skirtą lovai užtiesti, kurį po dviejų ar trijų mėnesių iš jo paėmė Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) pareigūnai ir padėjo į sandėlį. Paklausti tokio elgesio priežasčių, pareigūnai paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 173.16 punktą, pledais negalima naudotis. Pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris nurodė, kad patalyne galima naudotis, išskyrus antklodę, čiužinį, pagalvę. Pareiškėjo nuomone, draudimas turėti nuosavus pledus yra neteisėtas, kadangi įstatymai to nedraudžia, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK). Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaigoje yra šalta, todėl lovos užtiesalas (pledas) dar naudojamas kaip šildymo priemonė, o draudimas jį turėti žemina pareiškėjo orumą, varžo komfortą. Be to, pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis, todėl negalėjo tinkamai laikytis švaros. Pareigūnai, atlikdami kratas, sėdasi ant nuteistųjų patalynės, todėl patalynė tampa purvina, o ją skalbia tik kartą per savaitę. Dėl pirmiau nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas turėjo kęsti šaltį, susirgo dermatitu, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 18–20).

Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktu, nuteistasis negali naudotis savo antklode, todėl iš pareiškėjo ji buvo paimta. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. nurodymą, pataisos įstaigose per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą nuteistųjų įsigytos antklodės, čiužiniai ir pagalvės, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti perduotos artimiesiems ar į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį. Alytaus pataisos namai nuteistųjų patalynę ir rūbus skalbia bei džiovina vieną kartą per savaitę. Atsakovo manymu, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, taip pat nepaaiškina, kaip nustatytas reikalaujamos priteisti žalos dydis. Todėl neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė (b. l. 43–48).

Teismas nurodė, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų, uždraudžiant jam naudotis nuosavu pledu.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio, reglamentuojančio arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, 2 dalyje numatyta, kad nurodytas bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.). Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje minimos nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normos (iš jų – ir aprūpinimo patalyne normos) yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Įgaliojimai tvirtinti minėtas normas suteikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 578.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) yra pateiktas sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotų daiktų, kuriais leidžiama naudotis nuteistiesiems (išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis), sąrašas. Į šį sąrašą įtraukta patalynė, kuria nuteistasis gali naudotis, jeigu raštu atsisako BVK 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. BVK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Apibendrindamas cituotas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, teismas padarė išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji yra nemokamai aprūpinami patalyne. Atsisakę nemokamai įstaigos suteiktos patalynės, nuteistieji gali naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistųjų materialinio buitinio aprūpinimo normas, nuteistajam suteikiamas čiužinys, antklodė, pagalvė, 4 paklodės (vietoj 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), 2 užvalkalai pagalvei, 2 rankšluosčiai. Nuteistųjų aprūpinimas pledais šiose normose nėra numatytas. Taigi, teismo įsitikinimu, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punkto nuostatomis, Alytaus PN pareigūnai teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo paėmė jo turėtą nuosavą pledą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas nepakankamai buvo aprūpintas įstaigos suteikiama patalyne. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nereiškė Alytaus PN administracijai pretenzijų dėl patalynės (jos kiekio, kokybės ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su minėtomis Taisyklių nuostatomis, motyvuodamas tuo, kad be pledo (lovos užtiesalo) patalynė greitai susitepa, be to, pledas naudojamas ir kaip šildymo priemonė, kadangi patalpose šalta.

Byloje esantys įrodymai, t. y. Alytaus PN 2014 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 8-15274, patvirtina, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į pataisos įstaigą dėl pledų draudimo ir jam buvo atsakyta, kada galima turėti asmeninę patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį, pagalvę). Minėtame atsakyme taip pat pažymėta, kad 2014 m. gruodžio 11 d. dalyvaujant pareiškėjui, buvo atlikti uždarosios zonos kameros Nr. 45 oro temperatūros matavimai ir net esant kameroje atidarytam langui, oro temperatūra siekė 18,8 oC. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), 26 punkte nustatytas vertes, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šaltuoju metų periodu turi būti nuo 18 oC iki 22 oC. Teismas pabrėžė, kad Alytaus PN 2014 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. 8-15274 nėra nuginčytas, todėl jo pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių, taip kaip nekelia abejonių ir Kalėjimų departamento 2015 m. vasario 27 d. raštas Nr. 2S-960, kuriame pareiškėjui paaiškinta, kuo remiantis pataisos įstaigose draudžiama turėti pledus (lovos užtiesalus). Į pareiškėjo skundo argumentus, kad vienose kalinimo įstaigose draudžiama naudotis nuosavais pledais, o kitose – leidžiama ir taip diskriminuojami nuteistieji, 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. 2S-960 pažymima, jog susidarius tokiai situacijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Kalėjimų departamentui nurodė užtikrinti, kad nuteistųjų teisės, pareigos ir jiems nustatyti draudimai būtų vienodai įgyvendinami visose pataisos įstaigose. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodymą, Kalėjimų departamentas pavedė laisvės atėmimo vietų įstaigų direktoriams imtis priemonių, kad nuteistųjų teisės būtų tinkamai ir vienodai įgyvendintos visose laisvės atėmimo vietose, t. y. įstaigoms buvo nustatytas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių terminas, per kurį nuteistųjų įgytos antklodės, čiužiniai, pagalvės, teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotos artimiesiems ar į įstaigos daiktų saugojimo sandėlį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsisakius leisti pareiškėjui naudoti nuosavą pledą, buvo pažeistos kokios nors jo teisės, susijusios su materialiniu buitiniu aprūpinimu. Aplinkybė, kad pledas nėra įtrauktas į BVK 1 priede pateiktą Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmiau aptarti Alytaus PN pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. BVK 1 priede numatytas sąrašas tų daiktų, kurių apskritai neleidžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka (BVK 116 str.). Todėl BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių normos ne tik nustato, kuriuos daiktus draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, bet ir atskirai reglamentuoja, kurie daiktai gali būti perduodami nuteistiesiems. Pagal BVK ir Taisykles, pledai nepriskiriami daiktams, kurie gali būti priimami iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų sutuoktinių, sugyventinių ir artimųjų giminaičių ir perduodami naudotis bausmę atliekančiam asmeniui. Taigi, teismo vertinimu, Alytaus PN pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios (valstybės) civilinės atsakomybės sąlygų – pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad pareigūnai kratų metu sėdi ant jo lovos (patalynės), tačiau į bylą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz. rašytų, bet neįteiktų skundų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) nepateikė, taip pat nenurodė konkrečių pareigūnų pavardžių, konkrečių atvejų, tikslaus laiko, kada ir kaip tai įvyko. Todėl jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo abstraktūs tvirtinimai, kad su juo buvo netinkamai elgiamasi, laikyti deklaratyvaus pobūdžio.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte (2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1R-401 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, todėl pareiškėjo argumentai, kad patalynė keičiama tik kartą per savaitę, atmesti kaip nepagrįsti. Faktą, kad minėto teisinio reglamentavimo Alytaus PN laikomasi, patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-369.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, per mėnesį išduodama: tualetinio muilo 100 g, skalbiamojo muilo 200 g, tualetinio popieriaus 1 rulonas. Pareiškėjas skunde teigė, kad Alytaus PN higienos priemonėmis tinkamai neaprūpinamas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, t. y. neįrodė, kad tokios priemonės (100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamo muilo, 1 vnt. tualetinio popieriaus mėnesiui) jam, būnant Alytaus PN, nebuvo išduotos ir, kad atsakovas pažeidė minėto akto nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises bei teisėtus interesus (higienos poreikiai nebuvo patenkinti). Be to, esant didesniam poreikiui, už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę.

III. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą, įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę nutraukti neteisėtus veiksmus, draudžiant naudotis nuosavais lovų užtiesalais (pledais) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 52–54 ).

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktu, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Bausmių vykdymo kodeksui.

2. Nuteistiesiems neteisėtai Alytaus PN draudžiama turėti asmeninius lovos užtiesalus (pledus). Lovos užtiesalas (pledas) yra skirtas uždengti patalynę, taip ją apsaugant nuo dulkių bei kitų nešvarumų. Toks draudimas, kuriuo vadovaujasi Alytaus PN, yra įtvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punkte, tačiau jis yra neteisėtas, nes prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 7, 10 straipsniams, kurie tokio draudimo nenumato; šis Taisyklių 173.16 punktas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, nes draudimas naudotis nuosavu pledu žemina asmens orumą ir garbę.

3. Pareiškėjas, neturėdamas galimybės naudoti nuosavą pledą, turėjo naudotis išpurvinta patalyne, nes Alytaus PN pareigūnai kratų metu sėdi ant lovų, patalynė greitai išsipurvina ir nuo pačių nuteistųjų rūbų, kurie yra skalbiami retai, stinga skalbimo miltelių (skiriamo nuteistiesiems ūkinio muilo negalima dėti į skalbimo mašiną). Patalynė skalbiama retokai. Naudojimasis pledu yra būtinas ir dėl žemos temperatūros kameros patalpoje.

4. Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-617 yra nustatyta, kad Alytaus pataisos namų administracija ribojo galimybes laikytis higienos. Šis dokumentas turėtų būti išreikalautas iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01862-2015-9).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 59–61).

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjui neįrodžius ir teismui nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį atlyginimo pareiškėjui M. A. už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2014 m. birželio 3 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Ginčo esmę sudaro draudimas pareiškėjui Alytaus PN naudotis savo nuosavu pledu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Alytaus PN veiksmų vertinimo ir papildomai jų nekartoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su tuo, kad, pasak pareiškėjo, nuteistųjų rūbai, patalynė skalbiami retai, trūksta skalbimo priemonių, patalynė yra nešvari, kamerose žema oro temperatūra. Iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo akto Nr. PA-369 matyti, kad skalbykloje, švarių skalbinių sandėlyje atliktas remontas. Skalbykloje yra 4 skalbimo mašinos, džiovykla, skalbinių-lyginimo patalpa, švarios patalynės patalpa. Skalbykloje nuteistųjų apatiniai drabužiai skalbiami ir džiovinami vieną kartą per savaitę (b. l. 22–23). Nustatyta ir tai, kad patalynė skalbiama kartą per savaitę (b. l. 15). Byloje taip pat nustatyta, kad šildymo sezonas Alytaus pataisos namuose pradėtas 2014 m. spalio 30 d., patikrinus oro temperatūrą nuteistojo kameroje, ji siekė 18,8 oC (b. l. 10).

Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismas niekaip nevertino pareiškėjo nurodyto Taisyklių 173.16 papunkčio atitikties Bausmių vykdymo kodekso 7 ir 10 straipsniams, taip pat jo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 punktas, kuriame įtvirtintas draudimas nuteistiesiems naudotis nuosava patalyne, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Bausmių vykdymo kodeksui. Šiame punkte pareiškėjo kalinimo metu (2014 m. birželio 3 d.) buvo nustatyta: „Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais:<...>173.16. patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės“.

Todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu papildomai vertina pareiškėjo teiginį, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 papunktis, kuriame nustatytas draudimas nuteistiesiems naudotis tam tikra patalynės dalimi, prieštarauja BVK 7 ir 10 straipsniams. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytame BVK 7 straipsnyje yra įtvirtintas tik principas – humanizmo principas, draudžiantis vykdant bausmę, siekti žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Konkretūs apribojimai nagrinėjamu atveju yra nustatyti BVK 95, 173 straipsniuose. BVK 95 straipsnio „Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda“ 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. rugsėjo 1 d., buvo nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Šio straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad drabužius ir avalynę, kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, nustato šio kodekso 1 priedas. Minėtame priede patalynė nenurodyta. Minėtas BVK 95 straipsnis expressis verbis nenustatė, kad nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne, o BVK 173 straipsnio „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas“ 2 dalyje buvo nustatyta: „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė“. Taigi, pagal BVK nuteistuosius patalyne aprūpino valstybė.

Apibendrinant nagrinėjamu aspektu aptartą BVK teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2015 m. rugsėjo 1 d., konstatuotina, kad teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su nuteistųjų teise naudotis nuosava patalyne, nebuvo aiškus. Tačiau, net ir teigiant, kad BVK nedraudė naudotis nuteistiesiems nuosava patalyne, negalima teigti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytas teisinis reguliavimas, nustatantis draudimą nuteistiems asmenims naudotis nuosavu pledu ir nederantis su Bausmių vykdymo kodeksu, savaime reiškia žalos nuteistiesiems asmenims padarymą. Vertinant aptartąjį teisinį reguliavimą kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis (2010 m. vasario 25 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. kovo 3 d. ir galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) matyti, kad nuteistiesiems buvo skiriami tokia patalynė: antklodė – 1 vnt., čiužinys – 1 vnt., pagalvė – 1 vnt., paklodė – 4 vnt., užvalkalas pagalvei – 2 vnt., rankšluostis – 2 vnt.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems pagal minėtą įsakymą, galiojusį pareiškėjo buvimo Alytaus PN metu, buvo skiriamos 4 paklodės, pareiškėjo teiginys, kad neturint pledo, nebuvo galimybės apsaugoti lovos nuo dulkių, užtikrinti pareiškėjo patalynės švarą, atmestinas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų draudžiančių naudotis nuosavu pledu pareiškėjui galėjo būti padaryta neturtinė žala.

Minėta, kad BVK 95, 173 straipsnių teisinis reguliavimas buvo pakeistas 2015 m. birželio 23 d. BVK 95 straipsnio „Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus“ 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį, o BVK 173 straipsnio „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas“ 2 dalyje nustatyta: „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja“. Abi aukščiau išdėstytos normos įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuteistojo M. A. buvimo Alytaus PN metu (pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2014 m. birželio 3 d.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste vertindama naują BVK nustatytą reguliavimą, įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., pažymi, kad draudimas naudoti nuosavą antklodę, čiužinį ir pagalvę, apima pledą, nes pledas pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (htpp://lkiis.lki.lt) turi dvi reikšmes: plèdas – tanki vilnonė skara, škotų dėvima kaip apsiaustas, kitur kaip kambarinis apdangalas sušilti. Antroji daikto paskirtis – apdangalas sušilti, t. y. užsikloti. Kitaip tariant, pledas galėtų būti naudojamas ir kaip antklodė užsikloti. Minėta, kad BVK 173 straipsnio 2 dalis nustato, jog nuteistieji negali naudotis savo nuosava antklode, kaip ir čiužiniu bei pagalve. Taigi, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ribojimas nuteistiesiems naudotis pledu yra įtvirtintas ne tik ministro įsakyme, bet ir Bausmių vykdymo kodekse.

Teisėjų kolegija nemato pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 papunktis, kuriame nustatytas draudimas nuteistiesiems naudotis atitinkama patalynės rūšimi ir kuris yra analogiškas įtvirtintajam ribojimui BVK 95 ir 173 straipsniuose, kelia abejonių konstitucingumo aspektu. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų jo abejonę dėl minėtų Taisyklių 173.16 papunkčio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, draudžiančiam, kaip teigia pareiškėjas, žeminti asmens garbę ir orumą. Ypač atsižvelgtina ir į tai, kad visiems nuteistiesiems pagal BVK 173 straipsnio 2 dalį yra nemokamai suteikiama patalynė.

Dėl pareiškėjo prašymo apeliaciniame skunde išsireikalauti iš Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01862-2015-9) Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 31 d. pažymą Nr. 4D-2015/1-617, kurioje, pasak pareiškėjo, yra nustatyta, jog Alytaus pataisos namų administracija ribojo galimybes laikytis higienos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nemotyvuoja, kodėl neprašė šio dokumento tirti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvuoja, kad būtinybė šį dokumentą tirti iškilo vėliau (ABTĮ 138 str. 3 d.). Be to, pareiškėjo nurodytos pažymos minėtoje byloje jo nurodyta data ir numeriu, nėra.

Vadovaudamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

2017 m. birželio 26 d. iš apelianto gautas atsikirtimas į atsakovo atsiliepimą, pateiktas kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, nevertintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė