577dadb6-b9ab-438e-accd-ac74a6bfde1d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-648-966/2022 Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00559-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. D. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 15 d.

2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , jam neatlikus 2 metų 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Nutarime pažymėta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas, nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dirba, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ konstatavęs, kad su nuteistojo elgesiu, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma dar nesudaro pagrindo daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali bÅ«ti tęsiamas laisvėje. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , kriminogeninius veiksnius, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir Å¡ias aplinkybes vertino kaip neteikiančias pagrindo iÅ¡vadai, jog lygtinis paleidimas nuteistajam Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taikomas.

4. Nuteistasis L. D. (toliau – ir apeliantas) skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nors ir nepaneigė Komisijos nustatytų, teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių (skatintas 28 kartus, mokėsi, baigė mokyklÄ , įgijo specialybes, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), vis tik jas nutartyje ignoravo. Teismas akcentavo kriminogeninius veiksnius (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, darbinės patirties stoka, finansinių problemų sprendimas nusikalstamu elgesiu, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos), tačiau Å¡ie veiksniai buvo aktualÅ«s prieÅ¡ trylika su puse metų, Å¡iuo metu nei vienas iÅ¡ jų nebėra aktualus.

Be to, Komisijos nutarime nustatyti apsauginiai veiksniai, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas. Å iame kontekste neįtikinamas atrodo prokuroro atsiliepime iÅ¡sakytas teiginys, kad nuteistojo elgesys yra bÅ«dingas ne tik nuteistajam, bet yra privalomas ir įprastas visų nuteistųjų elgesys. 4.2. Skunde pažymima, kad nusikaltimo pobÅ«dis neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip motyvas netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi Å¡i aplinkybė įvertinama paskiriant bausmę. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Tokia praktika pradėta formuoti dar 2013 metais, tačiau apylinkės teismo nutartis Å¡ios praktikos neatitinka. Be to teismas, cituodamas apygardų teismų priimtas nutartis, akcentuoja tik reikalingumÄ Ä¯vertinti padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir visiÅ¡kai ignoruoja tai, kad Å¡iose nutartyse pagrindinis akcentas yra susijęs su reikalingumu įvertinti tai, ar nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, t. y. ar paskirta bausmė padarė poveikį nuteistajam. 4.3. Skunde akcentuojama, kad Komisija jau ne pirmÄ kartÄ nustato, kad galima taikyti lygtinį paleidimÄ ir tokia iÅ¡vada daroma remiantis socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais faktais.

Nuteistasis pakeitė savo mÄ stymÄ , bausmė jam padarė itin didelį poveikį ir tai patvirtina ne tik Komisijos nutarime padarytos iÅ¡vados, bet ir tokie faktai, kaip tai, kad nuteistasis bausmę atliko ne tik lengvos grupės, bet ir eksperimentinio lengvo režimo sektoriaus sÄ lygomis. Å is sektorius buvo įsteigtas 2019 m. balandžio 10 d. ir į jį patenka tik nedidelė dalis nepriekaiÅ¡tingai besielgiančių nuteistųjų ir tik tie, kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ bei nuosekliai ir nenutrÅ«kstamai vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Nuo 2022 m. sausio 17 d. nuteistasis toliau tęsti bausmės atlikimÄ perkeltas į Marijampolės pataisos namų Pusiaukelės namus, kurie skirti intensyviai ruoÅ¡ti nuteistuosius lygtiniam paleidimui. Pažymima, kad bausmę pusiaukelės namuose atliekantys nuteistieji dirba privačiose įmonėse, esančiose už pataisos įstaigos teritorijos ribų, į darbÄ vyksta asmeniniais automobiliais, nėra pareigÅ«nų saugomi, gali laisvai judėti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, laisvai disponuoti pinigai, turėti ir naudoti mobilaus ryÅ¡io telefonus, vykti trumpalaikėms iÅ¡vykoms į namus.

Visomis Å¡iomis galimybėmis nuteistasis naudojasi. Nuteistasis dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstomas jau Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , sÄ Å¾iningai įvykdė visas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir socialinės reabilitacijos priemones, laikėsi nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nedarė teisės aktų pažeidimų, buvo skatintas, drausminėmis nuobaudomis po to, kai teismas anksčiau atsisakė patvirtinti nutarimÄ , nebuvo baustas. Akcentuojama ir tai, kad pritaikius lygtinį paleidimÄ , neatlikta bausmės dalis nėra panaikinama, nuteistasis nuo bausmės nėra atleidžiamas.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro atsiliepime praÅ¡oma nuteistojo L. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį. Nurodoma, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, L. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, yra nustatyti rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, Komisijos nariai dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės nebuvo vieningi, ne visi balsavo už lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam. Nuteistojo L. D. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

BÅ«tina pažymėti, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo privaloma įvertinti visas Å¡io instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo skundÄ ir įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų, su nuteistojo socialine reabilitacija susijusių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis L. D., prieÅ¡ingai, negu konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali bÅ«ti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ , nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam atitinkant lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas (kriterijus), jo pataisos procesas toliau gali bÅ«ti tęsiamas neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet prižiÅ«rint.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2022 m. spalio 20 d., nuteistojo L. D. neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 8 mėnesiai 25 dienos iÅ¡ paskirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi L. D. buvo atlikę BVK nurodytÄ bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ buvimo (nebuvimo) (pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės).

Å iame kontekste pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ (kai rizika nepriskiriama žemai). Be atitikimo Å¡iems kriterijams, turi bÅ«ti nustatyta ir tai, kad socialinės reabilitacijos tikslai nuteistojo atžvilgiu yra pasiekti.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį socialinė reabilitacija yra viena iÅ¡ pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ .

Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai).

9. Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus Å¡ių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir jÄ lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui. Tokio vertinimo poreikis nepriklauso nuo to, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar priskiriama aukÅ¡tesnei rizikos grupei, kadangi, kaip minėta, net ir esant žemai rizikai teismui yra palikta teisė priimti galutinį sprendimÄ dėl to, ar lygtinis paleidimas asmeniui gali bÅ«ti taikomas.

10. IÅ¡ Marijampolės pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 11 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, kad 2022 m. spalio 6 d. atlikus L. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatyta žema rizika. Å iÄ aplinkybę skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė ir apylinkės teismas, teisingai nurodydamas ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimas žemai, pats savaime, nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, iÅ¡vada dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumÄ .

Tačiau apylinkės teismas, pagrįstai akcentavęs reikalingumÄ vertinti ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimÄ Å¾emai, vidutinei ar aukÅ¡tai, bet ir nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, valdyti su rizika nusikalsti susijusius kriminogeninius veiksnius bei kitas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes, jų visapusiÅ¡kai vis tik neįvertino. Nutartyje akcentuojamos ir plačiai aptariamos neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nuteistajam palankÅ«s, jo teigiamus elgesio, požiÅ«rio, mÄ stymo pokyčių aspektus atskleidžiantys, socialinės reabilitacijos procesui reikÅ¡mingi duomenys iÅ¡vardinti formaliai, jų plačiau neanalizuojant ir nevertinant, kokiÄ Ä¯takÄ nuteistojo pastangos aktyviai dalyvauti pataisos procese turėjo jo socialinės reabilitacijos sėkmei, rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymui.

NevisapusiÅ¡kas duomenų vertinimas lėmė, kad apylinkės teismas be pagrindo atsisakė patvirtinti Komisijos priimtÄ nutarimÄ , kuriame padarytos iÅ¡vados atitinka su nuteistojo pataisos procesu susijusias faktines aplinkybes ir kuris priimtas tinkamai taikant BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo instituto nuostatas.

11. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, joje nurodytų atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtÄ nutarimÄ motyvų matyti, kad viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių teismas laikė nuteistajam L. D. nustatytus kriminogeninius veiksnius. IÅ¡ tikrųjų, iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , buvo nustatyti ne tik vienas statinis (nusikaltimas bendrininkų grupėje), bet ir trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai:

1) darbinės patirties stoka;

2) finansinių problemų sprendimas nusikalstamu elgesiu;

3) gyvenimo stiliaus ir draugų problemos, susijusios su L. D. nusikalstamu elgesiu. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiÅ¡kiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos Å¡iuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Tačiau padarė nepagrįstÄ , faktinių duomenų neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, jog ženklÅ«s pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ neįvyko.

12. Nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir Å¡ių pastangų pozityviÄ Ä¯takÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui visų pirma rodo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatai – nuo pat pirminio vertinimo 2020 m. kovo 5 d. rizika iÅ¡liko žema, atskirais atvejais – mažėjanti. Be to, nors nuteistajam ir yra nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai, iÅ¡ kurių trys dinaminiai (kintantys), prieÅ¡ingai, negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, nuteistasis bausmės atlikimo metu stengėsi rizikÄ nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius valdyti ir jo pastangos buvo rezultatyvios.

Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, teigiamas pokytis fiksuotas lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, kadangi nuteistasis dirba, gauna darbo užmokestį ir save pilnai iÅ¡laiko, mažina turimus finansinius įsipareigojimus. Gebėjimas atpažinti problemas, paskatinusias nusikalsti, supratimas, kad turi problemų ir motyvacija jas spręsti, nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas (tai rodo ir nuteistojo pastangos mažinti finansinius įsipareigojimus), turėjo teigiamos įtakos su mÄ stymu ir elgesiu susijusio kriminogeninio veiksnio valdymui.

Apylinkės teismo nutartyje akcentuojamos su nuteistojo gyvenimu laisvėje susijusios aplinkybės (bendravimas su netinkamais asmenimis, įsitraukimas į rizikingas situacijas, socialiai nepriimtinas gyvenimo bÅ«das ir kt.) socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡ tikrųjų yra nurodytos, kaip turėjusios didžiausiÄ Ä¯takÄ nusikalstamam elgesiui. Tačiau socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad bausmės atlikimo metu dinaminių kriminogeninių veiksnių valdyme pokytis yra nustatytas, viena iÅ¡ pagrindinių nusikalstamÄ elgesį įtakojusių sričių efektyviai valdoma – nuteistasis su bendrininkais ryÅ¡ius yra nutraukęs, į buvusiÄ kriminalinę aplinkÄ grįžti neketina (nusikaltimas padarytas ne dabartinėje gyvenamojoje vietoje), nuteistasis bendrauja tik su Å¡eima, su kuria, be kita ko, palaiko pozityvius santykius, bendrauja tiek telefonu, tiek iÅ¡vykęs trumpalaikėms iÅ¡vykoms į namus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmingÄ nuteistojo socialinę reabilitacijÄ rodo ir jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu, taip pat vertino ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistais turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms ir tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Su tokia iÅ¡vada nesutiktina. IÅ¡ tikrųjų nuteistasis L.

D., kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad pažeidimai buvo padaryti 2012 m. ir 2013 m., o paskirtos nuobaudos yra seniai negaliojančios. Pritartina skundžiamos nutarties motyvams, kad nuobaudų negaliojimas pažeidimų faktų nešalina. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2013 m. spalio 29 d., kai buvo paskirta paskutinė nuobauda, L. D. vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų daugiau nepažeidė, baustas nebuvo.

Už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, socialinės reabilitacijos programų vykdymÄ bei pozityvaus užimtumo priemonių lankymÄ skatintas 28 kartus, paskutinį kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 13 d. Taigi nuteistasis jau 9 metus elgiasi nepriekaiÅ¡tingai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tinkamai vykdo savo, kaip nuteistojo, pareigas, periodiÅ¡kai yra skatinamas ir tai neabejotinai įrodo, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilÅ«s ir ilgalaikiai. Apylinkės teismas, akcentuodamas drausmines nuobaudas, neanalizavo ir nevertino nuteistojo elgesio pokyčio po to, kai jam skirtos nuobaudos nebegaliojo, nors nutartyje pats pripažino tokio vertinimo reikalingumÄ .

Teismas be pagrindo suabsoliutino aplinkybę dėl nuteistojo padarytų pažeidimų ir Å¡iÄ aplinkybę vertino atsietai nuo kitų, su nuteistojo pastangomis koreguoti savo elgesį, valdyti kriminogeninius veiksnius, susijusių duomenų kontekste, kurių visuma įrodo, kad socialinės reabilitacijos procesas nuteistajam, taikant individualizuotas pataisos priemones ir jas vykdant, yra sėkmingas. Tokia iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir kitos aplinkybės.

14. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis L. D. nagrinėjant bylÄ teisme kaltės nepripažino, tačiau bausmės atlikimo metu kaltę pripažįsta, gailisi dėl savo elgesio, geba identifikuoti ir įvardinti nusikalstamÄ elgesį skatinusius veiksnius, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti – aktyviai dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, psichologo konsultacijose, gerina socialinius įgÅ«džius, užsiima darbine veikla. Nuteistasis kriminalinės subkultÅ«ros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomÄ priežiÅ«rÄ vertina palankiai, su pareigÅ«nais bendrauja mandagiai, taktiÅ¡kai, linkęs bendradarbiauti, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais bÅ«dais.

Teisės pažeidėjo nuostatos yra pasikeitusios ir jis yra motyvuotas keisti savo nusikalstamÄ elgesį. Nuteistojo požiÅ«ris į darbÄ teigiamas, bausmės atlikimo metu mokėsi ir mokslus derino su darbu, kaip darbuotojas yra charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai. Nuteistasis baigė „įžanginę grupę“, skirtÄ prevencijai nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, dalyvavo paskaitoje-diskusijoje apie psichoaktyviÄ sias medžiagas ir Å¡i aplinkybė, įvertinus ankstesnį teistumÄ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat patvirtina pirmiau nurodytÄ aplinkybę, kad nuteistasis turimų problemų neneigia ir yra linkęs jas spręsti.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis destruktyvių grupių vengia, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, ilgÄ laikÄ jo elgesys yra disciplinuotas, teigiamu elgesiu nuteistasis pasižymėjo ir suÅ¡velninus bausmės atlikimo sÄ lygas – nuo 2017 metų bausmę atliekant lengvosios grupės sÄ lygomis, o nuo 2022 m. sausio 17 d. perkėlus į Marijampolės pataisos namų Pusiaukelės namus. Aptartos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei duomenimis apie nuteistojo pastangas aktyviai dalyvauti pataisos procese patvirtina Komisijos nutarime padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas jo atžvilgiu taikant probacijÄ .

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo vertinimui, kad nuteistojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pobÅ«dis bei pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumÄ , ir tai suponuoja reikalingumÄ elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu vertinti itin atidžiai. Taip pat sutiktina su tuo, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skiriant bausmę, ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė neturėtų bÅ«ti sumenkinama, į jÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama visų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Tačiau tokio vertinimo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neatliko. Pirmiau aptarti, su nuteistojo elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aspektai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, kurie nuteistajam taikomi ženklų laikÄ , jo mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčiams, elgesio korekcijai turėjo teigiamÄ poveikį, nuoseklus ir kryptinas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai rizikÄ nusikalstai didinančiose kriminogeninėse srityse yra stabilÅ«s ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai.

16. Pirmiau padarytos iÅ¡vados kontekste bÅ«tina pažymėti, kad BVK 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, jis privalo atlikti visÄ likusiÄ bausmės dalį probacijos sÄ lygomis, t. y. lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiÅ«ra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sÄ lygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimÄ panaikinti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir vykdyti likusiÄ bausmės dalį.

Taigi lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sÄ lygas, negali bÅ«ti pagrindu netaikyti Å¡io instituto. Laisvės atėmimo bausmė neturi bÅ«ti suprantama kaip savitikslis procesas, o Å¡iuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti L. D. laisvės atėmimÄ , nes nėra aiÅ¡ku, kokiÄ didesnę naudÄ tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas.

17. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę L. D. atlieka pirma kartÄ , ir nors buvo fiksuoti keli netinkamo elgesio atvejai, tačiau jau ilgÄ laikÄ nuteistojo elgesys yra iÅ¡imtinai teigiamas tiek nuteistojo pareigų vykdymo, tiek aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos procese aspektais. Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje be kriminogeninių veiksnių yra iÅ¡skirti ir apsauginiai veiksniai:

1) turima gyvenamoji vieta;

2) įgytas išsilavinimas;

3) teigiama darbinė motyvacija bausmės atlikimo metu;

4) socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; 5) galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju;

6) emocinis stabilumas;

7) teigiama nuostata į priežiÅ«rÄ , visuomenę. Apsauginių veiksnių buvimas, kartu vertinus nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį ir valdyti kriminogeninius veiksnius bausmės atlikimo metu, didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę ir tuo pačiu teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai, jam taikoma probacija bus sėkminga.

18. Taigi vertinamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui ir pavojingumui, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi iÅ¡imtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Teismas iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių L. D. asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Kaip nurodyta pirmiau, vien tik su padarytų nusikaltimų pobÅ«džiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali bÅ«ti kliÅ«timi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vertinamu atveju bÅ«tent minėtos aplinkybės buvo vertintos kaip turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl L.

D. lygtinio paleidimo. PrieÅ¡ingai, negu nustatė apylinkės teismas, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . L. D. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo.

19. Konstatuojama, kad Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Marijampolės apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti L. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimÄ , negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. D. skundÄ tenkinti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 20 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė