577d0082-ec59-4c8d-bf2e-1101d8ca0903 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

         Civilinė byla Nr. e2-2149-433/2017            Proceso Nr. 2-68-3-33517-2016-7            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                      2.6.1.4; 2.6.16.11.2; 3.2.6.1.                                                                   VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           Vilnius, Laisvės pr. 79A                                                                          2017 m. gegužės 10 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Anai Usačiovai,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui A. V.,atsakovo atstovui E. K.,trečiojo asmens atstovei A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl skolos priteisimon u s t a t ė :ieÅ¡kovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodo, kad vadovaujantis su VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu sudaryta sutartimi ieÅ¡kovas tiekė elektros energijÄ adresu (duomenys neskelbtini). 2012-02-01 VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas patalpas grÄ Å¾ino panaudos davėjui VÄ® Valstybės turto fondas, kurio teises ir pareigas perėmė VÄ® Turto bankas. 2012-02-01 patalpos perduotos su elektros skaitiklių rodmenimis 1 125 kWh ir 228 738 kWh. 2013-10-01 patalpos perduotos naudotis Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijai, kuri sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. 2013-10-01 patalpos perduotos su elektros skaitiklių rodmenimis 1 180 kWh ir 231 694 kWh.

Kaip matyti iÅ¡ perdavimo aktuose užfiksuotų skaitiklių rodmenų, laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 buvo naudojama elektros energija. Taip pat vadovaujantis elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarka kiekvieno objekto, kur elektros energija naudoja ne Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, savininkas privalo mokėti galios dedamosios mokestį. Skola už laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 sunaudotÄ elektros energijÄ sudaro 574,67 Eur. Kadangi dėl elektros energijos tiekimo minėtu laikotarpiu niekas nebuvo sudaręs sutarties, vadovaujantis teisės aktais ir teismų praktika prievolė apmokėti už sunaudotÄ elektros energijÄ tenka savininkui.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energijÄ , elektros energijos persiuntimÄ ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galiÄ Taisyklių 100 p. numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (pvz., 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, už patiektÄ elektros energijÄ ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo sumokėti patalpų savininkas. Kadangi ieÅ¡kovas įsipareigojimÄ tiekti elektros energijÄ vykdė tinkamai, o atsakovas už patiektÄ elektros energijÄ pilnai neatsiskaitė, praÅ¡o teismo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovo 574,67 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 sunaudotÄ elektros energijÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais bei pažymi, jog prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis).

Taigi sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamÄ elektros energijÄ bÅ«tina nustatyti, ar jį su elektros tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Be to, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas tik tinkamai kvalifikavus tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius ir nustačius, kuris asmuo turi pareigÄ sumokėti už tiektÄ elektros energijÄ . Pažymi, jog atsakovas nėra su ieÅ¡kovu sudaręs raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat byloje ieÅ¡kovas nenurodė juridinių faktų, patvirtinančių, kad atsakovo prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kovu už nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 į atsakovui priklausančiÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), tiektÄ elektros energijÄ atsirado iÅ¡ atsakovo konkliudentinių veiksmų.

Byloje pateikiami įrodymai patvirtina faktÄ , jog VÄ® Valstybės turto fondas ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras 2012-05-30 sudarė panaudos sutartį Nr. (30)7R-264, kuria panaudos davėjas VÄ® Valstybės turto fondas perdavė panaudos gavėjui VÅ¡Ä® Europos informacijos centrui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal panaudos sutarties 7 d. panaudos gavėjas VÅ¡Ä® Europos informacijos centras įsipareigojo per 15 d. nuo panaudos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis atskiras sutartis dėl paslaugų teikimo, vartojimo bei atsiskaitymo pagal jų pateiktas panaudos gavėjui sÄ skaitas ar kitus apmokėjimo dokumentus už vandenį, energijÄ , patalpų eksploatavimÄ , komunalines, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas.

Panaudos sutartis su VÅ¡Ä® Europos informacijos centru buvo nutraukta 2013-06-28. Atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo, panaudos gavėjas VÅ¡Ä® Europos informacijos centras 4 d. įsipareigojo už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grÄ Å¾inimo) akto pasiraÅ¡ymo dienos į patalpÄ pateiktÄ vandenį, elektros energijÄ , Å¡ilumos energijÄ , suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grÄ Å¾inimo dienos.

Taip pat pabrėžia, jog panaudos gavėjo pareiga mokėti daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas numatyta ir CK 6.636 straipsnyje bei Vyriausybės 2002-12-03 nutarime Nr. 1890 patvirtintoje Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkoje. Å iuo atveju, įvertinus tarp Å¡alių susiklosčiusius panaudos santykius, bÅ«tent VÅ¡Ä® Europos informacijos centrui kilo pareiga mokėti už suvartotÄ elektros energijÄ , todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas Å¡iam juridiniam asmeniui, o ne valstybei.

IeÅ¡kovas jau nuo 2012-11-22 žinojo, jog patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojasi VÅ¡Ä® Europos informacijos centras. Byloje pateikiamas 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energijÄ suderinimo aktas patvirtina aplinkybe, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie elektros energijos naudotojÄ VÅ¡Ä® Europos informacijos centras. Be to, ieÅ¡kovas buvo papildomai informuotas 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raÅ¡tais, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 pagal panaudos sutartį naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir Å¡is asmuo yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimÄ .

Atsakovas papildomai informuoja teismÄ , jog ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu atsakovas nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nedisponavo. Atsižvelgdamas į tai, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovui neturėjus galimybės naudotis nei jam priklausančiomis patalpomis, nei ieÅ¡kovo jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-10-01, tarp Å¡alių sutartinių santykių atsirasti negalėjo, o jų atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė ir konkliudentiniais veiksmais, priimdamas ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas.

Byloje teikiamas 2012-11-22 atsiskaitymų už elektros energijÄ suderinimo aktas, sudarytas tarp VÅ¡Ä® Europos informacijos centro ir ieÅ¡kovo, neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog tik tarp Å¡ių Å¡alių susiklostė sutartiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovas tiekė elektros energijÄ , o VÅ¡Ä® Europos informacijos centras tiekta elektros energija naudojosi. Pažymi, jog atsiskaitymų už elektros energijÄ suderinimo aktas yra sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, žinodamas, jog prievoliniai santykiai susiklostė tik tarp jo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centro, elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes ieÅ¡kinį dėl skolos reiÅ¡kia valstybei, o ne asmeniui, kuris naudojosi ir yra atsakingas už tiektÄ elektros energijÄ .

Nagrinėjamu atveju tikėtina, jog ieÅ¡kovas, negaudamas apmokėjimų iÅ¡ VÅ¡Ä® Europos informacijos centro, siekia minėtÄ skolÄ prisiteisti iÅ¡ valstybės. Toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas. Pabrėžia, kad Å¡ioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktÄ , kuriame nurodyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektÄ elektros energijÄ pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiam objekte elektros energija bÅ«tų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Taigi kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog savininko, o Å¡iuo atveju atsakovo, pareiga atsiskaityti už elektros energijÄ atsirastų tik esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, t. y. jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti.

Å iuo atveju akivaizdu, jog savininkas neturi pareigos sumokėti už tiektÄ elektros energijÄ , kadangi yra aiÅ¡kus elektros energijos vartotojas. Minėta, jog ieÅ¡kovo tiekiama elektros energija naudojosi VÅ¡Ä® Europos informacijos centras, kuris ir yra atsakingas už susidariusį įsiskolinimÄ už elektros energijÄ . VÄ® Turto bankas negali bÅ«ti atsakingas už trečiųjų Å¡alių prievolių įvykdymÄ . Taigi, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes atsakovas nesinaudojo ieÅ¡kovo teikiamomis paslaugomis ir už jas sumokėti neprivalo.

Nurodytu ieÅ¡kovo laikotarpiu apmokėti už suteiktas paslaugas privalo VÅ¡Ä® Europos informacijos centras CK 6.383 straipsnio, 6.388 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė. Minėta, kad tarp ieÅ¡kovo su atsakovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas sudaryta nebuvo, todėl atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti ieÅ¡kovui už suteiktas paslaugas. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nesusiklostė jokie prievoliniai santykiai.

Atsakovas nesinaudojo patalpomis ir tuo pačiu ieškovo tiekiama elektros energija. Atsakovo įsitikinimu, už įsiskolinimus turi būti atsakingas tas asmuo, kuris faktiškai naudojosi teikiama paslauga. Tai, kad už įsiskolinimus yra atsakingas asmuo, kuris faktiškai naudojosi teikiama paslauga, yra konstatuota ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2016 nu balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-390/2016). Taip pat pažymi, kad CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslaugų tiekėjas įsipareigoja pateikti paslaugų gavėjui paslaugas, o paslaugų gavėjas apmokėti už suteiktas paslaugas, t. y. paslaugų gavėjas įpareigotas sumokėti tik už kitos šalies realiai suteiktas paslaugas.

Å ios įstatymo normos taikomos ir Å¡iuo atveju (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Jos atitinka ir sÄ lygÄ , numatytÄ CK 6.388 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad abonentas moka tik už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. IÅ¡ Å¡ių įstatyminių nuostatų, kurios reguliuoja Å¡alių santykius, daro iÅ¡vadÄ , kad už teikiamas paslaugas turi atsiskaityti tas asmuo, kuriam tos paslaugos realiai buvo suteiktos. Å uo atveju, atsakovo įsitikinimu, už įsiskolinimÄ turi atsakyti faktinis elektros energijos vartotojas – VÅ¡Ä® Europos informacijos centras.

Pažymi, kad tik tarp ieÅ¡kovo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras susiklostė elektros energijos vartojimo prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu Å¡alims atsirado sutartinės prievolės. Vadovaujantis CK 6.2 straipsniu prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Taigi tarp ieÅ¡kovo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centro yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieÅ¡kovas tiekė pastatui elektros energijÄ , o VÅ¡Ä® Europos informacijos centras ta elektros energija naudojosi, todėl Å¡alių valia tiekti ir gauti elektros energijÄ buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus bei priteisus susidariusiÄ skolÄ iÅ¡ atsakovo, bÅ«tų pažeisti pamatiniai civilinės teisės principai, t. y. teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai neteisinga ir nesÄ Å¾ininga priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ atsakovo vien tik nuosavybės teisės pagrindu. Be to, tokiu bÅ«du bÅ«tų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis elektros energijos vartotojas nebÅ«tų įpareigotas apmokėti už faktiÅ¡kai suvartotÄ energijÄ , nors tokia jo pareiga kyla tiek iÅ¡ teisės aktų nuostatų analizės, tiek iÅ¡ teismų praktikos.

Teismo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1017 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro“ pakeitimo“ Užsienio reikalų ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro savininkės, teisės ir pareigas. 2012 m. gegužės 30 d.

Valstybės turto fondas ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras sudarė panaudos sutartį Nr. (30)7R-264, kuria vieÅ¡ajai įstaigai patikėjimo teise perduotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). TÄ pačiÄ dienÄ tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas minėtų patalpų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 6R-70. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodo, kad elektros energijos tiekimo 2012-02-01 – 2013-10-01 laikotarpiu patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), niekas nebuvo sudaręs elektros tiekimo sutarties, tačiau Užsienio reikalų ministerijos turimi dokumentai patvirtina, kad dar 2012 m. rugpjūčio 29 d.

VÅ¡Ä® Europos informacijos centro direktorė A. K. pateikė praÅ¡ymÄ AB „LESTO“ (nuo 2016 metų sausio 1 dienos veiklÄ pradėjo LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) http://www.eso.lt/lt/ziniaskiaida/lesto-ir-lietuvos-dujas-keicia-eso-bendroves-gqs2.html) dėl elektros energijos sutarties sudarymo. Kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, jis Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėjo ir jokio atsakymo įstaigai nepateikė, dėl ko elektros tiekimo sutartis liko nesudaryta.

Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01 niekas nemokėjo už elektros energijÄ . Tačiau iÅ¡ Užsienio reikalų ministerijos turimų VÅ¡Ä® Europos informacijos centro banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad įstaiga tuo metu, kai naudojosi jai VÄ® Turto banko perduotomis patalpomis, atliko mokėjimus už elektros energijÄ AB „LESTO“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nutarta sutikti, kad Užsienio reikalų ministerija priimtų sprendimÄ dėl Å¡ios įstaigos likvidavimo.

Atitinkamai užsienio reikalų ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nuspręsta likviduoti VÅ¡Ä® Europos informacijos centrÄ ir skirti UAB „Restrus“ likvidatorių V. K., parinktÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, likvidatoriumi. V. K. vykdant kaip likvidatoriui pavestas funkcijas, 2013 m. birželio 28 d. tarp Valstybės turto fondo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centro, atstovaujamo minėto likvidatoriaus, buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. (30)7R-243, kuriuo Å¡alys susitarė nutraukti 2012 m. gegužės 30 d. panaudos sutartį, kuria patikėjimo teise buvo suteiktos patalpos (duomenys neskelbtini).

Tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu patalpos grÄ Å¾intos panaudos davėjui Valstybės turto fondui. Likvidatorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, 2013 m. balandžio 5 d. sudarė VÅ¡Ä® Europos informacijos centro kreditorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad AB „LESTO“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatoriui“) jame kreditoriumi įtrauktas nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad likvidatorius, peržiÅ«rėjęs įstaigos dokumentus, nerado nei sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties, nei neapmokėtų sÄ skaitų už elektros energijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2014 m. balandžio 18 d. likvidavimo akto turinio, likvidatorius apie VÅ¡Ä® Europos informacijos centro likvidavimÄ buvo paskelbęs vieÅ¡ai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Apie įstaigos likvidavimÄ paskelbta 2013 balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 29 d., 2013 m. liepos 3 d. praneÅ¡imuose, publikuotose Valstybės žiniose Nr. 38, publikacijos Nr. 1864. Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad ieÅ¡kovas, gavęs iÅ¡ VÅ¡Ä® Europos informacijos centro praÅ¡ymÄ dėl elektros tiekimo sutarties sudarymo, Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡nagrinėjo ir pats nesiėmė jokių veiksmų tokiai sutarčiai sudaryti.

Pažymi, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojosi tik laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. birželio 28 d. Tai patvirtina byloje esantys 2012 m. gegužės 30 d., 2013 m. birželio 28 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktai. Tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodomas laikotarpis, už kurį jis reiÅ¡kia savo reikalavimÄ â€“ nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. Taip pat pažymi, kad įstaigos likvidavimo laikotarpiu ieÅ¡kovas savo teisėmis ir interesais tinkamai nesirÅ«pino ir nesiėmė jokių veiksmų skolai susigrÄ Å¾inti.

Be to, kartu su atsiliepimu pateikiami iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÅ¡Ä® Europos informacijos centro banko sÄ skaitų patvirtina atliktus mokėjimus AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatoriui“). Vadovaujantis protingumo principu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas protingumo principo turinį, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å alies elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-745/2001). Nagrinėjamu atveju įstaigos likvidatoriui vieÅ¡ai paskelbus apie VÅ¡Ä® Europos informacijos centro likvidavimÄ , ieÅ¡kovas turėjo galimybę jau tuomet pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ iki jos likvidavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registro, tačiau dėl savo paties galimai aplaidžių veiksmų, nerÅ«pestingumo nesidomėjo jo teiktos elektros energijos tinkamu apmokėjimu, jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti ir interesams apginti ieÅ¡kovas nesiėmė.

Taigi ir prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai yra nepagrįsti. Teismo praÅ¡o ieÅ¡kovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atmesti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos vartojimo objekte, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta ir, kad ieÅ¡kovas neturi informacijos, dėl kokių priežasčių sutartis dėl elektros energijos vartojimo objekte, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.Trečiojo asmens atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neveikė kaip apdairus ir atsakingas asmuo, kadangi VÅ¡Ä® Europos informacijos centras kreipėsi į tuometinį elektros energijos tiekėjÄ AB Lesto dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, bei atsižvelgiant į tai, kad likvidatoriui vieÅ¡ai paskelbus apie VÅ¡Ä® Europos informacijos centro likvidavimÄ , ieÅ¡kovas taip pat nereiÅ¡kė jokių reikalavimų dėl skolos, – Å¡is ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Å alių paaiÅ¡kinimais bei raÅ¡ytiniai įrodymais nustatyta, kad negyvenamosios – administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1996-09-20 priėmimo – perdavimo akto pagrindu nuo 1996-10-04 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurias turto patikėjimo teise 2000-03-16 priėmimo – perdavimo aktu nuo 2000-05-29 valdė Valstybės įmonė „Valstybės turto fondas“, kurio teises ir pareigas perėmė Valstybės įmonė „Turto bankas“.

IeÅ¡kovo teigimu, jis, vadovaudamasis su VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutu sudaryta sutartimi, tiekė elektros energijÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir, nustatęs, kad 2012-02-01, VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas grÄ Å¾ino patalpas panaudos davėjui VÄ® Valstybės turto fondui (kurio teises ir pareigas perėmė VÄ® „Turto bankas“) su elektros skaitiklių rodmenimis 1 125 kWh ir 228 738 kWh, bei, kad 2013-10-01 patalpos buvo perduotos naudotis Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijai (kuri sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį) su elektros skaitiklių rodmenimis 1 180 kWh ir 231 694 kWh.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2012-02-01 naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grÄ Å¾inimo) aktas Nr. 6R-19 bei 2013-10-01 perdavimo-priėmimo aktas 6R-122. Tačiau už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01, ieÅ¡kovo teigimu, liko neapmokėta skola už elektros energijÄ â€“ 574,67 Eur, kuriÄ , vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, privalo apmokėti turto patikėjimo teise valdantis nurodytas patalpas atsakovas. Nustatyta, kad atsakovas su ieÅ¡kovu nėra sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VÄ® Valstybės turto fondas ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras 2012-05-30 buvo sudarę panaudos sutartį Nr. (30)7R-264, kuria panaudos davėjas VÄ® Valstybės turto fondas perdavė panaudos gavėjui VÅ¡Ä® Europos informacijos centrui laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina 2012-05-30 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 6R-70. Pagal minėtos panaudos sutarties 7 punktÄ , panaudos gavėjas VÅ¡Ä® Europos informacijos centras įsipareigojo per 15 kalendorinių dienų nuo panaudos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis atskiras sutartis dėl paslaugų teikimo, vartojimo bei atsiskaitymo pagal jų pateiktas panaudos gavėjui sÄ skaitas ar kitus apmokėjimo dokumentus už vandenį, energijÄ , patalpų eksploatavimÄ , komunalines, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras 2012-08-29 kreipėsi į tuometinį elektros energijos tiekėjÄ â€“ AB „Lesto“, kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieÅ¡kovas, dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad elektros energijos tiekimo sutartis dėl elektros tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), esančioms patalpoms, bÅ«tų buvusi sudaryta (CPK 177 straipsnis).Byloje pateikti VÅ¡Ä® Europos informacijos centro mokėjimai AB „Lesto“, patenkantys į ieÅ¡kovo nurodomÄ skolos susidarymo laikotarpį, tačiau remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, teismas sprendžia, jog jie yra atlikti už VÅ¡Ä® Europos informacijos centro kitose patalpose ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) suvartotÄ elektros energijÄ , todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , nėra aktualÅ«s (CPK 185 straipsnis).IÅ¡ atsakovo teismui pateikto 2012-11-22 tarpusavio atsiskaitymų už elektros energijÄ suderinimo akto bei atsakovo 2014-04-15, 2014-05-22, 2014-10-22 raÅ¡tų dėl informacijos pateikimo, matyti, kad ieÅ¡kovui apie tai, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras yra įsikÅ«ręs patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo žinoma.VÄ® Valstybės turto fondo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centro 2012-05-30 sudaryta panaudos sutartis Nr. (30)7R-264 – 2013-06-28 buvo nutraukta.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2013-06-28 susitarimas tarp VÄ® Valstybės turto fondo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centro dėl 2012-05-30 panaudos sutarties Nr. (30)7R-264 nutraukimo. Pagal panaudos sutartį, panaudos gavėjas VÅ¡Ä® Europos informacijos centras buvo įsipareigojęs už iki naudojamų negyvenamųjų pastatų bei patalpų perdavimo ir priėmimo (grÄ Å¾inimo) akto pasiraÅ¡ymo dienos į patalpÄ pateiktÄ vandenį, elektros energijÄ , Å¡ilumos energijÄ , suteiktas patalpos eksploatavimo, administravimo, komunalines, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas sumokėti iki patalpų grÄ Å¾inimo dienos.

Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nutarta sutikti, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija priimtų sprendimÄ dėl Å¡ios įstaigos likvidavimo. Užsienio reikalų ministro 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl vieÅ¡osios įstaigos Europos informacijos centro likvidavimo“ nuspręsta likviduoti VÅ¡Ä® Europos informacijos centrÄ , likvidatoriumi paskirti UAB „Restrus“ likvidatorių V.

K.. Likvidatorius, vykdydamas įstatymų pavestas funkcijas, 2013-04-05 sudarė VÅ¡Ä® Europos informacijos centro kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame tuometinis elektros energijos tiekėjas – AB „Lesto“ buvo įtrauktas su 27,45 Lt kreditoriniu reikalavimu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų reiÅ¡kęs reikalavimus minimai vieÅ¡ajai įstaigai, nors apie jos likvidavimÄ buvo paskelbta 2013 balandžio 24 d., 2013 m. gegužės 29 d., 2013 m. liepos 3 d. praneÅ¡imuose, publikuotose Valstybės žiniose Nr. 38, publikacijos Nr. 1864.

Likvidatorius, atlikęs visas įstatymuose nustatytas procedÅ«ras, 2014-04-18 likvidavimo aktu konstatavo, jog 2017-04-18 VÅ¡Ä® Europos informacijos centras turto, kreditorių ir debitorių įsiskolinimų neturi. Juridinių asmenų registre esančiais duomenimis nustatyta, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras, remiantis 2017-04-18 likvidavimo aktu ir 2014-05-12 pažyma dėl likviduojamo juridinio asmens dokumentų, 2014-05-14 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.

Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieÅ¡kinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).Nagrinėjamu gi atveju atsakovas VÄ® Valstybės turto fondas ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras 2012-05-30 buvo sudarę panaudos sutartį Nr. (30)7R-264 dėl patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir Å¡is juridinis faktas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka VÄ® Registrų centre.

Kaip minėta, Å¡ioje panaudos sutartyje, Å¡alys susitarė dėl VÅ¡Ä® Europos informacijos centras pareigos sudaryti sutartis dėl paslaugų teikimo, vartojimo bei atsiskaitymo pagal jų pateiktas panaudos gavėjui sÄ skaitas ar kitus apmokėjimo dokumentus už vandenį, energijÄ , patalpų eksploatavimÄ , komunalines, ryÅ¡ių ir kitas paslaugas.Paminėtina, kad panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sÄ lygų pažeidimÄ nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629–6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

Ä®statymai nenustato panaudos sutarčiai konkrečios formos, jei ji sudaryta ne ilgesniam kaip vienerių metų terminui (CK 6.478 straipsnis), todėl, Å¡alims nesusitarus kitaip, trumpalaikė panaudos sutartis gali bÅ«ti sudaryta bet kuria įstatymo nustatyta forma – žodine, raÅ¡ytine arba notarine (CK 6.192, 1.72–1.74 straipsniai). Ir, galiausiai, nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ (CK 6.636 straipsnis).

IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 574,67 Eur skolÄ už suvartotÄ elektros energijÄ atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-10-01, tačiau tokiam savo reikalavimui pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, kad jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie atsakovo su VÅ¡Ä® Europos informacijos centras sudarytÄ Å¡ių patalpų panaudos sutartį (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pagal CK 6.190 straipsnio 1 dalį, kai viena sutarties Å¡alis mirÅ¡ta ar likviduojama, Å¡ios Å¡alies iÅ¡ sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams), jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiÅ¡kia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo iÅ¡imtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos Å¡alių, teisėms ir pareigoms, t. y. paminėta CK 6.190 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galiÄ tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti atitinkamÄ sutarties uždarumo principo iÅ¡imtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-257/2014).Byloje nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir VÅ¡Ä® Europos informacijos centras, taigi ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju nėra panaudos sutarčių Å¡alis, tačiau vadovaujantis vieÅ¡ame registre įregistruota 2012-05-30 panaudos sutartimi, CK 6.636 straipsniu, Vyriausybės 2002-12-03 nutarimu Nr. 1890 patvirtinta Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarka bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieÅ¡kovÄ laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 prievoliniai teisiniai santykiai siejo su VÅ¡Ä® Europos informacijos centras, bet ne su atsakovu.

IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ , kaip jau minėta, VÅ¡Ä® Europos informacijos centras yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ VÄ® Registrų centro. Juridinio asmens pabaiga siejama su jo iÅ¡registravimu iÅ¡ juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-748/2012).

Nagrinėjamu atveju VÅ¡Ä® Europos informacijos centras prievolių perėmėjo nėra.Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ , taip pat į teisinį ginčui aktualių teisės normų reglamentavimÄ ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat įvertinus tas aplinkybes, kad VÅ¡Ä® Europos informacijos centras kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo ir Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovui nepaneigus (CPK 178, 185 straipsniai), bei kad ieÅ¡kovui vien iÅ¡ VÄ® Registrų centre esančios vieÅ¡ai prieinamų duomenų turėjo bÅ«ti žinoma apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudÄ laikotarpiu nuo 2012-05-30 iki 2013-06-28 (panaudos sutarties pabaigos), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys atsakovui dėl skolos priteisimo nurodytu laikotarpiu pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl – atmestinas.Kaip minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad atsakovas su ieÅ¡kovu nėra sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), ir, bylos duomenimis, atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2012-02-01 iki 2012-05-30 bei nuo 2013-06-28 iki 2013-10-01, nebuvo perleistos jokiems tretiesiems asmenims.

Todėl paminėtina, kad prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti.

IeÅ¡kovas, grįsdamas skolos dydį, teismui pateikė Elektros energijos suvartojimo iÅ¡plėstinę skaičiuotę Serija PEK Nr. 117777, kurioje nurodyta, kad 2012-02-01 objekte – (duomenys neskelbtini), elektros skaitiklis Nr. 0010290, objekto apskaitos Nr. 13038813, rodė 1 125 kWh, o 2013-10-01 – 1 180 kWh, bei elektros skaitiklis Nr. 72223508, objekto apskaitos Nr. 13059829, rodė 228 738 kWh, o 2013-10-01 – 231 694 kWh, bendra mokėtina suma – 1 984,23 Lt (574,67 Eur), kuriÄ sudaro: elektros skaitiklio Nr. 0010290 aktyvioji vartojama 55kWh (24,35 Lt); elektros skaitiklio Nr. 72223508 aktyvioji vartojama 2 956 kWh (1 308,89 Lt); už objekto apskaitos Nr. 13038813 STO galios dedamÄ jÄ 60,00 kW*mėn (112,95 Lt); už objekto apskaitos Nr. 13059829 STO galios dedamÄ jÄ 100,00 kW*mėn (188,25 Lt); akcizas už elektros energijÄ aktyvioji vartojama 55,00 kWh (0,10 Lt) (objekto apskaitos Nr. 13038813); akcizas už elektros energijÄ aktyvioji vartojama 2 956,00 kWh (5,32 Lt) (objekto apskaitos Nr. 13059829).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktÄ aukščiau minėtÄ skaičiuoklę nėra galimybės nustatyti laikotarpiais nuo 2012-02-01 iki 2012-05-30 bei nuo 2013-06-28 iki 2013-10-01 suvartotÄ elektros energijos kiekį bei atitinkamai iÅ¡skirti akcizus minėtame objekte, taip pat ieÅ¡kovui nepateikus jokių paaiÅ¡kinimų bei duomenų Å¡iuo klausimu, ir byloje nustačius, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę ir neatsiskaitė už tiektÄ elektros energijÄ nurodytais laikotarpiais, teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisia už objekto apskaitos Nr. 13038813 STO galios dedamÄ jÄ 60,00 kW*mėn – 11,44 Eur; už objekto apskaitos Nr. 13059829 STO galios dedamÄ jÄ 100,00 kW*mėn – 19,07 Eur, iÅ¡ viso 30,51 Eur skolos už elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-05-30 bei nuo 2013-06-28 iki 2013-10-01 (CK 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktas).Pagal CK 6.37 straipsnį, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių susitartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ . IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (30,51 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-09-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y.

– 0,80 Eur žyminio mokesčio ir 0,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo bei komisinį mokestį, viso – 0,98 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3,00 Eur, todėl iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“).Kiti tiek ieÅ¡kovo atstovės, tiek atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieÅ¡kovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, naudai 30,51 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 51 ct) skolÄ už patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 30,51 Eur (trisdeÅ¡imt eurų 51 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-09-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 0,98 Eur (devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Edvardas Juozėnas