2023-10-18 Nr. AB-18299-3-61-3-03918-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1433-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03918-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. ir atsakovų Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Š. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2022 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 27D-2110 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), 2) panaikinti VTD Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolu Nr. KAP-2112 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo Š. S. konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) (toliau – ir protokolinis sprendimas), 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkį Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau – ir Potvarkis), 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTD, J. K. 9 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas pateikė dokumentus dalyvauti konkurse į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Administravimo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 52644) ir konkurse į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697). VTD pranešė, kad abu konkursai vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu 2022 m. rugsėjo 8 d., 9:00 val. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į VTD prašydamas užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (Nr. 52644 ir Nr. 52697). Tačiau VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (Nr. 52644 ir Nr. 52697) atsisakė.

2.2. Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui atėmė (užkirto) galimybę dalyvauti ir kitame konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697), todėl nenuginčijus Rašto, būtų laikoma, kad VTD pareiškėjui teisėtai neleido dalyvauti kitame konkurse, o tai akivaizdu, jog VTD skundžiamu Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui neabejotinai sukelia teisines pasekmes, dėl ko ir Raštas turi būti ginčijamas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisės gali būti efektyviai apgintos tik ginčijant atrankos rezultatus, keliami reikalavimai panaikinti konkurso rezultatus, įformintus protokolu ir Teisingumo ministerijos kanclerio potvarkį dėl paskyrimo į pareigas.

2.3. Šiuo atveju buvo pažeista teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui prašant, tačiau VTD skundžiamu Raštu atmetus jo prašymą ir neužtikrinus pareiškėjui galimybės dalyvauti ir kitame konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) pareigas VTD iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises.

2.4. Raštas nėra pagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais ir yra nemotyvuotas, jame nurodytos tik patyčios iš pareiškėjo, tačiau nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai įpareigojantys VTD neperkelti pirmo ar antro konkurso. Konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, neužtikrinta konkurencija.

2.5. Panaikinus Raštą, naikintini ir konkurso į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) rezultatai – VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolinis sprendimas (skelbimo Nr. 52697) ir Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkis, vadovaujantis ir nurodyta suformuota teismų ir administracinių teismų praktika (patikslinto skundo 12-14, 25-26 punktai).

2.6. Komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, kuris vertino savo tiesioginį pavaldinį Š. S., kuris ir laimėjo konkursą. Taigi, Komisijos protokolinis sprendimas ir Potvarkis naikintini dėl Komisijos nario R. D. interesų konflikto, jo ir kitų Komisijos narių A. R. ir B. G. pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo bei viešumo ir skaidrumo principų pažeidimo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10, 13-14 punktai).

2.7. VTD padarė ir VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei ir teisingumo principų pažeidimus, o dėl tokių tyčinių kaltų VTD veiksmų J. K. jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertina 9 000 Eurų suma.

3. Atsakovas VTD (Viešojo valdymo agentūra) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. VTD nurodė Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) Aprašo 23 ir 70 punktus.

3.2. VTD direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 27VK-2182 sudarė konkurso į Teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas komisiją (skelbimo Nr. 52697)“ (toliau – ir Konkursas Nr. 52697): A. R., VTD Atrankų skyriaus vedėjas – komisijos narys ir pirmininkas, R. D., Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas – komisijos narys, B. G., VTD Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos narė ir sekretorė. Šiuo įsakymu nustatyta, kad nurodytas konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val. vaizdo konferencijos formatu. Konkursas Nr. 52697 viešai buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52697. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52697 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimui komisijoje bus taikomas vertinimo metodas – interviu. Konkurse Nr. 52697 buvo pateikti 27 pretendentų prašymai, 26 pretendentai atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 10 pretendentų, buvo taikomi du vertinimo metodai – testas ir interviu. Komisijos sprendimu Konkurse Nr. 52697 laimėjo pretendentas Š. S.. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52697 nedalyvavo.

3.3. VTD 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27VK-2199 buvo sudaryta konkurso į Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administravimo skyriaus vedėjo pareigas komisija (skelbimo Nr. 52644) (toliau – ir Konkursas Nr. 52644). Šiuo įsakymu nustatyta, kad nurodytas konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. nuo 9.00 val. vaizdo konferencijos formatu. Konkursas Nr. 52644 viešai buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52644. 2022 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52644 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Konkurse Nr. 52644 buvo pateikti 13 pretendentų prašymų, 11 pretendentų atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 4 pretendentai, buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu. Konkursas Nr. 52644 neįvyko, nes nė vienas pretendentas nesurinko 6 ar daugiau balų. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52644 dalyvavo. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 8 d. per VATIS buvo informuotas, kad surinko 5 balus. Aptariamu atveju pareiškėjui surinkus mažiau kaip 6 balus nebuvo nurodyta jo užimta vieta.

3.4. 2022 m. rugsėjo 4 d. (sekmadienis 17:49 val.) VTD buvo gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriame prašė užtikrinti pareiškėjo galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose. VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu informavo, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai dar kartą priminė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus. Sprendimą, kuriame iš konkursų dalyvauti/nedalyvauti priėmė pats pareiškėjas.

3.5. Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti/nedalyvauti konkursuose. Priėmimo tvarkos apraše yra numatyti konkretūs atvejai ir jų sąrašas baigtinis, kai konkursas gali būti stabdomas (III1 skyrius) arba atšaukiamas (II skyrius). VTD neturi diskrecijos teisės, atsižvelgiant į kiekvieno pretendento atskirą prašymą, kuris nėra susijęs konkurso sustabdymo priežastimis (pvz. pretendentas dalyvauja keliuose konkursuose, pretendentas negali dalyvauti konkurse dėl ligos ar svarbių šeiminių aplinkybių (vaiko slauga, priežiūra), pretendentas numatyto konkurso dieną laiko stojamąjį egzaminą į universitetą, pretendentas dalyvauja teismo posėdyje, pretendentas konkurso dieną eina pareigas valstybės ar statutinėje tarnyboje ir jam nėra suteiktos konkurso dienai atostogos ar leidimas neatvykti į darbą ir pan.), priimti atskirus administracinius sprendimus ir stabdyti vieno ar kito konkurso organizavimo procedūras.

3.6. VTD nesutiko su teiginiu, kad Raštas yra administracinis sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes. Tai tik informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo pateiktą prašymą. VTD, atsakydamas į pareiškėjo prašymą sudaryti jam galimybes dalyvauti dviejuose, vienu metu vykstančiuose konkursuose, aiškiai ir suprantamai atsakė pareiškėjui, kad tokios teisinės galimybės VTD neturi ir pakartotinai priminė konkursų tikslias datas ir laikus. Abiejuose konkursuose pareiškėjas galėjo dalyvauti, remdamasis išimtinai jo paties pasirinkimu ir prioritetais, ir tik paties pareiškėjo sprendimas sąlygojo jo nedalyvavimą Konkurse Nr. 52697.

3.7. Nėra pagrindo naikinti Konkurso Nr. 52697 protokolinį sprendimą ir Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkį. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimas nepagrįstai sukeltų itin sunkias neigiamas teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, sąžiningai laimėjusiam konkursą, pažeistų jo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-492/2021) šiuo atveju neturi precedento galios, situacija nėra tapati.

3.8. Jeigu Pareiškėjas būtų dalyvavęs Konkurse Nr. 52697, savaime nereiškia, kad jis būtų laimėjęs šį konkursą, o net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų dalyvavęs konkurse ir taptų laimėtoju, neatmetama galimybė, kad pareiškėjas atsisakytų eiti laimėtas pareigas. Pareiškėjas šiame teisminiame procese nesiekia ginti savo galimai pažeistų teisių – užimti pareigų, į kurias vyko konkursas, nes nereikalauja įpareigoti VTD vykdyti konkursą iš naujo. Konkurso procedūroje nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

3.9. Per vieną savaitę VTD gauna apie 500 (penkis šimtus) pretendentų prašymų dalyvauti konkursuose. Neretai tas pats pretendentas pateikia prašymus dalyvauti keliuose konkursuose. Konkursų sutapties atveju, paprastai pretendentai atsiima prašymus iš konkursų, kuriuose nusprendžia nedalyvauti. VTD veikimas viršijant jam suteiktus įgaliojimus, kai būtų tenkinami atskirų, pavienių pretendentų prašymai konkurso datą nustatyti pagal vienam pretendentui tinkamą datą ir laiką, iš esmės pažeistų kitų pretendentų konstitucines teises. VTD nurodė Aprašo 39 punktą ir paaiškino, kad visiems pretendentams yra taikomos vienodos ir gana griežtos stojimo į valstybės tarnybą sąlygos. Tenkinus pareiškėjo prašymą nukelti konkursą, VTD, pagrįstai sulauktų skundų iš kitų pretendentų, kurie jau buvo suplanavę, kurie skyrė laiką ir pasiruošė konkursui. Pareiškėjo teisė stoti lygiomis sąlygomis į valstybės tarnybą nėra absoliuti. Kiltų reali grėsmė pažeisti Aprašo 70 punktą. Kiltų papildoma administracinė našta ir sutriktų konkursų komisijų sudarymo planavimas, nes reikėtų prie atskiro pretendento poreikių priderinti ir kitų suplanuotų (2 savaites į priekį) konkursų komisijos narių darbo laiką, patalpų (salių) užimtumą, perkelti kitų jau suplanuotų konkursų datas, informuoti kitų konkursų pretendentus ir pan. Atsižvelgus į pretendentų prašymus būtų suformuota praktika, kai VTD privalėtų kiekvienu atskiru atveju, vertinti visų pretendentų nedalyvavimo konkursuose priežastis, priimti sprendimus dėl priežasčių svarbumo/nesvarbumo. Teismai nevykdo teisėkūros funkcijos ir teismai nekuria tokio teisinio reguliavimo, kurio nenumatė ir neketino numatyti įstatymų leidėjas.

3.10. VTD nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo dalyvauti konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas. Pareiškėjas, būdamas teisininkas ir gerai išmanydamas administracinę teisę, bei puikiai išmanantis konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės pasirinkti, kuriuose konkursuose galės dalyvauti, jam nebuvo apribota galimybė dalyvauti šiame konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Pareiškėjo neva tai patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir pan. mažai tikėtini, nes priešingu atveju, turėdamas aiškų, maksimaliai motyvuotą norą dalyvauti konkurse būtent į šias pareigas, galėjo laisvai pasirinkti tokį kelią. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais samprotavimais.

4. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundus prašė juos atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

4.1. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu, nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, turi įrodyti ne tik konkrečius konkurso tvarkos į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas pažeidimus, bet ir pagrįsti, jog pažeidimai buvo ne formalūs, o sudarantys pagrindą teismui panaikinti skundžiamus aktus.

4.2. Pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeistos jo teisės, nenurodo jokios Aprašo normos, kurioje būtų įtvirtinta teisė prašyti pakeisti konkurso datą ar laiką, taip pat VTD pareiga besąlygiškai tenkinti pretendentų prašymus dėl konkursų datos ar laiko pakeitimo. Skundžiamas VTD Raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

4.3. Pareiškėjas savanoriškai pasirinko dalyvauti kitame konkurse. Tikėtina, kad pareiškėjo apsisprendimą, kuriame konkurse dalyvauti, lėmė ne VTD veiksmai, o prioritetas konkursui į aukštesnes pareigas.

4.4. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigė, jog Pretendentų vertinimo komisijos narys R. D. buvo šališkas, turėjo nusišalinti ar būti nušalintas. Pareiškėjas nedalyvavo konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nėra aišku, kokiu apskritai faktiniu ar teisiniu pagrindu kvestionuoja konkretaus komisijos nario veiksmus ir objektyvumą.

4.5. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Aprašo 22 ir 26 punktais, nurodė, kad aplinkybė, jog komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, savaime nerodo jo šališkumo konkurso laimėtojo atžvilgiu.

4.6. Pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti Teisingumo ministeriją ir VTD skelbti ir organizuoti naują konkursą į šias pareigas. Taip suformuoti pareiškėjo reikalavimai kelia abejonių jo tikraisiais ketinimai, nėra aišku, ko pareiškėjas siekia, inicijuodamas teisminį ginčą dėl konkurso, kuriame nedalyvavo, rezultatų panaikinimo. Pareiškėjas akivaizdžiai nevertina, jog patenkinus jo reikalavimus, kiltų rimtos teisinės pasekmės - konkursą laimėjęs Š. S. turėtų būti atleistas iš Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigų, būtų pažeisti ne tik jo, bet ir Teisingumo ministerijos teisėti interesai ir lūkesčiai, nes būtų sukurta neaiški ir neapibrėžta teisinė situacija.

4.7. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Taigi pareiškėjui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio, nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino VTD pretendentų vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. Komisijos protokolinį sprendimą, Teisingumo ministerijos 2022 m. rugsėjo 12 d. Potvarkį, priteisė pareiškėjui 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, nutraukė bylą dalyje dėl Rašto panaikinimo, likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. VTD 2022 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė Konkursą Nr. 52697 į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, taip pat Konkursą Nr. 52644 į Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administravimo skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymus dalyvauti abiejuose konkursuose.

6.2. Pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinimo abiejuose konkursuose data ir laikas yra tas pats – 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val.

6.3. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 4 d. informavo VTD apie tai, kad jo vertinimo komisijoje abiejuose konkursuose sutampa ir prašė sudaryti galimybes dalyvauti abiejuose konkursuose. VTD į šį prašymą atsakė 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu, kuriame nurodė: „Valstybės tarnybos departamentas vidutiniškai per dieną organizuoja 10-15 konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, todėl dalis iš jų privalo vykti ir tuo pačiu metu. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos nenustato pretendentų vertinimo komisijoje datos (laiko) keitimo, atsižvelgiant į pretendentų pageidavimus. Taip pat nėra galimybės pretendentams dalyvauti vienu metu iš karto dviejose pretendentų vertinimo komisijose, kuriose, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, būtų taikomas pretendentų vertinimo etapas – testas.“ Taip pat Rašte nuodyta, kad nurodytuose konkursuose vertinimas komisijose vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val., juose gali būti taikomas pretendentų vertinimo metodas – testas.

6.4. Pareiškėjas dalyvavo Konkurso Nr. 52644 vertinime komisijoje, tačiau jo nelaimėjo.

6.5. Konkurso Nr. 52697 rezultatai buvo įforminti VTD Pretendentų vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. protokoliniu sprendimu, kuriame nurodyta, kad konkursą laimėjo Š. S.. Teisingumo misterijos 2022 m. rugsėjo 12 d. Potvarkiu konkursą laimėjęs asmuo buvo paskirtas į pareigas.

7. Teismas išanalizavo Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnį, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimą, VTĮ 3 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, Aprašo 3.3, 22, 32, 39 punktus.

8. Teismas nurodė, kad Aprašas nustato procedūrinio pobūdžio taisykles. Teismo teigimu, nors Aprašo nuostatos tiesiogiai neaptaria situacijos, kai pretendentui sutampa paskirtas vertinimo komisijoje laikas ar kad laikas skiriamas įvertinus dalyvavimo kituose konkursuose laikus, visgi tai nereiškia, kad konkurso organizavimas gali nukrypti nuo Konstitucijoje ir VTĮ įtvirtintų principų. Aprašo nuostatos turi tik procedūrinę reikšmę lyginant su Konstitucijoje ar įstatyme įtvirtintais principais, t. y. jomis nustatomos tik tų principų įgyvendinimo priemonės, tačiau procedūrinės normos negali konkuruoti su Konstitucijoje ar įstatymuose įtvirtintais principais. Tai reiškia, kad pretendentui turi būti sudarytos galimybės lygiomis sąlygomis dalyvauti konkurse, o konkrečias priemones turi parinkti konkurso organizatorius. Teismas sutiko su atsakovais, kad teisė pretendento dalyvauti konkurse į valstybės tarnybą nėra absoliuti, tačiau jos ribojimas turi būti proporcingas. Tai reiškia, kad prioritetas turi būti teikiamas tam, kad būtų užtikrinta pretendento teisė dalyvauti konkurse, išskyrus, jeigu atsakovai įrodytų, kad toks dalyvavimas buvo proporcingai apribotas.

9. Šiuo atveju būtent konkurso organizatorius paskyrė vertinimo komisijoje laikus abiejuose konkursuose, kuriuose dalyvavo pareiškėjas ir tie laikai sutapo. Taigi ši aplinkybė priklausė tik nuo organizatorių valios ir (ar) organizacinių pastangų, ji nebuvo susijusi su paties pareiškėjo gyvenimo aplinkybėmis.

10. Pareiškėjas, tik paaiškėjus, kad abiejuose konkursuose vertinimo komisijoje laikas sutampa, nedelsdamas kreipėsi į VTD (Konkurso Nr. 52697 laikas nustatytas 2022 m. rugpjūčio 31 d., iš prie skundo pridėtos elektroninio laiško kopijos matyti, kad pareiškėjas apie tai informuotas tik 2022 m. rugsėjo 7 d., o su prašymu kreipėsi 2022 m. rugsėjo 4 d.) prašydamas sudaryti sąlygas dalyvauti abiejuose konkursuose. Tuo tarpu skundžiamu 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu VTD atsisakė tai padaryti iš esmės motyvuodama tuo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybės keisti vertinimo komisijoje laiką, atsižvelgiant į pretendento pageidavimus. Teismo nuomone, pareiškėjo negalėjimas dalyvauti vertinimuose komisijoje buvo nulemtas ne pareiškėjo, o VTD sprendimo skirti vertinimą komisijose tuo pačiu laiku. Teismas sutiko su atsakovais, kad tam, kad išvengti vertinimo komisijoje laiko persidengimo atskiram pretendentui ar kad paaiškėjus tokiam persidengimui atsirastų papildomų organizacinių klausimų ir dėl to padidėtų krūvis konkurso organizatoriui, tačiau tokių organizacinių klausimų sprendimas ir yra priskirtinas konkursų organizatorių (tiek VTD, tiek sudaromų konkursų komisijų) kompetencijai. Taigi vien tik tai, kad atsirastų papildomas konkurso organizatoriaus darbo krūvis ar nepatogumai, nenusveria pareiškėjo teisės dalyvauti konkurse. Į bylą pateikti duomenys (dalyvių skaičius, bendras konkursų pretendentų skaičius) neįrodo, kad šiuo atveju buvo neįmanoma pareiškėjui sudaryti sąlygų dalyvauti abiejuose konkursuose arba kad sąlygų sudarymas būtų neproporcingai sudėtingas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs ir kituose konkursuose tuo metu, kai vyko ginčo konkursas. Vien tik sąlyginai didelis dalyvių skaičius konkursuose ar konkursų skaičius savaime negali paneigti pareiškėjo teisės dalyvauti konkurse. Sprendžiant iš Aprašo nuostatų (ypač aptarto 3.3 ir 32 punkto) konkurso komisija galėjo priimti organizacinius sprendimus dėl vertinimo komisijoje laiko.

11. Teismas pažymėjo, kad Rašte VTD aiškiai išreiškė poziciją, kad nėra galimybės pretendentams dalyvauti vienu metu iš karto dviejose pretendentų vertinimo komisijose, kuriose, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, būtų taikomas pretendentų vertinimo etapas – testas. Taip pat nurodė, kad abiejuose konkursuose, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, gali būti taikomas pretendentų vertinimo etapas – testas. Taigi aiškiai išreiškė poziciją, kad abiejuose konkursuose pareiškėjas negalėtų dalyvauti. Tai, kad pareiškėjas pasirinko dalyvauti viename iš konkursų lėmė ne jo paties laisvas apsisprendimas, o VTD elgesys organizuojant konkursus, kuris privertė pareiškėją faktiškai nedalyvauti viename iš vertinimų komisijoje. Tokiu būdu faktiškai nepagrįstai buvo apribota pareiškėjo teisė dalyvauti viename iš konkursų.

12. Raštas priimtas įgyvendinant atrankos į valstybės tarnybą procedūrą. Pati atrankos procedūra nebuvo užbaigta Raštu. Taigi laikytina, kad Raštas yra tik tarpinis dokumentas atrankos procedūroje. Konkursas Nr. 52697 buvo užbaigtas Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. protokoliniu sprendimu ir Teisingumo ministerijos kancleriui priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. Potvarkį. Kadangi pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota galimybė dalyvauti konkurse, konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais. Pareiškėjo interesas yra nukreiptas į galimybę dalyvauti ginčo konkurse. Jis pateikė dokumentus dalyvauti jame, t. y. išreiškė tokią valią, domėjosi eiga, prašė leisti sudaryti sąlygas dalyvauti abiejuose konkursuose, taigi nuosekliai siekė konkurso pareigų. Nepanaikinus šio konkurso rezultatų pareiškėjo interesai realiai nebūtų apginti. Tokios pozicijos panašiose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, žr. 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eAS-2-492/2021). Nors, sutiktina, kad konkurso rezultatų panaikinimas gali turėti įtakos trečiojo suinteresuoto asmens padėčiai, tačiau tai savaime nepaneigia to, kad šioje byloje pareiškėjo interesai negali būti apginti kaip nors kitaip nei panaikinus konkurso rezultatus. Teismo nuomone, nepagrįstas apribojimas dalyvauti konkurse nėra nereikšmingas procedūrinis pažeidimas, o iš esmės paneigiantis teisę dalyvauti konkurse, taigi akivaizdu, kad dėl tokio pažeidimo galėjo pasikeisti konkurso rezultatai. Teismas sutiko, kad pareiškėjo dalyvavimas nereiškia, kad jis būtų laimėjęs konkursą, tačiau teismas šiuo atveju ir nekonstatuoja, kad pareiškėjas yra konkurso laimėtojas, o panaikina neteisėto konkurso rezultatą. Taip pat nėra teisiškai reikšminga, ar pareiškėjas prašo įpareigoti teismą organizuoti naują konkursą. Teismas negali perimti viešojo administravimo funkcijų iš tam įgaliotų institucijų, dėl konkurso organizavimo būtent jos ir turi priimti sprendimus, ginčas ir nevyksta dėl pareiškėjo teisių pažeidimo neorganizuojant konkurso. Todėl naikintini Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolinis sprendimas ir Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkis kaip priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisyklės, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

13. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nurodė, kad teismas iš esmės išnagrinėjęs bylą vertino tarp šalių susiformavusius materialinius teisinius santykius ir darė išvadą, kad Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje, tačiau Raštu ji nebuvo baigta ir todėl Raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Todėl administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

14. Teismui konstatavus, kad protokolinis sprendimas ir Potvarkis dėl priėmimo į pareigas yra neteisėti ir naikintini dėl to, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias dalyvauti konkurse, pareiškėjo argumentų, susijusių su galimu konkurso komisijos šališkumu nagrinėjimas nėra teisiškai reikšmingas. Be to, materialiniai teisiniai santykiai dėl vertinimo komisijoje faktiškai nesusiklostė, pažeidimas padarytas dar iki situacijos, kurioje galimas komisijos nario šališkumas hipotetiškai būtų daręs įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai. Taigi teismas plačiau nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų.

15. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl to, kad buvo užkirstas kelias dalyvauti viename iš konkursų į valstybės tarnybą nėra tokio intensyvumo, kad juos kompensuoti galėtų tik pritiestina žala. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ir atsižvelgdamas į tai, jog, nepaisant to, kad buvo padarytas pažeidimas, nemato pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta. Šiuo atveju teismas darė išvadą kad pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo pažeistų teisių. Papildomai teismas pasisakė, kad neturtinės žalos dydį pareiškėjas nepagrįstai sieja su negauto darbo užmokesčio dydžiu, nes toks siejimas labiau artimas turtiniams praradimams, t. y. turtinei žalai, o be to, net ir sudarius galimybes dalyvauti konkurse nebūtinai būtų jį laimėjęs.

16. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad teismo sprendimu pareiškėjo skundo dalis dėl konkurso rezultatų (protokolo ir potvarkio dėl konkursą laimėjusio asmens priėmimo į tarnybą) panaikinimo patenkinta, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu esminis pareiškėjo interesas buvo apgintas. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas, tačiau, teismo vertinimu, jis sudaro neesminę visu reikalavimų dalį. Dėl to laikytina, kad patenkintų pareiškėjo reikalavimų apimtis sudaro 75 proc. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjo naudai advokatui sumokėtą atlyginimą už patikslinto skundo parengimą (600 Eur), nes patikslintas skundas buvo parengtas šalinant skundo trūkumus, nustatytus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi.

17. Šioje byloje neteisėtus veiksmus atliko VTD ir būtent dėl jos padarytų pažeidimų pareiškėjas neteko galimybės dalyvauti konkurse, todėl atstovavimo išlaidos priteisiamos iš VTD. Kadangi tenkinama 75 proc. pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui iš atsakovo už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas priteisė 675 Eur (900 Eur x 75 proc.).

III. 18. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o nepanaikinus, 2023 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

19.1. Bylą išnagrinėjo vienas teisėjas, nors privalėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija (ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju konstatuotinas besąlyginis (absoliutus) teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-47-629/2023; 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022, 33-34 punktai).

19.2. Teismo išvados, kad Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje, kardinaliai prieštarauja paties teismo nustatytiems faktams, kad būtent skundžiamu VTD Raštu užkirto kelią pareiškėjui dalyvauti konkurse, kuo pažeidė jo teises ir tuo neabejotinai skundžiamas Raštas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, dėl ko šis Raštas nėra tarpinis sprendimas, ir ginčas dėl jo (Rašto) teisėtumo nagrinėtinas teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-366-520/2022, 48, 67 punktai).

19.3. Pareiškėjas patyrė ir toliau patiria ilgalaikius ir besitęsiančius labai stiprius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, ilgalaikį emocinį ir nervinį stresą, beviltiškumą ir prarastą gyvenimo džiaugsmą, nusivylimą valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios prasidėjo nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. ir tęsis, turint galvoje apeliacinių skundų išnagrinėjimo terminus, ne vienerius metus, kas vėlgi sudaro pagrindą priešingai išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju tik pažeidimo pripažinimas nebūtų pakankama satisfakcija, nes pareiškėjui yra padaryta labai didelė neturtinė žala ir atlygintina atitinkama pinigų suma, atsižvelgiant ir į teismų priteisiamas sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4104-629/2019, 57, 59 punktas) ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje.

19.4. Byloje teismui nustačius, kad galutiniu teismo sprendimu esminis pareiškėjo interesas buvo apgintas, tokiu atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad iš esmės visi pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai yra patenkinti. Todėl ir šioje sprendimo dalyje teismo išvados, kad patenkintų pareiškėjo reikalavimų apimtis sudaro 75 proc., padarytos netinkamai, nukrypus ir nuo tokiu atveju suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2642-624/2021, 44 punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1108-602/2019, 49, 51, 53 punktai).

19.5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos yra priteisiamos ir už patikslinto skundo parengimą, tačiau teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

19.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

20. Atsakovas VTD (Viešojo valdymo agentūra) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolinis sprendimas, Teisingumo ministerijos Potvarkis ir priteistos pareiškėjui 675 Eur bylinėjimosi išlaidos. VTD apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

20.1. Teismas sprendimą priėmė, remdamasis hipotetine situacija, o ne faktine situacija. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose, nes tik viename konkurse buvo taikomi 2 vertinimo etapai (testas, po to – interviu), kitame konkurse – tik interviu. Kaip matyti iš konkursų laikų – pareiškėjas, suderinęs su konkurso komisija, turėjo realią galimybę sudalyvauti abiejuose konkursuose. Vykdant konkursus komisija atsižvelgia į pretendentų pageidavimus/prašymus dėl interviu eiliškumo (laiko).

20.2. Konstitucinis Teismas nėra nurodęs ir konstatavęs, kad vykdant konkursus į valstybės tarnybą turi būti besąlygiškai atsižvelgiama į pretendentų norus, galėjimą ar neturėjimą galimybės dalyvauti pasirinktų konkursų komisijose (pretendento liga, atostogos, darbas, negalėjimas prisijungti prie konkurso nuotoliniu vaizdo-garso formatu, pvz. pretendentas negali atvykti gyvai į konkursą Vilniuje – todėl komisija važiuoja sutartu laiku pas pretendentą į namus, ir t. t.).

20.3. Teismas visiškai nevertino to aspekto, kad nukėlus konkursą būtų pažeisti kitų pretendentų teisėti lūkesčiai dėl konkurso datos ir laiko. Staiga nukėlus konkursą dėl vieno pretendento pageidavimų, reikėtų nukelti tą patį konkursą ir dėl kito pretendento pageidavimo, tokiu atveju nebūtų galimybės įvykdyti konkurso.

20.4. Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti/nedalyvauti konkursuose. Priėmimo tvarkos apraše yra numatyti konkretūs atvejai ir jų sąrašas baigtinis, kai konkursas gali būti stabdomas, atšaukiamas.

20.5. Pareiškėjas turi teisę pateikti kiek nori prašymų dalyvauti konkursuose, t. y. gali laisvai pasirinkti darbą, tačiau tai nėra jo absoliuti teisė dalyvauti visuose norimuose konkursuose, nes yra griežti konkursų organizavimo terminai (45 kalendorinės dienos). Per savaitę paskelbiama vidutiniškai 90-100 konkursų skelbimų, likus dviem savaitėms iki konkurso planuojamos datos sudaromos konkretaus konkurso komisijos, nustatoma konkreti konkurso data, laikas, informuojami pretendentai ir objektyviai neįmanoma situacija, kai visi konkursai organizuojami skirtingomis dienomis, skirtingu laiku, ar esant šimtams pretendentų, pretendentams patogiu laiku, atitinkamai pretendentai teikiantys prašymus į daugybę konkursų patys priima sprendimus, kuriuose konkursuose dalyvauti, o kuriuose nedalyvauti.

20.6. Atsakovas VTD sutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog šiuo atveju pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos.

21. Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

21.1. Teismo išvada, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku yra logiškai prieštaraujanti teismo išvadai, kad Raštas sukėlė pareiškėjo teisių pažeidimą. Teisingumo ministerijos vertinimu, teismas, konstatavęs, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, negalėjo vertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo bei daryti išvadų dėl Rašto pasekmių pareiškėjui, tačiau turėjo priimti sprendimą nutraukti administracinę bylą dėl visų pareiškėjo reikalavimų. Teismo sprendimas Rašto pagrindu, kuris negalėjo būti administracinės bylos dalyku, panaikinti protokolinį sprendimą ir Potvarkį yra nepagrįstas ir neteisėtas.

21.2. Pagrindinis atsakovų argumentas šioje byloje (išdėstytas atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdžio metu) buvo būtent tas, kad Raštu niekaip nebuvo atimta ar apribota pareiškėjo teisė dalyvauti konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti konkurse, buvo pateikta visa būtina informacija apie konkursą, atsiųsta prisijungimo prie konkurso nuoroda, tačiau pareiškėjas pasirinko šiame konkurse nedalyvauti. Taigi lieka neaišku, kokiu būdu Raštas atėmė ar apribojo pareiškėjo teisę dalyvauti konkurse.

21.3. Teismo išvada, kad nors Aprašo nuostatos tiesiogiai neaptaria šioje byloje nagrinėjamos ginčo situacijos, tačiau tai nereiškia, kad konkurso organizavimas gali nukrypti nuo Konstitucijoje ir VTĮ įtvirtintų principų, t. y. prioritetas turi būti teikiamas tam, kad būtų užtikrinta pretendento teisė dalyvauti konkurse, yra nepagrįsta ir deklaratyvi, nes pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti konkurse.

21.4. Nagrinėjamo ginčo kontekste labai svarbi aplinkybė, kurios nevertino teismas, yra ir paties pareiškėjo elgesys. Pareiškėjas teismo posėdžio metu ne kartą pabrėžė, kad jis yra ilgametę teisinio darbo patirtį turintis asmuo, dalyvavęs ir dalyvaujantis daugelyje konkursų į įvairias pareigas valstybės tarnyboje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gerai žino visas teisės normas ir procedūrines taisykles, kurios reglamentuoja konkursų į valstybės tarnybą tvarką, taip pat turi nemažą praktinę patirtį šioje srityje. Nepaisant to, pareiškėjas, gavęs Raštą, kuriame paaiškinta, kad VTD neturi galimybės pakeisti konkurso laiko, jokių tolimesnių veiksmų nesiėmė, nesikreipė tiesiogiai į konkurso komisiją, nepareiškė komisijai jokių prašymų. Teismo posėdžio metu VTD atstovas paaiškino, kad konkrečiam konkursui vykdyti sudaroma pretendentų vertinimo komisija, kuri ir atsako už konkurso eigą, pareiškėjas galėjo prisijungti prie konkurso ir pateikti komisijai savo prašymus dėl konkurso eigos. Pareiškėjas neteikė jokių prašymų ir komisijai, vykdžiusiai konkursą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Administravimo skyriaus vedėjo pareigas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad turėjo rimtą ketinimą ir norą dalyvauti konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko dalyvauti kitame konkurse. Teismas visų šių aplinkybių skundžiamame sprendime neaptarė ir nevertino.

22. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

22.1. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo, taigi byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.

22.2. Teisingumo ministerijos vertinimu, teismas, konstatuodamas, kad būtent Raštas užkirto kelią pareiškėjui dalyvauti konkurse ir lėmė jo teisių pažeidimą, tačiau nutraukdamas administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo šį Raštą panaikinti, padarė esminę klaidą, kuri lėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimo priėmimą. Teismas, konstatavęs, kad Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, negalėjo vertinti jo pagrįstumo ir teisėtumo bei daryti išvadų dėl Rašto pasekmių pareiškėjui, o turėjo priimti sprendimą nutraukti administracinę bylą dėl visų pareiškėjo reikalavimų.

22.3. Teisingumo ministerija laikosi pozicijos, kad jokios pareiškėjo teisės konkurse nebuvo pažeistos, nes jis savanoriškai pasirinko konkurse nedalyvauti. Be to, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, tik abstrakčiai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais.

23. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo VTD apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o nenutraukus – apeliacinį skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

23.1. Atsakovo VTD apeliacinį skundą pasirašė įgaliojimų ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

23.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas turėjo galimybę sudalyvauti abiejuose konkursuose, nes tik viename konkurse buvo taikomi 2 vertinimo etapai (testas, po to – interviu), kitame konkurse – tik interviu, laikytini išgalvotais ir klaidinančiais apeliacinės instancijos teismą, kas taip pat atitinkamai įvertintina. Be to, argumentai išreikšti tik procesiniame dokumente nevertintini ir neturi įtakos.

23.3. VTD 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešime nurodyta informacija paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo turėjimo lygiagrečiai prisijungti prie abiejų konkursų įžanginės dalies ir interviu laiko suderinimo su komisija, nes 9:00 val. prisijungus laikyti testą, tuo pačiu metu jungtis dar ir į kitą konkursą, įskaitant laikyti testą, pareiškėjas jokios ir techninės galimybės neturėjo, ką pagrįstai nustatė teismas.

23.4. VTD painiojasi dėl konkursų organizavimo procedūrų stabdymo ir konkursų nukėlimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas VTD neprašė konkursų nei stabdyti, nei nukelti.

23.5. Kaip teisingai nustatė teismas, sprendžiant iš Aprašo nuostatų (ypač aptarto 3.3 ir 32 punkto) ir konkurso komisija, kurią sudaro tas pats VTD direktorius priėmęs sprendimą Raštu, galėjo priimti organizacinius sprendimus dėl vertinimo komisijoje laiko (sprendimo 11 punktas).

24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o nenutraukus – apeliacinį skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

24.1. Atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą pasirašė įgaliojimų ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo, todėl apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

24.2. Pareiškėjo teigimu, Raštas nėra tarpinis sprendimas, todėl jis ne tik gali, bet ir yra administracinės bylos dalyku. Kaip teisingai nustatė teismas, skundžiamu Raštu VTD užkirto kelią pareiškėjui dalyvauti abiejuose konkursuose.

24.3. Dėl atsakovo argumento, jog pareiškėjas turėjo įrodyti teisės normą, kurioje būtų įtvirtinta teisė prašyti pakeisti konkurso datą ar laiką, pareiškėjas pažymi, jog VTD pats Rašte nurodė, kad Aprašo nuostatos nenustato pretendentų vertinimo komisijoje datos (laiko) keitimo, atsižvelgiant į pretendentų pageidavimus. Tai kokią nesamą Aprašo normą pareiškėjas turėjo nurodyti ir ką įrodyti, pareiškėjas nesupranta.

24.4. Pareiškėjas patikslintame skunde aiškiai nurodė, kad į ankstesnį konkursą (pretenduoti į Administravimo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 52644) 2022 m. rugsėjo 8 d., 09:00 val.) atvyko (prisijungė nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu), o kitame konkurse paskirtame tuo pačiu metu į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) dėl VTD kaltės dalyvauti neturėjo galimybės (patikslinto skundo 7-8 punktai). Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko dalyvauti ne konkurse į Teisingumo ministerijos patarėjo pareigas, o kitame konkurse, laikytini išgalvotais ir klaidinančiais apeliacinės instancijos teismą.

24.5. Be to, Raštu sprendimą priėmė ne konkurso komisija, o VTD direktorius, kuris tą komisiją ir sudaro. Todėl atmestini atsakovo argumentai dėl teismo nevertinto pareiškėjo elgesio, ar jo nesikreipimo į konkurso komisiją, kaip ir dėl pasirinkto aukštesnio koeficiento, nes kaip nurodyta ir patikslintame skunde, pareiškėjas prisijungė į ankstesnį konkursą, o dalyvauti kitame konkurse jis negalėjo dėl VTD kaltės.

24.6. VTD turėjo visas organizacines galimybes vieną iš konkursų paankstinti 8:00 val., ko sąmoningai nedarė ir Raštu pareiškėjo prašymą kategoriškai atmetė, vien formaliu pretekstu, kad to nenumato Aprašas.

25. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į VTD apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Teisingumo ministerija sutinka su VTD apeliacinio skundo argumentais ir jį palaiko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl konkurso į valstybės tarnybą teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo.

27. Dėl apeliantų argumentų, susijusių su VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 27D-2110 „Dėl informacijos pateikimo“, teismas pažymi, kad iš šio Rašto turinio matyti, kad VTD juo išsprendė asmens prašymą, t. y. pareiškėjui J. K. pateikus prašymą užtikrinti galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (dėl konkurso laiko pakeitimo), VTD priėmė administracinį sprendimą ir pareiškėjo prašymo netenkino, iš esmės vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu. Kadangi asmens prašymas atmestas ir jis neteko galimybės dalyvauti viename iš konkursų yra akivaizdu, kad Raštas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Ginčas dėl tokio administracinio sprendimo yra teismingas administraciniam teismui pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados, kad Raštu buvo įformintas tarpinis sprendimas konkurso procedūroje ir Raštas negali būti administracinės bylos dalyku, yra klaidingos.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo, kuris turėjo nagrinėti šią bylą, sudėties, pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija.

29. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi prašydamas panaikinti administracinį sprendimą dėl jo prašymo (Raštą), VTD Pretendentų vertinimo komisijos sprendimą dėl konkurso laimėtojo, Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkį dėl tarnautojo perkėlimo, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTD. Tokių teismo reikalavimų visuma nepatenka į ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtinį sąrašą ir turi būti nagrinėjama pagal bendrą taisyklę – trijų teisėjų kolegijos.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normos pažeidimas, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog minėtu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-622/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021; kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui, yra pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atsižvelgiant į tai, jog administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas dėl ginčo esmės nepasisako.

33. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimto teismo sprendimo, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo Viešojo valdymo agentūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius