2020-05-25 Nr. CB-5692-2-55-3-01491-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2399

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01491-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 13 d. gautu atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė akcinė bendrovė „SEB bankas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir K. U. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 178 straipsnį, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad finansų tarpininko ir jo klientų atsakomybė turi būti dalijama perpus. Teismas nepagrįstai atsakovei perkėlė priežastinio ryšio įrodinėjimo naštą, nustatydamas atsakovei pareigą įrodyti, jog ieškovai būtų sutikę investuoti į fondo vienetus, net ir žinodami visą reikšmingą informacija. Teismas netinkamai aiškino finansų tarpininko informavimo pareigą ir jos nevykdymo teisines pasekmes, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog finansų tarpininko ir jo klientų atsakomybė turi būti dalijama perpus. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies 2 punktas, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) 19 straipsnis. Teismas netinkamai vertino, kokiu pagrindu – konsultavimo ar patikėjimo – buvo valdomi ieškovų investiciniai portfeliai ir pagal tai nediferencijavo pareigos atskleisti informaciją ir neindividualizavo ieškovų atsakomybės apimties, formaliai konstatuodami, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas už 50 proc. žalos. Atsakovės informavimo pareigos turinio aiškinimas lėmė neteisėtų veiksmų nepagrįstą konstatavimą, todėl buvo pažeistas CK 6.246 straipsnis. Teismas, pažeisdamas FPRĮ 13 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, taip pat MiFID 23 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdė pareigos atskleisti interesų konfliktą. Teismas nenurodė, kodėl šios pareigos pažeidimas lėmė 50 proc. atsakomybę. Lietuvos bankas nėra nustatęs, kad atsakovė ieškovų ar kitų investuotojų atžvilgiu nesilaikė FPRĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, todėl ginčo atveju nėra pagrindo taikyti FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato finansų maklerio pareigą atskleisti klientui interesų konfliktą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti akcinei bendrovei „SEB bankas“ (į. k. 112021238) 2 178 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 11 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymas Nr. 287740.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė