2016-05-03 Nr. AB-9579-3-61-3-03525-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-422-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03079-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) direktoriaus 2014 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. K.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-135).

Nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo 22 punkte nustatytus tarnybinio patikrinimo terminus. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2014 m. kovo 18 d., o 2014 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų. Šis pratęsimas, pasak pareiškėjo yra nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš 2014 m. birželio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 04/83-4828 „Dėl L. K. įslaptintos informacijos administravimo“ (toliau – ir TP išvada), tyrimo veiksmai buvo atliekami dar 2014 m. sausio 28 d., t. y. buvo patikrinta pareiškėjo darbo vieta, kompiuteris, seifas, o 2014 m. vasario 4 d. buvo atlikta jam skirto kompiuterio apžiūra. TP išvadoje nurodytas laikotarpis, kurio metu buvo tikrinami pareiškėjo darbo kompiuterio duomenys, baigėsi 2014 m. sausio 28 d. Kadangi patikrinimas buvo atliekamas dar prieš pradedant jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą, nebuvo objektyvių priežasčių nebaigti tarnybinio patikrinimo laiku, t. y. 2014 m. balandžio 18 d. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo 22 punkte nustatyta, kad pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą galima tik esant svarbioms aplinkybėms, tačiau pareiškėjo atveju tokių aplinkybių nebuvo. Tiek atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek surašant TP išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika. TP išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas tariamai padarė tarnybinį nusižengimą, kada jį padarė, kokie buvo surinkti įrodymai, kokiais teisės aktais yra grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas. Absoliučiai nevertinta kaltė, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės.

TP išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 3 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtinto Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5S2-V-17(KF) patvirtintos Operatyvinės informacinės sistemos duomenų tvarkymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 15 ir 18 punktus, Tarnybos Specialių užduočių valdybos Operacijų skyriaus viršininko bei vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymų nuostatas.

Tačiau nė viename iš nurodytų teisės aktų, nėra draudimo įslaptintą informaciją su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ saugoti darbui skirtame, II slaptumo zonoje esančiame kompiuteryje. Aprašo 4.3 punkte nustatyta, kad įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti, saugoti naudojami optiniai diskai, lankstieji diskai, standieji diskai, USB atmintinės, atminties kortelės, magnetinės juostos, magnetinės kortelės, įrenginiai, kuriuose atmintinės įmontuotos stacionariai ir kurių negalima išardyti, taip pat kiti objektai.

Išvadoje nurodytą įslaptintą informaciją pareiškėjas laikė laikydamasis minėto punkto nuostatų – darbo kompiuterio standžiajame diske. Žinodamas, kad jo darbo vieta yra II saugumo zonoje, pagrįstai manė, kad darbui skirtas ir naudojamas kompiuteris pritaikytas įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti, saugoti. TP išvadoje nurodyta, kad teisės aktų nesilaikymas yra tarnybinio nusižengimo neigiama pasekmė. Tačiau teisės aktų nesilaikymas pats savaime negali būti vertinamas kaip neigiamos pasekmės, jos nėra empiriškai ar kitaip pamatuojamos, įvertinamos.

Neigiamomis pasekmėmis nagrinėjamu atveju galėtų būti įslaptintos informacijos nutekėjimas, sužinojimas asmenų, kurie neturi teisės jos žinoti ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė.

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 10–15).

Nurodė, jog siekdamas patikrinti teisės aktų, reglamentuojančių darbą su įslaptinta informacija, bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų vykdymą FNTT vadovas sudarė komisiją (toliau – ir Patikrinimo komisija), kuri atliko pareiškėjo darbo vietos, kompiuterio ir seifo patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrinti (apžiūrėti) pareiškėjo darbo vietoje, adresu: Šermukšnių g. 3, Vilniuje, D 400 kabinete esantys seifas, stalas, kompiuteris, jame esanti informacija, padaryta kompiuterio standžiojo disko kopija. FNTT Patikrinimo komisija surašė tarnybinį pranešimą, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo darbo kompiuteryje, skirtame tik darbui su neįslaptinta informacija, sukūrė ir saugojo dokumentus (ruošinius), kuriuose yra įslaptinta informacija, ir taip galimai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą, reikalavimus. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 4 d. buvo įteiktas 2014 m. balandžio 3 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-3275, su kuriuo jis pasirašytinai susipažino. Pareiškėjas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2014 m. balandžio 10 d. ir informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys. Apie tai, kad jis yra profesinės sąjungos narys, pareiškėjas informavo pranešimu, tačiau savo 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimą Nr. 04/5-2-12-4029 dėl 2014 m. balandžio 3 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-375 pateikė FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriui tik 2014 m. balandžio 28 d., kadangi nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Tarnybinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti pareiškėjo kompiuteryje rastų įslaptintų dokumentų rinkmenų istoriją, 2014 m. balandžio 25 d. buvo atlikta papildoma jo kompiuterio standžiajame diske saugomos informacijos apžiūra. Be to, buvo gautas Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus viršininko D. K. tarnybinis pranešimas Nr. 04/5-2-1-4025 dėl pareigūno L. K. charakteristikos. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo terminas baigėsi 2014 m. balandžio 28 d., į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu būtina ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes, tarnybinio patikrinimo terminas FNTT direktoriaus rašytiniu sutikimu buvo pratęstas dar 30 dienų.

Pažymi, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi, priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo nustatyti, įvertinti ir konstatuoti visi tarnybinio patikrinimo sudėties elementai bei įvertintos visos tarnybinei atsakomybei atsirasti taikytinos reikšmingos aplinkybės. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo griežtai laikomasi tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų ir taisyklių. TP išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamu pareigos atlikimu padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, kadangi eidamas Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo pareigas ir jas žinodamas (buvo pasirašytinai supažindintas su pareigybių aprašymais), jas vykdė netinkamai, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti neigiamų pasekmių. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmais kilo neigiamos pasekmės – buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys įslaptintos informacijos administravimą, bei kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija būtų atskleista ar prarasta. Dėl to buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai įvertinami kaip aplaidūs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. sprendimu (I t., b. l. 133–144) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo Nr. TE-135, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas darbo kompiuterio standžiajame diske sukūrė ir saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptinta informacija.

Iš bylos medžiagos, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui 2008 m. gegužės 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. 572 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, kuris galiojo iki 2013 m. balandžio 24 d. (I t., b. l. 77), 2013 m. sausio 29 d. buvo išduotas leidimas Nr. 115 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, kuris galioja iki 2018 m. sausio 22 d. (I t., b. l. 78).

FNTT direktorius 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtino Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus viršininko pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 1), su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. kovo 1 d., 7.14 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina VTPĮ pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principus (I t., b. l. 79, 80); FNTT direktorius 2011 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-26 patvirtino Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas Nr. 2), su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2011 m. kovo 1 d., kurio 7.1 punkte, be kita ko nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas operatyvinę veiklą vykdo vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, o pagal 7.13 punktą užtikrina konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje (I t., b. l. 81–82);

FNTT direktorius 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtino Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas Nr. 3), su kuriuo pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. vasario 4 d., kurio 7.1.5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą kriminalinėje žvalgyboje (I t., b. l. 83, 84). Pareiškėjas, FNTT supažindinimo lape 2009 m. spalio 23 d., 2010 m. lapkričio 3 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2012 m. lapkričio 21 d. 2013 m. rugsėjo 16 d. parašais patvirtino, kad yra informuotas apie įstatymų nustatytą atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą ir supažintas su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, be kita ko, su VTPĮ, Aprašu (I t., b. l. 85, 88, 89).

Taip pat pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. lapkričio 15 d., 2013 m. kovo 13 d. parašais patvirtino, kad yra instruktuotas apie NATO ir Europos Sąjungos Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos saugumo procedūrų laikymąsi, perspėtas apie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą atsakomybę už įslaptintos informacijos atskleidimą, sugadinimą, praradimą tyčia ar dėl neatsargumo ir visiškai supranta savo atsakomybę už NATO ir Europos Sąjungos Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos saugumo procedūrų nesilaikymą bei tokios informacijos atskleidimo, sugadinimo ar praradimo tyčia ar dėl neatsargumo pasekmes (I t., b. l. 86).

FNTT direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta Patikrinimo komisija, kuriai buvo pavesta FNTT padaliniuose atlikti patikrinimus, siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojai tinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius darbą su įslaptinta informacija, bei tinkamai laikosi vidaus tvarkos taisyklių (I t., b. l. 17); FNTT direktorius 2014 m. sausio 28 d. raštu Nr. 1/8-1-368 įpareigojo Patikrinimo komisiją atlikti FNTT disponuojamos įslaptintos informacijos administravimo bei Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymosi patikrinimą ir nurodė patikrinti, be kita ko, Specialiųjų užduočių valdybos Operacijų skyriaus vyriausiojo tyrėjo L.

K. darbo vietą, kompiuterį ir seifą (I t., b. l. 16); atlikus pareiškėjui priklausančio kompiuterio Nr. 367, esančio jo darbo vietoje – kabinete Nr. D 400, Šermukšnių g. 3 Vilniuje, standžiajame diske esančios informacijos apžiūrą, Patikrinimo komisija surašė 2014 m. vasario 4 d. apžiūros aktą, kuriame nustatė, kad apžiūrint pareiškėjui priklausančio kompiuterio standžiajame diske saugomą informaciją katalogo „My documents“ esančiuose kataloguose „Kanceliarija“, „Mano“, „Darbas“, „FNTT PPPS“, „Unijos bankrotas“, „OSB“ rasti įvairaus turinio dokumentai pažymėti slaptumo žymomis „Riboto naudojimo“ ir „Konfidencialiai“, apžiūros metu dokumentai iš paminėtų katalogų buvo atspausdinti ir pažymėti slaptumo žymomis (I t., b. l. 20, 21);

FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius 2014 m. vasario 26 d. raštu Nr. 6S-57(KF) kreipėsi į FNTT Specialiųjų užduočių valdybą su prašymu sutikrinti pridedamų dokumentų ruošinių turinį su jų originalais ir informuoti, ar jų turiniai tapatūs, taip pat nurodyti, kokie buvo priimti sprendimai dėl kiekvieno dokumento tolesnės eigos (I t., b. l. 22, 23); FNTT Specialiųjų užduočių valdyba 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. 6S-67(KF) FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriui pranešė, kad sutikrinus atsiųstų dokumentų ruošinius su įslaptintose bylose saugomais originalais nustatyta, jog dalies dokumentų ruošinių turinys tapatus dokumentų originalui (I t., b. l. 24–27).

Patikrinimo komisija 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-3-2513 FNTT direktoriui pranešė, kad pareiškėjas savo darbo kompiuteryje, kuris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija, sukūrė ir saugojo dokumentus (ruošinius), kuriuose yra įslaptinta informacija ir taip galimai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos administravimą reikalavimus (I t., b. l. 28–30). Iš šio tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad FNTT direktorius su juo susipažinęs 2014 m. kovo 18 d. rezoliucija FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkui R.

K. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (I t., b. l. 28). FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1/8-3-1028 kreipėsi į FNTT Specialiąją ekspertų komisiją su prašymu įvertinti, ar pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske rastuose ir atspausdintuose dokumentuose (jų ruošiniuose) esanti informacija yra priskirta įslaptintai informacijai, t. y. ar sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, jei taip, tai nurodyti kokiai slaptumo žymai ši informacija priskiriama (I t., b. l. 31). FNTT Specialioji ekspertų komisija 2014 m. kovo 28 d. vykusiame posėdyje vienbalsiai nutarė, kad pareiškėjo darbo kompiuterio standžiajame diske rastuose ir atspausdintuose dokumentuose (jų ruošiniuose) esanti informacija yra priskirta įslaptintai informacijai, t. y. sudaro tarnybos paslaptį bei šiai informacijai suteikiama slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“ (I t., b. l. 32, 33).

FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 1/8-3-1123 kreipėsi į FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Užduočių skyriaus viršininką su prašymu informuoti, be kita ko, ar pareiškėjo vardu buvo užregistruotos ir įtrauktos į apskaitą laikmenos, skirtos įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti ar kitaip ją administruoti (I t., b. l. 34). FNTT Specialiųjų užduočių valdybos Užduočių skyrius 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 1/5-1-8-1172, be kita ko, informavo FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrių, kad pareiškėjo vardu įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo užregistruota USB atmintinė Nr. 25-028-12S (I t., b. l. 35).

Pareiškėjui 2014 m. balandžio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-1-3275 pranešta, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, nurodyta galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis, jis paprašytas iki 2014 m. balandžio 10 d. pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys; pareiškėjas 2014 m. balandžio 4 d. savo parašu patvirtino, kad su šiuo tarnybiniu pranešimu susipažino ir nurodė, kad priklauso profesinei sąjungai (I t., b. l. 38, 39); 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pareiškėjas pateikė 2014 m. balandžio 28 d. (b. l. 40–42).

Siekiant nustatyti pilną konkretaus dokumento failo istoriją, t. y. koks šio failo pavadinimas diske, kokio dokumento sukūrimo ir paskutinio išsaugojimo datos, bei kada buvo atlikta konkretaus dokumento paskutinė modifikacija, Patikrinimo komisijos nariai FNTT Administravimo valdybos Informacinių sistemų skyriaus vyriausiasis inspektorius V. R. ir FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja J. Z. atliko pareiškėjui priklausančio kompiuterio inv. Nr. 367, standžiajame diske saugomos informacijos papildomą apžiūrą, kurios metu 2014 m. balandžio 25 d. dokumentų (objektų) apžiūros akte nustatė, kad seniausio įslaptinto dokumento paskutinio modifikavimo data yra 2010 m. gruodžio 10 d., o naujausio – 2013 m. vasario 28 d. (I t., b. l. 43–45).

Atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytą prašymą dėl termino atlikti tarnybinį patikrinimą pratęsimo bei pateiktus motyvus (inter alia, tai, kad: siekiama nustatyti pareiškėjo kompiuteryje rastų įslaptintų dokumentų rinkmenų istoriją, 2014 m. balandžio 25 d. buvo atlikta standžiajame diske saugomos informacijos papildoma apžiūra, tik 2014 m. balandžio 28 d. buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo), FNTT direktorius sutiko pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo terminą dar 30 dienų (I t., b. l. 75).

FNTT 2014 m. gegužės 22 d. surašė TP išvadą Nr. 04/8-3-4828, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. sausio 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (per faktiškai dirbtą laiką), netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, t. y.: Dokumentų rinkmeną (toliau – Rinkmena) Nr. 1 sukūrė 2012 m. vasario mėn., Rinkmeną Nr. 2 sukūrė 2012 m. vasario 20 d., Rinkmeną Nr. 3 sukūrė 2012 m. rugsėjo 13 d., Rinkmeną Nr. 4 sukūrė 2012 m. spalio 9 d., Rinkmeną Nr. 5 sukūrė 2012 m. spalio 12 d., Rinkmeną Nr. 6 sukūrė 2012 m. spalio 12 d., Rinkmeną Nr. 7 sukūrė 2012 m. gruodžio 20 d., Rinkmeną Nr. 8 sukūrė 2012 m. gruodžio 20 d., Rinkmeną Nr. 10 sukūrė 2012 m. gruodžio 19 d., Rinkmeną Nr. 11 sukūrė 2012 m. gruodžio 19 d., Rinkmeną Nr. 12 sukūrė 2013 m. vasario 25 d., Rinkmeną Nr. 13 sukūrė 2011 m. gruodžio 9 d., Rinkmeną Nr. 14 sukūrė 2012 m. gegužės 24 d., Rinkmeną Nr. 15 sukūrė 2013 m. vasario 28 d. bei dokumentą 2013 m. lapkričio 22 d. nuskenavo, įkėlė (įrašė) ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje (inv. Nr. 367), t. y. kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui. Rinkmeną Nr. 9 sukūrė 2010 m. gruodžio 10 d., tačiau nenustatyta data įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje (inv. Nr. 380), kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui. Taip pareiškėjas pažeidė VTPĮ 3 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 punktą, Aprašo 13 punktą, Instrukcijos 15 ir 18 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 1 7.2 ir 7.14 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 2 7.1. ir 7.13 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 3 7.1 ir 7.1.5 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės laipsnį (aplaidumas), pasekmes (buvo pažeisti teisės aktai bei kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija būtų atskleista ar prarasta) bei kitas aplinkybes, pasiūlyta pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn (I t., b. l. 91–100). Šią tyrimo išvadą 2014 m. gegužės 22 d. patvirtino FNTT direktorius ir nurodė, kad skiria tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 91).

Kadangi pareiškėjas yra Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys, FNTT 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 25/8-3-10697 kreipėsi šios profesinės sąjungos pirmininką dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą (I t., b. l. 102). Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. VA17-79(14) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui neprieštaravo (I t., b. l. 107).

FNTT direktorius 2014 m. birželio 18 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. TE-135, kuriuo, atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 22 d. TP išvadą Nr. 04/8-3-4828, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 108). Su Įsakymu Nr. TE-135 ir TP išvada Nr. 04/8-3-4828 pareiškėjas susipažino 2014 m. birželio 18 d. (I t., b. l. 101, 109).

Teismas atsižvelgė į Statute įtvirtintus vidaus tarnybos principus, pareigūnų atsakomybę, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, tarnybinio nusižengimo sąvoką. Taip pat atsižvelgė į Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo 3 punkte įtvirtinta tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Teismas rėmėsi LVAT praktika tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bylose ir pažymėjo, kad siekiant nuspręsti, ar ginčijamas Įsakymas Nr. TE-135 yra teisėtas ir pagrįstas, be kita ko, būtina nustatyti, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu pažeidė Statuto, kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką, arba neatliko pareigūno pareigų, arba tokias pareigas atliko netinkamai. Taip pat būtina nustatyti, ar atliekant pareiškėjo veiklos tarnybinį patikrinimą, parenkant ir skiriant jam tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos Statute ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo apraše įtvirtintos procedūros.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

Iš ginčijamo Įsakymo Nr. TE-135 (I t., b. l. 108) ir TP išvados Nr. 04/8-3-4828 (I t., b. l. 91–100), turinio teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis ginčo laikotarpiu netinkamai (aplaidžiai) atliko savo pareigas, t. y.: Rinkmeną Nr. 1 sukūrė 2012 m. vasario mėn., Rinkmeną Nr. 2 sukūrė 2012 m. vasario 20 d., Rinkmeną Nr. 3 sukūrė 2012 m. rugsėjo 13 d., Rinkmeną Nr. 4 sukūrė 2012 m. spalio 9 d., Rinkmeną Nr. 5 sukūrė 2012 m. spalio 12 d., Rinkmeną Nr. 6 sukūrė 2012 m. spalio 12 d., Rinkmeną Nr. 7 sukūrė 2012 m. gruodžio 20 d., Rinkmeną Nr. 8 sukūrė 2012 m. gruodžio 20 d., Rinkmeną Nr. 10 sukūrė 2012 m. gruodžio 19 d., Rinkmeną Nr. 11 sukūrė 2012 m. gruodžio 19 d., Rinkmeną Nr. 12 sukūrė 2013 m. vasario 25 d., Rinkmeną Nr. 13 sukūrė 2011 m. gruodžio 9 d., Rinkmeną Nr. 14 sukūrė 2012 m. gegužės 24 d., Rinkmeną Nr. 15 sukūrė 2013 m. vasario 28 d. bei dokumentą 2013 m. lapkričio 22 d. nuskenavo, įkėlė (įrašė) ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje (inv. Nr. 367), t. y. kompiuteryje, kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui. Rinkmeną Nr. 9 sukūrė 2010 m. gruodžio 10 d., tačiau nenustatyta data įkėlė ir iki 2014 m. sausio 28 d. laikė kompiuteryje (inv. Nr. 380), kuris nėra skirtas įslaptintos informacijos apdorojimui ir laikymui. Taip pareiškėjas pažeidė VTPĮ 3 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 1 punktą, Aprašo 13 punktą, Instrukcijos 15 ir 18 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 1 7.2 ir 7.14 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 2 7.1. ir 7.13 punktus, Pareigybės aprašymo Nr. 3 7.1 ir 7.1.5 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Teismas rėmėsi VTPĮ 2 straipsnyje nustatytais sąvokų apibrėžimais ir to paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat Aprašo 4.3 punkte pateikta laikmenos sąvoka, 4.9 ir 13 punktų nuostatomis ir padarė išvadas:

– pareiškėjo sukurtos Rinkmenos Nr. 1–15, kuriose buvo įslaptintos informacijos, laikytinos įslaptintais dokumentais, todėl joms visuose jose įtvirtintos įslaptintos informacijos administravimo etapuose visą jos įslaptinimo terminą turėjo būti užtikrinta reikiama fizinė apsauga, įskaitant ir ADA sistemos ir tinklų, kuriuose ši informacija yra apdorojama apsaugą;

– pareiškėjui buvo patikėta Rinkmenose Nr. 1–15 saugotos informacijos apsauga, todėl jis buvo tiesiogiai atsakingas už šios įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus, kurie ne tik lėmė, bet ir galėjo lemti tokios informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą;

– pareiškėjas privalėjo žinoti ir vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus inter alia Aprašo 13 punkte įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį visos laikmenos, įskaitant kompiuterio (inv. Nr. 367) standųjį diską, kuriomis disponuoja paslapčių subjektas, jeigu jose yra įrašoma įslaptinta informacija, privalėjo būti įtrauktos į apskaitą, t. y. nustatyta tvarka įregistruotos Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas: turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ (I t., b. l. 77, 78); buvo pasirašytinai susipažinęs su Pareigybės aprašymuose Nr. 1, 2, 3 įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias jis privalėjo užtikrinti VTPĮ įtvirtintus pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo principus, operatyvinę veiklą vykdyti vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, užtikrinti konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą operatyvinėje veikloje, kriminalinėje žvalgyboje (I t., b. l. 79–85, 88, 89). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas darbo kompiuterio (inv. Nr. 367) standžiajame diske sukūrė Rinkmenas Nr. 1–15 ir jose saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptinta informacija; to neneigia nei pareiškėjas, nei jo atstovė, tai patvirtina ir šioje byloje surinkti įrodymai (žr. pvz., I t., b. l. 20–30). Iš atsakovo atstovių teismo posėdyje tik teismui susipažinti pateiktų įslaptintų dokumentų turinio, teismas nustatė, kad pareiškėjo saugoti dokumentai buvo įslaptinti. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas žinojo, jog kompiuterio (inv. Nr. 367) standusis diskas, kuriame ginčo laikotarpiu sukūrė ir saugojo Rinkmenas Nr. 1–15, kuriose buvo įslaptintos informacijos, nebuvo nustatyta tvarka įtrauktas į apskaitą, jis nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas žinojo, jog ginčijamu laikotarpiu jam patikėtas tarnybines funkcijas, susijusias su įslaptinta informacija ir jos naudojimu, privalo vykdyti griežtai laikydamasis teisės aktuose, kuriuose sureguliuota darbo su įslaptinta informacija tvarka, inter alia, VTPĮ, Apraše, Pareigybės aprašymuose Nr. 1, 2, 3 nustatytų reikalavimų, jų nepaisė ir darbui su įslaptinta informacija nepritaikyto darbinio kompiuterio (inv. Nr. 367) standžiajame diske kūrė ir saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptinta informacija; tokie pareiškėjo veiksmai galėjo lemti jam patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą. Teismo nuomone, Aprašo 13 punkte įtvirtintas reikalavimas visas laikmenas (įskaitant kompiuterių standžiuosius diskus), kuriomis disponuoja paslapčių subjektas ir kuriose yra įrašoma įslaptinta informacija, įtraukti į apskaitą, t. y. nustatyta tvarka įregistruoti Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre, nėra savitikslis, nes jis leidžia identifikuoti tokios informacijos buvimo vietą ir yra tiesiogiai susijęs su tokios informacijos apsauga. Šio reikalavimo nesilaikymas sukelia grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti nepriklausomai nuo to, ar dėl tokio pažeidimo realiai kilo neigiamos pasekmės, t. y. nutekėjo įslaptinta informacija ar pan. Todėl pareiškėjo teiginys, kad teisės aktų nesilaikymas pats savaime negali būti vertinamas kaip neigiamos pasekmės, jos nėra empiriškai ar kitaip pamatuojamos, įvertinamos ir kad neigiamomis pasekmėmis nagrinėjamu atveju galėtų būti tik įslaptintos informacijos nutekėjimas nagrinėjamu atveju nustatinėjant, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, teismo vertinimu nėra teisiškai reikšmingas.

Teismas pažymėjo, kad teismo nustatytas faktas, jog darbui su įslaptinta informacija nepritaikytas pareiškėjo darbinis kompiuteris (inv. Nr. 367) buvo II slaptumo zonoje, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis teisės aktuose įtvirtinto įpareigojimo, todėl ši aplinkybė savaime negali būti vertinama kaip atleidžianti pareiškėją nuo tarnybinės atsakomybės. Teismo vertinimu, ši aplinkybė gali turėti reikšmės vertinant padaryto tarnybinio pažeidimo sunkumą ir parenkant tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į šiame sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktą teisės aktų aiškinimą, kaip nepagrįsti vertintini ir pareiškėjo teiginiai, jog nei viename iš FNTT TP išvadoje ir ginčijamame įsakyme nurodytų teisės aktų, nėra draudimo įslaptintą informaciją su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ saugoti darbui skirtame, II slaptumo zonoje esančiame kompiuteryje. Pažymėjo, kad žinojimas, jog pareiškėjo darbo vieta ir kompiuteris (inv. Nr. 367) yra II saugumo zonoje, nesuteikė teisės pareiškėjui nesilaikyti Aprašo 13 punkte įtvirtinto reikalavimo visas laikmenas (įskaitant kompiuterių standžiuosius diskus) kuriomis disponuoja paslapčių subjektas ir kuriose yra įrašoma įslaptinta informacija, įtraukti į apskaitą, t. y. nustatyta tvarka įregistruoti Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre, o to nepadarius manyti, kad darbui skirtas ir naudojamas kompiuteris pritaikytas įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti, saugoti. Kaip nustatyta šioje byloje pareiškėjas apie Aprašo 13 punkte įtvirtintą reikalavimą visas laikmenas (įskaitant kompiuterių standžiuosius diskus) kuriomis disponuoja paslapčių subjektas ir kuriose yra įrašoma įslaptinta informacija, įtraukti į apskaitą, t. y. nustatyta tvarka įregistruoti Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre, žinojo, nes jo vardu 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo užregistruota USB atmintinė Nr. 25-028-12S (I t., b. l. 35). Šiame kontekste, pažymėjo, kad iš pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės šio teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo nevykdė ne dėl to, kad jo nežinojo, o dėl to, kad, jo nuomone, toks reikalavimas yra nepagrįstas.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad TP išvadoje visiškai neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, kad nėra aišku kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kada jį padarė, kokie buvo surinkti įrodymai, kokiais teisės aktais yra grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas. Taip pat teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad TP išvadoje absoliučiai nevertinta kaltė, todėl tarnybinė nuobauda paskirta nenustačius vieno iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – kaltės. Šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja šioje byloje teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu darbo kompiuterio (inv. Nr. 367) standžiajame diske, kuris nebuvo įtrauktas į apskaitą ir nustatyta tvarka įregistruotas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre, sukurdamas ir saugodamas Rinkmenas Nr. 1–15, kuriose buvo pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos, pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą, o jo veiksmai galėjo lemti patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą. Todėl FNTT direktorius Įsakymu Nr. TE-135 tokius pareiškėjo veiksmus pagrįstai pripažino tarnybiniu nusižengimu.

Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo bei tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros

Teismas atsižvelgė į Statuto 26 straipsnyje nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad: pareiškėjo atžvilgiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta 2014 m. kovo 18 d., kai FNTT direktorius, susipažinęs su jam pateiktu Patikrinimo komisijos 2014 m. kovo 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/8-3-2513, uždėjo rezoliuciją, kuria tarnybinį patikrinimą pavedė atlikti FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkui R. K. (I t., b. l. 28–30); apie tai, kad jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas informuotas 2014 m. balandžio 3 d. (I t., b. l. 38, 39), t. y. praėjus 12 darbo dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios; atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytą prašymą dėl termino atlikti tarnybinį patikrinimą pratęsimo bei pateiktus motyvus, FNTT direktorius sutiko pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo terminą dar 30 dienų (I t., b. l. 75); tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-3-4828 surašyta 2014 m. gegužės 22 d. (I t., b. l. 91–100); tyrimo išvadą 2014 m. gegužės 22 d. FNTT direktorius patvirtino ir nurodė, kad skiria tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 91); Vilniaus apskrities Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. VA17-79(14) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui neprieštaravo (I t., b. l. 107); ginčijamą įsakymą Nr. TE-135 FNTT direktorius priėmė 2014 m. birželio 18 d. (I t., b. l. 108). Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos.

Nustatytas su pareiškėjo pažeidimo tyrimu susijusias faktines aplinkybes, įvertinęs Statuto 26 straipsnio 4, 5 dalyse, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo 6, 20, 22, 23, 24, 24.1 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatavo, kad atliekant pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą aktualios redakcijos Statute ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo apraše įtvirtintos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeistos nebuvo.

Pareiškėjas teigia, kad dar 30 dienų tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai, nes, jo nuomone, tyrimo veiksmai buvo atliekami dar 2014 m. sausio 28 d., kai buvo patikrinta pareiškėjo darbo vieta, kompiuteris, seifas, o 2014 m. vasario 4 d. buvo atlikta jam skirto kompiuterio apžiūra, todėl nebuvo objektyvių priežasčių nebaigti tarnybinio patikrinimo laiku. Pareiškėjo teiginius įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas konstatavo, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios atlikti tyrimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nėra ir negali būti vertinami kaip tarnybinis patikrinimas, nes būtent jų metu paaiškėjo būtinybė tokį patikrinimą atlikti. Taip pat, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad 2014 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 75) nurodytos priežastys dėl termino atlikti tarnybinį patikrinimą pratęsimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad tarnybinis pažeidimas, dėl kurio toks patikrinimas buvo atliekamas, susijęs su įslaptinta informacija ir jos saugojimu, laikytinos pakankamai svarbiomis, todėl FNTT direktorius, jomis remdamasis, turėjo teisę pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo terminą dar 30 dienų. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant TP išvadą, nebuvo vadovaujamasi tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika.

Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo

Teismas atsižvelgė į Statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo aprašo 5.2 punkto nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ir įvertinęs visas šioje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, inter alia tai, kad pareiškėjas, žinodamas, kad ginčijamu laikotarpiu jam patikėtas tarnybines funkcijas, susijusias su įslaptinta informacija ir jos naudojimu, privalėjo vykdyti griežtai laikydamasis teisės aktuose, kuriuose sureguliuota darbo su įslaptinta informacija tvarka, įskaitant VTPĮ, Apraše, Pareigybės aprašymuose Nr. 1, 2, 3, nustatytų reikalavimų, jų nepaisė ir darbui su įslaptinta informacija nepritaikyto darbinio kompiuterio (inv. Nr. 367) standžiajame diske kūrė ir saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptinta informacija, o tai galėjo lemti jam patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą, taip pat, įvertinus aplinkybę, kad darbui su įslaptinta informacija nepritaikytas pareiškėjo darbinis kompiuteris (inv. Nr. 367) buvo II slaptumo zonoje, kad dėl padaryto tarnybinio pažeidimo neatsirado nepataisomų padarinių (t. y. nebuvo prarasta įslaptinta informacija), kad pareiškėjo netinkamai saugota įslaptintai informacijai Tarnybos Specialioji ekspertų komisija suteikė slaptumo žymą „Riboto naudojimo, ISS“ (I t., b. l. 32, 33), padarė išvadą, kad ginčijamu Įsakymu Nr. TE-135 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui, o ją skiriant buvo tinkamai atsižvelgta į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. TE-135, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

Dėl netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas privalėjo žinoti ir vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus inter alia Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį visos laikmenos, įskaitant kompiuterio standųjį diską, privalėjo būti įtrauktos į apskaitą, tai yra nustatyta tvarka įregistruotos Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre.

Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas žinojo, jog jo darbo kompiuterio standusis diskas, kuriame ginčo laikotarpiu jis sukūrė ir saugojo dokumentus, kuriuose buvo įslaptintos informacijos, nebuvo nustatyta tvarka įtrauktas į apskaitą, ir kad jis žinojo tai, jog jis nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek jo 2014 m. balandžio 24 d. pateiktame paaiškinime atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad darbui skirtu kompiuteriu naudojosi tiesioginių vadovų nurodymu, būdamas visiškai įsitikinęs, jog visos laikmenos, kurios skirtos naudoti darbui su įslaptinta informacija, turi atitinkamas norminiais teisės aktais nustatytas registracijas, inventorizacijos kodus ir pan. Teismo posėdžio metu jis taip pat akcentavo, jog buvo įsitikinęs tuo ir neturėjo jokio pagrindo abejoti, o kilus abejonėms, neturėtų jokių objektyvių galimybių to patikrinti. Pažymi, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog gavęs naują USB atmintinę ir nurodymą ją įregistruoti, jis negalėjo nežinoti, kad ji nėra įregistruota, tačiau šios aplinkybės savaime negali reikšti to, jog jam buvo žinoma ir apie darbo kompiuterio standaus disko neįtraukimą į apskaitą. Nepaisant to, teismas skundžiamame sprendime jo pateiktą informaciją traktavo priešingai, nepagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjui ši informacija buvo žinoma. Ši išvada, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, lėmė klaidingo teismo sprendimo priėmimą.

Dėl netinkamai išaiškintų materialinės teisės normų

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, į 2010 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1014, kuriuo patvirtintas Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašas 2 punktą, kuriame numatyta, jog paslapčių subjektai įpareigoti įslaptintai informacijai įrašyti naudojamas laikmenas perregistruoti ir sužymėti pagal Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo reikalavimus iki 2011 m. liepos 1 dienos. Taip pat į paties Aprašo 1 punktą, kuriame nurodyta, Aprašo reglamentavimo sritis, ir pažymi, kad FNTT turėjo imtis priemonių ir perregistruoti ir sužymėti laikmenas pagal Aprašo reikalavimus iki 2011 m. liepos 1 dienos, tačiau kaip paaiškėjo - tai padaryta nebuvo, negana to - FNTT, neužtikrinusi Aprašo reikalavimų, tiek 2014 m. birželio 22 d. TP išvadoje Nr. 04/83-4828 „Dėl L. K. įslaptintos informacijos administravimo”, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad tai nėra įstaigos funkcija ir perkėlė pareigą tai padaryti pareiškėjui, tvirtindama, jog šiuos reikalavimus jis privalėjo atlikti pats asmeniškai savo iniciatyva, tačiau nedetalizuojant ir nenurodant kada, kokiu metu, kaip, kur ir į ką pareiškėjas turėtų kreiptis, norėdamas tai padaryti. Pasak pareiškėjo, atsakovas nepateikė jokių detalių nuostatų ar tvarkų, numatančių laikmenų registracijos tvarką, išskyrus Aprašo nuostatas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl pačios įstaigos pareigos užtikrinti Aprašo reikalavimus.

Nurodo, kad pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo paskirtas atsakingu asmeniu, kuris privalėjo vykdyti laikmenų administravimą ir kontrolę. Nei TP išvadoje, nei teismo posėdžio metu nenustatyta, koks asmuo FNTT yra paskirtas vykdyti laikmenų administravimą ir kontrolę. Atitinkamai nėra žinoma, kokiu būdu FNTT kaip paslapčių subjektas, vykdo laikmenų apskaitą, nes FNTT, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra patvirtinusi žinybinių laikmenų administravimo taisyklių, kuriose būtų detalizuojami Apraše nustatyti privalomi laikmenų administravimo reikalavimai, kaip tai numato Aprašo 1 punkto nuostatos. Pasak pareiškėjo, jis remiantis Aprašo nuostatomis tėra tik laikmenos naudotojas - paslapčių subjekto, rangovo (subrangovo) darbuotojas, kuriam vykdant tarnybines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka yra perduota laikmena.

Atitinkamai Pareiškėjo teigimu, jis buvo nubaustas už tai, kad pats paslapčių subjektas - šiuo atveju FNTT, nevykdė jam taikytino reikalavimo tinkamai vykdyti laikmenų apskaitą. Pabrėžė, kad minėtų aplinkybių neanalizuojant teismo posėdžio metu, negalima buvo šios bylos išnagrinėti tinkamai.

Pareiškėjas pažymi, kad nors jis skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo nubaustas už bendro pobūdžio teisės normų reikalavimų nesilaikymą, kuriose jam nenumatyta pareiga vykdyti laikmenų registravimą, tačiau nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pripažino tik atsakovo pateiktus argumentus, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo to, jog pareiga registruoti laikmenas tenka pačiai FNTT, neįregistravo laikmenos - darbo kompiuterio standaus disko. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo pateiktą poziciją ir atmeta jo - pareiškėjo poziciją. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus materialinės bei procesinės teisės normų ir tinkamai jas pritaikius, o visos teismo sprendime padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Pažymi, kad Aprašo 4.3 punkte nustatyta, kad laikmena - atmintinė įslaptintiems duomenims ir (arba) programinei įrangai įrašyti, tvarkyti, laikyti ar saugoti. Laikmenos yra optiniai diskai (CD, DVD, BLUE-RAY), lankstieji diskeliai, standieji diskai, USB atmintinės, atminties kortelės, magnetinės juostos, magnetinės kortelės, įrenginiai, kuriuose atmintinės įmontuotos stacionariai ir kurių negalima išardyti, taip pat kiti objektai, skirti įslaptintai informacijai įrašyti, tvarkyti, laikyti, saugoti. Aprašo 13 punkte reglamentuojama, kad visos laikmenos, kuriomis disponuoja paslapčių subjektas, rangovas (subrangovas), privalo būti įtrauktos į apskaitą. Laikmenas Atsakingas asmuo turi įregistruoti Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų registre (1 priedas). Prieš įregistruodamas laikmenas, Atsakingas asmuo Saugumo priežiūros tarnybos nustatyta tvarka turi patikrinti, ar laikmenose nėra neteisėtos ar kenkėjiškos programinės įrangos, asmeninės ir su tarnyba (darbu) nesusijusios informacijos.

Pažymi, kad nurodyti du Aprašo punktai aiškiai konstatuoja, kad paslapčių subjektas savarankiškai nustato, kokios jo turimos laikmenos yra priskirtinos prie laikmenų, kuriose yra įrašomi, tvarkomi, laikomi ar saugomi įslaptinti duomenys; kad paslapčių subjektas pasirinktas laikmenas privalomai registruoja nustatyta tvarka; kad pasirinkta laikmena apima savarankiškus įslaptintų duomenų disponavimo veiksmus: įrašymą, tvarkymą, laikymą ir saugojimą.

Pabrėžė, kad šios bylos kontekste nėra kalbama apie apelianto darbo kompiuterį (inv. Nr. 367), kuris nėra skirtas darbui su įslaptinta informacija ir, kuriame jis laikė (saugojo) įslaptintą informaciją, kaip apie tinkamą laikmeną dirbti su įslaptinta informacija, nes nustatyti, kuri laikmena yra tinkama dirbti su įslaptinta informacija, yra atsakovo kaip paslapčių subjekto prerogatyva. Atsakovas, įgyvendindamas Aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbą su įslaptinta informacija ypatumus, reikalavimus, Aprašo nustatyta tvarka registravo ir įtraukė į apskaitą kaip tinkamą laikmeną šios bylos kontekste būtent nurodytą USB atmintinę Nr. 25-028-12S, o ne apelianto minėtą darbo kompiuterį ir šio kompiuterio standųjį diską. Be to, atsakovas, kaip paslapčių subjektas, nustatė ir atitinkamus reikalavimus, pagal kuriuos saugoti įslaptintą informaciją bei atlikti kitus minėtus veiksmus apeliantas galėjo ir privalėjo tik naudodamasis nurodyta registruota USB atmintine, apie ką apeliantas puikiai žinojo ir tai patvirtino šios bylos teisminio nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde.

Be to, atkreipia dėmesį, kad atsakovas neturėjo pareigos Aprašo nustatyta tvarka įtraukti į apskaitą ir registruoti apelianto darbo kompiuterio (inv. Nr. 367) standžiojo disko kaip laikmenos Aprašo nuostatų taikymo prasme. Kaip jau buvo minėta, atsakovas, kaip paslapčių subjektas, pats sprendžia dėl atitinkamų laikmenų priskyrimo laikmenoms, tinkamoms dirbti su įslaptinta informacija. Tokio sprendimo atsakovas priėmęs nebuvo. Taip pat tokio sprendimo priėmimo funkcijos nebuvo delegavęs ir negalėjo deleguoti apeliantui, todėl jo teiginiai, kad atsakovas privalėjo Aprašo nuostatų taikymo prasme įtraukti į apskaitą ir jo darbo kompiuterio standųjį diską, vertinami kritiškai kaip teisiškai nereikšmingi.

Pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde klaidina teismą, nurodydamas, kad jis nežinojo, kad jo darbo kompiuterio standusis diskas nėra pritaikytas dirbti su įslaptinta informacija, nes iš jo parodymų šios bylos teisminio nagrinėjimo metu, iš jo 2014 m. balandžio 24 d. paaiškinimo dėl 2014 m. balandžio 3 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-1-3275 aiškiai matyti, kad jis tapatina savo darbo kabineto priskyrimą II klasės saugumo zonai su jo darbo kompiuterio standžiojo disko tariamu priskyrimu prie laikmenų Aprašo nuostatų taikymo prasme, nes jis puikiai žinojo apie reikalavimus dirbti su įslaptinta informacija tik naudojant jo vardu registruotą USB atmintinę, tačiau šių reikalavimų nevykdė, nes jo žodžiais, jam buvo žymiai patogiau dirbti darbo kompiuteryje su įslaptinta informacija, o ne vykdyti kažkokius mistinius norminių aktų reikalavimus, kurie jam buvo neįdomūs ir kurių laikytis jis nesiruošė. Be to, jis puikiai žinojo, kad jo darbo kompiuteris skirtas tik darbui su neįslaptinta informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apie teismo netinkamai įvertintas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas remiasi teismų praktika, suformuota dėl įrodymų vertinimo tvarkos.

ABTĮ įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tirti nustatytas faktines aplinkybes iš naujo bei jas vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tik papildydama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pažymi, kad pareiškėjo pareiga užtikrinti naudojamos informacijos saugumą kilo iš jam suteikto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas, būdamas įslaptintos informacijos naudotojas, privalėjo žinoti ir savo veikloje vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugą, ir tai patvirtina pareiškėjo Supažindinimo lapas su teisės aktais, reglamentuojančiais darbą su įslaptinta informacija (b. l. 88). Pareigybės aprašymo 7.1.5 punktas įpareigoja pareiškėją užtikrinti konspiraciją, konfidencialumą ir slaptumą žvalgyboje. Šios bendrosios veiklos sritis suponuoja pareigą pareiškėjui, dirbant su įslaptinta informacija, pačiam įsitikinti, kad laikmenos nustatyta tvarka yra skirtos darbui su įslaptinta informacija ir nenaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtinto Aprašo tvarka neįregistruotų laikmenų, skirtų įslaptintai informacijai įrašyti. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad darbui naudojamos laikmenos nėra leistinos darbui su įslaptinta informacija, nepaneigia jo atsakomybės už tokių laikmenų naudojimą.

Esant šioms aplinkybėms, įrodžius, kad pareiškėjas darbui naudojo laikmenas neskirtas darbui su įslaptinta informacija, pagrįstai tokia veika buvo pripažinta tarnybiniu nusižengimu ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė