57788ef4-811f-4de6-ac8d-eb2cb585b5e5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-17892-996/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13237-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.2.11; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. K., jo atstovei advokatei Neringai Žukauskienei, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovams (duomenys neskelbtini) vadovui (duomenys neskelbtini), advokatei Astai Bajorienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo.

Teismas n u s t a t ė : S. K. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 1–15) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė, darbdavė, įstaiga, (duomenys neskelbtini)), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. DGKS-2133 darbo byloje Nr. APS-131-6337 (toliau – sprendimas), kuriuo jo praÅ¡ymas buvo atmestas, ir praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę neteisėtu, negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijÄ â€“ po vienÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, 6 375,38 Eur premijÄ už 2021 metus, netesybas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis pagal su atsakove sudarytÄ 2020 m. balandžio 6 d. darbo sutartį pas atsakovę nuo 2020 m. balandžio 15 d. dirbo antru pagal hierarchijÄ atsakovės darbuotoju – (duomenys neskelbtini); atsakovė dar jo įdarbinimo metu žadėjo jam mokėti ne tik algÄ , bet ir motyvuojančiÄ metinę premijÄ už veiklos rezultatus – 20 proc. nuo atitinkamais metais jam iÅ¡mokėtos algos; pas atsakovę, kaip ir pas kitus du jos konkurentus, buvo nusistovėjusi praktika, jog įgyvendinus tam tikrus suplanuotus metinius rodiklius, metinė premija už atsakovės veiklos rezultatus buvo mokama visiems darbuotojams, net ir iÅ¡einantiems iÅ¡ darbo, tai bÅ«davo daroma iki kitų metų kovo mėnesio pabaigos; kadangi per 2020 metus buvo pasiekti ir virÅ¡yti nurodyti atitinkami metiniai atsakovės veiklos rodikliai, tai 2021 m. atsakovė iÅ¡mokėjo jam (taip pat ir kitiems savo darbuotojams) žadėtÄ metinę premijÄ už 2020 m. veiklos rezultatus – 20 proc. nuo jo per 2020 metus gautos algos dydžio; per 2021 metus taip pat buvo pasiekti ir virÅ¡yti nurodyti metams suplanuoti atsakovės veiklos rodikliai, tačiau atsakovė jam vieninteliam iÅ¡ visų darbuotojų premijos, kurios dydis 6 375,38 Eur, neiÅ¡mokėjo, nors iÅ¡ atsakovės elgesio iki 2022 m. kovo 9 d. matyti, kad 2022 metų pradžioje atsakovė realiai pati ketino iÅ¡mokėti jam metinę premijÄ , atsakovė nepateikė jokios informacijos apie kokius nors pakeitimus dėl premijos iÅ¡mokėjimo.

Nurodė, kad atsakovė 2022 m. kovo 10 d. sukonfliktavusi su juo pirmÄ kartÄ jam pranešė (per informacinę nuotolinio bendravimo sistemÄ Microsoft Teams), kad jis bus atleidžiamas iÅ¡ darbo; 2022 m. kovo 21 d. įspėjime apie atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovė nurodė, jog nuo 2022 m. kovo 25 d. atleidžia jį iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo ir nuo 2022 m. kovo 25 d. atsakovė atleido jį iÅ¡ darbo, nesumokėdama jam metinės premijos už 2021 m., nors visiems kitiems darbuotojams, kaip ir yra įprasta, jÄ iÅ¡mokėjo.

Pažymėjo, kad dėl jo panaudotų specialių žinių ir įgÅ«džių atsakovė per 2021 metus pasiekė itin aukÅ¡tų veiklos rezultatų – iÅ¡ auditorės uždarosios akcinės bendrovės „Analitika“ 2022 m. birželio 9 d. parengtos iÅ¡vados dėl atsakovės 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio matyti, kad 2021 m. atsakovės pajamos palyginus su 2020 m. paaugo apytiksliai 15 proc., o veiklos rezultatas prieÅ¡ apmokestinimÄ â€“ apytiksliai 85 proc., iÅ¡skirta 54 602 Eur priedų rezervo suma už 2021 m.

– priedai numatyti visiems darbuotojams. IeÅ¡kovas pažymėjo ir tai, kad premijos buvo iÅ¡mokėtos ir keliems 2021 metais atleidžiamiems iÅ¡ darbo darbuotojams, kas patvirtina tÄ aplinkybę, jog premija niekada nebuvo mokama kaip skatinamoji priemonė, prieÅ¡ingai, ji buvo mokama už pasiektus darbinius rezultatus. Pažymėjo, kad buvo tiek žodinis, tiek ir konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reikÅ¡tas darbdavės ir jos darbuotojų susitarimas, kad įgyvendinus iÅ¡ anksto nurodytus atsakovės veiklos rezultatus („įvykdžius biudžetÄ â€œ), visiems darbuotojams bus iÅ¡mokėta metinė premija nuo per metus gautos algos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) darbo skelbime aptariamÄ metinę premijÄ buvo nurodžiusi kaip pastoviÄ , o ne atsitiktinę, bÅ«tent (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio dalį, mokamÄ bÅ«tent už veiklos rezultatus. Nurodė, kad premijos dydis (20 proc. per metus gauto atlyginimo) rodo, kad ji buvo mokama esant konkrečiam adekvačiam faktiniam pagrindui, t. y. kad ji buvo uždirbama pasiekiant iÅ¡ anksto nurodytus atsakovės veiklos metinius rodiklius ir nepriklausė nuo atsakovės diskrecijos.

IeÅ¡kovo teigimu, tai, kad metinė premija buvo faktiÅ¡kai mokama, nors ir nebuvo numatyta nei darbo sutartyje, nei jokiame atsakovės vietiniame norminiame teisės akte, reiÅ¡kia, kad jo darbo teisiniai santykiai nebuvo tinkamai įforminti, už darbo teisinių santykių tinkamÄ Ä¯forminimÄ yra atsakinga pati atsakovė, todėl ji negali dėl savo neįvykdytos pareigos neigiamus padarinius užkrauti jam, bÅ«tent pačiai atsakovei turi tekti visi neigiami jos minėtos pareigos nevykdymo padariniai. IeÅ¡kovo įsitikinimu, kadangi 2021 m. metiniai veiklos rodikliai buvo įvykdyti, buvo iÅ¡pildytos visos sÄ lygos premijai gauti, tai atsakovė privalo iÅ¡mokėti jam premijÄ , o už uždelsimÄ atsiskaityti iÅ¡ atsakovės jam turi bÅ«ti priteistos ir netesybos.

Pasisakydamas dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas nurodė, kad reikÅ¡minga yra 2022 m. kovo 10 d., nes iki Å¡ios datos atsakovė jį gyrė, džiaugėsi jo pasiekimais, pripažino jo kompetencijÄ ir pasiekimus, juos laikė aukÅ¡tais, bÅ«tent jam patikėjo pačius svarbiausius atsakovės veiklos klausimus, o nuo 2022 m. kovo 10 d. konflikto nusprendė jį atleisti, nesÄ Å¾iningai iÅ¡galvodama argumentus, kad jis blogai dirbo, nepateisino pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo. Pabrėžė, kad atsakovės nurodomos jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastys realiai neegzistavo, o buvo po 2022 m. kovo 10 d. konflikto kilimo dirbtinai iÅ¡sigalvotos, be to, atsakovė jo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu atleisti negalėjo, nes teisės norma imperatyviai draudžia minėtu pagrindu darbo sutartį nutraukti dėl DK 57 straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, o jis iÅ¡ esmės buvo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos priežasties, t. y. dėl tariamai nepasiektų sutartų darbo rezultatų.

IeÅ¡kovo vertinimu, jis iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau jis negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas į darbÄ , nes jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, todėl pripažinus jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu praÅ¡o priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei kompensacijÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t.

II, b. l. 186–197). Atsakovė paaiÅ¡kino, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui sulygto dydžio mėnesinį darbo užmokestį – 4 347,83 Eur, darbo sutartyje Å¡alys nesusitarė dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatė konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs ieÅ¡kovas įgytų teisę gauti premijÄ kaip atlyginimÄ už darbo funkcijų vykdymÄ , atsakovės įstaigoje nėra jokių lokalinių teisės aktų, kurie įtvirtintų premijos mokėjimÄ už atsakovės veiklos rezultatus visiems darbuotojams, nėra nustatyta jokių atsakovės veiklos rodiklių, kuriuos pasiekus darbuotojams bÅ«tų mokama metinė premija, nėra nustatyta jokių metinės premijos dydžių, jų intervalų ar kitų tokios premijos mokėjimo kriterijų, taigi, Å¡alių susitarime nesant įtvirtinto darbdavės įsipareigojimo mokėti premijÄ , įstaigoje nesant lokalinio teisės akto, suteikiančio darbuotojams teisę į metinę premijÄ , ieÅ¡kovas negali grįsti reikalavimo dėl premijos priteisimo DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pažymėjo, kad DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu premija skiriama už konkrečių kriterijų, su kuriais turi bÅ«ti supažindinamas darbuotojas, įvykdymÄ , tačiau nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovo darbo įstaigoje metu su juo nebuvo sulygta dėl konkrečių jo veiklos metinių rodiklių, kuriuos pasiekęs jis įgytų teisę gauti premijÄ kaip papildomÄ darbo užmokesčio dalį. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo reikalaujama premija buvo skatinamoji iÅ¡moka, mokėta darbdavės iniciatyva, atsižvelgiant į atsakovės veiklos 2021 m. rezultatus, turint tikslÄ motyvuoti įstaigos darbuotojus gerai dirbti ir ateityje (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teigė, kad darbo skelbime nurodyta galimybė gauti motyvuojančiÄ premijÄ už veiklos rezultatus nereiÅ¡kia darbdavės įsipareigojimo dėl premijos kaip darbo užmokesčio dalies. Pabrėžė, kad jei iÅ¡ tiesų atsakovė ieÅ¡kovo įdarbinimo metu bÅ«tų siÅ«liusi ir susitarusi dėl metinės premijos dalies, tai bÅ«tų numatyta darbo sutartyje, bÅ«tų formalizuoti ir apibrėžti veiklos rezultatai, kuriuos reikia pasiekti, bÅ«tų nustatytas premijos mokėjimo dydis (procentai), nes tik tokiu atveju darbdavė turėtų pareigÄ vertinti konkrečius identifikuotus pasiektus/nepasiektus rodiklius, o darbuotojas kontroliuoti, ar su juo tinkamai atsiskaityta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas iÅ¡silavinusiu, patirties darbo santykiuose turintis asmuo, nekėlė klausimo, kodėl darbo užmokesčio dalis (metinė premija) nėra numatyta darbo sutartyje. Atsakovės teigimu, tai, kad atsakovė su ieÅ¡kovu jo darbinimosi įstaigoje metu nebuvo susitarusi dėl 20 procentų metinės premijos mokėjimo rodo ir 2022 m. sausio 3 d. atsakovės vadovo ir ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimas. Pabrėžė, kad įstaigoje nėra metinių premijų mokėjimo praktikos už pasiektus tam tikrus konkrečius iÅ¡ anksto nustatytus rodiklius, kaip ir praktikos dėl 20 procentų metinių premijų visiems darbuotojams iÅ¡mokėjimo, įstaigai pasiekus teigiamÄ finansinį rezultatÄ ; atsakovės darbuotojai tiek 2020 m., tiek 2021 m. gavo skirtingo dydžio premijas; atsakovė savo darbuotojams premijas už praėjusius metus mokėjo kaip skatinamÄ sias iÅ¡mokas DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ darbuotojams ar ne, o nusprendusi skirti – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo tvarkÄ .

Paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2022 m. kovo 25 d., atsižvelgiant į tai, kad premija už praėjusius metus nebuvo jo darbo užmokesčio sudėtinė dalis, todėl darbuotojas, su kuriuo nutraukiami darbo santykiai, motyvacijos gerai dirbti negali turėti, todėl jo skatinimas tampa netikslingas. Nurodė, kad ieškovo pareigybė ((duomenys neskelbtini)) buvo įstaigoje vienintelė, todėl ieškovas objektyviai negali būti lyginamas su kitais įstaigos darbuotojais, nes darbuotojų vertinimas yra savarankiškas, individualus ir atliekamas pagal skirtingus kriterijus.

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio pagrindu neteisėtu atsakovė nurodė, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiÅ¡kas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir Å¡iuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka, leidžianti darbdaviams lanksčiau spręsti dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojui sumokant ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Nurodė, kad DK 59 straipsniu darbdaviui suteikta galimybė brangiai (sumokant Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kai didžiausia galima iÅ¡moka darbo sutartį nutraukiant kitais pagrindais – dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis (DK 57 straipsnio 8 dalis)), tačiau daug paprastesne tvarka (įspėjus vos prieÅ¡ tris darbo dienas) nutraukti darbo santykius, Å¡ia norma siekiama sudaryti darbdavio vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimÄ apie darnų kolektyvÄ , siekiantį bendrų tikslų, atitinkančiÄ komandÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pačiu palankiausiu darbuotojui ir brangiausiu darbdaviui atleidimo pagrindu, atsakovė nesiekė atleisti ieÅ¡kovo ir jo neatleido dėl nepasiektų rezultatų, nes darbuotojas užėmė įstaigoje vadovaujančias pareigas, pirmiausia skirtas užtikrinti efektyviÄ , patikimÄ ir stabiliÄ Ä¯staigos veiklÄ . PaaiÅ¡kino, kad konkrečiu atveju darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta todėl, kad jis nepateisino jo labai aukÅ¡tai vadovaujančiai pareigybei keliamų tikslų, kurie jam buvo papildomai detalizuoti: ieÅ¡kovas vykdydamas atsakovės kontrahentų kontrolę dėl nepagarbios bendravimo manieros ir arogancijos sukeldavo konfliktines situacijas, dėl kurių prastėjo santykiai su pastaraisiais; ieÅ¡kovas jo veiklos vykdymo metu nesiėmė iniciatyvos vykdyti atsakovės klientų (pavedimo davėjų) plėtros ir per visÄ jo darbo laikotarpį buvo pritraukti vos du nauji nariai; ieÅ¡kovas vangiai rodė darbinę iniciatyvÄ , neretai tiesioginio vadovo paskirtos užduotys buvo vėluojamos vykdyti, ignoruojamos ar atsisakoma jas vykdyti, pažeidžiama subordinacija.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomas tariamas 2022 m. kovo 10 d. konfliktas yra visiÅ¡kas melas, nes tÄ dienÄ (kaip ir bet kokiÄ kitÄ ) jokio atsakovės vadovo ir ieÅ¡kovo konflikto nebuvo, tÄ dienÄ atsakovės vadovas tiesiog informavo ieÅ¡kovÄ , kad jo darbas netenkina, pakomentavo priežastis ir nurodė apie intencijÄ nutraukti darbo santykius, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų nepateisinus pareigybei keliamų tikslų DK 59 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. t.

III, b. l. 1–7) pabrėžė, kad dėl jo panaudotų specialių žinių ir įgÅ«džių atsakovės finansinė padėtis labai reikÅ¡mingai pagerėjo, jis ėjo aukÅ¡tas pareigas ir priiminėjo esminius sprendimus, nulemdavusius kitų atsakovės darbuotojų rezultatus ir pačios atsakovės veiklos rezultatÄ , dėl to yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, nesÄ Å¾iningi ir nepagrįsti atsakovės argumentai, kad jis tariamai nepateisino kažkokių jo pareigybei keliamų tikslų (taip ir neaiÅ¡ku kokių, nes jie nėra konkrečiai įvardinti).

Mano, kad iÅ¡ darbo jis buvo atleistas nesant objektyvios ir pakankamos priežasties, jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, be to, kadangi atsakovė iÅ¡mokėjo premijas už 2021 metus kitiems (t. y. visiems iÅ¡skyrus jį) darbuotojams, atsakovė neabejotinai privalo jÄ sumokėti ir jam, nes aukÅ¡ti atsakovės rezultatai buvo pasiekti iÅ¡ esmės jo dėka, jokios atskiros metinių premijų mokėjimo tvarkos pagal darbuotojų kategorijas pas atsakovę nebuvo. Nurodė, kad iki 2022 m. kovo 10 d. atsakovė iÅ¡ esmės buvo labai patenkinta jo darbu, o kilus konfliktui atsakovė ėmė siekti juo atsikratyti ir jam pakenki.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė pastoviai nuorodomis į metinę premijÄ motyvuodavo savo darbuotojus per einamus metus kuo geriau dirbti ir kiekvienas iÅ¡ atsakovės darbuotojų turėjo susiformavusius teisėtus lÅ«kesčius už gale metų pasiektus atitinkamus suplanuotus metinius atsakovės veiklos rezultatus tokiÄ premijÄ gauti, tai buvo nusistovėjusi, pastovi darbo užmokesčio pas atsakovę sistema, kaip ir pas abu atsakovės konkurentus – t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo kurių atsilikti darbo apmokėjimo aspektu atsakovė negalėjo, nes bÅ«tų tapusi nekonkurencinga darbo rinkoje, bÅ«tų praradusi savo patyrusius darbuotojus.

Atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. t. III, b. l. 28–33) pabrėžė, kad nei darbo sutarties sudarymo, nei darbo santykių galiojimo metu su ieÅ¡kovu nebuvo sudarytas nei žodinis, nei raÅ¡ytinis susitarimas dėl 20 proc. premijos už darbo rezultatus mokėjimo, o ieÅ¡kovas ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų; darbo skelbime nurodyta galimybė gauti motyvuojančiÄ metinę premijÄ už veiklos rezultatus reiÅ¡kia informacijÄ apie tai, kad įstaigoje taikomas darbuotojų motyvavimas, įstaigai pasiekus gerų rezultatų ir įvertinus konkretaus darbuotojo indėlį į juos, tačiau jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad pastaroji galimybė automatiÅ¡kai transformuojama į teisę gauti metinę premijÄ kaip privalomÄ darbo užmokesčio dalį, kai dėl tokios premijos nėra susitarta darbo sutartyje (jei toks susitarimas bÅ«tų buvęs, ieÅ¡kovas kaip labai patyręs ir reiklus darbo santykių dalyvis bÅ«tų reikalavęs jį įforminti); susitarimas dėl metinės premijos mokėjimo už veiklos rezultatus nėra sudarytas ir su jokiu kitu įstaigos darbuotoju, kaip ir nėra jokio lokalaus įstaigos teisės akto (darbo užmokesčio sistemos ar kt.), kuris tokiÄ darbuotojų skatinimo tvarkÄ bÅ«tų nustatęs;

įstaigos darbuotojams yra mokamos skirtingo dydžio metinės premijos – skatinamosios iÅ¡mokos, visiÅ¡kai priklausančios nuo vadovo diskrecijos; premijos už 2020 m. buvo skirtos ne atleistiems ar atleidžiamiems darbuotojams, bet įstaigoje dirbantiems darbuotojams, kurie vėliau po premijos skyrimo įsakymo priėmimo parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru; aplinkybė, kad ieÅ¡kovas gavo 20 proc. premijÄ už 2020 m., jai esant diskrecine skatinamÄ ja iÅ¡moka, jokiu bÅ«du nepatvirtina aplinkybės, kad įstaigoje buvo susiklosčiusi praktika dėl 20 proc. premijos visiems darbuotojams mokėjimo (juo labiau, kad skatinamoji iÅ¡moka buvo skirtingo procentinio dydžio), todėl ir negalėjo sukurti ieÅ¡kovo teisėto lÅ«kesčio į metinės premijos gavimÄ kitais metais; ieÅ¡kovo argumentas dėl premijos mokėjimo įstaigai įvykdžius biudžetÄ , yra ieÅ¡kovo sugalvotas, nes ne tik nėra įtvirtintas jokia forma jokiame dokumente, tačiau ir yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, nes reikÅ¡tų, kad darbuotojai bÅ«tų skatinami nepriklausomai nuo jų individualių veiklos rezultatų ir jų asmeninio indėlio į įstaigos veiklos rezultatus.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo prisiėmimas sau visų nuopelnų dėl įstaigos finansinio rezultato pokyčio, o nesėkmių priskyrimas vadovui ar aplinkai parodo ieÅ¡kovo kaip nesavikritiÅ¡kos, egocentriÅ¡kos ir tik į savo poreikius orientuotos asmenybės ypatumus, kurie greta kitų aplinkybių tapo priežastimi, kad ieÅ¡kovas tame tarpe ir dėl asmeninių savybių nebepateisino aukÅ¡tai pareigybei keliamų tikslų, prarado darbdavės pasitikėjimÄ , atitinkamai tapo darbo santykių nutraukimo priežastimi.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įsidarbindamas pas atsakovę buvo dirbęs kitose darbovietėse; įsidarbinimo pas atsakovę metu jam įstaigos vadovo buvo pasakyta, kad įvykdžius rezultatus premija gali siekti 20 proc.; jo procesiniuose dokumentuose įvardintÄ konfliktÄ vadina jo nepritarimÄ Ä¯staigos vadovui dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo; įstaigos vadovas buvo jo tiesioginis vadovas, iÅ¡ jo pastabų dėl darbo darbinių santykių metu yra gavęs. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė palaikė ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas įstaigos vadovas papildomai paaiÅ¡kino, kad įdarbinant ieÅ¡kovÄ jam buvo pasakyta, kad gali bÅ«ti mokama motyvuojamoji premija už gerus darbo rezultatus, tačiau nebuvo sakyta, kad tai bus darbo užmokesčio dalis; premijomis įstaigoje skatinami darbuotojai susitelkti, bÅ«ti motyvuotiems; ieÅ¡kovo užimta pozicija buvo jo (įstaigos vadovo) „deÅ¡inioji ranka“, todėl buvo bÅ«tinas betarpiÅ¡kas pasitikėjimas tokiu darbuotoju, toks darbuotojas turi bÅ«ti diplomatiÅ¡kas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo to buvo pasigesta, telefonu gaudavo skundus dėl ieÅ¡kovo elgesio, bendravimo manieros, ieÅ¡kovui pritrÅ«kdavo diplomatinių argumentų, kalba tapdavo nebediplomatine, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo susitelkimo, pasigesta iÅ¡ jo iniciatyvos, teko ieÅ¡kovo darbus atlikti jam (įstaigos vadovui) pačiam, nes ieÅ¡kovo atsakymai nebuvo savalaikiai, nebuvo betarpiÅ¡ko kontakto, darbo santykių metu su ieÅ¡kovu buvo kalbėta apie tai, ko trÅ«ksta jo darbe, buvo jo klausiama, kaip jis sieks tikslų; su ieÅ¡kovu nebuvo ieÅ¡kovo minimo konflikto, bendrauta diplomatiÅ¡kai tarpusavyje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl premijos neskyrimo ir neiÅ¡mokėjimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakove 2020 m. balandžio 6 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2020 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (el. b. t. II, b. l. 11), 2022 m. kovo 21 d. darbdavė įteikė ieÅ¡kovui įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia, kuriuo ieÅ¡kovas buvo įspėtas dėl atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2022 m. kovo 25 d.

DK 59 straipsnio pagrindu dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinio (el. b. t. II, b. l. 67), ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas nuo 2022 m. kovo 25 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. II, b. l. 66), ieÅ¡kovas 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, priklausančių sumų ir premijos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbdavės (el. b. t. II, b. l. 7–10), Darbo ginčų komisija sprendimu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (el. b. t.

II, b. l. 177­â€“184). DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, iÅ¡skyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, iÅ¡laikomas iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iÅ¡ kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, vieÅ¡Ä sias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankÄ , turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų Å¡io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieÅ¡ tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis Å¡io straipsnio pagrindu negali bÅ«ti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimÄ pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieÅ¡ darbdavį, kaltinamÄ teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir Å¡eiminės padėties, ketinimo turėti vaikÄ , įsitikinimų ar pažiÅ«rų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡is kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigÄ Ä¯spėti darbuotojÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , Å¡is įspėjimas turi bÅ«ti pateiktas raÅ¡tu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi bÅ«ti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį.

Pagal DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , darbuotojo darbo užmokestį sudaro premijos už atliktÄ darbÄ , nustatytos Å¡alių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomÄ darbo apmokėjimo sistemÄ . Pagal DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , darbuotojo darbo užmokestį sudaro premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklÄ ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbuotojo premijavimo tikslas yra darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbÄ pagal darbo sutartį.

Pagal DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , darbuotojo premijavimo tikslas yra darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktÄ darbÄ , veiklÄ ar veiklos rezultatus. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu Aukščiau aptarta DK 59 straipsnio, 64 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, ir siekdamas su tokiu darbuotoju sudarytÄ darbo sutartį nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, įspėjime, kuris turi bÅ«ti įteikiamas raÅ¡tu prieÅ¡ 3 darbo dienas, darbuotojui turi nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, tai yra, DK 59 straipsnio 1 dalį, bei darbo santykių pasibaigimo dienÄ .

Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai inter alia yra teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali bÅ«ti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, bet, ji turi iÅ¡ tikrųjų bÅ«ti (t. y. ne tariama ar iÅ¡galvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimÄ , ir nepatenkanti į nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje priežasčių sÄ raÅ¡Ä ; darbdaviui tenka taip pat ir pareiga įrodyti priežastį, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį atveju darbdavys privalo įrodyti, kad jis turėjo priežastį atleisti darbuotojÄ ir kad Å¡i priežastis nediskriminacinio pobÅ«džio. Priežasties svarba Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iÅ¡ esmės su subjektyvaus pobÅ«džio atleidimo priežastimis, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbÄ Ä¯monėje. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo įstaigoje buvo atleistas nuo 2022 m. kovo 25 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimo (el. b. t. II, b. l. 66–67). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis dirbtinai iÅ¡galvojo, jos realiai neegzistavo, o jis buvo atleistas dėl 2022 m. kovo 10 d. įvykusio jo ir įstaigos vadovo konflikto, be to, jo manymu, jis iÅ¡ esmės buvo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl tariamai nepasiektų sutartų darbo rezultatų, tačiau tokia priežastis negali bÅ«ti atleidimo DK 59 straipsnio pagrindu, todėl siekia atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių iÅ¡mokų prisiteisimo – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir kompensacijos.

Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta todėl, kad ieÅ¡kovas nepateisino jo labai aukÅ¡tai vadovaujančiai pareigybei keliamų tikslų, kurie jam buvo papildomai detalizuoti: ieÅ¡kovas vykdydamas įstaigos kontrahentų kontrolę dėl nepagarbios bendravimo manieros ir arogancijos sukeldavo konfliktines situacijas, dėl kurių prastėjo santykiai su pastaraisiais, ieÅ¡kovas jo veiklos vykdymo metu nesiėmė iniciatyvos vykdyti įstaigos klientų (pavedimo davėjų) plėtros ir per visÄ jo darbo laikotarpį buvo pritraukti vos du nauji nariai, ieÅ¡kovas vangiai rodė darbinę iniciatyvÄ , neretai tiesioginio vadovo paskirtos užduotys buvo vėluojamos vykdyti, ignoruojamos ar atsisakoma jas vykdyti, pažeidžiama subordinacija.

Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomas tariamas 2022 m. kovo 10 d. konfliktas yra visiÅ¡kas melas, nes tÄ dienÄ (kaip ir bet kokiÄ kitÄ ) jokio atsakovės vadovo ir ieÅ¡kovo konflikto nebuvo, tÄ dienÄ atsakovės vadovas tiesiog informavo ieÅ¡kovÄ , kad jo darbas netenkina, pakomentavo priežastis ir nurodė apie intencijÄ nutraukti darbo santykius, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų nepateisinus pareigybei keliamų tikslų DK 59 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu jau pats darbuotojas pripažino, kad vis dėlto jokio konflikto su įstaigos vadovu 2022 m. kovo 10 d. nebuvo, o jis konfliktÄ savo procesiniuose dokumentuose įvardino kaip savo nesutikimÄ su jo atleidimu iÅ¡ darbo, taigi, atmetamas kaip nepagrįstas ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas teiginys, kad jis iÅ¡ darbo buvo atleistas dėl 2022 m. kovo 10 d.

įvykusio jo ir įstaigos vadovo konflikto. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovė aiÅ¡kiai nurodė, kokių konkrečiai ieÅ¡kovo eitai pareigybei keliamų tikslų ieÅ¡kovas dėl savo asmeninių savybių nepateisino – užimdamas aukÅ¡tas, įstaigÄ reprezentuojančias pareigas ((duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas sukeldavo konfliktines situacijas dėl nepagarbios bendravimo manieros ir arogancijos, nesiėmė iniciatyvos vykdyti įstaigos klientų plėtros, vangiai rodė darbinę iniciatyvÄ , neretai tiesioginio vadovo paskirtas užduotis vėlavo vykdyti, ignoravo ar atsisakė jas vykdyti, pažeidė subordinacijÄ , atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo nesavikritiÅ¡ka, egocentriÅ¡ka ir tik į savo poreikius orientuota asmenybė nepateisino pareigybei keliamų tikslų.

Atsakovės gautus nusiskundimus ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džiu, netinkama bendravimo kultÅ«ra patvirtina bylos medžiaga – uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo komunalininkas“ raÅ¡tas, (duomenys neskelbtini) vadybos pirmininko elektroninis laiÅ¡kas (el. b. t. II, b. l. 68, 145). Vien tai, kad Å¡ie raÅ¡tai suraÅ¡yti jau po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, jų turinio nekeičia, nes juose apibÅ«dinta situacija dar prieÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, o įstaigos vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo santykių su ieÅ¡kovu metu nusiskundimus ieÅ¡kovu gaudavo telefoninių pokalbių metu.

Atsakovės nurodyta ieÅ¡kovo nepakankamÄ darbinę iniciatyvÄ , subordinacijos pažeidimÄ patvirtina bylos medžiaga – elektroniniai laiÅ¡kai (el. b. t. II, b. l. 154–170). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovo eitos pareigos ((duomenys neskelbtini)) reikalauja visiÅ¡ko įstaigos vadovo pasitikėjimo tokiu darbuotoju, tačiau aukščiau aptarta situacija, akivaizdu, galėjo įstaigos vadovui sukelti nepasitikėjimÄ tokiu darbuotoju, kÄ Ä¯staigos vadovas ir atskleidė savo paaiÅ¡kinimų davimo teismo posėdžio metu – ieÅ¡kovo užimta pozicija buvo įstaigos vadovo „deÅ¡inioji ranka“, todėl buvo bÅ«tinas betarpiÅ¡kas pasitikėjimas tokiu darbuotoju, toks darbuotojas turi bÅ«ti diplomatiÅ¡kas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo to buvo pasigesta, telefonu gaudavo skundus dėl ieÅ¡kovo elgesio, bendravimo manieros, ieÅ¡kovui pritrÅ«kdavo diplomatinių argumentų, kalba tapdavo nebediplomatine, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo susitelkimo, pasigesta iÅ¡ jo iniciatyvos, teko ieÅ¡kovo darbus atlikti pačiam įstaigos vadovui, nes ieÅ¡kovo atsakymai nebuvo savalaikiai, nebuvo betarpiÅ¡ko kontakto.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nepagrįstai ieškovas teigia, jog jo atleidimo iš darbo aplinkybės dirbtinai atsakovės išgalvotos, kadangi tokius jo teiginius paneigia aukščiau aptarta bylos medžiaga. Teismo nustatyta ir tai, kad ieškovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, jog jis iš esmės buvo atleistas DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos priežasties, t. y. dėl tariamai nepasiektų sutartų darbo rezultatų – tokios aplinkybės darbdavė nėra nurodžiusi ir tas byloje nenustatyta.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu priežastys buvo jo asmeninių savybių sÄ lygotas elgesys darbe, sÄ lygojęs nepateisintų pareigybei keliamų tikslų įgyvendinimÄ , kas akivaizdu yra darbdavei svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas nebegali įstaigoje dirbti bei kurios nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas užimti (duomenys neskelbtini) pareigas yra darbdavės prerogatyva ir kompetencija.

Vien tai, kad anksčiau darbuotojas buvo vertinamas ir skatinimas, nereiÅ¡kia, kad nebuvo pastabų (kÄ patvirtino pats darbuotojas teismo posėdžio metu, beje, kÄ patvirtina ir aukščiau teismo aptarta bylos medžiaga), kaip ir nereiÅ¡kia, kad priekaiÅ¡tai, elgesio pasikeitimai negali atsirasti vėliau. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo realios, pakankamos priežastys darbo sutarties nutraukimui DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje nenustatyti jokie diskriminaciniai motyvai atsakovei nutraukiant su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį.

Byloje darbdavė įrodė, jog ji turėjo jai reikÅ¡mingÄ priežastį atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir Å¡i priežastis nebuvo diskriminacinio pobÅ«džio. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atleidimo iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeidimų nenustatyta, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas atmetamas, atmetus šį reikalavimÄ taip pat atmetami iÅ¡vestiniai ieÅ¡kovo reikalavimai negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , priteisti jam iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensacijÄ â€“ po vienÄ vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.

Dėl premijos neskyrimo ir neiÅ¡mokėjimo Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymÄ , kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi bÅ«ti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigÄ jÄ iÅ¡mokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premijÄ ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009).

Taigi, pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies skirtumas yra premijos skyrimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, sudarydama darbo sutartį su ieÅ¡kovu, įsipareigojo už (duomenys neskelbtini) darbÄ Ä¯staigoje jam mokėti darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį (4 347,83 Eur), joks premijos, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, mokėjimas darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas (el. b. t. II, b. l. 11).

Byloje nėra įrodymų, kad įstaigos vidiniuose teisės aktuose bÅ«tų reglamentuota premijos, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, skyrimo tvarka. Kaip ir nėra įrodymų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų buvęs kitoks susitarimas, nei kad įtvirtintas darbo sutartyje. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas iÅ¡silavinęs, patyręs darbo santykių dalyvis, aukÅ¡tas pareigas užėmęs asmuo, sudarant darbo sutartį darbdavei netinkamai įtvirtinant jų susitarimo turinį, keltų klausimÄ dėl susitarimo turinio tinkamo įforminimo, o jo tinkamai neįforminus darbo sutarties nepasiraÅ¡ytų.

PasiraÅ¡ydamas darbo sutartį darbuotojas patvirtino jo turinio teisingumÄ ir tinkamÄ susitarimo tarp Å¡alių atskleidimÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, darbo skelbime (el. b. t. I, b. l. 21–22) taip pat aiÅ¡kiai buvo nurodyta, kad premija gali bÅ«ti skiriama, nes tai motyvacinė premija už veiklos rezultatus, o ne premija kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Aukščiau aptartas DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotojÄ už gerai atliktÄ darbÄ , jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklÄ ar veiklos rezultatus, aukščiau aptartas DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad darbuotojo premijavimo tikslas yra darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktÄ darbÄ , veiklÄ ar veiklos rezultatus.

Ir kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premijÄ ar ne. Taigi, akivaizdu, kad darbo skelbime buvo nuoroda į DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ premijos tipÄ â€“ motyvacinę, skatinamÄ jÄ premijÄ , skiriamÄ darbdavio iniciatyva, kurios darbuotojas reikalauti jÄ iÅ¡mokėti negali.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad už 2020 m. jam buvo skirta ne skatinamoji premija, o už pasiektus darbinius rezultatus, tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, prieÅ¡ingai, paneigtas bylos medžiagos analize. Tuo labiau savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose netgi pats ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė pastoviai nuorodomis į metinę premijÄ motyvuodavo savo darbuotojus kuo geriau dirbti, vadinasi, ir pats darbuotojas visgi suvokė, kad darbdavė motyvuoja darbuotojus premija, o ne nustatė jÄ niekur neįtvirtinusi kaip darbo užmokesčio dalį.

Vien tai, kad už 2020 m. veikos rezultatus ieÅ¡kovas gavo 20 proc. motyvacinę premijÄ , tai nereiÅ¡kia, kad kartÄ motyvavusi darbuotojÄ darbdavė turi pareigÄ tÄ patį ir tokiu pačiu dydžiu daryti ir kitais metais. Kaip ir darbdavė neturi pagrindo vadovautis kitų savo konkurentų versle nustatyta darbo užmokesčio sistema, kÄ nepagrįstai teigia ieÅ¡kovas. Svarbu pastebėti tai, kad ieÅ¡kovo pareigybė – (duomenys neskelbtini) – įstaigoje yra vienintelė tokia, todėl motyvacinių premijų skyrimas kitiems darbuotojams nesudaro pagrindo konstatuoti diskriminacijos jo atžvilgiu.

Tuo labiau, atleidimo iÅ¡ darbo atveju motyvacinės premijos atleidžiamam darbuotojui skyrimas bÅ«tų netgi nelogiÅ¡kas, nes darbuotojas toliau įmonėje nebedirbs ir, prieÅ¡ingai, toks skatinimas bÅ«tų netgi pagrindas vertinti įstaigos vadovo priimamų sprendimų racionalumÄ . Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo teiginio dėl premijos iÅ¡mokėjimo atleidžiamiems kitiems darbuotojams teismas pažymi, jog pagal bylos medžiagÄ , įsakymas dėl premijos iÅ¡mokėjimo už 2020 m. buvo priimtas anksčiau nei tokių darbuotojų (L.

L. ir A. B.) atleidimas, todėl pagrįstai toks motyvacinės premijos mokėjimas buvo atliktas, nes jos jau buvo paskirtos anksčiau priimtu įsakymu nei atleidimas, tuo tarpu už 2021 m. dirbto laiko dalį jiems premija nebuvo iÅ¡mokėta (el. b. t. III, b. l. 55–58), kas dar kartÄ patvirtina, jog įstaigoje buvo mokamos tik motyvacinės premijos ir Å¡iems darbuotojams. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįgijo teisės į jo praÅ¡omÄ premijÄ už 2021 m. ir darbdavė neturėjo pareigos ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ tokiÄ premijÄ jam iÅ¡mokėti, nes ji nebuvo sudėtinė ieÅ¡kovo darbo užmokesčio dalis, o darbdavės diskrecijos teisė skirti motyvacinę premijÄ ar ne, kas atleidimo iÅ¡ darbo metu, logiÅ¡kai nėra daroma, nes nebelieka prasmės iÅ¡einančio iÅ¡ darbo darbuotojo motyvuoti toliau gerai dirbti.

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog pagrindo ieÅ¡kovui priteisti premijÄ už 2021 m. ir netesybas nėra, kadangi darbdavė su darbuotoju yra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieÅ¡kinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovui nėra. Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas jÄ atstovavusiai advokatei sumokėtas 3 850,22 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. I, b. l. 174, t. III, b. l. 37–38, 66–69). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, rengtų dokumentų kiekį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 850,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. DGKS-2133 darbo byloje Nr. APS-131-6337 laikyti netekusiu galios. Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 850,22 Eur (trijų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų ir dvideÅ¡imt dviejų euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė