57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e · Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedK.,kaltinamajai J. B.,nukentÄjusiojo D. Ž. atstovui pagal įstatymÄ K. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietÄ, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, tapatybÄ patvirtinantis dokumentas asmens tapatybÄs kortelÄ (duomenys neskelbtini), neteista;kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t Ä :
Legislator headnote
AI generated57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e · Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas: PrieÅ¡ tai mamai sakÄ, kad ji vÄl yra girta. Mama supyko ir jis norÄjo iÅ¡eiti, kadangi bijojo, kad mama ir jį pradÄs muÅ¡ti. Nors mamos praÅ¡Ä gal dvi valandas, ji neleido jam eiti į laukÄ . Kai mama neiÅ¡leido jo į kiemÄ , atsigulÄ ant sofos, įsijungÄ televizorių, kurį žiÅ«rÄjo gal dvi valandas. O kas įvyko vakare jau papasakojo. Jau sakÄ, kad vakare skambino moÄiutÄ A. Tada vakare į FabijoniÅ¡kes atvažiavo moÄiutÄ V., paskambino į duris, praÅ¡Ä mamos atidaryti duris, sakÄ, kad pakvies K., jo tÄtį su policija.
Full text
Baudžiamoji byla Nr    Baudžiamoji byla Nr. 1-803-865/2012                                                                            Teisminio proceso  Nr. 1-17-1-02443-2011-7                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo teisÄja Irma RandakeviÄienÄ, sekretoriaujant Agnei VaiÄiulytei,dalyvaujant prokurorei J.
K.,kaltinamajai J. B.,nukentÄjusiojo D. Ž. atstovui pagal įstatymÄ K. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietÄ, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, tapatybÄ patvirtinantis dokumentas asmens tapatybÄs kortelÄ (duomenys neskelbtini), neteista;kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t Ä :
Kaltinamoji J. B. 2011-10-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienÄ kartÄ ranka sudavÄ per veidÄ savo mažameÄiui sÅ«nui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po ko keturis kartus diržu sudavÄ pastarajam per kojas bei į krÅ«tinÄ, tuo sukeldama D. Ž. fizinį skausmÄ bei padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis Å¡launyse.             Teisiamajame posÄdyje kaltinamoji J. B. savo kaltÄ dÄl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies ir parodÄ, jog tas įvykis buvo seniai, tÄ dienÄ ji su vaiku buvo namie, papietavo, žaidÄ su pagalvÄmis.
Paskui vaikui prasidÄjo âožiukaiâ, vaikas pasakÄ, kad nori skambinti tÄÄiui, ji pasakÄ, kad neskambintų, nes tÄtis dirba. Tada vaikas užsimanÄ eiti į laukÄ , bet ji jo neleido, nes tam buvo priežasÄių. SÅ«nus pradÄjo mÄtyti daiktus, metÄ viskÄ nuo stalo, plÄÅ¡Ä, ant jos su kumÅ¡tukais Å¡oko. Ji jam leido iÅ¡sirÄkti, iÅ¡sikrauti, galvojo, kad apsiramins, bet kai pamatÄ, kad nieko nebus, paÄmÄ ir su diržu porÄ kartų sudavÄ vaikui per užpakalį.
Kiek kartų sudavÄ, neprisimena. Berniukas yra judrus, pas jį mÄlynÄs pastovios, mÄlynÄs neatsiranda momentaliai. Po to įvykio berniuko tÄvas atvažiavÄs iÅ¡ karto abdukcijai nuveÅ¾Ä vaikÄ . Ji nenusiteikusi savo vienintelio vaiko žaloti. Jam buvo 7 metai tuo metu, kai viskas vyko, jis tik pradÄjo į mokyklÄ eiti. Pas juos puikÅ«s santykiai su sÅ«numi. Jie dviese namuose buvo, kai viskas vyko, tada dar gyveno kitu adresu, ne moÄiutÄs bute. Ji savo vaiko nemuÅ¡a, bet tas kartas kažkoks ypatingas buvo, jam buvo kažkokia isterija prasidÄjusi, jai trÅ«ko kantrybÄ.
Kaip minÄjo, atvažiavo buvÄs vyras su jos mama tÄ kartÄ . Gal po poros valandų jie atvažiavo nuo to laiko, kai ji sÅ«nui sudavÄ. Vaikas pasiskambino ir pasikvietÄ tÄtį. Jie jau miegojo, kai tie atvažiavo, nes į mokyklÄ reikÄjo vaikui iÅ¡ ryto. Ji su vyru iÅ¡siskyrusi prieÅ¡ 4-5 metus tuomet buvo. Vaikas, jei pageidauja, visada važiuoja pas tÄtį. Kiek ji žino, tÄvas su vaiku puikiai sutaria. Labai gerai mokosi sÅ«nus. Tuo momentu, kai vaikui sudavÄ su diržiuku, ji buvo iÅ¡gÄrusi skardinÄ alaus prie pietų stalo.
Å iuo metu gyvena mamos bute, trijų kambarių bute. Vaikas gyvena su ja viename kambaryje. SpynÄ mama įsistaÄiusi savo kambaryje. Tuo adresu, kuriuo gyvena, policija buvo kvieÄiama ne kartÄ , nes ji su mama konfliktavo, bÅ«na, kad stipriai susiginÄija. Gal ir buvo 3 kartus kviesta policija į mamos butÄ . Ji pripažįsta iÅ¡ dalies savo kaltÄ, kad paÄmÄ tÄ diržiukÄ , bet nebuvo keturių kartų vaikui suduota. Nepamena, ar vaikui sudavÄ per veidÄ , bet jai atrodo, tikrai ne. Specialiai jam tikrai nedavÄ Ä¯ krutinÄ, jis buvo prisÄdÄs ant sofos eidamas atbulas.
PataikÄ jam į sÄdmenis ir į Å¡launis. TÄ patį vakarÄ vaikas buvo iÅ¡vežtas. Nepamena, kada paskui vaikÄ vÄl pamatÄ. KalbÄjo apie tai su sÅ«numi, atsipraÅ¡Ä jo, susitaikÄ. Neigia, kad anksÄiau muÅ¡Ä jį rankomis. Alkoholį progomis iÅ¡geria, silpnesnius gÄrimus geria, tokius, kaip alus, vynas. Vaikas nenorÄjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, pasakÄ, jog nenori, kad jai, mamai, bÅ«tų blogai.             Teisiamajame posÄdyje buvo pagarsinti nukentÄjusiojo D.
Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisÄjui. NukentÄjusysis D. Ž. parodÄ, jog mokosi pirmoje klasÄje. Mokykloje bÅ«na iki 12-13 valandos. Jokio bÅ«relio nelanko. Gyvena su moÄiute V., dažnai bÅ«na pas tÄÄio mamÄ - moÄiutÄ A., kuri kartu su seneliu gyvena Å eÅ¡kinÄs mikrorajone. Kartais jį paima tÄtis. Å iandien turbÅ«t važiuos pas jį nakvoti. AnkÅ¡Äiau pas tÄtį nakvojo dažniau, dabar reÄiau, nes mama po truputi perstoja gerti. Mama dabar gyvena pas moÄiutÄ, nes ji neturi buto.
Jų Å¡eima nÄra didelÄ, trys žmonÄs: moÄiutÄ, mama. Turi tik vienÄ senelį N., kuris gyvena Å eÅ¡kinÄje. Å iandien kalbÄs apie tÄ dienÄ , kada jį mama muÅ¡Ä. Nežino, kada tiksliai tai buvo. Atrodo, tai buvo pavasaris arba vasara. TÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ nÄjo. Kadangi buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis. TÄ dienÄ nuo ryto iki nakties namuose buvo su mama. Mama nuÄjo į parduotuvÄ, nusipirko alaus ar kažkÄ kitÄ , alkoholio, kurį iÅ¡gÄrÄ vakare. Paskui jie žaidÄ su pagalvÄmis, muÅ¡Äsi pagalvÄmis, iÅ¡dykavo.
VÄliau paskambino moÄiutÄ A. ir jai tyliai pasakÄ, kad mama girta. VÄliau moÄiutÄ A. paskambino moÄiutei V. MoÄiutÄ V. paskambino jam ir paklausÄ: âAr tikrai mama yra girta?â AtsakÄ jai, kad tikrai yra girta. Dar pasakÄ, kad gali duoti mamai ragelį, bet moÄiutÄ nenorÄjo kalbÄti su mama. MoÄiutÄ sakÄ, kad gali atvažiuoti, bet nelabai nori, nes mama, kai bÅ«na girta, jÄ pravardžiuoja arba muÅ¡a. Atrodo, kad moÄiutÄ V. paskambino jo tÄÄiui. Bet gali bÅ«ti, kad jam paskambino tÄtis.
DienÄ praÅ¡Ä mamos iÅ¡eiti į laukÄ , turÄjo pinigų talonÄliui, kadangi žino kokiu autobusu reikia važiuoti pas moÄiutÄ Ä¯ Baltupius, norÄjo pas jÄ nuvažiuoti. NorÄjo nuvažiuoti pas moÄiutÄ V., nes mama dienÄ jau po truputį pradÄjo gerti, o vakare ji buvo labai girta. PaÄmÄ kamuolį ir papraÅ¡Ä, kad mama jį iÅ¡leistų žaisti su kamuoliu su draugais iÅ¡ FabijoniÅ¡kių. NorÄjo pradžioje pažaisti su draugais, o vÄliau nueiti į stotelÄ ir nuvažiuoti pas moÄiutÄ.
PrieÅ¡ tai mamai sakÄ, kad ji vÄl yra girta. Mama supyko ir jis norÄjo iÅ¡eiti, kadangi bijojo, kad mama ir jį pradÄs muÅ¡ti. Nors mamos praÅ¡Ä gal dvi valandas, ji neleido jam eiti į laukÄ . Kai mama neiÅ¡leido jo į kiemÄ , atsigulÄ ant sofos, įsijungÄ televizorių, kurį žiÅ«rÄjo gal dvi valandas. O kas įvyko vakare jau papasakojo. Jau sakÄ, kad vakare skambino moÄiutÄ A. Tada vakare į FabijoniÅ¡kes atvažiavo moÄiutÄ V., paskambino į duris, praÅ¡Ä mamos atidaryti duris, sakÄ, kad pakvies K., jo tÄtį su policija.
Kai žaidÄ su pagalvÄmis, paskambino moÄiutÄ, su ja pasikalbÄjo, su mama dar kurį laikÄ pažaidÄ pagalvÄmis, bet jam nusibodo ir jis savo pagalvÄ padÄjo, o mama nenorÄjo liautis, dauÅ¾Ä jį pagalve. Tai buvo toks žaidimas. MatÄ, kaip moÄiutÄ buvo pravÄrusi lauko duris, ji dar jam sakÄ, kad pasiims jį, kai mama užmigs. Kai mama bÅ«na labai girta, ji nemiega, o kai bÅ«na Å¡iek tiek iÅ¡gÄrusi, ji labai greitai užmiega. Ä® butÄ moÄiutÄ nebuvo įÄjusi, tik pravÄrÄ duris.
Tai buvo maždaug 9 valandÄ vakare. MatÄ moÄiutÄs lÅ«pas pro duris, tada nukreipÄ mamos dÄmesį, kad ji nepamatytų moÄiutÄs. Po to neiÅ¡kentÄ ir pasakÄ mamai, kad už durų yra moÄiutÄ. Kai mama atidarÄ duris, už durų nieko nebuvo, kadangi moÄiutÄ, iÅ¡girdusi žingsnius, užlipo į 4 aukÅ¡tÄ ir pasislÄpÄ nuo mamos. Kai mama bÅ«na girta, ji psichuota, muÅ¡a moÄiutÄ, spardosi. Ne kartÄ matÄ, kad mama skriaudžia moÄiutÄ. Dabar, kai mama gyvena su jais, ji vienÄ kartÄ buvo girta.
AnkÅ¡Äiau, kai mama turÄjo atskirÄ butÄ , ji ateidavo ir jį muÅ¡davo, ir reikÄjo kviesti policijÄ . Iki Å¡iol iÅ¡kvieÄia policijÄ , bet visada atÅ¡aukia. Prisimena, kad moÄiutÄ dÄl mamos 2 kartus kvietÄ policijÄ . VienÄ kartÄ policijÄ kvietÄ jis. Kai žaidÄ su mama su pagalvÄmis, moÄiutÄ iÅ¡Äjo į laukÄ , paskambino jo tÄÄiui K. Atvažiavo tÄtis, jie skambino į buto duris, sakÄ: âAtidarykâ, nes moÄiutÄ nenorÄjo rodyti, kad turi buto raktus. Kai moÄiutÄ su tÄÄiu skambino į buto duris, mama keikÄsi.
PradÄjo žviegti, mama negražiais žodžiais pradÄjo jį pravardžiuoti. Nenori kartoti jos sakytų žodžių, jie yra labai negražūs. Po to mama paÄmÄ odinį dirÅ¾Ä ir tris kartus sudavÄ jam per užpakalį. TÄtis skambino tris kartus telefonu, o moÄiutÄ Ä¯ duris. VÄliau prasidÄjo skandalas. Mama su diržu sudavÄ jam per užpakalį už tai, kad moÄiutei A. pasakÄ, kad ji yra girta. Mama dar sakÄ, kad jeigu jis dar kartÄ taip pat padarys, ji jį užmuÅ¡.
Jis nemeluoja. PirmÄ kartÄ mama jam sudavÄ per užpakalį, paskui per kojas ir per krÅ«tinÄ. Tai buvo toks pirmas kartas, kai mama jį muÅ¡Ä diržu. AnkÅ¡Äiau jį skriausdavo, tik diržo niekada neimdavo. Dažniausiai su mama pykstasi dÄl kompiuterio. VÄliau tÄtis iÅ¡kvietÄ policijÄ . Mama sakÄ jam âeiname miegotiâ. Pradžioje sakÄ, kad nenori miegoti, bet mama pasakÄ, kad dar jį muÅ¡, jeigu jis jos neklausys. Jis nuÄjo miegoti. Tik spÄjo nusirengti ir atsigulti į lovÄ , moÄiutÄ atidarÄ buto duris ir įÄjo policijos pareigÅ«nai su tÄÄiu ir moÄiute.
PamatÄ, kad dega Å¡viesa, pakÄlÄ galvÄ . MatÄ, kaip mama iÅ¡ tÄÄio atÄmÄ jo akinius. Mama buvo užsidariusi virtuvÄje, girdÄjo, kai ji kažkam trenkÄ, jam atrodo, moÄiutei V., girdÄjo, kaip moÄiutÄ surÄkÄ. Apie tai, kad mama jį muÅ¡Ä, papasakojo savo geriausiam draugui, moÄiutei A., seneliui, tÄÄiui. Kai mama jį muÅ¡Ä diržu, moÄiutÄ buvo už durų, ji nieko nematÄ. Neatsimena, ar po to, kai mama jį muÅ¡Ä, ji kalbÄjo su juo ar ne. Atrodo ji buvo atsipraÅ¡iusi.
Atsimena, kaip mama su tÄÄiu iÅ¡siskyrÄ. Jam tada buvo 2 ar 3 metai. Jie iÅ¡siskyrÄ dÄl to, kad tÄÄiui nusibodo, kad mama pastoviai bÅ«na girta. Mama sako, kad juos paliko tÄtis, taÄiau jis daugiau tiki tÄÄiu. TÄtis dabar gyvena su teta O., su ja sutaria gerai, ji yra labai juokinga. NorÄtų gyventi pas moÄiutÄ V. kitÄ moÄiutÄ ir tÄtį. Nenori, kad kartu gyventų jo mama (b.l. 30-34).             NukentÄjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrÄjo parodÄ, jog dabar tikslios datos neprisimena, tik prisimena, kad tai buvo savaitgalis, sekmadienis, dienos metu jis kartu su mama buvo pas moÄiutÄ V. gyvenanÄiÄ Baltupiuose.
Vakare grįžo pas save namo, t.y. į FabijoniÅ¡kes, (duomenys neskelbtini). PastebÄjo, kad mama iÅ¡gÄrusi. BÅ«dami namuose su mama žaidÄ, su pagalvÄmis, iÅ¡dykavo. Staiga mama pradÄjo grubiai su juo elgis, stumdÄ bei stipriai muÅ¡Ä pagalve. Po to be jokios priežasties su ranka sudavÄ jam per veidÄ . Jis supyko. Jam tada labai skaudÄjo. Kai mama nuÄjo į virtuvÄ, jis paÄmÄ savo telefonÄ ir paskambino tÄÄiui K. Jis pasiskundÄ tÄÄiui, kad mama jį muÅ¡Ä bei papraÅ¡Ä atvažiuoti.
Tuomet jo pokalbį su tÄÄiu iÅ¡girdo mama, ji paklausÄ su kuo jis kalbÄjo, jis bandÄ pameluoti, kad nekalbÄjo, bet mama viskÄ suprato. VÄliau jai pats pasakÄ, kad atvažiuos tÄvas ir jį paims. DÄl to mama labai supyko, barÄsi ant jo, paÄmÄ dirÅ¾Ä bei 4 kartus sudavÄ per kojas. VÄliau su diržu sudavÄ per krÅ«tinÄ. Nuo smÅ«gių nukrito ant grindų ir susidauÅ¾Ä pakaušį. Mama ir toliau muÅ¡Ä jį diržu. PraÅ¡Ä mamytÄs nemuÅ¡ti, bet ji supykusi sakÄ, kad 7 metus jis augo nemuÅ¡tas, o dabar jau muÅ¡.
Taip pat pagrasino, jog jeigu ateityje dar kartÄ taip iÅ¡kvies tÄtį, tai gaus diržu daugiau. Greitai atvažiavo tÄtis, kuris skambino į duris, taÄiau mama liepÄ tylÄti. Ji sakÄ, kad bÅ«tų tyliai, kad tÄtis pagalvotų, jog jie miega. TÄtis skambino ilgai. Po to per akutÄ jis pamatÄ, kad tÄtis buvo laiptinÄje. VÄliau mama liepÄ nusirengti ir gultis į lovÄ . Jai pakluso. Jam tuomet buvo baisu, bijojo mamos, kad ji vÄl nepradÄtų muÅ¡ti. VÄliau atvažiavo ir moÄiutÄ V.
TÄtis su moÄiutÄ dauÅ¾Ä Ä¯ duris, skambino, bet mama vis tiek durų neatidarÄ. Po to atvažiavo policija ir moÄiutÄ atrakino butÄ . MoÄiutÄ turÄjo raktÄ . TÄtis, moÄiutÄ ir 2 policijos pareigÅ«nai užÄjo į butÄ . Jis nemiegojo, viskÄ matÄ ir girdÄjo. Mama pirma užpuolÄ tÄtį, paÄmÄjo akinius, stumdÄ. Tada užpuolÄ ir moÄiutÄ. Policijos pareigÅ«nai ramino mamÄ . Mama su moÄiute nuÄjo į virtuvÄ kalbÄtis, ir jis girdÄjo, kaip mama muÅ¡Ä moÄiutÄ, tada ten nubÄgo pareigÅ«nai ir jas iÅ¡skyrÄ.
Mama tuomet buvo labai pikta, rÄkÄ, ji buvo agresyvi. TÄtis pasakÄ, kad jis Äia nepasiliks, ir pradÄjo rinkti jo daiktus. Jis apsirengÄ, pasiÄmÄ kuprinÄ. PasakÄ, kad nori važiuoti pas moÄiutÄ V. nes ten arÄiau iki mokyklos. TÄtis neprieÅ¡taravo. Mama jau apsiramino ir nieko nesakÄ. Su tÄÄiu ir moÄiute iÅ¡Äjo iÅ¡ buto, mama liko. Nuo tos dienos daugiausia bÅ«na pas moÄiutÄ V. BÅ«na pas tÄÄio mamÄ - moÄiutÄ A. Kartais paima ir tÄtis, taÄiau jis daug dirba.
Kartais kartu praleidžia savaitgalius. Ä® namus nuvykÄs nebuvo. Mama pati ateina pas moÄiutÄ. Mama kalbina jį, klausia kaip sekasi, be jam nemalonu su ja kalbÄtis. Pyksta ant jos už tÄ dienÄ . BÅ«davo ir ankÅ¡Äiau, kad mama jį muÅ¡davo supykusi, muÅ¡davo rankomis. PastebÄjo, kad mama dažnai bÅ«na girta. Mama ir ankÅ¡Äiau gerdavo. Dabar ji geria viena, slÄpdamasi nuo jo virtuvÄje. Dažniausiai ji geria alų. TÄ vakarÄ ji taip pat gÄrÄ viena virtuvÄje ir butelį paslÄpÄ mikrobangÄje.
Nuo ko buvo tas butelis neatsimena. NorÄtų gyventi su tÄÄiu, su juo geriau, linksmiau. Pas mamÄ sugrįžti nelabai norÄtų (b.l. 12). Teisiamajame posÄdyje nukentÄjusiojo atstovas pagal įstatymÄ , liudytojas K. Ž. parodÄ, jog konfliktai tarp sÅ«naus ir kaltinamosios atsiranda grynai dÄl to, jog kaltinamoji iÅ¡geria. Jo nuomone, tai pasitaiko per dažnai. Kai vaikas yra su mama, jis kas vakarÄ bando tikrinti, ar viskas gerai, ar tvarkoje. Jam sÅ«nus pasakojo labai baisius dalykus, kad mama labai agresyviai elgÄsi jo atžvilgiu, bet buvo pareigÅ«nų iÅ¡vežta į areÅ¡tinÄ.
TÄ vakarÄ jis skambino paklausti sÅ«naus, kaip sekasi. SÅ«nus pasakÄ, kad blogai. To užteko, kad jis nuvažiuotų pas sÅ«nų. AtvažiavÄs bandÄ skambinti telefonais, telefonspyne, bet niekas neatsakÄ. Paskambino kaltinamosios mamai, nes žinojo, kad ji turi atsarginius buto raktus, papraÅ¡Ä, kad jį įleistų. Patekus į butÄ , Å¡viesos buvo iÅ¡jungtos, D. su kaltinamÄ ja gulÄjo lovoje, bet vaikas tuoj pat atsikÄlÄ ir kaltinamoji atsikÄlÄ, toks vaizdas, kad jie tikrai nemiegojo. Ji buvo nustebus, kodÄl jie atvyko, paskui staiga jam griebÄ už akinių, kad jis nusiimtų juos, tÄ matÄ ir pareigÅ«nai, ir sÅ«nus.
Po to kaltinamoji su jos motina buvo iÅ¡Äjusios į virtuvÄ, iÅ¡ ten sklido keisti garsai. PareigÅ«nai pasiÅ«lÄ, kad D. praleistų naktį kažkur kitur. PasiÅ«lÄ, kad vaikas vyktų pas kaltinamosios motinÄ . Važiuojant, važiavo kartu ir moÄiutÄ, jis paklausÄ vaiko, kas nutiko, vaikas papasakojo, kad mama jam trenkÄ per veidÄ , jis nukrito ant grindų, mama jį sumuÅ¡Ä, nes vaikas jam, tÄvui, paskambino. PrieÅ¡ tai mama gÄrÄ, buvo girta. Vaikas parodÄ mÄlynes, savo kojas, buvo aiÅ¡kiai matyti, kad tai padaryta diržu.
VisÄ dienÄ vaikas bandÄ iÅ¡eiti, norÄjo pas moÄiutÄ, nenorÄjo bÅ«ti su motina, kai Å¡i girtauja. Jis bijojo iÅ¡gÄrusios mamos. VienÄ kartÄ mamos elgesys buvo labai agresyvus. Po to įvykio jis su sÅ«num nuvyko padaryti abdukcijos, daktarai apžiÅ«rÄjo vaikÄ , davÄ iÅ¡vadÄ . Remdamasis tuo, kÄ Å¾inojo, jis nusprendÄ kreiptis į teisÄsaugos instancijas, nes nebepajÄgia daugiau kentÄti tokio buvusios žmonos elgesio. Santuokoje jie buvo pragyvenÄ 3 metus. IÅ¡siskyrÄ, nes žmona girtavo.
Jam tai pabodo. Vaikas gyveno su ja. Agresyvi buvusi žmona tampa pavartojusi alkoholio. SÅ«nus daugiau gyvena su moÄiute, o ne su mama. MoÄiutÄ kartais jos neįleidžia į namus dÄl kaltinamosios stovio. Jo santykiai su moÄiute geri. SÅ«nų ji mato savaitgaliais. SÅ«nus gyvena Baltupiuose, nes Å¡alia mokykla. Jo žiniomis namuose D. nakvoja pas moÄiutÄ kambary. Kambariai rakinami. Kas jis miegotų su mama, seniai to negirdÄjo. SÅ«nui reikia motinos. Kai mama nuotaikoj, tai jie puikiai bendrauja. Jo žiniomis, kaltinamoji negrįžta namo, nakvoja kažkur po kelias dienas.
Dažnai kvieÄiama policija, ji iÅ¡geria dažnai. Kai atvyko tÄ vakarÄ pas juos, kaltinamoji atsikÄlus iÅ¡ lovos atrodÄ nustebus, klausÄ, kas Äia nutiko, bet po kelių minuÄių jos elgesys pasikeitÄ Ä¯ puolantį. Alkoholio kvapas nuo jos sklido. Ji geria alų, jam atrodo. Visi vaikai fantazuoja, bet, kad iÅ¡kreiptų jo sÅ«nus faktus apie mamÄ , nÄra to buvÄ. Mokosi vaikas gerai. Tuo metu, po įvykio, jis paÅ¡nekÄjo apie įvykį su sÅ«num maÅ¡inoj, paskui kai važiavo pas gydytojus dar Å¡nekÄjo apie tai, ir kai važiavo į apklausÄ , jis vaikui priminÄ dÄl kokių aplinkybių važiuoja.
Vaikas Å¡neka kaip kada, kada nori, kada nenori. Tuo metu, po įvykio, jis pasakojo viskÄ gana noriai. Tuo metu tyrÄja papraÅ¡Ä jo, kad jis nedalyvautų apklausoje ir jis laukÄ už durų, kad ji galÄtų neÅ¡aliÅ¡kai pakalbÄti su vaiku. NepastebÄjo, kad skirtųsi kokios detalÄs, kurias tada pasakojo vaikas. MaÅ¡inoje jis, tiesiog, paklausÄ, kas įvyko, kažkokių tikslinanÄių klausimų, kaip ir nebuvo. Vaikas pats iÅ¡sipasakojo. Jis tiksliausiai viskÄ nurodÄ medikams, kai darÄ abdukcijÄ , tada tiksliai nurodÄ, kiek kartų jį muÅ¡Ä.
Vaikas nenorÄjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, įkalbÄjo, kad reikia.Teisiamajame posÄdyje liudytoja V. B. parodÄ, kad konkreÄios datos Å¡iuo metu nepamena, tai buvo seniai. Apie 9 val. vakaro paskambino žentas, kad negali sÅ«nui ir buvusiai žmonai prisiskambinti. Ji atvažiavo, nes turÄjau atsarginius buto raktus. Buvo du pareigÅ«nai ir žentas, atrakino duris, uždegÄ Å¡viesÄ , anÅ«kas su dukra buvo kambary, bet nemiegojo. Ji nuÄjo į virtuvÄ, bandÄ auklÄti dukrÄ , paskui paÄmÄ vaikelį.
Bute vaikas nieko nepasakojo, gal mieguistas buvo. AnÅ«kas maÅ¡inoj kažkÄ pasakojo, bet ji nelabai kÄ girdÄjo, nes kraujo spaudimas buvo pakilÄs, buvo susinervinus. Ypatingų emocijų vaikas tuo metu nerodÄ. Sužalojimų nematÄ. Tas vaikas augÄs pas jÄ ir dabar pas jÄ auga. Dukra niekada vaiko nemuÅ¡Ä, o kai iÅ¡geria, smurtauja, bet jos atžvilgiu. Dukrai turbÅ«t nepatinka, kad ji jÄ auklÄja. Kai konfliktuoja su dukra, tai pasitaiko atvejų, kad vaikas bÅ«na kambary, bet dažniausiai jis nieko nemato.
Vaikas miega su ja, moÄiute. Kartais bÅ«na mama iÅ¡eina su draugais, jos nebÅ«na namuose. Dabar gana dažnai vartoja alkoholį. Vaikas ignoruoja mamÄ . Jam labai gerai bÅ«ti su ja, moÄiute, su kitais seneliais, su tÄvu. Mano, kad dukra piktnaudžiauja alkoholiu, dÄl to byla atsidÅ«rÄ teisme. Po Å¡io įvykio, kai grįžo jie namo, vaikas iÅ¡kart nuÄjo miegoti, nes buvo pavargÄs. MÄlynių ant vaiko nepastebÄjo. Sunku pasakyti, ar vaikas galÄjo kÄ iÅ¡sigalvoti. TÄtis padarÄ vaikui abdukcijÄ .
Kiek pamena, tÄtis su mobiliu nufotografavo kojytes, gal tÄtis to norÄjo. Matyt, vaikas kažkÄ papasakojo, ar, kad jam su diržu davÄ. NenorÄdama vaiko traumuoti nesigilino, kaip ten, kas buvo. Su vaiku apie šį įvykį nekalbÄjo. Su dukra kalbÄjo, ji neigÄ, kad muÅ¡Ä sÅ«nų. Ji su ja kalbasi pastoviai visai kita tema, kalba apie alkoholį.Teisiamajame posÄdyje liudytoja A. Ž. parodÄ, jog Äia yra asmeninÄ problema, kad J. B. girtuoklÄ. Kai ji iÅ¡geria, nesupranta, kÄ daro. Apie šį įvykį vaikas jai, moÄiutei, pasakojo, sÅ«nus jai taip pat pasakojo.
Vaikas pasakojo, kad mama jį muÅ¡Ä, ji matÄ mÄlynes ant vaiko kÅ«no. Teisiamajame posÄdyje liudytoja V. P. R. parodÄ, jog ji yra pradinių klasių mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. D. Ž. kruopÅ¡tus, sumanus, nepraleidžia pamokų. Susirinkime buvo tÄtis, į 2-3 susirinkimÄ niekas neatÄjo. Retsykiais tÄtis, kartais mama paskambina. Domisi moÄiutÄ mokslais. D. nelanko prailgintos grupÄs, bÅ«na ten tik kartais, pagal galimybes. Apie namus vaikas pasakojo. Muzikos pamokoje mokantis dainÄ mamai D. pasakÄ, kad to nedarys, pasakÄ, kad mama girtauja.
Ji papraÅ¡Ä, kad jis dainuotų kitais žodžiais, tai sakÄ, kad dainuos moÄiutei. Draugų turi, bendraujantis vaikas. D. gyvena netoliese, dažnai eina vienas namo, kartais mama ar moÄiutÄ jį po pamokų pasiima, kartais tÄtis. Ji mano, kad tokio amžiaus vaikų vaizduotÄ plati, bet D. nÄra linkÄs fantazuoti. Labai sumanus, ir branda jis tikrai ne pirmokas. Jis yra sakÄs, kad norÄtų gyventi su abiem tÄvais. Kartais jis pasako apie padÄtį Å¡eimoje klasei girdint, tai ji bando keisti temÄ .
IÅ¡ D. lÅ«pų skausminga tai girdÄti. Jis tai pasako, kaip pyktį. Neapykanta Å¡iuo metu mamai tikrai yra. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3224/11(01) matyti, jog nustatyta, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos Å¡launyse, galimai aplinkybÄse nurodytu laiku (2011-10-23), paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinÄiu daiktu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18-19). IÅ¡ surinktų iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji J.
B. padarÄ jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Savo kaltÄ ji pripažino iÅ¡ dalies, parodÄ, jog sudavÄ su diržu savo vaikui D. Ž. kelis smÅ«gius per užpakalinÄ kÅ«no dalį, kiek smÅ«gių sudavÄ, neprisimena. Keturių smÅ«gių gal nesudavÄ. Ä® krÅ«tinÄ nesudavÄ su diržu. NeigÄ, jog sudavÄ vaikui per veidÄ ranka. NukentÄjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog mama per veidÄ su ranka jam sudavÄ, muÅ¡Ä per krÅ«tinÄ. Liudytojas K.
Ž. patvirtino, jog vaikas papasakojo ir jam, jog mama jam trenkÄ per veidÄ ir muÅ¡Ä per krÅ«tinÄ, ne tik su diržiuku per užpakalį ir kojas. NukentÄjusysis D. Ž. parodÄ tokiÄ Ä¯vykių sekÄ , jog mama trenkÄ per veidÄ , muÅ¡Ä su pagalvÄmis, tai buvo toks žaidimas, po to jį muÅ¡Ä su diržu per užpakalinÄ kÅ«no dalį, kojas, jis nukrito, po to mama sudavÄ su diržu per krÅ«tinÄ. Liudytojas K. Ž., parodÄ, jog vaikas gerai mokosi, nelinkÄs fantazuoti, jo fantazija normali.
TÄ patvirtino ir apklausta liudytoja vaiko klasÄs auklÄtoja V. P.R. Liudytojas K. Ž. parodÄ, jog vaikas jam papasakojo apie tai, kad mama jį muÅ¡Ä tuoj po įvykio, važiuojant automobiliu, automobilyje buvo ir vaiko moÄiutÄ V. B.. Po to vykstant pas medikus jis kalbÄjo su vaiku dar kartÄ apie įvykį ir taip pat kalbÄjo ir prieÅ¡ apklausÄ . Liudytojas K. Ž. parodÄ, jog vaiko pasakojimas buvo nuoseklus, nesiskyrÄ esminÄs pasakojimo aplinkybÄs, vaikas tikrai nefantazavo. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡tyrus bei įvertinus mažameÄio nukentÄjusiojo D.
Ž. parodymus teisme. EsminÄs nukentÄjusiojo parodymų detalÄs nesiskiria, sutampa. Vaikas iÅ¡samiai nupasakojo įvykių eigÄ . ParodÄ tyrÄjai, jog mama sudavÄ jam per veidÄ , po to muÅ¡Ä su diržiuku per užpakalį, kojas, vÄliau per krÅ«tinÄ. Å ie vaiko parodymai patikimiausi, nes paimti pirmiausiai, dar nepraÄjus daug laiko po įvykio. VÄliau vaikas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ . Esmines įvykio detales papasakojo tas paÄias. Kaltinamoji J. B. parodÄ, jog vaikas nenorÄjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kad nekalbÄtų blogai prieÅ¡ jÄ .
PaÄios kaltinamosios parodymus, jog ji tik sudavÄ vaikui su diržiuku, taÄiau nemuÅ¡Ä per veidÄ ir į krÅ«tinÄ, teismas vertina kritiÅ¡kai. Be to, kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, galÄjo ir neprisiminti esminių detalių, kaip pavyzdžiui, pati parodÄ, jog neprisimena, kiek sudavÄ smÅ«gių su diržiuku, nors po to teigÄ, jog keturių smÅ«gių suduoti tikrai negalÄjo. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso savo kaltÄ neigÄ, teisme parodymus pakeitÄ â kaltÄ jau pripažino iÅ¡ dalies.
Aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ netikÄti nukentÄjusiojo D. Ž., liudytojų K. Ž., A. Ž. parodymais, nenustatyta. Liudytoja V. B. teigÄ, jog negirdÄjo, kÄ vaikas tÄÄiui pasakojo automobilyje, nes buvo susijaudinusi, taÄiau neneigÄ, jog matÄ kraujosruvas ant vaiko kojų, matÄ, kaip tÄvas jas fotografavo. NuketÄjusysis D. Ž., liudytojai K. Ž., V. B. parodÄ, jog J. B. tuo metu buvo neblaivi. NeneigÄ to, jog girtavo ir pati kaltinamoji J. B.. Taigi, kaltinamosios J. B. kaltÄ ir nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina iÅ¡ dalies jos paÄios parodymai, nukentÄjusiojo D.
Ž., liudytojų K. Ž., V. B., A. Ž., V. P. - RemeikienÄs parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys. Kaltinamosios J. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tyÄia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.              Kaltinamosios J. B. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamosios J. B. atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas.Skirdamas bausmÄ kaltinamajai J. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarÄ nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau veika padaryta prieÅ¡ mažametį savo paÄios vaikÄ , veika smurtinÄ, tyÄinÄ, baigta. Atsižvelgiama į veikos pobÅ«dį: suduoti keturi smÅ«giai diržu vaikui per užpakalį, kojas, taip pat vÄliau į krÅ«tinÄ, trenka per veidÄ ranka. Vaikui padarytos kraujosruvos kojose. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, į jos atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, asmenybÄ:
J. B. 35 metų amžiaus, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, oficialiai nedirbanti, iÅ¡siskyrusi, gyvena su motina ir vaiku, turi vienÄ vaikÄ , administracine tvarka bausta, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro, Vilniaus m. priklausomybÄs ligų centro, RespublikinÄje Vilniaus psichiatrijos ligoninÄs įskaitose neįraÅ¡yta, neteista. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato laisvÄs atÄmimo iki 2 metų bausmÄ. Aplinkybių, dÄl kurių galÄtų bÅ«ti kaltinamajai paskirta kitokia bausmÄ, nei numatyta minÄto straipsnio 2 dalies sankcijoje, Å¡iuo metu baudžiamojoje byloje nÄra.
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, kaltinamajai J. B. skirtina reali laisvÄs atÄmimo bausmÄ, t.y. laisvÄs atÄmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams.Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji J. B. neteista, t.y. nÄra realiai atlikinÄjusi laisvÄs atÄmimo bausmÄs, jos veika nesunki, gailisi dÄl to, kas nutiko, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , manytina, bausmÄs tikslai bus pasiekti realiai neatliekant bausmÄs, suteikiant Å¡ansÄ kaltinamajai pasitaisyti, t.y., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidedant kaltinamajai laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir įpareigojant kaltinamÄ jÄ per šį laikÄ užsiregistruoti darbo biržoje arba pradÄti dirbti, be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant jai baudžiamojo poveikio priemonÄ â iÅ¡dirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mÄnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinÄse ar nevalstybinÄse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti (b.l. 73-74), naikintina, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia:              pripažinti J. B. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jÄ laisvÄs atÄmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti kaltinamÄ jÄ per šį laikÄ užsiregistruoti darbo biržoje arba pradÄti dirbti, be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį bei skirti jai baudžiamojo poveikio priemonÄ â iÅ¡dirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mÄnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinÄse ar nevalstybinÄse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).
LaisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti,panaikinti, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisÄjus. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                                   Irma RandakeviÄienÄ