Legislator Case Law & Legislation
57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e AI generated

57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Case Number 57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K.,kaltinamajai J. B.,nukentėjusiojo D. Ž. atstovui pagal įstatymÄ K. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, tapatybę patvirtinantis dokumentas asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), neteista;kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

57784b0a-b12b-47f3-98e0-e6449228e22e · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas: PrieÅ¡ tai mamai sakė, kad ji vėl yra girta. Mama supyko ir jis norėjo iÅ¡eiti, kadangi bijojo, kad mama ir jį pradės muÅ¡ti. Nors mamos prašė gal dvi valandas, ji neleido jam eiti į laukÄ . Kai mama neiÅ¡leido jo į kiemÄ , atsigulė ant sofos, įsijungė televizorių, kurį žiÅ«rėjo gal dvi valandas. O kas įvyko vakare jau papasakojo. Jau sakė, kad vakare skambino močiutė A. Tada vakare į FabijoniÅ¡kes atvažiavo močiutė V., paskambino į duris, prašė mamos atidaryti duris, sakė, kad pakvies K., jo tėtį su policija.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr    Baudžiamoji byla Nr. 1-803-865/2012                                                                            Teisminio proceso  Nr. 1-17-1-02443-2011-7                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei J.

K.,kaltinamajai J. B.,nukentėjusiojo D. Ž. atstovui pagal įstatymÄ K. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyrusi, gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbanti, tapatybę patvirtinantis dokumentas asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), neteista;kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė :

Kaltinamoji J. B. 2011-10-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienÄ kartÄ ranka sudavė per veidÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po ko keturis kartus diržu sudavė pastarajam per kojas bei į krÅ«tinę, tuo sukeldama D. Ž. fizinį skausmÄ bei padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis Å¡launyse.             Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog tas įvykis buvo seniai, tÄ dienÄ ji su vaiku buvo namie, papietavo, žaidė su pagalvėmis.

Paskui vaikui prasidėjo „ožiukai“, vaikas pasakė, kad nori skambinti tėčiui, ji pasakė, kad neskambintų, nes tėtis dirba. Tada vaikas užsimanė eiti į laukÄ , bet ji jo neleido, nes tam buvo priežasčių. SÅ«nus pradėjo mėtyti daiktus, metė viskÄ nuo stalo, plėšė, ant jos su kumÅ¡tukais Å¡oko. Ji jam leido iÅ¡sirėkti, iÅ¡sikrauti, galvojo, kad apsiramins, bet kai pamatė, kad nieko nebus, paėmė ir su diržu porÄ kartų sudavė vaikui per užpakalį.

Kiek kartų sudavė, neprisimena. Berniukas yra judrus, pas jį mėlynės pastovios, mėlynės neatsiranda momentaliai. Po to įvykio berniuko tėvas atvažiavęs iÅ¡ karto abdukcijai nuvežė vaikÄ . Ji nenusiteikusi savo vienintelio vaiko žaloti. Jam buvo 7 metai tuo metu, kai viskas vyko, jis tik pradėjo į mokyklÄ eiti. Pas juos puikÅ«s santykiai su sÅ«numi. Jie dviese namuose buvo, kai viskas vyko, tada dar gyveno kitu adresu, ne močiutės bute. Ji savo vaiko nemuÅ¡a, bet tas kartas kažkoks ypatingas buvo, jam buvo kažkokia isterija prasidėjusi, jai trÅ«ko kantrybė.

Kaip minėjo, atvažiavo buvęs vyras su jos mama tÄ kartÄ . Gal po poros valandų jie atvažiavo nuo to laiko, kai ji sÅ«nui sudavė. Vaikas pasiskambino ir pasikvietė tėtį. Jie jau miegojo, kai tie atvažiavo, nes į mokyklÄ reikėjo vaikui iÅ¡ ryto. Ji su vyru iÅ¡siskyrusi prieÅ¡ 4-5 metus tuomet buvo. Vaikas, jei pageidauja, visada važiuoja pas tėtį. Kiek ji žino, tėvas su vaiku puikiai sutaria. Labai gerai mokosi sÅ«nus. Tuo momentu, kai vaikui sudavė su diržiuku, ji buvo iÅ¡gėrusi skardinę alaus prie pietų stalo.

Å iuo metu gyvena mamos bute, trijų kambarių bute. Vaikas gyvena su ja viename kambaryje. SpynÄ mama įsistačiusi savo kambaryje. Tuo adresu, kuriuo gyvena, policija buvo kviečiama ne kartÄ , nes ji su mama konfliktavo, bÅ«na, kad stipriai susiginčija. Gal ir buvo 3 kartus kviesta policija į mamos butÄ . Ji pripažįsta iÅ¡ dalies savo kaltę, kad paėmė tÄ diržiukÄ , bet nebuvo keturių kartų vaikui suduota. Nepamena, ar vaikui sudavė per veidÄ , bet jai atrodo, tikrai ne. Specialiai jam tikrai nedavė į krutinę, jis buvo prisėdęs ant sofos eidamas atbulas.

Pataikė jam į sėdmenis ir į Å¡launis. TÄ patį vakarÄ vaikas buvo iÅ¡vežtas. Nepamena, kada paskui vaikÄ vėl pamatė. Kalbėjo apie tai su sÅ«numi, atsiprašė jo, susitaikė. Neigia, kad anksčiau mušė jį rankomis. Alkoholį progomis iÅ¡geria, silpnesnius gėrimus geria, tokius, kaip alus, vynas. Vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pasakė, jog nenori, kad jai, mamai, bÅ«tų blogai.             Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo D.

Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusysis D. Ž. parodė, jog mokosi pirmoje klasėje. Mokykloje bÅ«na iki 12-13 valandos. Jokio bÅ«relio nelanko. Gyvena su močiute V., dažnai bÅ«na pas tėčio mamÄ - močiutę A., kuri kartu su seneliu gyvena Å eÅ¡kinės mikrorajone. Kartais jį paima tėtis. Å iandien turbÅ«t važiuos pas jį nakvoti. Ankščiau pas tėtį nakvojo dažniau, dabar rečiau, nes mama po truputi perstoja gerti. Mama dabar gyvena pas močiutę, nes ji neturi buto.

Jų Å¡eima nėra didelė, trys žmonės: močiutė, mama. Turi tik vienÄ senelį N., kuris gyvena Å eÅ¡kinėje. Å iandien kalbės apie tÄ dienÄ , kada jį mama mušė. Nežino, kada tiksliai tai buvo. Atrodo, tai buvo pavasaris arba vasara. TÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ nėjo. Kadangi buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis. TÄ dienÄ nuo ryto iki nakties namuose buvo su mama. Mama nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ar kažkÄ kitÄ , alkoholio, kurį iÅ¡gėrė vakare. Paskui jie žaidė su pagalvėmis, mušėsi pagalvėmis, iÅ¡dykavo.

Vėliau paskambino močiutė A. ir jai tyliai pasakė, kad mama girta. Vėliau močiutė A. paskambino močiutei V. Močiutė V. paskambino jam ir paklausė: „Ar tikrai mama yra girta?“ Atsakė jai, kad tikrai yra girta. Dar pasakė, kad gali duoti mamai ragelį, bet močiutė nenorėjo kalbėti su mama. Močiutė sakė, kad gali atvažiuoti, bet nelabai nori, nes mama, kai bÅ«na girta, jÄ pravardžiuoja arba muÅ¡a. Atrodo, kad močiutė V. paskambino jo tėčiui. Bet gali bÅ«ti, kad jam paskambino tėtis.

DienÄ prašė mamos iÅ¡eiti į laukÄ , turėjo pinigų talonėliui, kadangi žino kokiu autobusu reikia važiuoti pas močiutę į Baltupius, norėjo pas jÄ nuvažiuoti. Norėjo nuvažiuoti pas močiutę V., nes mama dienÄ jau po truputį pradėjo gerti, o vakare ji buvo labai girta. Paėmė kamuolį ir paprašė, kad mama jį iÅ¡leistų žaisti su kamuoliu su draugais iÅ¡ FabijoniÅ¡kių. Norėjo pradžioje pažaisti su draugais, o vėliau nueiti į stotelę ir nuvažiuoti pas močiutę.

PrieÅ¡ tai mamai sakė, kad ji vėl yra girta. Mama supyko ir jis norėjo iÅ¡eiti, kadangi bijojo, kad mama ir jį pradės muÅ¡ti. Nors mamos prašė gal dvi valandas, ji neleido jam eiti į laukÄ . Kai mama neiÅ¡leido jo į kiemÄ , atsigulė ant sofos, įsijungė televizorių, kurį žiÅ«rėjo gal dvi valandas. O kas įvyko vakare jau papasakojo. Jau sakė, kad vakare skambino močiutė A. Tada vakare į FabijoniÅ¡kes atvažiavo močiutė V., paskambino į duris, prašė mamos atidaryti duris, sakė, kad pakvies K., jo tėtį su policija.

Kai žaidė su pagalvėmis, paskambino močiutė, su ja pasikalbėjo, su mama dar kurį laikÄ pažaidė pagalvėmis, bet jam nusibodo ir jis savo pagalvę padėjo, o mama nenorėjo liautis, daužė jį pagalve. Tai buvo toks žaidimas. Matė, kaip močiutė buvo pravėrusi lauko duris, ji dar jam sakė, kad pasiims jį, kai mama užmigs. Kai mama bÅ«na labai girta, ji nemiega, o kai bÅ«na Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi, ji labai greitai užmiega. Ä® butÄ močiutė nebuvo įėjusi, tik pravėrė duris.

Tai buvo maždaug 9 valandÄ vakare. Matė močiutės lÅ«pas pro duris, tada nukreipė mamos dėmesį, kad ji nepamatytų močiutės. Po to neiÅ¡kentė ir pasakė mamai, kad už durų yra močiutė. Kai mama atidarė duris, už durų nieko nebuvo, kadangi močiutė, iÅ¡girdusi žingsnius, užlipo į 4 aukÅ¡tÄ ir pasislėpė nuo mamos. Kai mama bÅ«na girta, ji psichuota, muÅ¡a močiutę, spardosi. Ne kartÄ matė, kad mama skriaudžia močiutę. Dabar, kai mama gyvena su jais, ji vienÄ kartÄ buvo girta.

Ankščiau, kai mama turėjo atskirÄ butÄ , ji ateidavo ir jį muÅ¡davo, ir reikėjo kviesti policijÄ . Iki Å¡iol iÅ¡kviečia policijÄ , bet visada atÅ¡aukia. Prisimena, kad močiutė dėl mamos 2 kartus kvietė policijÄ . VienÄ kartÄ policijÄ kvietė jis. Kai žaidė su mama su pagalvėmis, močiutė išėjo į laukÄ , paskambino jo tėčiui K. Atvažiavo tėtis, jie skambino į buto duris, sakė: „Atidaryk“, nes močiutė nenorėjo rodyti, kad turi buto raktus. Kai močiutė su tėčiu skambino į buto duris, mama keikėsi.

Pradėjo žviegti, mama negražiais žodžiais pradėjo jį pravardžiuoti. Nenori kartoti jos sakytų žodžių, jie yra labai negražūs. Po to mama paėmė odinį dirÅ¾Ä ir tris kartus sudavė jam per užpakalį. Tėtis skambino tris kartus telefonu, o močiutė į duris. Vėliau prasidėjo skandalas. Mama su diržu sudavė jam per užpakalį už tai, kad močiutei A. pasakė, kad ji yra girta. Mama dar sakė, kad jeigu jis dar kartÄ taip pat padarys, ji jį užmuÅ¡.

Jis nemeluoja. PirmÄ kartÄ mama jam sudavė per užpakalį, paskui per kojas ir per krÅ«tinę. Tai buvo toks pirmas kartas, kai mama jį mušė diržu. Ankščiau jį skriausdavo, tik diržo niekada neimdavo. Dažniausiai su mama pykstasi dėl kompiuterio. Vėliau tėtis iÅ¡kvietė policijÄ . Mama sakė jam „einame miegoti“. Pradžioje sakė, kad nenori miegoti, bet mama pasakė, kad dar jį muÅ¡, jeigu jis jos neklausys. Jis nuėjo miegoti. Tik spėjo nusirengti ir atsigulti į lovÄ , močiutė atidarė buto duris ir įėjo policijos pareigÅ«nai su tėčiu ir močiute.

Pamatė, kad dega Å¡viesa, pakėlė galvÄ . Matė, kaip mama iÅ¡ tėčio atėmė jo akinius. Mama buvo užsidariusi virtuvėje, girdėjo, kai ji kažkam trenkė, jam atrodo, močiutei V., girdėjo, kaip močiutė surėkė. Apie tai, kad mama jį mušė, papasakojo savo geriausiam draugui, močiutei A., seneliui, tėčiui. Kai mama jį mušė diržu, močiutė buvo už durų, ji nieko nematė. Neatsimena, ar po to, kai mama jį mušė, ji kalbėjo su juo ar ne. Atrodo ji buvo atsipraÅ¡iusi.

Atsimena, kaip mama su tėčiu iÅ¡siskyrė. Jam tada buvo 2 ar 3 metai. Jie iÅ¡siskyrė dėl to, kad tėčiui nusibodo, kad mama pastoviai bÅ«na girta. Mama sako, kad juos paliko tėtis, tačiau jis daugiau tiki tėčiu. Tėtis dabar gyvena su teta O., su ja sutaria gerai, ji yra labai juokinga. Norėtų gyventi pas močiutę V. kitÄ močiutę ir tėtį. Nenori, kad kartu gyventų jo mama (b.l. 30-34).             Nukentėjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo parodė, jog dabar tikslios datos neprisimena, tik prisimena, kad tai buvo savaitgalis, sekmadienis, dienos metu jis kartu su mama buvo pas močiutę V. gyvenančiÄ Baltupiuose.

Vakare grįžo pas save namo, t.y. į FabijoniÅ¡kes, (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad mama iÅ¡gėrusi. BÅ«dami namuose su mama žaidė, su pagalvėmis, iÅ¡dykavo. Staiga mama pradėjo grubiai su juo elgis, stumdė bei stipriai mušė pagalve. Po to be jokios priežasties su ranka sudavė jam per veidÄ . Jis supyko. Jam tada labai skaudėjo. Kai mama nuėjo į virtuvę, jis paėmė savo telefonÄ ir paskambino tėčiui K. Jis pasiskundė tėčiui, kad mama jį mušė bei paprašė atvažiuoti.

Tuomet jo pokalbį su tėčiu iÅ¡girdo mama, ji paklausė su kuo jis kalbėjo, jis bandė pameluoti, kad nekalbėjo, bet mama viskÄ suprato. Vėliau jai pats pasakė, kad atvažiuos tėvas ir jį paims. Dėl to mama labai supyko, barėsi ant jo, paėmė dirÅ¾Ä bei 4 kartus sudavė per kojas. Vėliau su diržu sudavė per krÅ«tinę. Nuo smÅ«gių nukrito ant grindų ir susidaužė pakaušį. Mama ir toliau mušė jį diržu. Prašė mamytės nemuÅ¡ti, bet ji supykusi sakė, kad 7 metus jis augo nemuÅ¡tas, o dabar jau muÅ¡.

Taip pat pagrasino, jog jeigu ateityje dar kartÄ taip iÅ¡kvies tėtį, tai gaus diržu daugiau. Greitai atvažiavo tėtis, kuris skambino į duris, tačiau mama liepė tylėti. Ji sakė, kad bÅ«tų tyliai, kad tėtis pagalvotų, jog jie miega. Tėtis skambino ilgai. Po to per akutę jis pamatė, kad tėtis buvo laiptinėje. Vėliau mama liepė nusirengti ir gultis į lovÄ . Jai pakluso. Jam tuomet buvo baisu, bijojo mamos, kad ji vėl nepradėtų muÅ¡ti. Vėliau atvažiavo ir močiutė V.

Tėtis su močiutė daužė į duris, skambino, bet mama vis tiek durų neatidarė. Po to atvažiavo policija ir močiutė atrakino butÄ . Močiutė turėjo raktÄ . Tėtis, močiutė ir 2 policijos pareigÅ«nai užėjo į butÄ . Jis nemiegojo, viskÄ matė ir girdėjo. Mama pirma užpuolė tėtį, paėmėjo akinius, stumdė. Tada užpuolė ir močiutę. Policijos pareigÅ«nai ramino mamÄ . Mama su močiute nuėjo į virtuvę kalbėtis, ir jis girdėjo, kaip mama mušė močiutę, tada ten nubėgo pareigÅ«nai ir jas iÅ¡skyrė.

Mama tuomet buvo labai pikta, rėkė, ji buvo agresyvi. Tėtis pasakė, kad jis čia nepasiliks, ir pradėjo rinkti jo daiktus. Jis apsirengė, pasiėmė kuprinę. Pasakė, kad nori važiuoti pas močiutę V. nes ten arčiau iki mokyklos. Tėtis neprieÅ¡taravo. Mama jau apsiramino ir nieko nesakė. Su tėčiu ir močiute išėjo iÅ¡ buto, mama liko. Nuo tos dienos daugiausia bÅ«na pas močiutę V. BÅ«na pas tėčio mamÄ - močiutę A. Kartais paima ir tėtis, tačiau jis daug dirba.

Kartais kartu praleidžia savaitgalius. Ä® namus nuvykęs nebuvo. Mama pati ateina pas močiutę. Mama kalbina jį, klausia kaip sekasi, be jam nemalonu su ja kalbėtis. Pyksta ant jos už tÄ dienÄ . BÅ«davo ir ankščiau, kad mama jį muÅ¡davo supykusi, muÅ¡davo rankomis. Pastebėjo, kad mama dažnai bÅ«na girta. Mama ir ankščiau gerdavo. Dabar ji geria viena, slėpdamasi nuo jo virtuvėje. Dažniausiai ji geria alų. TÄ vakarÄ ji taip pat gėrė viena virtuvėje ir butelį paslėpė mikrobangėje.

Nuo ko buvo tas butelis neatsimena. Norėtų gyventi su tėčiu, su juo geriau, linksmiau. Pas mamÄ sugrįžti nelabai norėtų (b.l. 12). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymÄ , liudytojas K. Ž. parodė, jog konfliktai tarp sÅ«naus ir kaltinamosios atsiranda grynai dėl to, jog kaltinamoji iÅ¡geria. Jo nuomone, tai pasitaiko per dažnai. Kai vaikas yra su mama, jis kas vakarÄ bando tikrinti, ar viskas gerai, ar tvarkoje. Jam sÅ«nus pasakojo labai baisius dalykus, kad mama labai agresyviai elgėsi jo atžvilgiu, bet buvo pareigÅ«nų iÅ¡vežta į areÅ¡tinę.

TÄ vakarÄ jis skambino paklausti sÅ«naus, kaip sekasi. SÅ«nus pasakė, kad blogai. To užteko, kad jis nuvažiuotų pas sÅ«nų. Atvažiavęs bandė skambinti telefonais, telefonspyne, bet niekas neatsakė. Paskambino kaltinamosios mamai, nes žinojo, kad ji turi atsarginius buto raktus, paprašė, kad jį įleistų. Patekus į butÄ , Å¡viesos buvo iÅ¡jungtos, D. su kaltinamÄ ja gulėjo lovoje, bet vaikas tuoj pat atsikėlė ir kaltinamoji atsikėlė, toks vaizdas, kad jie tikrai nemiegojo. Ji buvo nustebus, kodėl jie atvyko, paskui staiga jam griebė už akinių, kad jis nusiimtų juos, tÄ matė ir pareigÅ«nai, ir sÅ«nus.

Po to kaltinamoji su jos motina buvo išėjusios į virtuvę, iÅ¡ ten sklido keisti garsai. PareigÅ«nai pasiÅ«lė, kad D. praleistų naktį kažkur kitur. PasiÅ«lė, kad vaikas vyktų pas kaltinamosios motinÄ . Važiuojant, važiavo kartu ir močiutė, jis paklausė vaiko, kas nutiko, vaikas papasakojo, kad mama jam trenkė per veidÄ , jis nukrito ant grindų, mama jį sumušė, nes vaikas jam, tėvui, paskambino. PrieÅ¡ tai mama gėrė, buvo girta. Vaikas parodė mėlynes, savo kojas, buvo aiÅ¡kiai matyti, kad tai padaryta diržu.

VisÄ dienÄ vaikas bandė iÅ¡eiti, norėjo pas močiutę, nenorėjo bÅ«ti su motina, kai Å¡i girtauja. Jis bijojo iÅ¡gėrusios mamos. VienÄ kartÄ mamos elgesys buvo labai agresyvus. Po to įvykio jis su sÅ«num nuvyko padaryti abdukcijos, daktarai apžiÅ«rėjo vaikÄ , davė iÅ¡vadÄ . Remdamasis tuo, kÄ Å¾inojo, jis nusprendė kreiptis į teisėsaugos instancijas, nes nebepajėgia daugiau kentėti tokio buvusios žmonos elgesio. Santuokoje jie buvo pragyvenę 3 metus. IÅ¡siskyrė, nes žmona girtavo.

Jam tai pabodo. Vaikas gyveno su ja. Agresyvi buvusi žmona tampa pavartojusi alkoholio. Sūnus daugiau gyvena su močiute, o ne su mama. Močiutė kartais jos neįleidžia į namus dėl kaltinamosios stovio. Jo santykiai su močiute geri. Sūnų ji mato savaitgaliais. Sūnus gyvena Baltupiuose, nes šalia mokykla. Jo žiniomis namuose D. nakvoja pas močiutę kambary. Kambariai rakinami. Kas jis miegotų su mama, seniai to negirdėjo. Sūnui reikia motinos. Kai mama nuotaikoj, tai jie puikiai bendrauja. Jo žiniomis, kaltinamoji negrįžta namo, nakvoja kažkur po kelias dienas.

Dažnai kviečiama policija, ji iÅ¡geria dažnai. Kai atvyko tÄ vakarÄ pas juos, kaltinamoji atsikėlus iÅ¡ lovos atrodė nustebus, klausė, kas čia nutiko, bet po kelių minučių jos elgesys pasikeitė į puolantį. Alkoholio kvapas nuo jos sklido. Ji geria alų, jam atrodo. Visi vaikai fantazuoja, bet, kad iÅ¡kreiptų jo sÅ«nus faktus apie mamÄ , nėra to buvę. Mokosi vaikas gerai. Tuo metu, po įvykio, jis paÅ¡nekėjo apie įvykį su sÅ«num maÅ¡inoj, paskui kai važiavo pas gydytojus dar Å¡nekėjo apie tai, ir kai važiavo į apklausÄ , jis vaikui priminė dėl kokių aplinkybių važiuoja.

Vaikas Å¡neka kaip kada, kada nori, kada nenori. Tuo metu, po įvykio, jis pasakojo viskÄ gana noriai. Tuo metu tyrėja paprašė jo, kad jis nedalyvautų apklausoje ir jis laukė už durų, kad ji galėtų neÅ¡aliÅ¡kai pakalbėti su vaiku. Nepastebėjo, kad skirtųsi kokios detalės, kurias tada pasakojo vaikas. MaÅ¡inoje jis, tiesiog, paklausė, kas įvyko, kažkokių tikslinančių klausimų, kaip ir nebuvo. Vaikas pats iÅ¡sipasakojo. Jis tiksliausiai viskÄ nurodė medikams, kai darė abdukcijÄ , tada tiksliai nurodė, kiek kartų jį mušė.

Vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, įkalbėjo, kad reikia.Teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad konkrečios datos Å¡iuo metu nepamena, tai buvo seniai. Apie 9 val. vakaro paskambino žentas, kad negali sÅ«nui ir buvusiai žmonai prisiskambinti. Ji atvažiavo, nes turėjau atsarginius buto raktus. Buvo du pareigÅ«nai ir žentas, atrakino duris, uždegė Å¡viesÄ , anÅ«kas su dukra buvo kambary, bet nemiegojo. Ji nuėjo į virtuvę, bandė auklėti dukrÄ , paskui paėmė vaikelį.

Bute vaikas nieko nepasakojo, gal mieguistas buvo. AnÅ«kas maÅ¡inoj kažkÄ pasakojo, bet ji nelabai kÄ girdėjo, nes kraujo spaudimas buvo pakilęs, buvo susinervinus. Ypatingų emocijų vaikas tuo metu nerodė. Sužalojimų nematė. Tas vaikas augęs pas jÄ ir dabar pas jÄ auga. Dukra niekada vaiko nemušė, o kai iÅ¡geria, smurtauja, bet jos atžvilgiu. Dukrai turbÅ«t nepatinka, kad ji jÄ auklėja. Kai konfliktuoja su dukra, tai pasitaiko atvejų, kad vaikas bÅ«na kambary, bet dažniausiai jis nieko nemato.

Vaikas miega su ja, močiute. Kartais bÅ«na mama iÅ¡eina su draugais, jos nebÅ«na namuose. Dabar gana dažnai vartoja alkoholį. Vaikas ignoruoja mamÄ . Jam labai gerai bÅ«ti su ja, močiute, su kitais seneliais, su tėvu. Mano, kad dukra piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to byla atsidÅ«rė teisme. Po Å¡io įvykio, kai grįžo jie namo, vaikas iÅ¡kart nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs. Mėlynių ant vaiko nepastebėjo. Sunku pasakyti, ar vaikas galėjo kÄ iÅ¡sigalvoti. Tėtis padarė vaikui abdukcijÄ .

Kiek pamena, tėtis su mobiliu nufotografavo kojytes, gal tėtis to norėjo. Matyt, vaikas kažkÄ papasakojo, ar, kad jam su diržu davė. Nenorėdama vaiko traumuoti nesigilino, kaip ten, kas buvo. Su vaiku apie šį įvykį nekalbėjo. Su dukra kalbėjo, ji neigė, kad mušė sÅ«nų. Ji su ja kalbasi pastoviai visai kita tema, kalba apie alkoholį.Teisiamajame posėdyje liudytoja A. Ž. parodė, jog čia yra asmeninė problema, kad J. B. girtuoklė. Kai ji iÅ¡geria, nesupranta, kÄ daro. Apie šį įvykį vaikas jai, močiutei, pasakojo, sÅ«nus jai taip pat pasakojo.

Vaikas pasakojo, kad mama jį mušė, ji matė mėlynes ant vaiko kÅ«no. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. R. parodė, jog ji yra pradinių klasių mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. D. Ž. kruopÅ¡tus, sumanus, nepraleidžia pamokų. Susirinkime buvo tėtis, į 2-3 susirinkimÄ niekas neatėjo. Retsykiais tėtis, kartais mama paskambina. Domisi močiutė mokslais. D. nelanko prailgintos grupės, bÅ«na ten tik kartais, pagal galimybes. Apie namus vaikas pasakojo. Muzikos pamokoje mokantis dainÄ mamai D. pasakė, kad to nedarys, pasakė, kad mama girtauja.

Ji paprašė, kad jis dainuotų kitais žodžiais, tai sakė, kad dainuos močiutei. Draugų turi, bendraujantis vaikas. D. gyvena netoliese, dažnai eina vienas namo, kartais mama ar močiutė jį po pamokų pasiima, kartais tėtis. Ji mano, kad tokio amžiaus vaikų vaizduotė plati, bet D. nėra linkęs fantazuoti. Labai sumanus, ir branda jis tikrai ne pirmokas. Jis yra sakęs, kad norėtų gyventi su abiem tėvais. Kartais jis pasako apie padėtį Å¡eimoje klasei girdint, tai ji bando keisti temÄ .

IÅ¡ D. lÅ«pų skausminga tai girdėti. Jis tai pasako, kaip pyktį. Neapykanta Å¡iuo metu mamai tikrai yra. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3224/11(01) matyti, jog nustatyta, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos Å¡launyse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-23), paveikus kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18-19). IÅ¡ surinktų iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji J.

B. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Savo kaltę ji pripažino iÅ¡ dalies, parodė, jog sudavė su diržu savo vaikui D. Ž. kelis smÅ«gius per užpakalinę kÅ«no dalį, kiek smÅ«gių sudavė, neprisimena. Keturių smÅ«gių gal nesudavė. Ä® krÅ«tinę nesudavė su diržu. Neigė, jog sudavė vaikui per veidÄ ranka. Nukentėjusysis D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog mama per veidÄ su ranka jam sudavė, mušė per krÅ«tinę. Liudytojas K.

Ž. patvirtino, jog vaikas papasakojo ir jam, jog mama jam trenkė per veidÄ ir mušė per krÅ«tinę, ne tik su diržiuku per užpakalį ir kojas. Nukentėjusysis D. Ž. parodė tokiÄ Ä¯vykių sekÄ , jog mama trenkė per veidÄ , mušė su pagalvėmis, tai buvo toks žaidimas, po to jį mušė su diržu per užpakalinę kÅ«no dalį, kojas, jis nukrito, po to mama sudavė su diržu per krÅ«tinę. Liudytojas K. Ž., parodė, jog vaikas gerai mokosi, nelinkęs fantazuoti, jo fantazija normali.

TÄ patvirtino ir apklausta liudytoja vaiko klasės auklėtoja V. P.R. Liudytojas K. Ž. parodė, jog vaikas jam papasakojo apie tai, kad mama jį mušė tuoj po įvykio, važiuojant automobiliu, automobilyje buvo ir vaiko močiutė V. B.. Po to vykstant pas medikus jis kalbėjo su vaiku dar kartÄ apie įvykį ir taip pat kalbėjo ir prieÅ¡ apklausÄ . Liudytojas K. Ž. parodė, jog vaiko pasakojimas buvo nuoseklus, nesiskyrė esminės pasakojimo aplinkybės, vaikas tikrai nefantazavo. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡tyrus bei įvertinus mažamečio nukentėjusiojo D.

Ž. parodymus teisme. Esminės nukentėjusiojo parodymų detalės nesiskiria, sutampa. Vaikas iÅ¡samiai nupasakojo įvykių eigÄ . Parodė tyrėjai, jog mama sudavė jam per veidÄ , po to mušė su diržiuku per užpakalį, kojas, vėliau per krÅ«tinę. Å ie vaiko parodymai patikimiausi, nes paimti pirmiausiai, dar nepraėjus daug laiko po įvykio. Vėliau vaikas buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Esmines įvykio detales papasakojo tas pačias. Kaltinamoji J. B. parodė, jog vaikas nenorėjo duoti parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad nekalbėtų blogai prieÅ¡ jÄ .

Pačios kaltinamosios parodymus, jog ji tik sudavė vaikui su diržiuku, tačiau nemušė per veidÄ ir į krÅ«tinę, teismas vertina kritiÅ¡kai. Be to, kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi, galėjo ir neprisiminti esminių detalių, kaip pavyzdžiui, pati parodė, jog neprisimena, kiek sudavė smÅ«gių su diržiuku, nors po to teigė, jog keturių smÅ«gių suduoti tikrai negalėjo. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso savo kaltę neigė, teisme parodymus pakeitė – kaltę jau pripažino iÅ¡ dalies.

Aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ netikėti nukentėjusiojo D. Ž., liudytojų K. Ž., A. Ž. parodymais, nenustatyta. Liudytoja V. B. teigė, jog negirdėjo, kÄ vaikas tėčiui pasakojo automobilyje, nes buvo susijaudinusi, tačiau neneigė, jog matė kraujosruvas ant vaiko kojų, matė, kaip tėvas jas fotografavo. Nuketėjusysis D. Ž., liudytojai K. Ž., V. B. parodė, jog J. B. tuo metu buvo neblaivi. Neneigė to, jog girtavo ir pati kaltinamoji J. B.. Taigi, kaltinamosios J. B. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtina iÅ¡ dalies jos pačios parodymai, nukentėjusiojo D.

Ž., liudytojų K. Ž., V. B., A. Ž., V. P. - Remeikienės parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys. Kaltinamosios J. B. nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.              Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamosios J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas.Skirdamas bausmę kaltinamajai J. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau veika padaryta prieÅ¡ mažametį savo pačios vaikÄ , veika smurtinė, tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į veikos pobÅ«dį: suduoti keturi smÅ«giai diržu vaikui per užpakalį, kojas, taip pat vėliau į krÅ«tinę, trenka per veidÄ ranka. Vaikui padarytos kraujosruvos kojose. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, asmenybę:

J. B. 35 metų amžiaus, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, oficialiai nedirbanti, iÅ¡siskyrusi, gyvena su motina ir vaiku, turi vienÄ vaikÄ , administracine tvarka bausta, Vilniaus m. psichikos sveikatos centro, Vilniaus m. priklausomybės ligų centro, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninės įskaitose neįraÅ¡yta, neteista. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimo iki 2 metų bausmę. Aplinkybių, dėl kurių galėtų bÅ«ti kaltinamajai paskirta kitokia bausmė, nei numatyta minėto straipsnio 2 dalies sankcijoje, Å¡iuo metu baudžiamojoje byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinamajai J. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji J. B. neteista, t.y. nėra realiai atlikinėjusi laisvės atėmimo bausmės, jos veika nesunki, gailisi dėl to, kas nutiko, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , manytina, bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant bausmės, suteikiant Å¡ansÄ kaltinamajai pasitaisyti, t.y., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidedant kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 (vieneriems) metams ir įpareigojant kaltinamÄ jÄ per šį laikÄ užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei skiriant jai baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡dirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l. 73-74), naikintina, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,- nusprendžia:              pripažinti J. B. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jÄ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti kaltinamÄ jÄ per šį laikÄ užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡dirbti 80 neatlygintinų darbo valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti,panaikinti, Å¡iam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Irma Randakevičienė