2013-10-24 Nr. AB-6762-3-62-3-00018-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1924/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7041 ir VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 8.22-761; 2) įpareigoti VSDFV priimti naują sprendimą dėl A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu ir dėl žuvusiojo šeimos – žmonos E. V. ir vaikų G. V. bei J. V. – teisės į vienkartinę ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.

Skunde (b. l. 6-11) pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis A. V. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vedautos autotransportas“. Direktoriaus įsakymu nuo 2011 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. jis buvo komandiruotėje, kurios metu turėjo nuvežti sunkvežimį remonto darbams į servisą Kaliningrade ir grįžti į garažą, po to iš Kaliningrado jūrų uosto pargabenti konteinerį. Pirmąją komandiruotės dalį jis atliko ir į įmonę grįžo 2011 m. lapkričio 28 d., 12.15 val. pastatė sunkvežimį kieme. 2011 m. lapkričio 28 d. apie 16.00 val.

A. V. tęsė komandiruotę maršrutu Jonava – Kaliningrado jūrų uostas – Jonava ir Valenčiūnų kaimo ribose, Kidulių sen., Šakių r., kelio Pilviškiai – Šakiai – Jurbarkas 44.510 km 18.22 val. eismo įvykio metu žuvo. Pagal sunkvežimio tachografą nustatyta, kad A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. apie 16.15 val. išvyko iš UAB „Vedautos autotransportas“ teritorijos, po 27 min. kelionės sustojo 29 min. pertraukai, po to važiavo apie 1.08 val. ir apie 18.22 val. pateko į eismo įvykį. Dėl šio įvykio Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno skyrius 2011 m. gruodžio 28 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas).

VSDFV Kauno skyrius 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 8.22-761 nusprendė A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00649-11 nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 123, 125 bei 133 punkto reikalavimus. Sprendime taip pat nurodyta, kad Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra A.

V., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pasak pareiškėjos, nedraudiminis įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog apdraustasis nukentėjo darydamas nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų teigti, jog apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, t. y. dėl padarytų KET pažeidimų. Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvada, kad dėl eismo įvykio kaltas A.

V., nes nesilaikė KET 123, 125 ir 133 punkto reikalavimų, savaime negali patvirtinti fakto, kad neabejotinai nustatyta administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o taip pat, kad nėra aplinkybių, šalinančių administracinę atsakomybę, todėl negalima teigti, kad A. V. veika susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Duomenų, jog apdraustasis būtų sąmoningai (tyčia) siekęs, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, nėra. Matomumas kelyje buvo blogas, asfaltuotoje kelio dalyje buvo provėžų.

Dėl kokių priežasčių A. V. vairuojamas sunkvežimis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu vilkiku „Volvo“, šiuo metu galima tik spėlioti. Visos abejonės turi būti vertinamos galimo KET pažeidėjo naudai. A. V. buvo blaivus. Sunkvežimyje esančio analoginio tachografo duomenimis, A. V. nebuvo pavargęs, duomenų apie tai, jog jis tyčia norėjo atimti sau gyvybę, taip pat nėra. Pagal teisminę praktiką, aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra žuvęs, apdraustajam automobilio vairuotojui pažeidus KET, nėra besąlygiškas pagrindas tokį įvykį laikyti nedraudiminiu.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 96-99, 120-123) paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalimi ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – ir Nuostatai), 13.2 punktu, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje bei Nuostatų 7 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įvyko esant bent vienai iš šių aplinkybių: kai apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu; apdraustais savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais); prieš apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Remiantis Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00649-11, A. V. nukentėjo dėl savo veikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu, kadangi nevykdė KET reikalavimų, ir tai konstatuota ikiteisminio tyrimo institucijos dokumentuose. Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad eismo įvykio kaltininkas yra A. V., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. nereabilituojančiais asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką, pagrindais. Nukentėjusiojo veika neabejotinai yra priežastiniame ryšyje su pačiam nukentėjusiajam kilusiomis žalingomis pasekmėmis – jo žūtimi.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjos E. V. skundą tenkino iš dalies – panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 8.22-761 ir VSDFV 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7041 ir įpareigojo VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą dėl A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Taip pat teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 583,31 Lt teismo išlaidų atlyginimą (b. l. 138-144).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A14-2215/2006 ir A556-601/2008 suformuota Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktika, nurodė, kad A. V. buvo atlikęs privalomą vairuotojo sveikatos medicininį patikrinimą, vairavo transporto priemonę, kuri atitiko techninius reikalavimus, buvo blaivus. Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarime, kurio pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, yra nurodyta, kad A. V. pažeidė KET 123, 125, 133 punkto reikalavimus.

Tačiau minėtame nutarime nėra nurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimą galėjo padaryti apdraustasis, taip pat nėra nustatyti ir tokio pažeidimo būtinieji požymiai. Priešingai, nutarime konstatuota, kad: „dėl nenustatytų aplinkybių (A. V.) staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu vilkiku“. Nors šiame nutarime yra nuoroda (kuo nukentėjusysis kaltinamas), kad kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei privalėjo pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, tačiau to nepakanka išvadai, jog A.

V. veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, nenustačius objektyvių priežasčių, dėl kurių jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir A. V. kaltės padarius teisės pažeidimą. Taigi išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo, sietino su administraciniu teisės pažeidimu, neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų pripažinimo nedraudiminiu įvykiu sąlygų ir faktinių nelaimingo atsitikimo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad panaikinus skundžiamus administracinius sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus, atsakovas VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl A.

V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu. Skundas reikalavimo dalyje – įpareigoti VSDFV priimti naują sprendimą dėl žuvusiojo šeimos (žmonos ir vaikų) teisės į vienkartinę ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atmestas kaip nepagrįstas. Nuostatų 101 punkte numatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, gali būti priimamas sprendimas dėl išmokų skyrimo. Nuostatų 99 punkte nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe draudimo išmokos skiriamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu.

Draudimo išmokų išmokėjimo pagrindu yra sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. Šiuo atveju, sprendimas pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu nėra priimtas, todėl minėta reikalavimo dalis negali būti tenkinama.

III. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 148-150) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

2. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 2-(319)-31844, Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00649-11 ir Aktas priskirtini Nuostatų 13.2, 24, 24.9. 24.13 punkte įtvirtintai kitų dokumentų, gautų iš administracinius pažeidimus tiriančių institucijų, kategorijai ir yra tinkamas bei pakankamas pagrindas sprendžiant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą bei vertinant, ar nelaimingas atsitikimas darbe atitinka Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Nuostatų 13.2 punkte nustatytas sąlygas.

3. Nelaimingo atsitikimo metu mirus asmeniui, kurio paties veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta ir administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti surašytas.

4. Teismas priteisė pareiškėjai 583,31 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš VSDFV Kauno skyriaus, motyvuodamas tuo, kad patenkinti du skundo reikalavimai ir trečiojo reikalavimo dalis, t. y. 83,33 proc. Tačiau Teismas neatsižvelgė į tai, kad vienas iš patenkintų skundo reikalavimų – panaikinti VSDFV 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (1.11)I-7041 – yra ne atsakovo priimtas administracinis aktas.

Pareiškėja atsiliepime prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 159-161).

Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovo apeliacinį skundą.

Atsiliepime (b. l. 155-157) pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas – A. V., o ne kitos transporto priemonės vairuotojas. Šiame ginče negalima remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje pareiškėja teismui apskundė VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 8.22-761, priimtą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuriuo jos sutuoktiniui A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto nedraudiminio įvykio sąlygų buvimą laikomasi pozicijos, kad įstatymas nustato kelių esminių sąlygų būtinąją sutaptį tam, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų pripažintas draudiminiu įvykiu: pirma, nukentėjusiojo asmens veika turi būti priežastiniame ryšyje su įvykio pasekmėmis („nukentėjo dėl savo veikos“); antra, nukentėjusiojo asmens veika turi turėti nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių; trečia, tokį teisinį veikos kvalifikavimą turi pagrįsti kompetentingų institucijų (teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos) sprendimai (2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-2215/2006, 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-601/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-676/2011).

Remiantis Šakių rajono apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00649-11 medžiaga, Šakių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2012 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00649-11, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje, požymių. Taigi ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio valstybės pareigūno įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, jog A. V. veiksmai nėra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytais padariniais, t. y. žmogaus žūtimi (antros transporto priemonės vairuotojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai). Pažymėtina, kad savo teiginiams, jog apdraustasis nukentėjo darydamas KET pažeidimą, įrodyti atsakovas teismui nepateikė įgaliotų institucijų sprendimų, kuriais būtų nustatyti kitos, BK specialiojoje dalyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos ar konkretaus administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingojoje dalyje, požymiai. Jis taip pat neįvardijo teisės normų, kurių pagrindu socialinio draudimo valdymo sistemos įstaigos būtų įgaliotos savarankiškai spręsti kriminalizuotų veikų teisinio kvalifikavimo klausimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas Įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas, 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-104/2012 nurodė, kad nenustačius nei vienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje numatytos išimties, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių visumos, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir atsižvelgiant į šį juridinį faktą skirti apdraustajam ar jo šeimos nariams nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatyminių kliūčių atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (11.1) I-7041 patvirtino VSDFV Kauno skyriaus 2012 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 8.22-761 atsisakyti pripažinti A. V. 2011 m. lapkričio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, todėl E. V. tiesiogines neigiamas pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu laikytinas VSDFV teritorinio skyriaus, kuris byloje pagrįstai patrauktas atsakovu, sprendimas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Kadangi Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu, kurį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą, iš esmės apgynė pažeistas pareiškėjos teises ir įstatymų saugomus interesus, VSDFV Kauno skyrius privalo atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, turėtas šiame pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė