577469b3-cab7-4e25-9ecb-000f62b87145 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 - 2015 m. lapkričio 4 d. (S) Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos JarÅ«nės Sedalienės, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui B. M., dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Å iaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ atstovui Algimantui Tarabildai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.

M. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Å iaulių filialui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas B. M. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , kuriuo praÅ¡o pripažinti egzamino protokolÄ Nr. 3775849 neteisėtu, jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ motociklo vairavimo egzaminÄ laikyti iÅ¡laikytu; pripažinti egzamino apeliacijos sprendimÄ Nr. 1.19-S-1974 neteisėtu, jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ motociklo vairavimo egzaminÄ laikyti iÅ¡laikytu.Skunde, patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis 2014-11-07 kreipėsi į valstybės įmonę „Regitra“ su apeliacija dėl neiÅ¡laikyto praktikos egzamino, tačiau apeliacinė komisija nustatė, kad nėra pagrindo keisti ar anuliuoti specialisto G.

R. priimto sprendimo. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su apeliacinės komisijos iÅ¡vada, kuri nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kreipiasi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo sprendimÄ ir pripažinti praktinį egzaminÄ iÅ¡laikytu, nes egzaminuoto pareiÅ¡kėjo veiksmuose nenustatytos kritinės klaidos, todėl egzaminas negalėjo bÅ«ti nutrauktas ir įvertintas, kaip neiÅ¡laikytas. Pagrindiniai apeliacijos motyvai, nurodyti iÅ¡vadoje, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priežastimis, kurios turėjo įtakos egzaminuojamojo elgesiui egzamino metu.

Apeliacijos komisija visiÅ¡kai neatsižvelgė į situacijÄ egzamino metu, dėl kurios, komisijos manymu, egzaminuojamasis padarė kritinę klaidÄ . Ginčas kilo dėl nepažymėtos eismo juostos, iÅ¡ kurios egzaminuojamasis atliko posÅ«kio manevrÄ . Kelių eismo taisyklės nagrinėjamu atveju nustato, kad eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis (toliau – ženklinimo linijos) ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta iÅ¡ilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

Atkarpa, kurioje tai įvyko, nėra pažymėta kelio ženklais, nurodančiais eismo juostas, taip pat ir kelio danga nėra pažymėta. Tokiais atvejais, kai nėra eismo juostas nustatančių horizontalių ar vertikalių ženklų, vairuotojas eismo juostas nustato pats: menamÄ sias iÅ¡ilgines važiuojamosios dalies aÅ¡is. Niekas už vairuotojÄ neturi teisės nustatyti kitaip, tik pats vairuotojas tai gali padaryti. Komisija visiÅ¡kai nenagrinėjo situacijos, kodėl egzaminuojamas vairuotojas pasuko deÅ¡iniau ir nepasisakė apie stovėjusias transporto priemones, kurios trukdė pareiÅ¡kėjui saugiai atlikti manevrÄ .

Apeliacijos protokole yra G. R. paaiÅ¡kinimas, kad B. M. pasuko deÅ¡iniau (tačiau nenusuko) ir tuomet pradėjo sukti į kairę Varpo g. G. R. nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų apie transporto priemones, stovėjusias sankryžoje ir Varpo gatvėje, kurios užstojo matomumÄ ir buvo kliÅ«tis egzaminuojamajam.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad komisija, nustatydama menamÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nesudarė įvykio schemos (pažeidimo), neiÅ¡matavo kelio pločio, menamų eismo juostų pločio, nenustatė jų pradžios ar pabaigos.

Akivaizdu, kad nustatant Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ yra bÅ«tina sudaryti įvykio schemÄ ir skirti nuobaudÄ , tačiau tokios kompetencijos atsakovas neturi. Turėdamas iÅ¡skirtines teises atsakovas turi atsakingai iÅ¡tirti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, todėl protokolas ir apeliacijos iÅ¡vada neteisėti iÅ¡ esmės. Visi neaiÅ¡kumai yra aiÅ¡kinami vairuotojo naudai, taip pat ir KET, kurios menamų juostų nustatymÄ yra delegavusios vairuotojui. G. R. paaiÅ¡kinimas, kad B.

M. apvažiavo transporto priemones ir pasuko deÅ¡iniau, patvirtina tai, kad vienpusio eismo kelyje pirmoje juostoje stovėjo transporto priemonės, kurios buvo užėmusios visÄ eismo juostÄ (kliudė, trukdė), tačiau nėra kalbama apie situacijÄ Varpo gatvėje, į kuriÄ turėjo sukti, kurioje ne pagal Kelių eismo taisykles buvo pastatyti automobiliai, ir jis nematė eismo situacijos, nes automobiliai užstojo, taip pat galimai atvykstančioms transporto priemonėms irgi nebuvo galimybės matyti pareiÅ¡kėjo.

Å ita situacija kėlė didelę rizikÄ Ä¯vykti eismo įvykiui, kurio pasekmės galėjo bÅ«ti skaudžios ir neprognozuojamos. NatÅ«ralu, kad vairuotojas, sukdamas į kairę, įvertino galimÄ situacija ir atliko manevrÄ taip, kad nesukeltų pasekmių kitiems eismo dalyviams ir sau pačiam. Apeliacijos komisija visiÅ¡kai nenagrinėjo situacijos, kai egzaminuotojo automobilis sustojo sankryžoje, kurioje sustoti ir stovėti draudžiama, taip pat liepė pakeisti manevrÄ ir važiuoti toliau iÅ¡ pirmos eismo juostos, t. y.

G. R. ekipažas gali nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, kadangi jam atrodė, kad manevras buvo atliktas ne iÅ¡ tos eismo juostos, tačiau bÅ«nant sankryžoje pradėjus sukti į kairę, buvo tikrai toje vietoje, iÅ¡ kurios tiesiai važiuoti negalima, tačiau buvo duotas nurodymas važiuoti tiesiai. Negalima situacija, kai vairuotojas yra baudžiamas už kitų eismo dalyvių netinkamÄ elgesį, tai yra, pvz., kai dėl kitų transporto priemonių vairuotojas yra priverstas atlikti manevrÄ ir iÅ¡važiuoti į kitÄ eismo juostÄ .

Jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis. Tačiau nagrinėjamu atveju eismo juostos buvo nepažymėtos ir menamos. AnalogiÅ¡komis aplinkybėmis Klaipėdos apygardos administracinis teismas byloje Nr. A-556-2201-12 pripažino protokolÄ ir sprendimÄ netenkinti apeliacijos neteisėtais. Taip pat transporto priemonių iÅ¡sidėstymas kelyje sudarė kliÅ«tis, kurios įtakojo vairuotojo pasirikimÄ ir veiksmus kelyje.

Veiksmas, kurį atliko B. M. (pasuko deÅ¡iniau), buvo bÅ«tinas ir priverstinis. Savo veiksmais užtikrino visų eismo dalyvių saugų važiavimÄ kelyje iki kol egzaminuotojas sugalvojo nutraukti manevrÄ neleistinoje vietoje, iÅ¡blaÅ¡kė duodamas paaiÅ¡kinimus vietoje, kurioje sustoti ir stovėti draudžiama, tai lėmė tolesnes klaidas ir pasekmes. Apeliacijos komisijos iÅ¡vada yra Å¡aliÅ¡ka, kadangi atsakovas ne tik kad nenagrinėjo priežasties, kodėl egzaminuotojas pasuko deÅ¡iniau, bet siekia nepagrįstai praturtėti, versdamas vairuotojus laikyti pakartotinai egzaminus.Atsakovas valstybės įmonės „Regitra“ Å iaulių filialas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. B. M. laikė vairavimo egzaminÄ A kategorijos transporto priemone ir jo neiÅ¡laikė. Egzaminavo specialistas G. R.. Egzamino metu egzaminuojamasis B. M. Tilžės g. ir Gluosnių g. sankryžoje pasuko į kairę (vaizdo įraÅ¡o laikas – 11.36 val.). Važiuojant Gluosnių g., specialistas G. R. nurodė egzaminuojamajam artimiausioje sankryžoje sukti į kairę, į Varpo g. Gluosnių gatvėje, tarp Tilžės ir Varpo gatvių, eismas vyksta viena kryptimi. PrieÅ¡ sankryÅ¾Ä egzaminuojamasis B.

M., apvažiavęs deÅ¡inėje stovėjusius automobilius, pasuko deÅ¡iniau ir tuomet pradėjo sukti į kairę, į Varpo g. (vaizdo įraÅ¡o laikas – 11.36 val.). Specialistas G. R., matydamas, kad egzaminuojamasis B. M. suka į kairę iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos ir neleisdamas pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimų, jį sustabdė. Privažiavęs greta jo, paaiÅ¡kino padarytÄ kritinę klaidÄ , vadovaudamasis Motorinės transporto priemonės valdymo įgÅ«džių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų apraÅ¡o (toliau – Vertinimo apraÅ¡as), patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. V-223, 43.1 punktu. Siekdamas, kad nebÅ«tų pažeistos KET, specialistas G. R. egzaminuojamajam B. M. nurodė važiuoti tiesiai. B. M., vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iÅ¡ pirmosios eismo juostos, nevykdė KET 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieÅ¡ sukant į kairę iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to bei Vertinimo apraÅ¡o 2.11 punkto reikalavimo posÅ«kio į kairę situacijoje pasirinkti ir iÅ¡laikyti tinkamÄ padėtį privažiuojant, sukant ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ posÅ«kio.

Pagal Vertinimo apraÅ¡o 43.1 punkto reikalavimus, padėties pasirinkimo sukant į kairę KK žymima, kai egzaminuojamasis suka iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos. Egzaminuojamajam B. M. toliau važiuojant Gluosnių gatve, tarp Varpo ir Dvaro gatvių, specialistas G. R. iÅ¡ anksto davė nurodymÄ Gluosnių ir Dvaro gatvių sankryžoje sukti į kairę. Gluosnių gatvėje, tarp Varpo ir Dvaro gatvių, eismas vyksta dviem kryptimis. PrieÅ¡ sukdamas į kairę, egzaminuojamasis B. M. iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (vaizdo įraÅ¡o laikas – 11.37–11.38 val.).

Pagal Vertinimo apraÅ¡o 43.4 punkto reikalavimus, padėties pasirinkimo sukant į kairę KK žymima, kai egzaminuojamasis, sukdamas į kairę, bet kokia motociklo ar kÅ«no dalimi iÅ¡sikiÅ¡a į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudaro potencialiai pavojingÄ situacijÄ . Ä®vertinus Å¡ias egzamino eigos aplinkybes mano, kad G. R. egzaminuojamojo B. M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir Å¡is vertinimas atitinka Vertinimo apraÅ¡o 9.3 punkto nuostatÄ , nurodančiÄ , kad egzaminas vertinamas kaip neiÅ¡laikytas, jei egzaminuojamasis padaro vienÄ kritinę klaidÄ .

Mano, kad skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Regitra“ atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nagrinėdama apeliacijas Apeliacijos komisija vadovaujasi valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. V-184 „Dėl Apeliacijos komisijos sudarymo. Apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo ir valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 13 d.

įsakymo Nr. 54 pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintais Apeliacijos komisijos nuostatais (toliau – Komisijos nuostatai). Apeliacijos komisija (toliau – Komisija) nagrinėja pareiÅ¡kėjo, kuris nesutinka su egzamino rezultatais, apeliacijÄ , egzaminuotojo, kurio sprendimas skundžiamas, paaiÅ¡kinimÄ , praktinio vairavimo egzamino protokolÄ bei kitÄ su skundžiamu egzaminu susijusiÄ medžiagÄ : situacijÄ paaiÅ¡kinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įraÅ¡us. Komisija 2014 m. lapkričio 18 d. posėdžio protokole Nr. (3.21)-73 nurodė, kad sprendimÄ priėmė iÅ¡nagrinėjusi B.

M. 2014-11-07 apeliacijÄ dėl praktikos egzamino įvertinimo, praktikos egzamino protokolo Nr. 3775849 (Å iaulių filialas) kopijÄ , egzamino vaizdo įraÅ¡Ä bei Å iaulių filialo specialisto G. R. paaiÅ¡kinimÄ . Komisija, iÅ¡nagrinėjusi surinktÄ medžiagÄ , nustatė, kad egzaminuojamasis B. M. egzamino metu vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę suko iÅ¡ pirmosios eismo juostos (vaizdo įraÅ¡o laikas – 11.36 val.); nutarė, kad: 2.1. egzaminuojamasis B. M., vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iÅ¡ pirmosios eismo juostos, nevykdė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieÅ¡ sukant į kairę iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to bei Motorinės transporto priemonės valdymo įgÅ«džių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų apraÅ¡o, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. V-223, 2.11 punkto reikalavimo posÅ«kio į kairę situacijoje pasirinkti ir iÅ¡laikyti tinkamÄ padėtį privažiuojant, sukant ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ posÅ«kio. Pažymėta padėties pasirinkimo, sukant į kairę, kritinė klaida atitinka Vertinimo apraÅ¡o 43.1 punkto nuostatÄ , nurodančiÄ , kad padėties pasirinkimo, sukant į kairę, kritinė klaida žymima, kai egzaminuojamasis suka iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos; 2.2. nagrinėjamoje situacijoje specialistas G. R. egzaminuojamojo B.

M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir Å¡is vertinimas atitinka Vertinimo apraÅ¡o 9.3 punkto nuostatÄ , nurodančiÄ , kad egzaminas vertinamas kaip neiÅ¡laikytas, jei egzaminuojamasis padaro vienÄ kritinę klaidÄ ; 2.3. nėra pagrindo keisti ar anuliuoti specialisto G. R. priimtÄ sprendimÄ . Apibendrinusi tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, Komisija nusprendė netenkinti B. M. apeliacijos. Ä®vertinus apeliacijos komisijos turimÄ medžiagÄ , mano, kad B. M. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjo B.

M. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.Byloje kilęs ginčas dėl vairavimo egzamino protokolo Nr. 3775849 bei apeliacijos komisijos 2014-11-18 posėdžio protokolo Nr. (3.21)-73 teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praktinio vairavimo egzamino neiÅ¡laikė (praktikos egzamino protokolas Nr. 3775849). Protokole nurodyta, kad egzaminuojamasis „suko į kairę iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos vienpusio eismo kelyje Gluosnių g.–Varpo g. sankryžoje. Suko į kairę pilnai persirikiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudarė pavojingÄ eismo situacijÄ Gluosnių g.

– Dvaro g., trÅ«ksta sugebėjimų pritaikyti KET reikalavimus ir vairavimo įgÅ«džius motociklu“. Grafoje „NeiÅ¡laikyto egzamino kriterijai“ nurodyta: 1 kritinė klaida (KK). Nesutikdamas su sprendimu pareiÅ¡kėjas pateikė apeliacijÄ , kurioje nurodė, kad važiuodamas Tilžės gatve, gavo nurodymÄ sukti į kairę, į Gluosnių gatvę, kurios pradžioje stovi nurodomasis kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas“, kairėje pusėje stovi draudžiamasis ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“.

Vienoje kelio pusėje iki sankryžos su Varpo gatve stovėjo automobiliai, kelias nėra paženklintas horizontaliuoju kelio ženklinimu bei nėra kelio ženklo, nurodančio eismo juostų skaičių kelyje. Ä®važiavęs į Gluosnių gatvę, laikėsi kelio vidurio, gavęs nurodymÄ sukti į kairę, į Varpo gatvę, posÅ«kio manevrÄ atliko iÅ¡ per toli kairiojo kraÅ¡to, nes Varpo gatvėje stovėjusios transporto priemonės jam ribojo matomumÄ , ir jis galėjo sukelti avarinę situacijÄ Varpo gatve atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Manevro metu egzaminuotojas jį sustabdė, privažiavo automobiliu ir paaiÅ¡kino, kad manevrÄ jis atliko ne iÅ¡ tam skirtos eismo juostos, tačiau jis su tuo nesutinka, nes eismo juostos nėra pažymėtos, jas skiria menamoji iÅ¡ilginė važiuojamosios dalies aÅ¡is, kuriÄ nustato transporto priemonės vairuotojas, o ne kiti asmenys. Apeliacijoje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo veiksmai galėjo bÅ«ti įvertinti kaip nekritinė klaida. Egzaminuotojas neleido jam užbaigti manevro ir nurodė važiuoti tiesiai, aiÅ¡kinimas apie eismo juostas jį iÅ¡blaÅ¡kė, važiuodamas tiesiai link Darbo gatvės jis nepastebėjo dvipusį eismÄ Å¾yminčio kelio ženklo, manė, kad važiuoja vienpusio eismo keliu, sustojo prieÅ¡ Darbo gatvę stovintį pirmumo kelio ženklÄ Nr. 204 „Stop“, tuo metu iÅ¡ Darbo gatvės į Gluosnių gatvę ketino sukti mikroautobusas, kuriam jis sudarė kliÅ«tį.

Apeliacijoje pripažino, kad Å¡ioje sankryžoje sukėlė pavojingÄ situacijÄ , tačiau teigė, kad tai buvo egzaminuotojo blaÅ¡kymo sankryžoje su Varpo gatve pasekmė. Teismas atkreipia dėmesį, kad VÄ® „Regitra“ Apeliacijos komisijos posėdžio protokole nurodyta Darbo gatvė, tačiau iÅ¡ egzamino vaizdo įraÅ¡o nustatyta, kad tai yra Dvaro gatvė.VÄ® ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymu Nr. V-184 sudaryta apeliacinė komisija, iÅ¡nagrinėjusi surinktÄ medžiagÄ , 2014-11-18 protokoliniu sprendimu Nr. (3.21)-73 nutarė, kad:

1) egzaminuojamasis B. M. vienpusio eismo dviejų eismo juostų kelyje į kairę sukęs iÅ¡ pirmosios eismo juostos nevykdė KET 106 punkto reikalavimo vairuotojui prieÅ¡ sukant į kairę iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kraÅ¡to bei Vertinimo apraÅ¡o 2.11 punkto reikalavimo posÅ«kio į kairę situacijoje pasirinkti ir iÅ¡laikyti tinkamÄ padėtį privažiuojant, sukant ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ posÅ«kio, pažymėta padėties pasirinkimo, sukant į kairę, KK atitinka Vertinimo apraÅ¡o 43.1 punkto nuostatÄ , nurodančiÄ , kad padėties pasirinkimo, sukant į kairę, KK žymima, kai egzaminuojamasis suka iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos;

2) nagrinėjamoje situacijoje specialistas G. R. B. M. veiksmus praktikos egzamino metu įvertino pagrįstai ir Å¡is vertinimas atitinka Vertinimo apraÅ¡o 9.3 punkto nuostatÄ , nurodančiÄ , kad egzaminas vertinamas kaip neiÅ¡laikytas, jei egzaminuojamasis padaro 1 KK. Apibendrinusi tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacijos komisija nusprendė netenkinti B. M. apeliacijos. Vairavimo egzaminų tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sÄ lygų ir tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgÅ«džių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡e nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrÄ Å¾inti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgÅ«džių ir gebėjimų patikrinimo sÄ lygos ir tvarka (1 punktas). Egzaminai sudaryti iÅ¡ dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo ir praktinių transporto priemonės valdymo įgÅ«džių bei gebėjimų patikrinimo.

Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgÅ«džius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VÄ® „Regitra“ darbuotojai (4 punktas). Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį iÅ¡laikius – praktikos egzaminas (7 punktas). Tvarkos apraÅ¡o IV dalis reglamentuoja praktikos egzamino laikymo tvarkÄ . Tvarkos apraÅ¡o 27 punktas nustato, jog siekiant iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgÅ«džius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruoÅ¡ti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę.

Gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai yra reglamentuoti ApraÅ¡e, pagal kurio 3 punktÄ egzaminuojamojo įgÅ«džius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). 4.2 punkte nurodyta, kad kritinė klaida (KK) yra veiksmas, kuris gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę.

Kaip vienas iÅ¡ tokių veiksmų yra, kai egzaminuojamasis suka (apsisuka) iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos (42.1 p.). Egzaminas vertinamas kaip neiÅ¡laikytas, jei egzaminuojamasis padaro vienÄ kritinę klaidÄ (Tvarkos apraÅ¡o 9.3 p.). Kaip teigia atsakovas, pareiÅ¡kėjas, laikydamas praktinį vairavimo egzaminÄ ir atlikdamas užduotį pasukti į kairę, suko iÅ¡ pirmosios eismo juostos – iÅ¡ jos buvo galima važiuoti tik tiesiai. PareiÅ¡kėjas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka bei nurodo, kad kelio atkarpa, kurioje jis atliko posÅ«kio manevrÄ , nėra pažymėta ženklinimo linijomis, nėra pažymėta kelio ženklais, nurodančiais eismo juostas, tokiais atvejais vairuotojas eismo juostas nustato pats.

Pasisakydama Å¡iuo klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos įvertinus byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTÄ® 57 straipsnyje. Å ioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Taigi, byloje esantys įrodymai: paminėto egzamino vaizdo įraÅ¡as (kurio bÅ«tinumas nustatytas Egzaminavimo apraÅ¡o 27 p.), pareiÅ¡kėjÄ egzaminavusio asmens bei paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, taip pat ir tariamai padaryto pažeidimo vietos fotonuotraukos – laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais Å¡ioje byloje ir įvertintini pagal ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarÄ jÄ straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.IÅ¡ byloje esančio praktikos vairavimo egzamino vaizdo įraÅ¡o matosi, jog pareiÅ¡kėjas, važiuodamas vienos krypties dviejų juostų Gluosnių gatve, prieÅ¡ sankryÅ¾Ä Ä¯ Varpo gatvę pasuko deÅ¡iniau – į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir iÅ¡ jos pradėjo sukimo manevrÄ Ä¯ kairę, į Varpo gatvę.

Nors minimoje Gluosnių gatvės atkarpoje eismo juostos nėra pažymėtos horizontaliojo ženklinimo linijomis ar kelio ženklais, tačiau teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog tokiu atveju eismo juostas gali nusistatyti pats vairuotojas, kÄ , anot pareiÅ¡kėjo, jis padarė. Teismo vertinimu, vairuotojas, pats nusistatydamas eismo juostÄ , negali pažeisti Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, kur nurodyta, jog eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta iÅ¡ilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 p.).

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo medžiagos, pareiÅ¡kėjas, važiuodamas Gluosnių gatve ir gavęs egzaminuotojo nurodymÄ sekančioje sankryžoje sukti į kairę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 106 punkto – prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to, ir tuo pačiu padarė ApraÅ¡o 43.1. nurodytÄ kritinę klaidÄ â€“ padėties pasirinkimas, sukant į kairę, KK – suka (apsisuka) iÅ¡ tam neskirtos eismo juostos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad egzaminuotojas teisėtai ir pagrįstai praktikos egzamino protokole Nr. 3775849 pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas praktikos egzamino metu padarė kritinę klaidÄ . Praktikos egzamino protokole Nr. 3775849 taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas suko į kairę pilnai persirikiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudarė pavojingÄ eismo situacijÄ Gluosnių –Dvaro gatvių sankryžoje. IÅ¡ praktikos egzamino vaizdo įraÅ¡o matosi, kad pareiÅ¡kėjas, važiuodamas Gluosnių gatve, atkarpoje, kurioje eismas vyksta dviem kryptim, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (ApraÅ¡o 43.4. p. – KK (A1, A2 ir A kategorijos) – sukdamas į kairę bet kokia motociklo ar kÅ«no dalimi iÅ¡sikiÅ¡a į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir sudaro potencialiai pavojingÄ situacijÄ ).

Nors Å¡iame punkte nurodytas pavojus kitiems eismo dalyviams, potencialiai pavojinga situacija turi bÅ«ti suprantamas ne tik kaip realus pavojus, o ir kaip potencialus (hipotetinis) pavojus eismo saugumui, tačiau, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ sukdamas į kairę įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sudarė realiai pavojingÄ situacijÄ , kadangi jis užstojo keliÄ prieÅ¡ais atvažiuojančiai kitai transporto priemonei. PareiÅ¡kėjas Å¡io fakto nei skunde, nei teismo posėdžio metu neginčijo, nurodė, jog egzaminuotojas, nutraukęs sukimo į kairę manevrÄ Gluosnių – Varpo gatvių sankryžoje, jį iÅ¡blaÅ¡kė, o tai sukėlė tolimesnes klaidas ir pasekmes.

Teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis klaidÄ padarė, nes buvo egzaminuotojo iÅ¡blaÅ¡kytas, neturi reikÅ¡mės, kadangi Å¡ioje byloje esminis dalykas yra pareiÅ¡kėjo veiksmai, parodantys jo įgÅ«džius ir gebėjimus praktinio vairavimo egzamino metu bei Å¡ių veiksmų vertinimas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas praktinio vairavimo egzamino metu padarė ir antrÄ kritinę klaidÄ , įvardintÄ praktikos egzamino protokole Nr. 3775849.

Nors Å¡ios situacijos Apeliacijos komisija nenagrinėjo, kadangi konstatavusi vienÄ kritinę klaidÄ pripažino egzaminÄ neiÅ¡laikytu (egzaminas vertinamas kaip neiÅ¡laikytas, jei egzaminuojamasis padaro vienÄ kritinę klaidÄ (Tvarkos apraÅ¡o 9.3 p.), tačiau tai nepaneigia vaizdo įraÅ¡u užfiksuotos ir praktinio egzamino protokole įvardintos antros pareiÅ¡kėjo kritinės klaidos. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad valstybės įmonės „Regitra“ Å iaulių filialo 2014-11-05 praktikos egzamino protokolas Nr. 3775849 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus praktikos egzamino protokolÄ Nr. 3775849 teisėtu, taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti Apeliacijos komisijos 2014-11-18 posėdžio protokolinį sprendimÄ Nr. (3.21)-73 bei tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimÄ dėl įpareigojimo įvertinti pareiÅ¡kėjo praktinio vairavimo egzaminÄ kaip iÅ¡laikytÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo B. M. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                  Jarūnė Sedalienė Žanas Kubeckas        Arvydas Martinavičius